Administracinė byla Nr. eA-1364-629/2024

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. E. (A. E.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. E. (A. E.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – mažoji bendrija „Ajabee“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas A. E. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. 235142706, kuriuo atsakovas panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – Sprendimas).

2.       Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1.                      Pareiškėjas skunde aiškina, kad leidimas laikinai gyventi jam buvo išduotas 2022 m. rugpjūčio 19 d. Pareiškėjas Migracijos departamentui 2022 m. rugsėjo 2 d. pateikė prašymą pakeisti darbdavį, atsakovas 2022 m. rugsėjo 26 d. tenkino šį pareiškėjo prašymą. Darbdavys mažoji bendrija (toliau – MB) „Ajebee“ (toliau – ir Bendrovė) pareiškėjui įsipareigojo mokėti 750 Eur atlyginimą. 2022 m. spalio mėnesį pareiškėjo gautos pajamos buvo 740 Eur, vėliau, pablogėjus ekonominei situacijai, Bendrovė mokėjo mažesnį darbo užmokestį, dėl to nuo 2022 m. lapkričio 14 d. pareiškėjas buvo priverstas išeiti 10 dienų neapmokamų atostogų.

2.2.                      Nuo 2022 m. spalio mėn. iki 2023 m. rugpjūčio mėn. Bendrovė priskaičiavo pareiškėjui 2 389,23 Eur darbo užmokesčio. Pareiškėjas pateikė teisingą informaciją, Bendrovė taip pat tikėjo, jog galės mokėti pareiškėjui numatytą atlyginimą. Pareiškėjas ir Bendrovė neturėjo galimybės numatyti, jog darbdavys neturės užsakovų ir negalės mokėti sutarto darbo užmokesčio, dėl ko pareiškėjas bus privertas išeiti neapmokamų atostogų ir užsiimti pagalbiniais darbais.

2.3.                      Migracijos departamentas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neturėjo pakankamai lėšų pragyvenimui ir negavo reguliarų pajamų. Pareiškėjas neatlygintinai gyveno darbdavio suteiktame būste, papildomai dirbdamas ir padėdamas žmonėms, gaudavo maisto, buities reikmenų, todėl pragyvenimui turėjo lėšų. Pareiškėjas 2023 m. vasario 20 d. gavo individualios veiklos vykdymo pažymą ir teikė remonto paslaugas viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „Tauragės futbolas“, 2023 m. kovo – gegužės mėn. už atliktus remonto darbus gavo 3 900 Eur. Pareiškėjas, dirbdamas Bendrovėje, dažnai sirgo, gulėjo ligoninėje, 2022 m. už 1 500 Eur pardavė savo automobilį, tokiais būdais siekė Lietuvoje gauti pakankamas ir oficialias pajamas.

2.4.                      Atsakovas Sprendimą priėmė nepagrįstai, visiškai neįvertinęs pareiškėjo individualios situacijos, vadovavosi tikrovės neatitinkančia, neišsamia informacija.

3.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimą į skundą atsakovas grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

3.1.                      Atsakovas duomenis apie pareiškėją patikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas MB „Ajabee“ įdarbintas nuo 2022 m. spalio 3 d. Nė vieną mėnesį jam nebuvo mokamas prašyme leisti pakeisti darbdavį ir tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis. Patikrinimo metu nustatyta, jog Bendrovėje buvo mokamas mažesnis atlyginimas, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesine alga (toliau – ir MMA). VSDF duomenimis, nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki 2023 m. liepos 31 d. Bendrovė teikė pranešimus apie pareiškėjo nedraudžiamuosius laikotarpius, pranešimų pateikimo priežastis – „Nemokamos atostogos“. Atsakovas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui nė vieną darbo mėnesį prašyme nustatytas darbo užmokestis nebuvo mokėtas, buvo mokamas mažesnis nei MMA, konstatavo, jog pareiškėjas, kreipdamasis leisti pakeisti darbdavį, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

3.2.                      Pareiškėjas neneigia, kad jo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi bei tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis atlyginimas nebuvo mokamas kiekvieną mėnesį, pripažįsta, kad buvo mokamas mažesnis. Užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms jo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą. Pareiškėjas nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimo leisti pakeisti darbdavį iki Sprendimo priėmimo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nesusisiekė ir neinformavo apie pasikeitusias aplinkybes ir dėl naujo Leidimo nesikreipė.

