Administracinė byla Nr. A13.-139-913/2017

                                                                      Teisminio proceso Nr. 4-14-3-00126-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14.; 21.9.4.; 21.9.10.

     (S)

  ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

  2017 m. lapkričio 17 d.

Anykščiai

Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Gasparavičienė,

sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam E. K., jo atstovei advokatei Daivai Gadliauskienei,

institucijos, surašiusios protokolą atstovei Kristinai Sriubienei,

nukentėjusiajam D. Š.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Teismas

n u s t a t ė :

E. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis 2017 m. birželio 28 d. apie 21.00 val. neužtikrino, kad jo šunys be priežiūros nepatektų į viešas vietas ir dėl to vienas iš šunų išbėgęs į bendro naudojimo keliuką dantimis apgadino D. Š. vairuojamą automobilį Citroen C5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir padarė jam turtinės žalos. Taip pat nustatyta, kad nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. E. K. priklausantys šunys nėra registruoti įstatymo nustatyta tvarka, nors E. K. yra atsakingas už savo augintinių, t.y. šunų registravimą, t.y. kaip padariusiam administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalyje ir 346 straipsnio 1 dalyje.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovė Kristina Sriubienė paaiškino, kad šių metų birželio 28 dieną Anykščių rajono policijos komisariate buvo gautas D. Š. pareiškimas dėl (duomenys neskelbtini) padaryto jam priklausančio automobilio apgadinimo, buvo pradėtas tyrimas ir įžvelgus E. K. veiksmuose administracinio nusižengimo požymių buvo pradėta administracinė teisena. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, todėl jam turi būti skirtina nuobauda. Šunys turi būti privalomai registruojami pagal Gyvūnų laikymo Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje gyvenamosiose vietovėse taisyklių 7.1 punktą. Kiekviena savivaldybė turi priimti tvarką ir taisykles, ir pagal Gyvūnų laikymo Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje gyvenamosiose vietovėse taisykles gyvūnai turi būti privalomai registruoti, savivaldybėms suteikta galimybė pačioms spręsti. Dėl ANK 346 str. 4 d. – tai pažeidimas padarius šį nusižengimą yra grindžiamas D. Š. parodymais. Nebuvo jokių duomenų dėl D. Š. suinteresuotumo. Dėl apgadinimų – tai jie padaryti šuns. D. Š. kreipėsi į policijos pareigūnus tą pačią dieną dėl apgadinto automobilio, kuris buvo apžiūrėtas ir priimtas pareiškimas. Apgadinimai – įbrėžimai. Ekspertizė nebuvo atlikta. Nustatyta buvo pagal pirminius požymius. Pareigūnai ne kartą buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini), pareigūnai įsitikino, kad šunys laksto palaidi, yra agresyvūs, bandė kąsti pareigūno automobilio ratą. Įrodymai – patys apgadinimai ir D. Š. parodymai. Paties D. Š. yra nurodyta, kad apgadino vienas iš šunų, konkrečiai kuris nenufotografuotas. E. K. tyrimo metu nebendradarbiavo, sąlygos tyrimui buvo sudėtingos, nes šunys buvo agresyvūs. Kad tai yra E. K. šunys ir jo sodyba buvo nustatyta tyrimo metu. Baigiamųjų pasisakymų metu atstovė nurodė, jog 2017 m. rugpjūčio 31 d. E. K. buvo surašytas protokolas už tai, kad jis neužtikrino, kad jo šunys be priežiūros nepatektų į viešas vietas ir dėl to vienas iš šunų išbėgęs į bendro naudojimo keliuką dantimis apgadino D. Š. vairuojamą automobilį Citroen C5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir padarė jam turtinės žalos. E. K. pažeidė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p. Nukentėjusiojo D. Š. parodymai buvo išsamūs ir nuoseklūs, nebuvo nustatyta, kad jis suinteresuotas. Jis visą laiką davė nuoseklius parodymus. Pažeidėjas E. K. viso tyrimo metu nedavė paaiškinimų. Jis teigė, kad sodyba buvo aptverta, tačiau yra kitų duomenų, kad sodyba nebuvo aptverta. E. K. liudytojas V. L. teisme davė melagingus parodymus. E. K. pateiktos į bylą nuotraukos nėra kokybiškos, ir kelia didelių abejonių dėl savo originalumo. Kinologų išvada vertintina kritiškai, tai gali būti vertinama kaip jų nuomonė, bet ne išvada. Prašo skirti E. K. nuobaudą ir įpareigoti atlyginti D. Š. patirtus nuostolius bei įvertinti liudytojo V. L. parodymus.

