Civilinė byla Nr. e2-1477-464/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02464-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.13; 3.5.14.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Debitum fori“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3040-603/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Debitum fori“ ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Miesto šiluma“, D. Ž. ir R. N. dėl skolos priteisimo, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Debitum fori“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų BUAB „Miesto šiluma“, D. Ž. ir R. N. 70 278 Eur skolą, 40 326,18 Eur palūkanas, 2,35 proc. dydžio mėnesines mokėjimo palūkanas nuo neišmokėtos skolos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško paskolos grąžinimo, 0,129 proc. dydžio padidintas palūkanas nuo negrąžintos skolos nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki visiško paskolos grąžinimo (už kiekvieną pradelstą dieną), priteisti iš atsakovės BUAB ,,Miesto šiluma“ 8 proc. dydžio, o iš atsakovų D. Ž. ir R. N. – 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
2. Ieškinyje nurodė, kad su atsakove BUAB „Miesto šiluma“ 2017-04-14 sudarė sąskaitų finansavimo (faktoringo) sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei sąskaitos avansą mainais už jos turimus kreditorinius reikalavimus pirkėjai UAB „Kauno dujotiekio statyba“. Ieškovė, vykdydama sutarties sąlygas, 2017-04-27 ir dviem 2017-06-01 mokėjimais pervedė atsakovei BUAB „Miesto šiluma“ iš viso 195 278 Eur sumą, o atsakovė 2017-04-14 ir dviem 2017-04-28 mokėjimais perleido ieškovei reikalavimo teises į pirkėją UAB „Kauno dujotiekio statyba“. Be to, laidavimo 2017-04-14 sutartimis atsakovai D. Ž. ir R. N. laidavo už pirkėją UAB „Kauno dujotiekio statyba“ bei įsipareigojo solidariai atsakyti už neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles pagal faktoringo sutartį.
3. Ieškovės teigimu, pirkėja UAB „Kauno dujotiekio statyba“ apmokėjimų pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras neatliko. Atsakovė BUAB „Miesto šiluma“, gavusi iš banko garantiją, taip pat su ieškove pilnai neatsiskaitė, iš banko išmokėtų lėšų sumokėdama tik ieškovei trimis mokėjimais iš viso 100 000 Eur sumą. Pateikus ieškovei prašymą įsiskolinimo išmokėjimą išdėstyti dalimis, ji, siekdamas taikiai išspręsti kilusią situaciją, su atsakovais 2017-09-06 pasirašė taikos sutartį, kuri nebuvo teikta teismui patvirtinti. Nepaisant to, atsakovai vykdė įsipareigojimus pagal taikos sutartį ir sumokėjo ieškovei 2017-09-05 ir 2017-09-30 numatytas įmokas bei taikos sutarties 2 ir 3 punktuose numatytas palūkanas, iš viso 25 000 Eur. Taikos sutartimi numatytos 2017-10-30 įmokos (jos suma 20 000 Eur) atsakovai jau nesumokėjo ir nenurodė priežasčių. Kadangi atsakovai geranoriškai įsiskolinimo sumų ir palūkanų nemoka, skola bei kiti mokėjimai pagal sutartį iš jų priteistini solidariai. Savo reikalavimus ieškovė grindė faktoringo teisinius santykius, solidariąją skolininkų atsakomybę ir palūkanų mokėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis, taip pat sąskaitų finansavimo (faktoringo) 2017-04-14 sutarties 1.9, 2.1, 5.1, 12.4 punktuose ir specialiose sąskaitų finansavimo sąlygose išdėstytomis nuostatomis.
4. Vilniaus apygardos teismas 2017-11-27 preliminariu sprendimu ieškovės UAB „Debitum fori“ ieškinį patenkino pilnai: priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų BUAB ,,Miesto šiluma“, D. Ž. ir R. N. 70 278 Eur skolą, 40 326,18 Eur palūkanas, 2,35 proc. mėnesines mokėjimo palūkanas nuo neišmokėtos skolos nuo ieškinio pateikimo (2017-11-22) iki visiško paskolos grąžinimo, 0,129 proc. padidintas palūkanas nuo negrąžintos skolos nuo ieškinio pareiškimo dienos (2017-11-22) iki visiško paskolos grąžinimo (už kiekvieną pradelstą dieną); priteisė ieškovei iš atsakovo BUAB ,,Miesto šiluma“ 8 proc. dydžio, o iš atsakovų D. Ž. ir R. N. po 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-11-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė iš atsakovų BUAB ,,Miesto šiluma“, D. Ž. ir R. N. lygiomis dalimis 940 Eur žyminio mokesčio (preliminaraus sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta kam yra priteistas žyminis mokestis).