3.3.                      Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 50 straipsnyje įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, o nustačius bent vieną iš jų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA. Pareiškėjui buvo mokamas darbo užmokestis mažesnis nei MMA ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), todėl pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

3.4.                      Tiek pareiškėjas, tiek Bendrovė, teikdami prašymą dėl leidimo laikinai gyventi ir tarpininkavimo raštą, nenurodė, jog pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką, todėl pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, ir jis neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.

3.5.                      Pareiškėjo skundo argumentai, kad jis ėmėsi visų įmanomų priemonių gauti oficialias pajamas Lietuvoje yra nepagrįsti. Pareiškėjas pats nurodė skunde, jog dirbo už maistą ir buities reikmenis, pardavė automobilį, taip pat užsiėmė individualia veikla, paėmęs atostogas Bendrovėje, tačiau į Migracijos departamentą dėl pasikeitusių aplinkybių nesikreipė, naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje neprašė.

3.6.                      Atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, nes neturėjo diskrecijos teisės Sprendimo nepriimti. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados, neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad Sprendimas priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

3.7.                      Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.

II.

4.       Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5.       Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

5.1.                      Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 2 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį. Atsakovas 2022 m. rugsėjo 26 d. priėmė sprendimą leisti pakeisti darbdavį į MB „Ajabee“.

5.2.                      Migracijos departamentas Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Duomenis apie užsienietį patikrino VSDF informacinėje sistemoje ir nustatė, kad pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas nuo 2022 m. spalio 3 d. ir nė vieną mėnesį nebuvo mokamas prašyme leisti pakeisti darbdavį ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis. Patikrinimo metu Migracijos departamentas nustatė, kad užsieniečiui Bendrovėje buvo mokamas atlyginimas mažesnis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA. VSDF duomenimis, nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki 2023 m. liepos 31 d. MB „Ajabee“ teikė pranešimus apie užsieniečio nedraudžiamuosius laikotarpius, juose nurodyta, kad pranešimų pateikimo priežastis – „Nemokamos atostogos“.

5.3.                      Vertindamas pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, atsakovas nustatė, kad į Lietuvą jis atvyko su Italijos Respublikos Šengeno viza, galiojančia nuo 2022 m. birželio 13 d. iki 2022 m. gruodžio 13 d., turėjo nuo 2021 m. gruodžio 10 d. iki 2023 m. rugpjūčio 9 d. galiojantį leidimą laikinai gyventi.

5.4.                      Atsakovas Sprendime nurodė, kad VSDF informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 27 d. dirbo UAB „Šviesos blyksnis“, nuo 2022 m. spalio 3 d. – MB „Ajabee“. Migracijos departamentas vertino, kad šie pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika – išskirtinai ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai. Atsakovas taip pat nenustatė, kad užsienietis turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Patikrinimo metu atsakovas nustatė, jog užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat tai, kad mokamas mažesnis darbo užmokestis, nei darbdavys įsipareigojo mokėti. Atsakovas konstatavo, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo užsienietis pateikė neatitinkančius tikrovės duomenis, todėl laikė, kad yra pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

6.       Teismas apžvelgė Įstatymo nuostatas (3 str. 3 d., 26 str. 1 d. 3 p., 35 str. 1 d. 2 p., 5 p., 40 str. 1 d. 4 p., 5 d., 50 str. 1 d. 2 p.), Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) nuostatas (8.3 p.), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ nuostatas (1.3 p.). Teismas konstatavo, kad iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad pareiškėjui tenka pareiga laikytis įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu.

7.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui, kuris Bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2022 m. spalio 3 d., nė vieną mėnesį nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte nurodytas ne mažesnis kaip 750 Eur darbo užmokestis, pats pareiškėjas neneigia, kad negaudavo numatyti darbo užmokesčio.

