Skundas Nr. 1S-362-870/2020
(S)
Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00521-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.16.1.13; 2.14.1; 2.14.4
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Justo Namavičiaus ir Lino Šiukštos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamosios N. V. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria atmestas kaltinamosios N. V. prašymas panaikinti jai taikomą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje,
n u s t a t ė :
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje N. V. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 245 straipsnį tuo, kad būdama mažametės D. S. (K.) globėja ir žinodama, kad (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) mažametės gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina L. S., kad šis teismo sprendimas dėl įpareigojimo perduoti vaiką turi būti vykdomas skubiai, bei ji įpareigota nuo teismo sprendimo priėmimo dienos ne vėliau kaip keturioliktą dieną perduoti D. S. (K.) motinai, per teismo nustatytą terminą iki 2011 m. gruodžio 30 d. teismo sprendimo dalies, įpareigojančios ją perduoti D. S. (K.) motinai L. S., neįvykdė, D. S. (K.) motinai L. S. neperdavė iki tol, kol 2012 m. gegužės 17 d. D. S. (K.) antstolio buvo priverstinai perduota motinai L. S., tai yra, ji nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme.
2. N. V. taip pat kaltinama pagal BK 231 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 286 straipsnį tuo, kad 2012 m. gegužės 17 d., 6:30 – 7:20 val., gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame jos tėvams L. ir V. A. K., žinodama, kad (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) D. S. (K.) gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina L. S. ir ji įpareigota perduoti vaiką motinai, taip pat žinodama, kad (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) leista prievarta (pašalinant kliūtis) paimti D. S. (K.) iš jos buvimo vietos ir perduoti mergaitę motinai, aktyviais veiksmais trukdė antstolei S. V. vykdyti teismo sprendimą, piktnaudžiavo globėjos teisėmis, psichiškai gniuždydama vaiką, nežymiai sužalojo L. S. bei, panaudodama fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent: antstolei S. V. kartu su (duomenys neskelbtini) specialistėmis G. D. bei E. T. atvykus prie namo vykdyti teismo sprendimą ir perduoti vaiką motinai, antstolei S. V. kelis kartus reikalaujant atidaryti užrakintas namo duris, šio reikalavimo nevykdė, namo durų, kurios iš vidaus buvo užremtos medine lenta, neatidarė, lentos nepašalino ir taip užkirto kelią antstolei patekti į namo vidų, po ko, antstolei priėjus prie namo vitrininio lango bei durų ir pakartotinai kelis kartus pareikalavus įleisti į vidų, durų neatidarė, tęsdama nusikalstamus veiksmus D. S. (K.) pastatė prieš langą, antstolei nurodžius patraukti vaiką nuo lango ir jo netraumuoti, šio reikalavimo nevykdė, tokiu būdu vertė vaiką stebėti kliūčių šalinimo veiksmus – techninių priemonių naudojimą, durų laužimą ir stiklo išmušimą, kambario viduje buvusių asmenų priverstinį pašalinimą, taip sukeldama neigiamas vaiko reakcijas, priešingas vaiko interesams, darė žalą vaiko psichiniam vystymuisi ir psichiškai gniuždė vaiką, tęsdama nusikalstamus veiksmus ir antstolei su pareigūnų pagalba patekus į namo vidų, kambaryje, antstolei nurodžius perduoti vaiką, šio teisėto reikalavimo nevykdė – sėdėjo ant kėdės apkabinusi mergaitę ir šaukdama reikalavo jos neliesti, tokiu elgesiu toliau traumavo vaiką ir kliudė (duomenys neskelbtini) specialistėms vaiką paimti bei perduoti išieškotojai L. S., po ko, antstolės nurodymu, (duomenys neskelbtini) mobilios kuopos pareigūnams M. G. bei E. S. pradėjus šalinti kliūtį, tai yra kambaryje priėjus prie ant kėdės sėdėjusios ir savo rankomis mažametę D. S. (K.) apglėbusios N. V., M. G. paėmus už N. V. dešinės rankos riešo bei alkūnės sąnarių, tokiu būdu laikant jos dešinę ranką, o tuo metu ir tokiu pat būdu E. S. laikant N. V. kairę ranką už riešo ir alkūnės sąnarių, kad vaiko motina L. S. galėtų atitraukti nuo jos savo dukrą, priešindamasi vaiko paėmimui, N. V. tyčia ne mažiau kaip penkis kartus kojomis spyrė L. S. į pilvą ir kojas, tuo padarė L. S. keturias poodines kraujosruvas kairės šlaunies ir blauzdos, priekiniuose ir išoriniuose paviršiuose – nežymų sveikatos sutrikdymą, o L. S. paėmus mergaitę nuo N. V. kelių bei išėjus iš namo, N. V., atsistojusi nuo kėdės, ištraukė E. S. laikytą kairę ranką ir tyčia kairės rankos kumščiu tris kartus smogė jos dešinę ranką laikiusiam M. G. į dešinę galvos pusę ir veidą, tuo M. G. sukėlė fizinį skausmą, šiais veiksmais N. V. trukdė antstolio veiklai, nežymiai sutrikdė L. S. sveikatą ir pasipriešino valstybės tarnautojui.