5. Atsakovai pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, nurodę, kad nesutinka su 40 326,18 Eur palūkanų sumos priteisimu, nes ieškinyje nurodyti netinkami jų skaičiavimo terminai, palūkanos nepagrįstai skaičiuojamos nuo visos paskolos sumas, taip pat nepagrįstai prašoma priteisti PVM mokestį nuo kompensuojamųjų palūkanų. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė visą sumą paskirstė tokiu būdu, jog buvo dengiama skola. Taigi palūkanos už laikotarpį nuo 2017-08-15 iki 2017-11-21 turi būti skaičiuojamos nuo 95 278 EUR sumos. Taip pat palūkanos už 72 438 EUR skolą turi būti skaičiuojamos tik nuo 2017-06-01 (t. y. nuo piniginių lėšų išmokėjimo dienos). Prašė sumažinti netesybas ir dėl atsakovų finansinės / turtinės padėties išdėstyti sprendimo vykdymą.
6. Ieškovė atsiliepime į prieštaravimus pripažino, kad, rengiant ieškinį, buvo apsirikta skaičiuojant palūkanas, tačiau su kitais atsakovų prieštaravimų argumentais nesutiko. Patikslinusi savo reikalavimus, ieškovė prašė: pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017-11-27 preliminarų sprendimą, priteisiant solidariai iš atsakovų 34 252,11 Eur palūkanas, o likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą, t. y. priteisti solidariai iš atsakovų BUAB ,,Miesto šiluma“, D. Ž. ir R. N. ieškovei UAB ,,Debitum fori“ 70 278 Eur skolą, 34 252,11 Eur palūkanas, 2,35 proc. mėnesines mokėjimo palūkanas nuo neišmokėtos skolos nuo ieškinio pateikimo (2017-11-22) iki visiško paskolos grąžinimo, 0,129 proc. padidintas palūkanas nuo negrąžintos skolos nuo ieškinio pareiškimo dienos (2017-11-22) iki visiško paskolos grąžinimo (už kiekvieną pradelstą dieną) bei procesines palūkanas.
7. Ieškovė 2018-02-28 prašyme dėl papildomų dokumentų pateikimo patikslino savo skaičiavimus bei reikalavimus, atsižvelgiant į šios bylos nagrinėjimo metu jai sumokėtas sumas. Tačiau atsakovai 2018-03-14 pateiktame teismui prašyme pakartotinai nurodė, kad su ieškovės reikalavimu priteisti 62 839 Eur skolą ir 2 096,92 Eur palūkanas nesutinka, jų manymu, reikalavimas priteisti didesnę, nei 35 788,67 Eur skolą, yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.
8. Vilniaus apygardos teismas 2018-10-01 galutiniu sprendimu pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2017-11-27 preliminarų sprendimą: 1) priteisė ieškovei UAB ,,Debitum fori“ solidariai iš atsakovų 59 063,74 Eur skolą; 2) priteisė ieškovei iš atsakovės BUAB ,,Miesto šiluma“ 8 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-11-23) iki bankroto bylos iškėlimo atsakovei BUAB ,,Miesto šiluma“ (2018-04-07); 3) priteisė ieškovei iš atsakovo D. Ž. 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-11-23) iki bankroto bylos iškėlimo atsakovei BUAB ,,Miesto šiluma“ (2018-04-07); 4) priteisė ieškovei iš atsakovo R. N. 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-11-23) iki bankroto bylos iškėlimo atsakovei BUAB ,,Miesto šiluma“ (2018-04-07); 5) priteisė ieškovei UAB ,,Debitum fori“ iš atsakovų BUAB ,,Miesto šiluma“, D. Ž. ir R. N. lygiomis dalimis 800 Eur žyminio mokesčio; 6) grąžino ieškovei UAB ,,Debitum fori“ 940 Eur žyminio mokesčio; 7) atsakovui D. Ž. ir atsakovui R. N. išdėstė teismo sprendimo įvykdymą, priteistą sumą sumokant lygiomis dalimis per 8 mėnesių laikotarpį; 8) kitoje dalyje ieškinį atmetė.
9. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad skola ir palūkanos, atsakovei BUAB ,,Miesto šiluma“ pažeidus sutartinius įsipareigojimus, o kitiems atsakovams nevykdant laidavimu prisiimtų įsipareigojimų, nėra ieškovei pilnai sumokėti. Kadangi tarp šalių kilo ginčas dėl paskaičiuotų palūkanų ir delspinigių dydžio bei apskaičiavimo principų, teismas atliko ieškovės gautų įmokų, jų paskirstymo konkretiems mokėjimams analizę, padaręs tokią išvadą, kad, atsižvelgiant į sprendimo 25 – 27 punktuose nurodytus sumokėtų sumų sudengimo apskaičiavimus, liko nesumokėta 59 063,74 Eur skolos dalis, kuri susideda iš paskolos dalies pagal 2017-06-01 sutartį MST20170426-2.
10. Ieškovė UAB „Debitum fori“ 2018-10-31 pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018-10-01 galutinio sprendimo, kuriame prašo pakeisti minėtą sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl mokėjimo palūkanų, padidintų palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo, priteisiant solidariai iš atsakovų BUAB „Miesto šiluma“, D. Ž. Ir R. N. 2,35 proc. mėnesio mokėjimo palūkanas nuo 2018-02-28 iki BUAB „Miesto šiluma“ bankroto bylos iškėlimo dienos (2018-04-07), t. y. 1 711,86 Eur, taip pat priteisiant 0,129 proc. padidintas palūkanas nuo negrąžintos skolos nuo 2018-02-28 iki BUAB „Miesto šiluma“ bankroto bylos iškėlimo dienos (2018-04-07), t. y. 2 819,11 Eur, ir iš atsakovų D. Ž. bei R. N. priteisiant po 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2017-11-23) iki visiško sprendimo įvykdymo, kitoje dalyje paliekant sprendimą nepakeistą; iš atsakovų priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Šioje apeliacinėje byloje Nr. e2A-475-516/2019 Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo data numatyta 2019-10-31 (Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO).
11. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė ir tai, kad po ieškinio pateikimo, t. y. 2017-11-24, ieškovei buvo sumokėta 6 535,46 Eur, o 2018-02-20 – 44 630,92 Eur, todėl ieškovė, sąžiningai naudodamasi savo civilinėmis ir procesinėmis teisėmis, 2018-02-28 prašyme dėl papildomų dokumentų pateikimo patikslino savo reikalavimus. Todėl mano, kad dabar vyksta šalių ginčas dėl atsakovų skolos ir įsipareigojimų dydžio nuo 2018-02-28.
12. Ieškovė 2018-12-03 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama išduoti vykdomuosius dokumentus dėl 7 382,96 Eur skolos išieškojimo iš atsakovų D. Ž. ir R. N.. Nurodo, kad ji, nesutikdama su sprendimo dalimi dėl palūkanų, kompensacinių palūkanų ir procesinių palūkanų nepriteisimo, šią sprendimo dalį apskundė apeliacinės instancijos teismui, tačiau sprendimo dalies dėl priteistos 59 0263,74 Eur skolos ieškovė apeliacine tvarka neskundė. Todėl šioje dalyje teismo sprendimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėjo. Po neapskųstos minėto sprendimo dalies įsiteisėjimo praėjo daugiau nei mėnuo, o atsakovai net iš dalies nepadengė skolos, taigi 7 382,96 Eur (59 063,74 Eur / 8) skolos suma turi būti išieškota priverstine tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
13. Vilniaus apygardos teismas 2018-12-06 nutartimi atmetė ieškovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą.
14. Teismas, atsižvelgdamas į CPK įtvirtintą vykdomojo rašto išdavimo tvarkos reglamentavimą, nurodė, kad vykdomojo rašto išdavimas, esant išieškotojo rašytiniam pareiškimui, siejamas su teismo sprendimo įsiteisėjimu.
