Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-215-813/2020                                                                 Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00076-2020-4                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6; 21.11.10

 (S)

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. vasario 28 d. nutarties E. K. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato (toliau – ir Institucijos) vyresniojo tyrėjo 2020 m. sausio 8 d. nutarimu E. K. pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir 417 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 800 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį 60 eurų bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, paskirta galutinė 800 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

2.       Administracinė nuobauda E. K. paskirta už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 19 d. 1.07 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai alkotesterio pagalba jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, ir važiuojant rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Tokiais veiksmais E. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 20 punktų reikalavimus.

3.       Nesutikdamas su šiuo nutarimu, E. K. pateikė skundą apylinkės teismui. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartimi skundas atmestas, konstatavus, kad paskirta administracinio poveikio priemonė nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, todėl panaikinti ar pakeisti Institucijos nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

4.       E. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti Institucijos 2020 m. sausio 8 d. nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo 12 mėnesių taikymo arba pakeisti šį nutarimą paskiriant trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

4.1.                      Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas siejamas su išskirtinių aplinkybių egzistavimu ir kad nagrinėjamu atveju jų nenustatyta. Apelianto įsitikinimu, galimybė skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta įstatymo sankcijoje, siejama ne su kokių nors ypatingų aplinkybių egzistavimu, o iš esmės su ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių (padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, teisingumo ir protingumo principai) vertinimu, o skundžiama nutartimi ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas siejamas su abstrakčiomis sąvokomis, sudarant įspūdį, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis išvis netaikytina, tuo tarpu į daugelį įstatyme numatytų aplinkybių net nebuvo atsižvelgta, paminėta teisės norma taikyta plečiamai.  

4.2.                      Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas aplinkybės, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gailisi dėl padaryto nusižengimo, nevertino kaip reikšmingos taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį. Visiškai nevertinta E. K. asmenybė, tai, kad jis įgijęs išsilavinimą, dirba, teisės vairuoti transporto priemones anksčiau nei karto nebuvo praradęs. Pasekmės, kurios apeliantui kils netekus teisės vairuoti (kyla didelė rizika netekti darbo, apeliantas netenka susisiekimo galimybės, kadangi gyvena užmiestyje, kur viešasis transportas nėra išvystytas), nei su veikos pavojingumu, nei neigiamo poveikio apimtimi nebuvo įvertintos. Galiausiai, pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino, ar administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti ne panaikinus nutarimą skundžiamoje dalyje, o jį tik pakeitus, t. y. paskyrus bent mėnesiu trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

5.       Institucijos viršininkas M. M. atsiliepime į E. K. apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartį ir Institucijos vyresniojo tyrėjo 2020 m. sausio 8 d. nutarimą palikti galioti nepakeistus. Institucijos viršininko nuomone, E. K. administracinė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, ji adekvati padarytam pažeidimui.  

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

k o n s t a t u o j a :

E. K. apeliacinis skundas atmetamas.

6.       Pagal ANK 652 straipsnį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7.       E. K. buvo nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir 417 straipsnio 3 dalį. Apeliantas savo kaltės dėl padarytų administracinių nusižengimų neginčija ir su administracinių nusižengimų kvalifikavimu sutinka, tačiau kelia nuobaudos individualizavimo klausimą bei prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir panaikinti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių arba sutrumpinti šios administracinio poveikio priemonės terminą.

8.       ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

9.       ANK 34 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

10.       Iš bylos duomenų matyti, kad E. K. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, buvo paskirta minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė, lygi minimaliam to paties straipsnio 6 dalyje numatytam terminui. Institucija, paskyrusi šią nuobaudą, atsižvelgė ir įvertino pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, apylinkės teismas, atmesdamas skundą dėl Institucijos nutarimo, išsamiai ir visapusiškai įvertino pažeidėjo asmenybę, nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei pagrįstai nurodė, jog paskirta minimali įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda su minimaliu teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu yra teisėta. Vertindamas byloje esančių faktinių duomenų visumą, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog aplinkybių, kurios būtų pagrindas E. K. paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta įstatyme, sumažinti jos dydį ar ją panaikinti, nėra. Tokių pagrindų nenustatė ir apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas.

11.       ANK 34 straipsnio 6 dalis yra dispozityvaus pobūdžio ir numato teismui galimybę, bet ne pareigą, taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminą. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas, priešingai nei tai supranta apeliantas,  yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju. Kitaip bendroji taisyklė netektų prasmės, o teismai visada taikytų specialiąją taisyklę. Apelianto nurodytais motyvais kiekvienoje byloje, kiekvienam pažeidimą padariusiam asmeniui galima būtų mažinti administracinio poveikio priemonės taikymo terminą ir tai galėtų tapti taisykle, tačiau tai neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų. Kaip teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus svarbius kriterijus ir vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstai netaikė 34 straipsnio 6 dalies, toks teismo sprendimas yra teisingas, o apeliaciniame skunde pateikti argumentai šio sprendimo nepaneigia. Apeliantas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas.