3. Pagal teisinės pagalbos prašymą dėl ekstradicijos iš (duomenys neskelbtini) perdavus N. V. Lietuvos Respublikai, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi N. V. buvo palikta galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi panaikinta ir N. V. paskirtos kardomosios priemonės: 1) intensyvi priežiūra; 2) 10 000 Eur dydžio užstatas; 3) dokumentų – asmens tapatybės kortelės ir paso – paėmimas. Vėlesnėmis Panevėžio apygardos teismo nutartimis kaltinamajai N. V. taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas buvo tęsiamas iki 2020 m. birželio 19 d., kai Panevėžio apygardos teismo nutartimi kaltinamajai N. V. kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra pakeista įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje – (duomenys neskelbtini) komisariate, kiekvienos savaitės pirmadienį ir penktadienį, nuo 9 iki 15 val.
4. 2020 m. spalio 30 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas kaltinamosios N. V. prašymas panaikinti kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
5. Panevėžio apygardos teismas skundžiama 2020 m. lapkričio 20 d. nutartimi atmetė kaltinamosios N. V. prašymą panaikinti jai taikomą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Teismas konstatavo, kad šioje proceso stadijoje naikinti kaltinamajai N. V. taikomą įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje nėra pakankamo pagrindo ir kad ši kardomoji priemonė drauge su kitomis yra reikalinga, pateisinama ir negali būti vertinama kaip diskriminacinė, kaip kad savo prašyme nurodė kaltinamoji.
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
6. Kaltinamoji N. V. skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – panaikinti jai taikomą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl turi būti panaikinta.
7. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog skundžiamoje nutartyje išsakoma išankstinė nuomonė dėl N. V. kaltės ir nepagrįstai nurodoma, kad nukentėjusiųjų M. G., S. V., L. S., liudytojų G. D., E. T., E. S. ir kitų parodymai bei vaizdo įrašai patvirtina, jog kaltinamoji galimai padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kaltinamoji pažymi, kad šių asmenų parodymai yra melagingi, nes prieštarauja teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtiems vaizdo įrašams.
8. Kaltinamosios nuomone, skundžiamoje nutartyje taip pat nepagrįstai nurodoma, kad N. V. vėl gali slėptis nuo teismo, nes jau anksčiau slapstėsi nuo tyrimo. Kaltinamoji pažymi, kad žinodama, jog jos atžvilgiu buvo neteisėtai pradėti ikiteisminiai tyrimai, išvyko į (duomenys neskelbtini). Minėtoje šalyje ji buvo sulaikyta dėl ekstradicijos prašymo ir laisvės atėmimo vietoje išbuvo 21 mėnesį. Lietuvos Respublikai ji buvo perduota tik dėl 4 nusikalstamų veikų, kurios nėra sunkios. Taigi, kaltinamoji jau atliko bausmę. Kaltinamoji atkreipia dėmesį, kad šiuo metu jai nedraudžiama nutolti nuo namų visoje Lietuvoje ir tuo pačiu išvykti iš Lietuvos, todėl kaltinamoji norėdama galėtų išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis. Taigi, jai nėra jokios prasmės nei bėgti, nei slėptis nuo teismo.