15. Teismo vertinimu, nėra pagrindo patenkinti ieškovės prašymo, nes sprendimo dalis yra apskųsta apeliacinės instancijos teismui, o apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tik sprendimą peržiūrėjus apeliacinės instancijos teismui sprendimas bus laikomas įsiteisėjęs ir tuomet bus pagrindas pagal ieškovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą.
III. Atskirojo skundo argumentai
16. Ieškovė UAB „Debitum fori“ atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018-12-06 nutartį ir prašymą išduoti vykdomąjį raštą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Kadangi šalys neskundė sprendimo dalies dėl 59 063,74 Eur skolos priteisimo, ji, vadovaujantis CPK 279 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėjo ir turi būti vykdoma. Teismas nors ir pacitavo minėtą normą, tačiau ja nesivadavo, taip pažeisdamas tiek minėtą normą, tiek ir CPK 646 straipsnio 1 dalį, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą.
16.2. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą tik dėl palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo, kurie yra savarankiški reikalavimai. Nepriklausomai nuo to, ar apeliacinis skundas dėl palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo būtų patenkintas ar ne, sprendimo dalis dėl 59 063,74 Eur skolos priteisimo negalėtų būti pakeista, nes šalys šios sprendimo dalies neginčija.
16.3. Pagrindinės skolos išieškojimas galimas nepriklausomai nuo palūkanų ar procesinių palūkanų išieškojimo, todėl šiuo atveju nėra kliūčių išduoti vykdomąjį raštą dėl įsiteisėjusios sprendimo dalies. Priteista suma yra konkreti ir aiški, ją galima nurodyti vykdomojo rašto rezoliucinėje dalyje.
16.4. Teismo aiškinimas, kad bet kokios teismo sprendimo dalies apskundimas panaikina proceso dalyviui teisę reikalauti išduoti vykdomąjį raštą pagal sprendimo dalį, kuri nėra apskųsta, paneigia CPK 279 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą ir sudaro sąlygas proceso šalims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, kai, siekiant užvilkinti sprendimo priverstinį vykdymą, būtų apskundžiama itin maža sprendimo dalis dėl to nepatiriant didelių bylinėjimosi kaštų, bet kartu išvengiant sprendimo vykdymo iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo.
16.5. Atsakovai neginčijo sprendimo, o ieškovės apeliacinis skundas dėl sprendimo dalies nėra argumentuojamas absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais. Taigi šalys su didžiąja sprendimo dalimi sutinka ir jos neginčija. Todėl skundžiamos nutarties argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir tik sprendimą peržiūrėjus apeliacinės instancijos teismui sprendimas bus laikomas įsiteisėjęs ir tuomet bus pagrindas išduoti vykdomąjį raštą, nepagrįstas.
16.6. Atsisakydamas išduoti vykdomąjį raštą, teismas nukrypo nuo teismų praktikos, kai vykdomieji raštai išduodami net šalims iš dalies apskundus sprendimą (civilinė byla Nr. e2-7929-807/2016).
Teisėja
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Byloje spręstinas procesinis klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė išduoti vykdomąjį dokumentą apeliantei (ieškovei), kurios ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir iš trijų atsakovų solidariai priteista skola (vienas iš jų yra bankrutavęs juridinis asmuo, o fiziniams asmenims tuo pačiu teismo sprendimu sprendimo vykdymas išdėstytas dalimis 8 mėnesių laikotarpiui), ir kuri, pateikusi apeliacinį skundą dėl atmestų jos reikalavimų dalies, pirmosios instancijos teismui taip pat padavė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl 1/8 dalies priteistos skolos sumos išieškojimo iš dviejų atsakovų – D. Ž. ir R. N., grįsdama šį prašymą tokia aplinkybe, kad pagal įsiteisėjusią teismo sprendimo dalį jau turėjo būti sumokėta viena iš įmokų.
18. Įsiteisėję teismo sprendimas/nutartis yra privalomi ir turi būti vykdomi (CPK 18 str.). CPK 588 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 str. 1 d.). Viena iš vykdomųjų dokumentų rūšių yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų ir nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu (CPK 587 str. 1 p.), kurių išdavimo tvarką reglamentuoja CPK VI dalies XLIV skyrius. Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrąja taisykle, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą.
19. Pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Teismo sprendimo (nutarties) dalis dėl savarankiškų reikalavimų, kuri neapskundžiama apeliaciniu (atskiruoju) skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 279 str. 1 d.).
20. Aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad, sprendžiant, ar teismo sprendimo dalis dėl kurių nors juo išspręstų reikalavimų jau įsiteisėjo ir gali būti pradėta vykdyti, būtina įvertinti tokias teisiškai reikšmingas aplinkybes: byloje buvo pareikšti daugiau nei vienas savarankiški materialieji reikalavimai (tam pačiam ar skirtingiems atsakovams), galintys būti atskiros bylos (ieškinio) nagrinėjimo dalyku; teismo sprendimas nėra apskųstas dėl tų savarankiškų materialiųjų reikalavimų, dėl kurių prašoma išduoti vykdomąjį dokumentą; dėl kiekvieno iš reikalavimų (tiek dėl apskųsto apeliaciniu skundu, tiek ir dėl neapskųsto) galėtų būti išduotas atskiras vykdomasis dokumentas, kitaip tariant, kiekviena teismo sprendimo dalis iš esmės galėtų būti vykdoma ir atskirai pradėtoje vykdomojoje byloje.
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vykdomąjį raštą išduoti atsisakė įvardijęs tokius motyvus: teismo sprendimas nėra skubiai vykdytinas; dėl jo dalies yra paduotas apeliacinis skundas; apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus ir reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo išvadą, atskirajame skunde tvirtina, kad teismo sprendimu priteistos pagrindinės 59 063,74 Eur skolos dydis, apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, nesikeis, taigi, jos įsitikinimu, gali būti pradėtas vykdymas dėl šios skolos išieškojimo nepriklausomai nuo palūkanų ar procesinių palūkanų išieškojimo. Tačiau tokia apeliantės pozicija stokoja pagrįstumo, o atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo vertinimo, kad šiuo konkrečiu atveju priverstinis vykdymas apeliantės pateikto prašymo pagrindu dar negalėjo prasidėti.
22. Kaip pirmiau nurodyta, pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti apeliantės UAB „Debitum fori“ pareikštą ieškinį dėl 70 278 Eur skolos, 40 326,18 Eur palūkanų, 2,35 proc. dydžio mėnesinių mokėjimo palūkanų nuo neišmokėtos skolos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško paskolos grąžinimo, 0,129 proc. dydžio padidintų palūkanų už kiekvieną pradelstą dieną nuo negrąžintos skolos sumos, skaičiuojamų nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki visiško paskolos grąžinimo, ir atitinkamo dydžio procesinių palūkanų iš kiekvieno iš trijų atsakovų ieškojimo. Kadangi sąskaitų finansavimo (faktoringo) 2017-04-14 sutartis buvo iš dalies vykdoma tiek dar iki pareiškiant ieškinį teisme, tiek šalims pasirašius 2017-09-06 taikos sutartį, tiek ir 2017-11-27 priėmus preliminarų teismo sprendimą, tai lėmė atsakovų įsiskolinimo apeliantei skaičiavimo pokyčius, be kita ko, atsižvelgiant ir į jų procesiniuose dokumentuose nurodomus nesutikimo su skaičiavimais argumentus. Tačiau visais skaičiavimo atvejais – ir apskaičiuojant skolą ieškinyje (ieškinio 4 psl., lentelė Nr.1), ir vėliau jos dydį, atsižvelgiant į naujus mokėjimus, patikslinant, gautos iš atsakovų sumos buvo įskaitomos į mokėjimo palūkanas ir padidintas palūkanas, pagal sutartį atliekančias netesybų funkciją.