E. K. padaręs pažeidimus, numatytus ANK 346 straipsnio 4 dalyje ir 346 straipsnio 1 dalyje, nepripažino. Paaiškino, kad jis nieko nepažeidė, šunys neturi būti čipuoti ir registruoti. Yra žemės ūkio ministro įsakymas, kur nurodyta, kokie šunys turi būti registruoti, t.y. tik tie gyvūnai, kurie yra perduodami kitam savininkui. Tas įsakymas kategoriškai neliepia registruoti nei šunų, nei kačių, jei tie gyvūnai nėra perduodami kitam savininkui. Šunų, laikomų savo kieme, registruoti nereikia. Įstatymas leidžia laikyti gyvūnus palaidus, jei teritorija yra aptverta tvora. Jo visa valda yra aptverta vieline (tinkline) tvora, kabo ženklas – „pavojingas šuo“ ir „palaidi šunys“. Taigi visi reikalavimai pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą yra įvykdyti. Šunys yra nepavojingi ir nekoviniai. 2016 metų spalio mėn. buvo padarytas tinklinis aptvaras, buvo aptvertas 3 ha dydžio plotas. Birželio 29 d. jį išleido iš ligoninės, grįžęs namo jis rado šunis pririštus, jis kalbėjo su V. L., kuris paminėjo, kad viskas tvarkoje, tik vakare pravažiavo keliu kažkokia tamsi mašina. Dėl automobilio sugadinimo – kieme buvo žmonių, bet D. Š. nesustojo ir į kiemą neatėjo, niekam nieko nesakė, o tiesiai nuvažiavo į policiją ir parašė pareiškimą. Kelia abejonių ir automobiliui padaryti sužalojimai. Išvažiuodamas į ligoninę ryte, jis šunis pririšo. Vakare šunų šerti atvyko V. L.. Todėl šunys negalėjo būti palaidi ir atsidurti ant kelio. Kiekvieną vakarą jis apžiūri savo valdas, su šunimis apeina ir apžiūri tvorą, ir nebuvo jokių pažeidimų. Pateiktose nuotraukos yra užfiksuotas išvažiavimas iš sodybos. Yra kamera, kuri fiksuoja tą vietą kieme, kur yra pririšti šunys, bet vaizdo įrašas nėra išsaugotas.

Nukentėjusysis D. Š. paaiškino, kad 28 d. apie 21 val. važiavo žvejoti, važiavo į keliuką, kuris eina palei upę. Tuo keliuku jis važiavo pirmą kartą gyvenime. Tuo keliuku važiuojant vienoj vietoj pažvejojo, tada važiavo toliau ir privažiavo K. sodybą, kelias veda palei jo sodybą, privažiavus jo sodybą, lakstė trys šunys, jie sekė jo automobilį. Jis pravažiavo, toliau pasidarė prastas kelias, buvo nugriuvęs medis, jis apsisuko ir važiavo atgal, atgal važiuojant, greitis nebuvo didelis, apie 10 km/h , šunys jį sekė ir vienas šuo apgraužė dešinės pusės sparną ir bamperį. Tas šuo tai seniausiais, galimai jo nuotrauka yra pateikta. Jis nestojo, nes šunys graužė mažiną ir jis norėjo to išvengti. Ten ryšio nebuvo, tolėl jis nusprendė iš karto važiuoti į komisariatą. Atvažiavus į miestą jis pamatė stovinčius policininkus ir sustojo prie jų. Jie pasakė, kad užpildys vietoj. Tada jie supildė viską, nufotografavo. Taip viskas ir buvo. Sužalojimai buvo padaryti, kandimo žymės ant sparno galinio ir bamperio. Matosi fotonuotraukose. Žalą patyrė, ji nustatyta pagal sąmatą 278 Eur. Šuo mašiną graužti pradėjo važiuojant atgal. Jis girdėjo garsą, šuo iš paskos bėgdamas čiupo už galinio sparno ir jį graužė dantimis. Tą vaizdą jis matė stebėdamas per galinio vaizdo veidrodėlį. Tai buvo tas šuo, kuris yra nurodytas fotonuotraukose eksperto. Jis norėjo išvengti dar didesnių apgadinimų, todėl važiavo toliau ir nusprendė iš karto kreiptis į pareigūnus. Jis nežinojo nei kieno ta sodyba, nei kam tie šunys priklauso. Tvoros nebuvo. Kodėl nuotraukose nesimato šuniukų negali pasakyti, jie galimai už mašinos, jų nesimato. Nuotraukos neryškios. Šunys buvo. Kad mašina apgraužta pamatė pavažiavus nuo sodybos, tokioje vietoje kur šuo nebegalėjo atbėgti. Apgadinimas yra vienas. Sąmatos yra dvi todėl, kad jis buvo komisariate, ir jo pareigūnas paklausė kodėl sąmata yra kad apgadinimas kairės pusės. Klaida įsivėlė sudarant sąmatą, kuri vėliau buvo perrašyta. Įrodymų, kad automobilio apgadinimai padaryti šuns, jis neturi. Jis matė per galinio vaizdo veidrodėlį apgadinimų vietą. Sugadinta buvo keleivio pusės galinis sparnas ir bamperis. Kad sąmatoje neatitinka pusės jam pranešė pareigūnas. E. K. anksčiau nepažinojo, pirmą kartą susitiko tik po įvykio.