8.       Teismas nurodė, kad pareiškėjas neinformavo atsakovo apie pasikeitusias aplinkybes, nors turėjo tokią pareigą vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, kurioje aiškiai nurodyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują. Informuoti atsakovą iš karto apie pasikeitusias gyvenimo sąlygas ir aplinkybes buvo pareiškėjo pareiga ir atsakomybė, pareiškėjas to nepadarė, jis pats nebuvo aktyvus ir neveikė savo naudai, taip neužtikrindamas savo teisių teisėtai būti Lietuvoje, kas teismui sukėlė pagrįstų abejonių dėl jo suinteresuotumo būti Lietuvos Respublikoje.

9.       Teismas nurodė, kad, teikdamas prašymą dėl leidimo gyventi ir tarpininkavimo raštą, pareiškėjas nenurodė, jog dirbs ne visą darbo laiką, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, todėl jis neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų dėl aptariamo leidimo išdavimo.

10.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nesikreipė dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kitais Įstatyme įtvirtintais pagrindais, dėl ko galėtų nepaisyti imperatyvios Įstatymo 62 straipsnio 4 dalies normos, taip pat pareiškėjas nepateikė ir prašymo dėl darbdavio keitimo, kaip nustatyta 44 straipsnio 6 dalyje.

11.       Teismas sutiko su Migracijos departamento vertinimu, kad nustatyti pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika nelaikytini ilgalaikio pobūdžio, todėl byloje nepateikta įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti pateisintas pareiškėjo interesas likti Lietuvoje.

12.       Teismas konstatavo, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas, taip pat sprendė, kad nėra teisinio pagrindo naikinti Sprendimą.

III.

13.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Pareiškėjo atžvilgiu nepagrįstai buvo pritaikytas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas, nes jis pirminiame prašyme suteikti leidimą laikinai gyventi neminėjo Bendrovės, nenurodė, kad jo darbo užmokestis bus 750 Eur, t. y. pareiškėjas neteikė jokių duomenų, kurie neatitiktų tikrovės.

13.2.                      Pirmosios instancijos teismas atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindą, numatytą Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte, suformulavo kitaip, nei Migracijos departamentas, tačiau teismas neturi teisės keisti Sprendimo pagrindo.

13.3.                      Pareiškėjas yra baudžiamas du kartus – jam nebuvo mokamas sutartas darbo užmokestis, taip pat jam Sprendimu panaikintas leidimas laikinai gyventi. Be to, darbo užmokestis gali būti mažesnis, nei sutarta dėl prastovos ar asmens ligos, t. y. nuo darbdavio ir darbuotojo nepriklausančių aplinkybių.

13.4.                      Pareiškėjas įvykdė Įstatyme nustatytą pareigą turėti pakankamai lėšų (1 MMA kalendoriniam mėnesiui) per visą laikotarpį. Pareiškėjas gavo pajamas iš automobilio pardavimo, iš papildomų darbų, todėl turėjo pakankamai lėšų pragyvenimui nuo 2022 m. spalio mėn. iki 2023 m. rugpjūčio mėn. Nagrinėjamu atveju nėra svarbu, ar pajamos yra reguliarios, ar ne, svarbu, kad pareiškėjas turėjo pakankami lėšų pragyventi, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino.

14.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15.       Atsakovas pakartoja atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytus argumentus ir pažymi, kad pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti Migracijos departamento Sprendime padarytas išvadas, o tik pateikė savo asmeninį vertinimą dėl bylos nagrinėjimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

16.       Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

17.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

18.       Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad jis visą ginčo laikotarpį (nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. iki 2023 m. spalio mėn.) turėjo pakankamai lėšų pragyventi, be to, pirmosios instancijos teismas atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindą, numatytą Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte, suformulavo kitaip, nei Migracijos departamentas.

19.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

20.       Teisėjų kolegija nustatė, kad 2022 m. rugpjūčio 19 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis (40 str. 1 d. 4 p. ir 44  str. 1 d. 3 p.), priėmė sprendimą Nr. 22S113966 išduoti leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. Pareiškėjui 2022 m. rugpjūčio 24 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2024 m. rugpjūčio 24 d., pareiškėjui jis buvo įteiktas 2022 m. rugpjūčio 31 d. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 2 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti darbdavį, 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimu šis pareiškėjo prašymas buvo patenkintas.