23. Šiame kontekste pažymėtina, kad taikos sutartis, priešingai nei teigiama ieškinyje, vis tik buvo pateikta teismui tvirtinti, tačiau Vilniaus m. apylinkės teismas 2017-11-13 nutartimi (civilinė byla Nr. 2SP-47666-631/2017; Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO; CPK 179 str. 3 d.) ją patvirtinti atsisakė pripažinęs, kad pagrindinė prievolė yra skolos nustatytais terminiais sumokėjimas, o mokėjimo palūkanos ir kompensacinės palūkanos, apibrėžtos taikos sutarties 2 ir 3 punktuose, yra išvestinės prievolės, todėl sąlyga, kuomet pirmiau įskaitomi palūkanų ir netesybų mokėjimai, yra nesąžininga skolininko atžvilgiu ir, nesant konkrečiomis sumomis apibrėžtų palūkanų ir netesybų sumų, gali būti dviprasmiškai vertinama skolininko ar laiduotojo mokėjimų paskirtis, atitinkamai, gali kilti naujų ginčų tarp taikos sutarties šalių.
24. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2017-10-01 galutinį sprendimą, ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovų solidariai priteisė 59 063,74 Eur sumą kaip galutinę jų skolą, kurios dydis teismo buvo nustatytas, be kita ko, atsižvelgiant į sutartines mokėjimo ir padidintas palūkanas, papildomai prie šios sumos priteisęs dar ir procesines 8 proc. (iš BUAB „Miesto šiluma“) bei 5 proc. (iš D. Ž. ir R. N.) dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki BUAB „Miesto šiluma“ bankroto bylos iškėlimo dienos (šios nutarties 9 p.).
25. Vadinasi, mokėjimo ir netesybų funkciją atliekančios palūkanos lėmė teismo priteistos kaip galutinė skola sumos apskaičiavimą, o apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria dalis jos reikalavimų nebuvo patenkinti, apeliaciniu skundu iš esmės siekdama didesnės sumos jai priteisimo, t. y. 2,35 proc. mėnesinių mokėjimo palūkanų solidariai iš atsakovų nuo 2018-02-28, ir 0,129 proc. padidintų palūkanų nuo negrąžintos skolos nuo 2018-02-28 iki visiško paskolos grąžinimo (už kiekvieną pradelstą dieną) iki bankroto bylos iškėlimo atsakovei BUAB „Miesto šiluma“ (2018-04-07) priteisimo, taip pat 5 proc. dydžio procesinių palūkanų skaičiavimo atsakovams D. Ž. ir R. N. nuo bylos iškėlimo teisme (2017-11-23) iki visiško sprendimo įvykdymo.
26. Todėl net ir sutinkant su apeliante, kad ji apeliacinį skundą pateikė tik dėl nepriteistų jai palūkanų/padidintų palūkanų ir procesinių palūkanų, kuriuos ji laiko savarankiškais reikalavimais, apeliantės ieškinio reikalavimai priteisti mokėjimo, kompensacines ir procesines palūkanas nagrinėjamu atveju yra išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo priteisti skolą, dar daugiau, jie lemia galutinės atsakovų skolos dydį (skolos sumą). Todėl vertinti, kad sprendimas dalyje dėl atsakovų skolos jai dydžio jau yra įsiteisėjęs ir gali būtį pradėtas vykdyti, kai pati apeliantė yra inicijavusi apeliacinį procesą ir siekia nustatyti didesnę atsakovų skolos prievolę, nėra teisinių prielaidų. Pažymėtina, kad išskaidyti reikalavimus į visiškai savarankiškus nepanoro ir pati apeliantė, nereiškusi atskirų ieškinių dėl sumokėtų pagal faktoringo sutartį piniginių lėšų jai grąžinimo ir dėl kitų sutartimi nustatytų piniginių prievolių (palūkanų, padidintų palūkanų) vykdymo, priešingai, pati įskaitė sumokėtas sumas. Reikalavimas dėl skolos priteisimo taip pat nebuvo išskirtas nagrinėti atskirai nuo reikalavimų dėl minėtų palūkanų priteisimo ir dėl jo nebuvo priimtas dalinis sprendimas (CPK 261 str.).
27. Apibendrinant argumentus konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismo 2018-10-01 galutinis sprendimas yra vientisas ir priimtas dėl visos neskaidomos skolos, taigi CPK 279 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė dėl dalies savarankiškų reikalavimų, neskundžiamų apeliaciniu skundu, įsiteisėjimo šiuo konkrečiu atveju netaikytina. Tos pačios vienos skolos, kurios galutinis dydis paaiškės tik apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus apeliacinį skundą dėl 2019-10-01 galutinio sprendimo, išieškojimas CPK nustatyta teismo sprendimų priverstinio vykdymo tvarka taip pat gali prasidėti tik šiam galutiniam teismo sprendimui įsiteisėjus.