Liudytojas V. L. paaiškino, kad E. K. yra jo pažįstamas. Jam iš vakaro paskambino E. ir paklausė ar galima mašiną palikti ir pasakė, kad turi dar kitą prašymą, prašė pašerti jo šunis. Pasakė, kad kitą dieną bus jo gimtadienis, bet jis važiuos į ligoninę, jam darys širdies operaciją. Ant rytojaus vakare apie pusę devynių jis nuvažiavo su jo automobiliu į jo namus. Atsirakino namus, prie durų vienas šuva, pasiėmė iš šaldiklio sušaldytus kaulus. Kol smulkino kalus, pradėjo šunys loti pamatė, kad pravažiavo juoda mašina. Jis padėjo šunims kaulus, pripylė vandens ir pamatė, kad ta pati mašina atgal važiuoja. Pašėręs šunis jis užrakino namus, užsuko vartelius ir išvažiavo. E. K. šunis jis šėrė pirmą ir vienintelį kartą. Kai atvyko į sodybą, šunys buvo pririšti, vienas prie klėties, kitas prie priemenės, trečias irgi pririštas. Šunys pririšti su grandinėmis. E. K. visa teritorija aptverta tinkline, vieline tvora.

Liudytojas A. Č. nurodė, jog jis yra Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas. Parodė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiojo nepažįsta. Tą vakarą dirbo operatyvinėje grupėje. Prie jų privažiavo D. Š. ir paaiškino, kad jo automobilį miške apgadino kažkokie šunys. D. Š. paaiškino aplinkybes, iš jo buvo paimtas pareiškimas, paaiškinimas, apžiūrėtas automobilis, nufotografuota. D. Š. paaiškino, kad miškuose važiuojant šunys apkandžiojo automobilį. Apgadinimai matėsi ant automobilio. Toliau tyrime jis nebedalyvavo, nes jo darbas yra pirminiai veiksmai.