12.       E. K. padarytas nusižengimas nėra mažareikšmis ar nedidelio pavojingumo. Pažeidėjas vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,18 promilių girtumas ir tokiais savo veiksmais padarė vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų transporto bei kelių srityje. Padarytas nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos. Apeliantas padarė vieną iš pavojingiausių teisės pažeidimų ir už šį nusižengimą įstatymų leidėjas iš anksto numatė griežtas administracines nuobaudas. Negana to, vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, jis rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, tokiais veiksmais keldamas dar didesnį pavojų eismo saugumui, savo ir kitų asmenų sveikatai ir turtui.

13.       Apeliantas skunde pabrėžia savo teigiamą charakteristiką, darbinę veiklą, analogiškų nusižengimų nebuvimą, tai, kad jo veiksmai jokių neigiamų padarinių nesukėlė. Šios aplinkybės nėra išskirtinės ir buvo įvertintos skiriant E. K. minimalų įstatyme numatytą nuobaudos dydį ir administracinio poveikio priemonės terminą. E. K. vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, ignoravo jo padaryto teisės pažeidimo galimas pasekmes, kad dėl jo padaryto teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik eismo saugumas, bet ir visuomenės narių sveikata ar gyvybė, o tai rodo nubaustojo neatsakingumą, neatsakingą požiūrį į visuomenę. Vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių pasekmių nedaro pažeidimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina. Įstatymų leidėjas šioje teisės normoje atsakomybę nustatė ne už pasekmių sukėlimą, o už patį vairavimą esant neblaiviam. Galimai sunkesnių pasekmių buvo išvengta tik todėl, kad apeliantas buvo laiku sulaikytas ir nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo. Jei vairuodamas neblaivus E. K. būtų sukėlęs eismo įvykį, jis pagal kilusias pasekmes atsakytų dėl kito, sunkesnio nusižengimo ar net nusikaltimo. Pasekmių nebuvimo akcentavimas yra bandymas sumenkinti padarytą pažeidimą esant standartinei situacijai ir neturint kitų įtikinamų motyvų. Tai, kad apeliantas nėra padaręs analogiškų nusižengimų, kad jam anksčiau nebuvo taikytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nėra išskirtinai teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės, nes taip turi elgtis kiekvienas vairuotojas.

14.       Apeliantas pažymi, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali pakenkti jo darbui, taip pat jis negalės tinkamai pasirūpinti savo vyresnio amžiaus tėvais, tačiau tai, kad paskirta administracinio poveikio priemonė pakenks pažeidėjo darbinei veiklai bei neleis tinkamai pasirūpinti artimaisiais, negali būti pripažintos išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl ko turėtų būti švelninama paskirta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. E. K., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina vykdant darbines funkcijas, norint nuvykti į darbą bei tinkamai pasirūpinti šeimos nariais, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Papildomai teismas nurodo, kad teikdamas argumentą dėl negalėjimo pasirūpinti giminaičiais, apeliantas nepateikė jokių duomenų, kodėl jo nuobaudos atlikimo laikotarpiu jais negalės pasirūpinti kiti artimieji. Nenurodant išimtinių priežasčių dėl vairavimo teisių būtinumo, tokie formalūs argumentai labiau panašūs į bandymą bet kokiais būdais palengvinti situaciją.

15.       Nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukels apeliantui nepatogumų bei neigiamų pasekmių, tačiau tokie apribojimai yra natūrali taikomos administracinės nuobaudos pasekmė, tai yra paties E. K. veiksmų rezultatas ir tai nesudaro pagrindo švelninti pažeidėjo atsakomybę remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi. Būtų neteisinga, jei padaręs nusižengimą asmuo toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusižengimo pasekmių. Tai jam sudarytų klaidingą įspūdį, kad vieną kartą išvengęs atsakomybės jis gali jos išvengti ir kitą kartą. Sėsdamas už vairo neblaivus E. K. neatsižvelgė į tai, kad jį nubaudus už padarytą nusižengimą bus apsunkintas jo ir aplinkinių kasdienis gyvenimas. Šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarytų nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad sprendžiant šios normos taikymą reikia atsižvelgti į teisingumo ir protingumo principus, tačiau šioje byloje mažesnės nuobaudos paskyrimas nebūtų nei teisingas, nei protingas.

16.       ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Iš įstatymo formuluotės seka išvada, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau darydamas teisės pažeidimus asmuo pats prisiima atsakomybę už jam galinčius kilti padarinius.

17.       Atsižvelgus į tai teismas daro išvada, kad Institucijos nutarime taikytas ANK 422 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas negali būti pripažįstamas pažeidžiantis teisingumo, protingumo ar konstitucinius teisinės valstybės principus, todėl 2020 m. sausio 8 d. Institucijos nutarimas ir 2020 m. vasario 28 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartis paliekami nepakeisti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. vasario 28 d. nutartį nepakeistą ir E. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Darius Kantaravičius