28. Iš dalies kritikuotini ir tokie apeliantės skundo argumentai, kad nepriklausomai nuo to, ar apeliacinis skundas dėl palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo būtų patenkintas ar ne, sprendimo dalis dėl 59 063,74 Eur skolos priteisimo negalėtų būti pakeista, nes šalys šios sprendimo dalies neginčija, ir todėl, jos manymu, vykdomasis raštas turi būti išduotas. Viena vertus, vadovaujantis CPK 313 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas dėl apeliantės negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių, taigi pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo tokiu atveju nebus galima.
29. Kita vertus, remiantis ta pačia norma, blogesnio sprendimo priėmimu nelaikomas skundžiamo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pat kai sprendimas priimtas CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju. Pastarojoje normoje, be kita ko, nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Taigi, nors nė viena iš šalių teismo sprendimo dalyje dėl priteistos skolos sumos neginčija, tačiau tai svajame nereiškia, kad tokia tikimybė apskritai neegzistuoja. Apeliacinės instancijos teismui nustačius nors vieną iš CPK 329 straipsnio 2 dalyje ar, tam tikrais atvejais, 3 dalyje įtvirtintų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų panaikintas visa apimtimi, įskaitant ir tą, dėl kurios nebuvo pateiktas apeliacinis skundas, grąžinant pakartoti procesą pirmosios instancijos teisme. Į tokios tikimybės buvimą pagrįstai atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas.
31. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nepagrįstai teigia, kad šiuo atveju nėra kliūčių išduoti vykdomąjį raštą dėl įsiteisėjusios sprendimo dalies, nes priteista suma yra konkreti ir aiški, ją galima nurodyti vykdomojo rašto rezoliucinėje dalyje. Remiantis CPK 647 straipsnio 1 dalimi, pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas. Jeigu sprendimas turi būti vykdomas skirtingose vietose, taip pat jeigu sprendimas priimtas kelių ieškovų naudai ar keliems atsakovams arba jeigu nuspręsta išieškoti iš solidariųjų atsakovų, teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus, tiksliai nurodydamas vykdymo vietą arba sprendimo dalį, kuri turi būti vykdoma pagal tą vykdomąjį raštą. Remiantis CPK 647 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, solidariųjų atsakovų atveju išduodama tiek vykdomųjų raštų, kiek yra solidariųjų atsakovų. Kiekviename vykdomajame rašte dėl solidariosios atsakomybės turi būti nurodyta bendra išieškojimo suma, išvardyti visi atsakovai ir nurodyta, kad jų atsakomybė yra solidarioji. Be to, CPK 648 straipsnio, reglamentuojančio vykdomojo dokumento turinį, 1 dalies 4 punktas nustato, kad vykdomajame rašte turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui.
32. Nagrinėjamu atveju apeliantė Vilniaus apygardos teismui 2018-12-03 pateiktame prašyme prašė išduoti vykdomuosius dokumentus dėl 7 382,96 Eur skolos išieškojimo iš solidarių atsakovų D. Ž. ir R. N., kadangi šie per mėnesį nuo, apeliantės teigimu, neapskųstos sprendimo dalies įsiteisėjimo, apeliantei nesumokėjo jai priteistos sumos (59 063,74 Eur), teismo sprendimu išdėstytos dalimis į 8 mokėjimus, dalies (1/8). Tačiau Vilniaus apygardos teismo 2018-10-01 galutinio sprendimo rezoliucinė dalis, susijusi su išieškojimu yra visai kitokios apimties: 1) apeliantei solidariai iš atsakovų BUAB „Miesto šiluma“, D. Ž. ir R. N. priteista 59 063,74 Eur skola; 2) apeliantei iš atsakovės BUAB „Miesto šiluma“ priteistos 8 proc., o iš atsakovų D. Ž. ir R. N.–5 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki BUAB „Miesto šiluma“ bankroto bylos iškėlimo; 3) ieškovei iš atsakovų BUAB „Miesto šiluma“, D. Ž. ir R. N. lygiomis dalimis priteista 800 Eur žyminio mokesčio. Taigi akivaizdu, kad apeliantė vykdomajame rašte nustatytinus atsakovams (dviem iš trijų) įpareigojimus prašo įrašyti vadovaudamasi procesiniame dokumente (prašyme išduoti vykdomąjį raštą) pateikiama motyvacija ir savo pačios atliktais skaičiavimais, o ne konkrečiai apibrėžta teismo sprendimo rezoliucine dalimi.