Liudytojas E. J. nurodė, jog jis yra Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjas. Parodė, jog E. K. žino dėl jo profesinės veiklos, kitokių santykių nėra, nukentėjusįjį žino iš matymo. Paaiškino, kad dirbdamas buvo gavęs iš vyr. tyrėjo užduotį apsiklausti nukentėjusįjį dėl jo apgadinto automobilio, apklausė nukentėjusįjį ir tada vyko iki tos vietos kur buvo palaidi šunys. Nuvykus užfiksavo palaidus šunis. Tai buvo (duomenys neskelbtini), šunys lakstė ant keliuko, po to nubėgo į sodybą. Tikslas buvo nustatyti kurioje vietoje yra sodyba, t.y. įvykio vieta, ir kas yra savininkas. Tai buvo nustatyta pažiūrėjus per navigaciją į žemėlapį, tokiu būdu buvo nustatytas adresas, o po to iš adreso nustatytas savininkas. Vietoje buvo daromas vaizdo įrašas, nes reikėjo padaryti fotonuotraukas. Telefonas automatiškai filmuoja kai yra daromos nuotraukos. Sodyboje auga žolė, tvorų jokių nebuvo. Šuniukai buvo palaidi, bėgo link džipo. Išvažiuojant šuniukai nubėgo į sodybą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo E. K. atstovė advokatė Daiva Gadliauskienė paaiškino, kad LVAT yra pažymėjęs, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad kaltinimas asmeniui turi būti suformuluotas aiškiai. E. K. yra kaltinamas padaręs du administracinius nusižengimus, numatytus ANK 346 str. 4 d. ir 346 str. 1 d. Dėl ANK 346 str. 1 d. pažeidimo – šio straipsnio norma yra blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą. Pagal protokolą, kuris apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, E. K. padarė pažeidimą dėl to, kad nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. jam priklausančių šunų neregistravo įstatymo nustatyta tvarka, nors jam priklauso juos registruoti. Ir kaip įstatymą policija nurodo Gyvūnų laikymo Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje gyvenamosiose vietovėse taisyklių 7.1 ir 7.2 punktą. Visų pirma, gyvūnų laikymo taisyklės yra poįstatyminis aktas. ANK 346 str. 1 d. numatytas teisės aktas, kurių reikalavimus pažeidus atsiranda atsakomybė, yra Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas. Viršenybę turi įstatymas. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 str. nurodo, kad ženklinami ir registruojami yra gyvūnai tik atskirų rūšių. Privaloma yra registruoti ir ženklinti tik kovinius ir pavojingus šunis. E. K. šunys yra neveisliniai šunys, jie nėra nei pavojingi, nei koviniai. Todėl atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, jie neturi būti registruojami, ženklinami, nes tai yra aiškiai nurodyta įstatyme. Taigi nepavojingų ir nekovinių šunų registracija nėra privaloma. Institucija, surašiusi E. K. protokolą ir kaltindama jį padarius pažeidimą, numatytą ANK 346 str. 1 d. nesilaikė teisės aktų viršenybės principo, nes akivaizdu, kad taisyklės neatitinka įstatymo nuostatų, todėl šiomis taisyklėmis vadovautis negalima. Aukštesnės galios teisės aktas nenumato privalomos gyvūnų registracijos. Esant tokiai situacijai E. K. patraukti atsakomybėn pagal ANK 346 str. 1 d. nėra jokios galimybės. Dėl ANK 346 str. 4 d. nurodyto pažeidimo – t.y. dėl to, kad E. K. neužtikrino, kad jo šunys nepatektų į viešas vietas ir apgadino automobilį bei padarė turtinės žalos, ir dėl to jam taikoma administracinė atsakomybė, tai tokio pagrindo nėra, nes konstatuoti pažeidimo padarymo faktą galima tik įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. E. K. neigia jam inkriminuotą pažeidimą. Jis mažai ką gali pasakyti apie tai kas vyko tą dieną jo sodyboje, nes tą dieną jis savo šunis paliko pririštus ir savo pažįstamam pavedė juos pašerti, o pats išvyko į Vilnių. Kad jis buvo išvykęs į Vilnių patvirtina apžiūrai pateikta epikrizė, iš kurios matyti, jog jis buvo gydomas gydymo įstaigoje. Iš kitų įrodymų matyti, kad teisme buvo apklaustas liudytojas V. L.. Šis liudytojas, prisiekęs teismui parodė, jog būtent per E. K. gimtadienį, paprašytas paties E. K., atvyko į jo sodybą pašerti trijų šunų, juos rado pririštus, jokių nutrūkimo žymių nepastebėjo. Pamaitinęs šunis, ir pabuvęs apie pusvalandį, matė pro sodybą pravažiuojantį automobilį, tačiau E. K. šunys šio automobilio nei vijosi, nei kandžiojo, nes buvo pririšti. Kad automobilis pravažiavo ir kad nebuvo jokių šunų patvirtina E. K. pateiktos fotonuotraukos, padarytos iš kameros įrašo. Nuotraukos patvirtina, kad 2017-06-28 apie 21 val. pravažiuoja automobilis pirmyn ir atgal, ir jokių šunų nesimato. Kad E. K. auginami šunys negalėjo apgadinti D. Š. automobilio patvirtina ir Lietuvos kinologų draugijos pažyma, iš kurios matyti, kad būtent tas šuo, kur pats D. Š. patvirtino, jog tai yra tas pats šuo, nurodo, kad šuo yra senas, nudilę pagal amžių dantys, apdilusiais kraštais ir tokios būklės šuo sunkiai galėtų apkandžioti net stovintį automobilį. Be to, apžiūros metu šuo buvo ramus ir jokių agresijos požymių nerodė. Taigi byloje yra vienintelis įrodymas, kuriuo besąlygiškai rėmėsi institucija, t.y. būtent byloje pripažinto nukentėjusiuoju parodymai, kuris tvirtina, jog 2017-06-28 jam važiuojant žvejoti jo automobiliu Citroen C5, jį užpuolė šuo, kuris apgraužė automobilio sparną dantimis. Kelia abejonių šių parodymų teismingumas. D. Š. važinėjo miško keliukais, jam nežinomomis vietomis. D. Š. parodymai yra akivaizdžiai nepatikimi ir duoti kaip akivaizdžiai suinteresuoto asmens, kuries siekia gauti žalos atlyginimą už automobilio sugadinimą. Į klausimą ar įmanoma taip dantimis apgadinti automobilį, atsakė, kad taip, įmanoma. Bet paklausus ar kitokiu būdu įmanoma padaryti įbrėžimus, pvz. medžio šakomis, atsakė kad ne, neįmanoma. Nėra aišku kodėl sužalojimai negalėjo būti padaryti kitu būdu. D. Š. iš automobilio neišlipo, jo neapžiūrėjo, ir tuos įbrėžimus jis pamatė tik gerokai nuvažiavęs nuo sodybos. Todėl kyla klausimas ar tie įbrėžimai negalėjo būti padaryti kitu būdu, kitoje vietoje ir kitu laiku. Asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik tuo atveju kai nelieka jokių abejonių dėl pažeidimo padarymo aplinkybių. Šioje byloje neįrodyta, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje E. K. šuo apgadino D. Š. automobilį ir padarė jam turtinę žalą. Vertinant byloje surinktus įrodymus nėra pakankamo pagrindo padaryti išvadai apie E. K. kaltę padarius jam inkriminuotą pažeidimą ir skirti jam nuobaudą. Vien tik tai, kad institucija neturi duomenų apie D. Š. suinteresuotumą, negali būti laikomi tie parodymai patikimais ir neginčytinais, o liudytojo V. L. parodymai automatiškai laikomi nepatikimais ar melagingais. Šioje byloje nėra jokio pagrindo taikyti administracinę atsakomybę E. K. pagal ANK 346 str. 1 ir 4 d., todėl prašo nutraukti administracinę teiseną E. K. atžvilgiu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog E. K. pareikšti kaltinimai nepasitvirtino.