9. Skunde nurodoma, kad ši baudžiamoji byla yra nesudėtinga, tačiau teisme nagrinėjama jau beveik metus laiko. Dėl paskelbto karantino teismo posėdžiai buvo atidėti, tačiau vėliau G. Č. ir G. D. buvo apklausti vaizdo konferencijos būdu. Kaltinamsosios nuomone, tokia apklausa galėjo būti atlikta ir karantino metu, todėl posėdžių atidėjimas patvirtina tik bylos vilkinimą. Kaltinamoji pažymi, kad ji atvyko į visus teismo posėdžius, jokių įstatymo pažeidimų nepadarė ir nei karto nepraleido registracijos policijos įstaigoje. Dėl pastarosios kardomosios priemonės kaltinamoji neturi galimybių susirasto darbo, kurio ieško jau beveik metus. Paaiškinus, kad kaltinamoji privalo registruotis policijoje, potencialūs darbdaviai nepriima N. V. į darbą. Kaltinamoji atkreipia dėmesį, kad jos tėvai yra sumokėję 10 000 Eur užstatą, kuris pažeidus šią kardomąją priemonę atitektų valstybei.
10. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamosios N. V. skundas paliekamas nenagrinėtu.
11. Viena iš kaltinamojo, kaip nagrinėjimo teisme dalyvio, teisių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 22 straipsnio 3 dalyje, yra teisė teikti prašymus. Pateikti prašymus kaltinamasis gali tiek tiesiogiai BPK numatytais atvejais, tiek sprendžiant bet kurį klausimą, kai BPK apie galimybę pateikti prašymą nenurodoma. Tačiau pažymėtina, kad teisėjas, vadovaudamas procesui, laikydamasis kiekvienos šalies teise būti išklausytai principo, visais atvejais turi užtikrinti proceso operatyvumo bei koncentracijos principus, užkirsti kelią bet kokioms galimybėms vilkinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą, baudžiamojo proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.
12. Teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą. Įstatymo leidėjas yra sudaręs visas teisines prielaidas užtikrinti, jog niekas nekaltas nebūtų nuteistas, nebūtų nepagrįstai suvaržytos asmenų, padariusių nusikaltimus, teisės, vilkinamas baudžiamosios bylos nagrinėjimas, baudžiamojo proceso dalyviai nepiktnaudžiautų proceso ar (ir) kitomis teisėmis. Kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, nes tik tokiu būdu užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, įgyvendinamas teisinio saugumo principas.
13. BPK aiškiai nustato procesinių sprendimų apskundimo terminus ir taisykles, privalomas visiems proceso dalyviams. BPK X dalyje „Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimas“ įtvirtintos bendrosios proceso nutarčių, kuriomis byla nėra išnagrinėjama iš esmės, apskundimo aukštesniajam teismui nuostatos, o kitose BPK dalyse numatytos nuostatos arba nustato kitokią – specialiąją žemesniųjų teismų priimtų nutarčių apskundimo tvarką (pavyzdžiui, BPK 74 straipsnis, 130 straipsnis, 131 straipsnis), arba nukreipia į BPK X dalyje įtvirtintą apskundimo tvarką (pavyzdžiui, BPK 132 straipsnio 5 dalis, 151 straipsnio 6 dalis). BPK 439 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę BPK X dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat BPK nustatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus, kai BPK numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką.
14. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą ne visos proceso pirmosios, taip pat apeliacinės instancijos teismuose metu teismų priimtos nutartys, kuriomis byla nėra išnagrinėjama iš esmės, gali būti skundžiamos. Teisinis reglamentavimas negali sudaryti prielaidų vilkinti baudžiamųjų bylų nagrinėjimą, proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis ir kitomis teisėmis, todėl tam tikri ribojimai dėl proceso dalyvių teisės apskųsti teismo procesinius veiksmus yra galimi. BPK 439 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad neskundžiamos teismų nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo.
