Civilinė byla Nr. 2A-1107-555/2012

Pirmosios instancijos teismo teisėja Snieguolė Vilutienė

Procesinio sprendimo kategorija 114.11;121.18;121.21(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo  Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo „If P&C Insurance AS“, vykdančio veiklą Lietuvoje per „If P&C Insurance AS“  filialą, apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-103-748/2012 pagal ieškovo „If P&C Insurance AS“   ieškinį atsakovui B. B. dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 4125,73 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 m. balandžio 8 d. ieškovas ir V. G. sudarė draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta transporto priemonės VW JETTA, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. 2006m. gegužės 28 d. įvyko autoavarija, kurios kaltininku yra atsakovas B. B., vairavęs automobilį VW JETTA, v/n (duomenys neskelbtini). Atsakovas vairavo automobilį neblaivus, atsitrenkė į G. B. nuosavybės teise priklausantį automobilį SAAB 900, v/n (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino. 2006 m. spalio 20 d. ieškovas išmokėjo nukentėjusiajam G. B. draudimo išmoką 4125,73 Lt. Nors nutarimas administracinėje byloje Nr. 20/0604423 yra panaikintas, tačiau faktai, jog atsakovas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir pasišalino iš įvykio vietos, yra patvirtinti nukentėjusiųjų paaiškinimais policijoje, patrulių paaiškinimais, kad sulaikė nukentėjusiųjų nurodytus jaunuolius, be to,  policijos darbuotojai pas vieną iš sulaikytų jaunuolių rado automobilio raktelius, atsakovas anksčiau yra sulaikytas vairavęs tą patį automobilį. Automobilio buvusio savininko V. G. sutuoktinė buvo pateikusi  rašytinį paaiškinimą, kad automobilis buvo parduotas ir perduotas atsakovui B. B.. 2006-10-30 ieškovas išsiuntė atsakovui prašymą atlyginti 4125,73 Lt žalą, patirtą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau atsakovas gera valia ieškovo reikalavimų nepatenkino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad 2006-04-08 ieškovas sudarė sutartį su V. G., apdraudžiant transporto priemonės VW JETTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę, sutarties galiojimo pabaigos terminas nustatytas 2006-06-07, 2006 m. gegužės 28d. Prancūzų g., Kaune, įvyko autoįvykis, kurio metu automobilis VW JETTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su G. B. priklausančiu automobiliu SAAB 900, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2006-06-28 Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus vyr. inspektoriaus A. D. nutarimu kaltu dėl autoįvykio buvo pripažintas atsakovas, nustačius, kad jis, būdamas neblaivus ir vairuodamas V. G. priklausantį automobilį VW JETTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šio automobilio nesuvaldė ir atsitrenkė į greta važiavusį automobilį SAAB 900, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei iš eismo įvykio vietos pasitraukė, Kauno apygardos administracinis teismas 2007-09-17 nutarimu administracinėje byloje Nr. II-877-554/2007 šį nutarimą panaikino ir B. B. atžvilgiu bylą nutraukė kaip nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, dėl šiuo įvykiu padarytos žalos ieškovas išmokėjo G. B. 4125,73 Lt žalos atlyginimą. Taip pat nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl to, ar yra pakankamai patikimų įrodymų, jog atsakovas vairavo transporto priemonę VW JETTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino iš įvykio vietos, kai buvo padaryta žala, kurią trečiajam asmeniui atlygino ieškovas. Ieškovas,  įrodinėdamas atsakovo kaltę, prašė apklausti liudytojus, tačiau nurodė, kad šie liudytojai nematė, ar atsakovas vairavo automobilį, sukėlusį autoįvykį. Teismas šių įrodymų nepriėmė, atsisakė kviesti ir apklausti minėtus liudytojus, nustačius, kad šie ieškovo pateikti įrodymai neatitinka CPK 180 straipsnio reikalavimų, kadangi jie nei patvirtina, nei paneigia byloje nustatinėjamų aplinkybių. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo atsakovo laikyti automobilio VW JETTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku ir valdytoju, nesant automobilio registracijos duomenų pakeitimo, nesant rašytinės pirkimo pardavimo sutarties ir atsakovui nepripažįstant nusipirkus automobilį.  Ieškovui nepateikus įrodymų, kad atsakovas 2006 m. gegužės 28 d. vairavo automobilį VW JETTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsitrenkė į G. B. nuosavybės teise priklausantį automobilį SAAB 900, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos pasišalino, teismas sprendė, kad nėra pagrindo atsakovą laikyti atsakingu už žalos padarymą asmeniu ir nėra pagrindo priteisti iš atsakovo ieškovui jo sumokėtas dėl padarytos žalos sumas (CK 6.245 straipsni).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas  „If P&C Insurance AS“, vykdantis veiklą Lietuvoje per „If P&C Insurance AS“  filialą,  prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti, arba ( tuo atveju, jei teismas manys, kad į bylą turėjo būti įtrauktas trečiuoju asmeniu V. D.) perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad teismas vertindamas įrodymus nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių, todėl nepagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad automobilį VW JETTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo atsakovas. Nurodo, kad byloje esantys (įskaitant prie civilinės bylos prijungtų Kauno apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. II-877-554/2007 ir Kauno m. VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos išnagrinėtos administracinės bylos Nr. 20/0604423 (E442226) medžiagose esantys) įrodymai – nukentėjusiųjų G. B. ir D. B. paaiškinimai, liudytojų parodymai, atsakovo paaiškinimai, informacija apie atsakovo anksčiau padarytus ATPK pažeidimus bei V. G. rašytinis paaiškinimas, paneigia B. B. paaiškinimus, kad automobilį VW JETTA galėjo vairuoti V. R., kurio prašymu neva jis buvo nupirkęs šį automobilį, ir kuris neva spėjo pasišalino iš įvykio vietos ir dėl to iš karto po įvykio nebuvo sulaikytas policijos patrulių. Nurodo, kad teismas be pagrindo nevertino ieškovo įrodinėjamas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nepasisakė, kodėl juos atmeta, be pagrindo nevertino kritiškai ir neatmetė atsakovo paaiškinimų, kurie buvo nenuoseklūs ir prieštaravo kitiems byloje esantiems įrodymams. Apelianto nuomone, teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Nurodo, kad pareiga įrodyti savo atsikirtimą, kad atsakovas iki įvykio buvo perdavęs automobilį VW JETTA V. R. ir todėl ne atsakovas buvo už automobilį atsakingas asmuo (jo valdytojas) įvykio metu, turėjo tekti atsakovui, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad automobilį buvo perdavęs naudotis kitiems asmenims, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo atsakovo laikyti automobilio VW JETTA valdytoju. Taip pat nurodo, kad atsakovas įrodinėja, jog automobilio jis nevairavo, todėl seka, kad automobilį galėjo vairuoti kitas sulaikytas asmuo - V. D.. Dėl šios priežasties teismo sprendimas šioje civilinėje byloje gali turėti įtakos V. D. teisėms ir pareigoms (teismui nusprendus, kad yra mažai tikėtina, kad automobilį vairavo atsakovas ir atmetus ieškinį, ieškovui atsirastų pagrindas reikalavimus reikšti V. D.). Mano, kad šios aplinkybės sudarė pagrindą tenkinti ieškovo prašymą V. D. įtraukti dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, tačiau teismas šį ieškovo prašymą nepagrįstai atmetė., kaip ir nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo byloje kviesti ir apklausti liudytojus.  Apelianto nuomone, teismas   savo   sprendimą   be   pagrindo   grindė   Kauno   apygardos administracinio   teismo  2007-09-17   nutarimu   administracinėje   byloje  Nr.   11-877-554/2007. Nurodo, kad teismas šį administracinio teismo nutarimą turėjo vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, nesuteikdamas jam prejudicinės galios.

    Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas B. B. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą,  analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teisme nenustatyta absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytu ginčo santykių teisiniu kvalifikavimu, šiems santykiams taikytinomis teisės normomis, nustatytomis aplinkybėmis bei teismo išvadomis. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apelianto nurodytų skundžiamo sprendimo trūkumų.

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė, jog automobilį VW JETTA valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo atsakovas. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė šių teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Ieškovo teigimu įrodinėjamą aplinkybę, jog labiau tikėtina, kad automobilį autoįvykio metu neblaivus vairavo atsakovas B. B. patvirtina įrodymai - liudytojų, kurie buvo apklausti administracinėje byloje, parodymai. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad atsakovas neigė, jog eismo įvykio metu vairavo automobilį, Kauno m. VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus vyr. inspektoriui surašius nutarimą, kurio pagrindu atsakovui buvo paskirta administracinė nuobauda už autoįvykio sukėlimą, vairavimą neblaiviam ir pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, ginčijo paskirtą administracinę nuobaudą. Nagrinėjant atsakovo skundą Kauno apygardos administraciniame teisme, administracinėje byloje apklausti asmenys - policijos pareigūnai, kurie fiksavo eismo įvykio aplinkybes, kitą transporto priemonę SAAB 900 valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri dalyvavo eismo įvykyje, vairavęs asmuo G. B., taip pat šios transporto priemonės keleivė D. B. neteigė, kad atsakovas eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę  VW JETTA valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonę SAAB 900 vairavęs asmuo ir jo keleivė nurodė, kad policijos pareigūnai atsivedė asmenis, kurie išlipo iš VW JETTA automobilio, tačiau nepatvirtino ieškovo nurodomos aplinkybės, kad minėtą automobilį autoįvykio metu vairavo atsakovas. Eismo įvykį fiksavę policijos pareigūnai patvirtino faktą, kad atsakovas kartu su kitu asmeniu buvo sulaikytas prie eismo įvykyje dalyvavusio automobilio, tačiau taip pat nepatvirtino, tuo pačiu nepaneigė atsakovo atsikirtimų, jog jis - atsakovas eismo įvykio metu automobilio nevairavo. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog anksčiau atsakovas yra ketinęs pirkti automobilį VW JETTA valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), jį vairuodamas  buvo nubaustas administracine tvarka, nepaneigia teismo išvadų bei atsakovo atsikirtimų dėl šio automobilio naudojimo.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje N. P. v. UAB „Moduva ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-112/2008; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. V. T., bylos Nr. 3K-3-253/2009).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ši taisyklė taikytina ir pareikšto atgręžtinio reikalavimo nagrinėjimo atveju. Ieškovas privalėjo įrodyti, jog atsakovas po eismo įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo tarpu atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turėjo teisę, bet ne pareigą, pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog automobilio nevairavo, t.y. faktą, kaip jo atsakomybę šalinančią ir kartu ieškovo teisę į atgręžtinio reikalavimo patenkinimą paneigiančią aplinkybę.

Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl atsisakymo į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti V. D.. Teismas sprendimo motyvuose pasisakydamas, jog atsakovas eismo įvykio metu automobilio nevairavo, vertino byloje surinktus, kuriais buvo grindžiamas ieškinys, įrodymus, tačiau nekonstatavo, jog eismo įvykio metu automobilį vairavo V. D. ir, kad jis, kaip eismo įvykyje dalyvavusio automobilio vairuotojas, pasišalino iš eismo įvykio. Taigi teismas nenusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų.

Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė byloje liudytojais apklausti G. B. bei D. B. bei V. G. ir V. G.. Įvykyje dalyvavę asmenys liudytojais buvo apklausti bylą nagrinėjant teisme dėl administracinės nuobaudos panaikinimo, šių asmenų parodymais, taip pat duotais paaiškinimais administracinėje byloje, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi, juos analizavo. Apelianto nurodyti asmenys V. G. ir V. G. nebuvo eismo įvykio dalyviai ar tiesioginiai stebėtojai, automobilio naudojimo aplinkybės, atsakovui pripažįstant automobilio naudojimo faktą, tačiau neigiant automobilio vairavimą konkretaus eismo įvykio metu, pagrįstai pripažintos kaip nereikšmingos nagrinėjamos bylos atveju.

Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo grindė sprendimą Kauno apygardos administracinio teismo 2007-09-17 nutarimu administracinėje byloje. Apeliantas pabrėžė, kad administracinėje teisėje galioja nekaltumo prezumpcija, todėl administracinis teismas, apelianto vertinimu, nebūdamas visiškai įsitikinęs asmens kaltumu, atsakovui skirtą nuobaudą panaikino. Šis apeliacinio skundo argumentas pripažintinas nepagrįstu, kadangi administracinio teismo nutarimas gali būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas kartu su kitais civilinėje byloje esančiais įrodymais, įvertinus įrodymų visetą. Nagrinėjamos bylos atveju, prijungęs prie bylos administracinę bylą, joje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas analizavo, vertino, jų pagrindu darė išvadas. Ieškovui nagrinėjamojoje byloje nepateikus kitų įrodymų ir ieškinį grindžiant vien tik įrodymais, kurie buvo surinkti administracinėje byloje, pagrįstai  padarė analogiškas išvadas, kurios buvo nustatytos administracinio teismo nutarime.

Dėl nurodytų priežasčių teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti įrodinėjimo taisyklės, nustatytos 185 straipsnyje, pažeidimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Nesant pagrindo tenkinti apeliacinio skundo, iš ieškovo priteistinos atsakovui bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme – 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo „If P&C Insurance AS“, vykdančio veiklą Lietuvoje per „If P&C Insurance AS“  filialą, atsakovui B. B. 400 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjas                                                                                                  Egidijus Tamašauskas