Administracinę atsakomybę pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį užtraukia Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ar kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas. Minėta norma yra blanketinė, o tai reiškia, kad atsakomybė pagal šį straipsnį kyla nevykdant kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju E. K. yra kaltinamas pažeidęs 2013 m. gruodžio 4 d. Anykščių rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. 1-AĮ-762 Gyvūnų laikymo Anykščių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 7.1 punktą, kuris numato, kad katės, šunys ir šeškai, esantys savivaldybės teritorijoje, privalo būti paženklinti mikroschema ir įregistruoti valstybiniame Gyvūnų augintinių registre, vadovaujantis Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-959 „Dėl Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“. Kiti gyvūnai augintiniai gali būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre; ir 7.2 punktą, numatantį, kad kiekvienas gyvūno augintinio savininkas atsako už gyvūno augintinio ženklinimą mikroschema, registravimą ir privalo turėti gyvūno ženklinimą ir registravimą patvirtinančius dokumentus.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 „Dėl Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo 6 punktas nurodo, kad savivaldybių administracijos, atsižvelgdamos į gyvenamųjų vietovių specifiką ir gyventojų poreikius bei vadovaudamosi Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu ir šiuo Aprašu, rengia ir tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisykles, kuriose gali nustatyti leidžiamų laikyti gyvūnų, išskyrus bites, skaičių ir rūšis, papildomus reikalavimus ir sąlygas gyvūnų laikymui miestuose ir miesteliuose.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-959 „Dėl Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklėse, kurios yra suderintos su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba, nurodyta, kad jos yra parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 9 dalies 12 punktu, 7 straipsnio 3 dalimi, 10 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1268 „Dėl gyvūnų augintinių registro įsteigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir registro veiklos pradžios nustatymo“ ir atsižvelgiant į 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 576/2013 dėl gyvūnų augintinių vežimo nekomerciniais tikslais, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 998/2003 (OL 2013 L 178, p.1).