15. Nagrinėjamu atveju, kaltinamoji N. V. padavė skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria išnagrinėtas jos prašymas panaikinti taikomą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. BPK III dalyje yra reglamentuojamos procesinės prievartos priemonės, nurodyta šių priemonių taikymo tvarka, taip pat numatyta, kurių priemonių taikymas gali būti skundžiamas. Pagal BPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas suimtajam arba jo gynėjui numatyta teisė aukštesniajam teismui paduoti skundą dėl suėmimo paskyrimo, dėl šios kardomosios priemonės termino pratęsimo ir dėl atsisakymo skirti suėmimą ir kitos kardomosios priemonės skyrimo. Pagal BPK 132 straipsnio 5 dalies nuostatas numatyta galimybė skųsti nutartis BPK X dalyje nustatyta tvarka taip pat tik dėl namų arešto paskyrimo, jo termino pratęsimo ar atsisakymo paskirti namų areštą ar pratęsti terminą. Pagal BPK 133 straipsnio 5 dalies nuostatas prokuroro nutarimas paskirti užstatą gali būti apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui, o teisėjo ar teismo nutartis – aukštesniajam teismui. Taigi nurodyti BPK straipsniai siejami su teismo priimtų sprendimų dėl paminėtų kardomųjų priemonių taikymo peržiūrėjimu konkrečiais įstatyme įvardytais atvejais, tačiau įstatymas nenumato galimybės skųsti teismo nutarčių nei specialia, nei BPK X dalyje nustatyta tvarka, kai, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, atsisakoma tenkinti prašymą panaikinti kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
16. Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog BPK 439 straipsnio 2 dalyje numatyta taisyklė, jog teismų nutartys dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo yra neskundžiamos, taikoma ir nutartims, kuriomis pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas atmeta proceso dalyvių prašymus dėl procesinių prievartos priemonių pakeitimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-232-616/2020). Analogiškos pozicijos Lietuvos apeliacinis teismas laikėsi ir šioje baudžiamojoje byloje išnagrinėjęs kaltinamosios N. V. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarties, kuria išnagrinėti kaltinamosios prašymai dėl jai taikomų kardomųjų priemonių. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 25 d. nutartyje jau buvo išaiškinęs, jog teismo nutartys dėl proceso dalyvių prašymų naikinti arba keisti kardomąsias priemones, vadovaujantis BPK 439 straipsnio 2 dalies nuostatomis, BPK X dalyje nustatyta tvarka yra neskundžiamos (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-80-449/2020).
17. Toks aiškinimas nesuvaržo asmens teisių, proceso dalyviai gali pakartotinai teikti prašymus teismui, kurio žinioje yra byla, teismas privalo tokius prašymus motyvuotai išnagrinėti. Be to, teismas, kurio žinioje yra byla, turi būti aktyvus ir iš karto privalo savo iniciatyva panaikinti paskirtą ir taikomą procesinę prievartos priemonę, kai ji tampa nebereikalinga, jos tolimesnis taikymas neproporcingai suvaržo žmogaus teises ir nebeatitinka baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų. Tokia teismo pareiga kyla iš BPK 11 straipsnyje, BPK 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reglamentavimo bei teismo pareigos užtikrinti žmogaus teisių apsaugą.
18. Kaip pirmiau minėta, pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas nutartys, kuriomis netenkinami proceso dalyvių prašymai dėl paskirtų kardomųjų priemonių pakeitimo, patenka į BPK 439 straipsnio 2 dalies taikymo ribas ir yra neskundžiamos. Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo jokio teisinio pagrindo priimti kaltinamosios N. V. skundo bei jį perduoti nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Todėl kaltinamosios N. V. skundas dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria atmestas kaltinamosios N. V. prašymas panaikinti jai taikomą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliekamas nenagrinėtu.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 439 straipsniu,
n u t a r i a :
Kaltinamosios N. V. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria atmestas kaltinamosios N. V. prašymas panaikinti jai taikomą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti nenagrinėtą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjai Virginija Liudvinavičienė
Justas Namavičius
Linas Šiukšta