21.       Sprendimu, vadovaujantis VSDF informacinės sistemos duomenimis, buvo nustatyta, jog pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas nuo 2022 m. spalio 6 d. ir nei vieną mėnesį užsieniečiui nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis darbo užmokestis – 750 Eur. Patikrinimo metu nustatyta, kad užsieniečiui visą darbo Bendrovėje laikotarpį buvo mokamas darbo užmokestis, kuris yra mažesnis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA (2022 m. – 730 Eur, 2023 m. – 840 Eur). Sprendime nurodyta, jog užsieniečiui teikiant prašymą dėl darbdavio keitimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas tarpininkavimo rašte.

22.       Migracijos departamentas, įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, Sprendimu konstatavo, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjui mokamas mažesnis darbo užmokestis, nei buvo įsipareigota mokėti. Migracijos departamentas padarė išvadą, kad, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, užsienietis pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, todėl yra pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

23.       Leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 50 straipsnyje, kurio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas inter alia (be kita ko), jeigu paaiškėja Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalį užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi inter alia, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (2 p.), neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 p.).

24.       Vertindama apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija akcentuoja, jog prašydamas pakeisti darbdavį, pareiškėjas nurodė, kad jo pragyvenimo lėšų šaltinis yra darbo užmokestis, gaunamas iš Bendrovės, jokių kitų pragyvenimo lėšų šaltinio jis nenurodė. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA (2023 m. – 840 Eur). Nagrinėjamu atveju iš atsakovo pateiktų VSDF duomenų matyti, kad atitinkamas lėšų dydis visą pareiškėjo darbo Bendrovėje laikotarpį nebuvo mokamas.

25.       Atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, turėjo pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas negavo reguliarių pajamų, pakankamų pragyventi Lietuvos Respublikoje, kurias nurodė ketinąs gauti, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi šalyje išdavimo ir prašydamas pakeisti darbdavį, todėl teiginiai, kad Sprendimas, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo priimtas neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, nėra pagrįsti. Šiuo aspektu pareiškėjo teikti įrodymai apie jo gautas pajamas (iš individualios veiklos; iš automobilio, kuris priklausė pareiškėjui, pardavimo) nesudaro pagrindo manyti kitaip, o teiginiai, kad pareiškėjui visą laikotarpį pakako lėšų aptarto teisinio reguliavimo kontekste nėra reikšmingi, nes leidimas pareiškėjui išduotas konkrečiu pagrindu (leidimas laikinai gyventi šalyje užsieniečiui, kuris ketina dirbti pas konkretų darbdavį) ir aiškiai nurodytomis sąlygomis, kurių pareiškėjas nesilaikė.

26.       Šiuo atveju pareiškėjui buvo leista pakeisti darbdavį, nes Migracijos departamentui buvo nurodyta, kad pareiškėjui bus mokamas mėnesinis darbo užmokestis (750 Eur) ir dirbdamas Bendrovėje bei gaudamas reguliarias pajamas, jis turės pakankamai lėšų, jog pragyventų Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog aplinkybė, kad pareiškėjas tikrovės neatitinkančius duomenis nurodė ne prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi, o prašyme pakeisti darbdavį, nesudaro pagrindo taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašymas pakeisti darbdavį yra sudėtinė prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi dalis, nes Migracijos departamentas, vertindamas tokį prašymą, nustato, ar darbdavys ir darbo pobūdis atitinka Įstatymo reikalavimus, t. y. Migracijos departamentas vertina, ar yra pagrindas pakeisti išduoto leidimo laikinai gyventi sąlygas, todėl, pareiškėjui pateikus tikrovės neatitinkančius duomenis prašyme pakeisti darbdavį, pagrįstai buvo taikomos Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų nuostatos ir Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi.

27.       Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

28.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, kaip užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Nuo sprendimo pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi priėmimo iki Sprendimo priėmimo pareiškėjas apie pasikeitusias aplinkybes (dėl pareiškėjui nemokamo nustatyto dydžio mėnesinio atlyginimo Bendrovėje) Migracijos departamento neinformavo ir dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo nesikreipė.

29.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo A. E. (A. E.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Audrius Bakaveckas

                                                Rasa Ragulskytė-Markovienė

                                                Milda Vainienė