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnis reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją, t.y. nustato, kad gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą pagal kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio reikalų ministerija ar jos įgaliotos institucijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, savivaldybių administracijos. To paties straipsnio 4 dalies 3 punktas nustato, kad Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliotos institucijos nustato kačių, šunų ir šeškų bei kitų gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo tvarką, o šio straipsnio 10 dalis numato, kad savivaldybių administracijos: 1) pagal kompetenciją dalyvauja įgyvendinant gyvūnų gerovės ir apsaugos programas, informuoja ir skatina visuomenę globoti gyvūnus, išskyrus laukinius; 2) vadovaudamosi Valstybinės maisto ir veterinarijos patvirtintų gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu, tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos. Šio įstatymo antras skirsnis reglamentuoja gyvūnų laikymą, registravimą, ženklinimą ir gydymą, kurio 7 straipsnio 1 dalis nurodo, kas atskirų rūšių gyvūnai privalo būti registruojami ir ženklinami pagal gyvūnų registravimą ir ženklinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, o 8 straipsnis nustato, kad Lietuvos Respublikoje draudžiami koviniai šunys, kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai; pavojingi šunys į Lietuvos Respubliką įvežami, įsigyjami, laikomi, veisiami, registruojami, ženklinami, dresuojami, jais prekiaujama laikantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų.

Sistemiškai aiškinant aukščiau pacituotas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas bei poįstatyminius aktus, įgyvendinančius įstatymo nuostatas, darytina išvada, jog įstatyme yra įtvirtintas reikalavimas tik dėl privalomo pavojingų šunų registravimo. Tuo tarpu visų kitų gyvūnų augintinių registravimas tampa privalomu tik tuomet, kai gyvūno augintinio savininkas nusprendžia savo gyvūną augintinį perduoti kitam savininkui, tokiu atveju gyvūno augintinio savininkas, vadovaudamasis Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių 16 punktu, privalo įregistruoti perduodamą augintinį į Gyvūnų augintinių registrą.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo E. K. laikomi šunys yra koviniai šunys ar kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai. Jis šioje byloje taip pat nebuvo kaltinamas ir tuo, jog perdavė kitam savininkui gyvūną augintinį neįregistravęs jo į Gyvūnų augintinių registrą. Taigi, akivaizdu jog aukštesnės galios teisės aktai nenumato privalomos gyvūnų augintinių registracijos, tuo tarpu poįstatyminis teisės aktas – 2013 m. gruodžio 4 d. Anykščių rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. 1-AĮ-762 patvirtintose Gyvūnų laikymo Anykščių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklėse įtvirtintas teisinis reglamentavimas prieštarauja tam teisiniam reglamentavimui, kuris yra įtvirtintas aukštesnės galios teisės aktuose, nes sukuria daugiau ir griežtesnių įpareigojimų nei to reikalauja įstatymas, o konkrečiai šių taisyklių 7.1 punktas, kuris numato, kad katės, šunys ir šeškai, esantys savivaldybės teritorijoje, privalo būti paženklinti mikroschema ir įregistruoti valstybiniame Gyvūnų augintinių registre, vadovaujantis Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-959 „Dėl Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-959 „Dėl Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklės taip pat nenumato privalomo visų gyvūnų augintinių registravimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos; šis reikalavimas inter alia reiškia, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, taip pat kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d., 2005 m. sausio 19 d., 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarimai). Poįstatyminiu teisės aktu realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, jie turi būti priimami remiantis įstatymais, nes poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad poįstatyminiame teisės akte nustatytas teisinis reglamentavimas turi būti grindžiamas teisiniu reglamentavimu, įtvirtintu įstatymuose, ir gali jį tik detalizuoti, tačiau negali būti sukuriamos naujos bendro pobūdžio normos, konkuruojančios su įstatymo normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimas Nr. 1-492-30-12).

Asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn vadovaujantis poįstatyminiu teisės aktu, kuris ne realizuoja aukštesnės galios teisės aktą, bet jam iš esmės prieštarauja, sukurdamas tokių privalomų įpareigojimų, kokių nėra numatyta aukštesnės galios teisės aktuose. Institucija, surašiusi E. K. protokolą ir kaltindama jį padarius pažeidimą, numatytą ANK 346 str. 1 d. bei 2013 m. gruodžio 4 d. Anykščių rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. 1-AĮ-762 patvirtintų Gyvūnų laikymo Anykščių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 7.1 ir 7.2 punktuose, neįsitikino kad žemesnės galios teisės akte – Gyvūnų laikymo Anykščių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 7.1 ir 7.2 punktuose – įtvirtintas teisinis reguliavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymui, kadangi įstatymas nereikalauja tokių gyvūnų augintinių, kokius laiko administracinėn atsakomybėn traukiamas E. K. (šunų), privalomos registracijos. Atsižvelgiant į išdėstytą administracinio nusižengimo teisena, pradėta E. K. atžvilgiu pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, nutrauktina (ANK 591 str. 1 p.).

ANK 346 straipsnio 4 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Minėta norma yra blanketinė, todėl, siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šią normą, yra būtina nurodyti kito teisės akto normą (nuostatą), kurios reikalavimus asmuo pažeidė.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra įtvirtinta gyvūnų laikytojų pareiga užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.

Byloje surinkti ir užfiksuoti įrodymai neleidžia daryti kategoriškos ir abejonių nekeliančios išvados, jog E. K. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, o būtent, jog jis neužtikrino, kad 2017 m. birželio 28 d. apie 21 val. jo šunys be priežiūros nepatektų į viešas vietas ir dėl to vienas iš šunų išbėgęs į bendro naudojimo keliuką dantimis apgadino D. Š. automobilį Citroen C5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir padarė jam turtinės žalos.

Įrodymai, kuriais institucija, surašiusi protokolą šioje byloje, įrodinėja E. K. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje yra tik nukentėjusiojo D. Š. parodymai. Kitų įrodymų, papildančių ar patvirtinančių nukentėjusiojo D. Š. parodymus, institucija nesurinko ir į bylą nepateikė.

Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamas E. K. bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė įrodymus, kurie iš esmės paneigia nukentėjusiojo D. Š. parodymus šioje byloje.

Teisme buvo apklaustas liudytojas V. L., kuris paaiškino, jog 2017 m. birželio 28 d. E. K. jo kieme paliko savo automobilį ir paprašė vakare nuvykti į jo sodybą ir pašerti šunis. Nuvykęs į sodybą jis rado visus tris šunis pririštus. Taip pat nurodė, jog jis matė kaip apie 21 val. pro sodybą pravažiavo tamsios spalvos automobilis. Šie liudytojo V. L. parodymai iš esmės paneigia nukentėjusiojo D. Š. parodymus. Taip pat pažymėtina, kad  liudytojo V. L. parodymus patvirtina ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. K. į bylą pateiktos fotonuotraukos, padarytos iš jo namuose įrengtų vaizdo kamerų, iš kurių aiškiai matyti, jog 2017-06-28 20:59:52 keliuku atvažiuoja automobilis, 2017-06-28 20:59:56 automobilis matyti iš arčiau, o 2017-06-28 21:04:27 fotonuotraukoje matyti kaip automobilis keliuku važiuoja atgal, tačiau nei vienoje iš trijų fotonuotraukų nematyti nei vieno iš trijų šunų, kurie anot nukentėjusiojo D. Š. visą laiką vijosi jo vairuojamą automobilį (b.l. 77-79). Nukentėjusysis D. Š. atsakydamas į klausimą kodėl nei vienoje iš trijų nuotraukų nesimato šunų nurodė, jog jie galimai už mašinos, todėl jų nesimato.

Teismas taip pat neturi jokio pagrindo netikėti liudytojo V. L. parodymais. Nors institucijos, surašiusios protokolą atstovė prašė teismo įvertinti liudytojo V. L. parodymus kaip melagingus, tačiau kodėl jie turi būti vertinami kaip melagingi nenurodė. Šio asmens suinteresuotumas duoti neteisingus ar melagingus parodymus, bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatytas.