33. Apeliantės pozicija dėl skolos skaidymo ir kelių vykdomųjų raštų jai išieškoti išdavimo aiškiai prieštarauja pirmiau aptartoms CPK nuostatoms dėl vykdomųjų raštų kiekio ir jų turinio. Darytina išvada, kad teismas pagal 2019-10-01 galutinį teismo sprendimą solidariųjų atsakovų atžvilgiu galėtų išduoti tris vykdomuosius raštus (3 solidariųjų atsakovų atžvilgiu), tačiau tokį raštą gali išduoti tik vieną kartą ir tik tada, kai apeliacinės instancijos teismas išnagrinės pačios apeliantės paduotą apeliacinį skundą dėl nepriteistų mokėjimo ir kompensacinių palūkanų, procesinių palūkanų nepriteisimo, nustatęs galutinę išieškotiną iš jų skolos sumą.
34. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodė, kad teismas, neišduodamas vykdomojo rašto, nukrypo nuo teismų praktikos, paminėdama vieną civilinę pirmosios instancijos teismo (t. y. Vilniaus m. apylinkės teismo) bylą Nr. e2-7929-807/2016 (Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO), nenurodydama konkretesnių aplinkybių. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Tačiau aukštesnės instancijos teismai nėra saistomi žemesnės instancijos teismo išaiškinimų, ar, juo labiau, atliktų procesinių veiksmų konkrečiose bylose.
35. Apeliantės nurodytoje byloje apylinkės teismas iš tiesų išdavė vykdomąjį dokumentą išieškoti 24 307,01 Eur sumą dar iki apeliacinės instancijos teismas nustatė galutinį skolos dydį. Vilniaus apygardos teismo 2017-02-23 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-696-577/2017, pagrindu 2017-03-16 buvo išduotas dar vienas vykdomasis dokumentas, kuriame jau pažodžiui pacituotos Vilniaus apylinkės teismo 2016-07-20 sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2017-02-23 nutarties rezoliucinės dalys, taigi toje byloje susiklostė teisiškai netoleruotina situacija, kai buvo išduoti keli vykdomieji dokumentai iš esmės tai pačiai skolai išieškoti. Nekyla abejonių, kad Vilniaus apygardos teismas neturėjo pareigos remtis tokia ydinga praktika kaip kam privaloma ir elgtis analogiškai, taigi ir šie atskirojo skundo argumentai nelemia skundžiamos teismo nutarties vertinimo nepagrįsta ar neteisėta.
36. Taip pat nesutiktina ir su tokiais apeliantės atskirojo skundo teiginiais, kad teismo aiškinimas, jog bet kokios teismo sprendimo dalies apskundimas panaikina proceso dalyviui teisę reikalauti išduoti vykdomąjį raštą pagal sprendimo dalį, kuri nėra apskųsta, paneigia galimybę taikyti CPK 279 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą ir sudaro sąlygas proceso šalims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Viena vertus, skundžiamoje nutartyje taip nepasisakyta, kita vertus, pirmosios instancijos teismas kiekvienoje byloje spręsdamas tokius procesinius klausimus, kaip vykdomojo rašto išdavimas, kiekvienu konkrečiu atveju turėtų įvertinti būtent toje konkrečioje byloje pareikštų reikalavimų pobūdį, jų savarankiškumą kitų reikalavimų atžvilgiu ir galimybę atskirai pradėti vykdymo procesą, apeliaciniu skundu (jeigu toks pateiktas) apskųstos sprendimo dalies sąsajas su ta dalimi, dėl kurios apeliacinis skundas nepaduotas, galimybes į vykdomąjį raštą įrašyti tikslią vykdytinos teismo sprendimo rezoliucinės dalies, susijusios su išieškojimu, formuluotę.
37. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, atsisakęs išduoti vykdomąjį dokumentą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Dalia Kačinskienė