Nagrinėjamoje byloje nėra surinkta  įrodymų, kurie patvirtintų, jog buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Išnagrinėjus visus į bylą pateiktus įrodymus darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas E. K. 2017 m. birželio 28 d. savo sodyboje nebuvo, nes buvo išvykęs į ligoninę Vilniuje. Šią aplinkybę patvirtino teismui posėdžio metu pateikta ir teismo apžiūrėta epikrizė, kurioje buvo nurodyta, jog nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2017 m. birželio 29 d. E. K. buvo hospitalizuotas. Dėl to, jog E. K. 2017 m. birželio 28 d. buvo ligoninėje, prižiūrėti jo laikomų trijų šunų, t.y. vakare juos pašerti buvo paprašytas V. L.. V. L. nurodė, jog atvykęs į E. K. sodybą šunis rado pririštus, todėl jie negalėjo 21 val. lakstyti viešoje vietoje bei apgadinti nukentėjusiojo automobilio. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog nukentėjusiojo D. Š. automobilio apgadinimai yra padaryti šuns dantimis. Kad tai galėtų būti šuns dantų padaryti apgadinimai policijos pareigūnai sprendė tik iš paties nukentėjusiojo paaiškinimų. Tačiau kaip teisingai buvo pastebėta teisminio bylos nagrinėjimo metu, būtent nukentėjusysis D. Š. yra suinteresuotas asmuo šioje byloje, nes jis siekia žalos atlyginimo dėl jo automobilio apgadinimų, todėl jis buvo suinteresuotas tokių parodymų davimu. Tačiau institucija, kurios pareiga yra ištirti įvykį, tokių veiksmų neatliko ir nukentėjusiojo D. Š. automobilio apgadinimų netyrė, ekspertizės neatliko. Todėl konstatuoti, jog nukentėjusiojo D. Š. automobilio apgadinimus padarė šuo, duomenų nepakanka. Nukentėjusysis D. Š. apibūdino šunį, kuris jo nuomone apgadino automobilį dantimis. Tai E. K. šuo vardu M. E. K. į bylą pateikė Lietuvos kinologų draugijos pažymą, kurioje nurodyta, kad šuo vardu M. yra vidutinio dydžio, daugiau nei 10 metų amžiaus, nudilusiais pagal amžių dantimis, dešinėje pusėje iltys seniai nulaužtos ir aptrupėjusiais kraštais, kairėje pusėje - aptrupėjusios ir nudilusios dėl amžiaus. Tokios būklės šuo sunkiai galėtų apkandžioti net stovintį automobilį, nes šuniui sudėtinga apžioti plokščią didelį paviršių, tokį, koks yra automobilio sparnas (b.l. 75). Taigi, net ir darant prielaidą jog E. K. šunys buvo palaidi ir turėjo galimybę apgadinti nukentėjusiojo automobilį, Lietuvos kinologų draugijos prezidentės R. K. pažymoje nurodoma, jog šuo M. dėl savo dantų būklės tokių apgadinimų padaryti negalėtų net ir stovinčiam automobiliui.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus administracinio teisės pažeidimo bylos proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Teismas byloje surinktus duomenis savo išvadoms pagrįsti vertina kompleksiškai, kadangi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais duomenimis. Išnagrinėjęs bylą, teismas sprendžia, kad šioje byloje nesurinkta duomenų, įrodančių, kad E. K. būtų padaręs jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, todėl administracinio nusižengimo teisena nutraukiama (ANK 591 str. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismo posėdžio metu buvo pateiktas E. K. atstovės advokatės Daivos Gadliauskienės prašymas priteisti 300 eurų bylinėjimosi išlaidas.

ANK 666 straipsnis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 103 str. numatyta, kad proceso išlaidas sudaro: 1) liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; 2) liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; 3) ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; 5) daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; 6) kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104 str. 2 d. numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK nenumato, kad proceso išlaidas būtų galima išieškoti iš valstybės, kuri palaiko kaltinimą byloje. Paprastai ginčai kylantys dėl neteisėto baudžiamojo proceso ar taikytų kardomųjų priemonių asmeniui yra sprendžiami civilinio proceso tvarka reiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo. Esant nurodytoms aplinkybėms prašymas dėl išlaidų patirtų advokato pagalbai apmokėti priteisimo atmestinas.

Vadovaudamasis LR Administracinių nusižengimų kodekso 591straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, teismas

n u t a r i a :

administracinio nusižengimo teiseną pagal Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 1 dalį ir 346 straipsnio 4 dalį E. K. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo patvirtinto nuorašo išsiuntimo (išdavimo) gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                        Jolanta Gasparavičienė