Civilinė byla Nr. e2YT-15134-886/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07737-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.2.6.10.

 (S)

(N)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 29 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Laima Kriaučiūnaitė,

sekretoriaujant J. R.,

dalyvaujant pareiškėjo A. K. atstovui advokatui V. M.,

suinteresuotų asmenų Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija.

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėjas A. K. pareiškimu ir 2018 m. rugsėjo 17 d. pareiškimu (DOK-104212, 53-58, 156-157 e. b.l .) patikslinęs reikalavimą prašo nustatyti faktą, kad jis įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį tarp pastatų, esančių Kaune, tarp (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad Kauno miesto Lenino rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1970 m. rugsėjo 9 d. sprendimu nusprendė skirti sklypus garažų statybai, paimant žemę iš komunalinio fondo (duomenys neskelbtini), ir 1970 m. rugsėjo 11 d. sprendimu nusprendė pagal nurodytą sprendimą išskirtame sklype (duomenys neskelbtini), leisti statyti garažus pagal priedėlį. Pareiškėjas nurodo, kad įsigijo garažą iš asmens pavarde (duomenys neskelbtini) pagal raštelį, pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau pareiškėjas neturi išsaugojęs jokių šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjas už garažą mokėjo žemės nuomos mokestį ir draudė jį valstybiniu privalomuoju draudimu. Pareiškėjo teigimu, jis garažą valdė sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau nei 40 metų, garažas nėra registruotas kito asmens vardu.

Suinteresuoti asmenys Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimais (DOK-71286 ir DOK-104082, 72-74, 153-155 e. b. l.) prašo patikslinto pareiškimo netenkinti. Atsiliepimuose nurodo, kad ginčo garažas nėra nekilnojamasis daiktas – garažas neturi pamatų, surinktas iš atskirų metalinių konstrukcijų, kurios gali būti išardomos, perkeliamos į kitą vietą ir vėl surenkamos jų nepažeidžiant. Pareiškėjo pateiktame situacijos plane nurodyta, kad 1971 m. rugsėjo 16 d. duotas pritarimas statyti surenkamą metalinį garažą, t. y. kilnojamąjį daiktą. Todėl pareiškėjo pareiškimas jam nesukels jokių teisinių pasekmių, nes kilnojamasis daiktas nėra registruojamas nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas laikydamas, kad garažas yra nekilnojamasis daiktas, nepateikė jo pirkimo – pardavimo sandorio, patvirtinto notaro, ir nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad valstybei priklausančioje žemėje buvo leista statyti garažą, jo projekto ar statybos leidimo. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad ginčo garažas pastatytas neteisėtai ir negali būti nuosavybės objektu. Pareiškėjas klaidingai remiasi pateiktais dokumentais, susijusiais su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) skyrimu garažų statybai, nes ginčo garažas nėra pastatytas šiuo adresu. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra suformuotas detaliuoju planu, kuris įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Garažo kadastrinių matavimų byloje adresas nenurodytas, tačiau pagal nurodytas garažo koordinates, jis yra visiškai kitu adresu. Dėl to visi pareiškėjo pateikti įrodymai nėra susiję su ginčo garažu ir nepatvirtina pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu (DOK-69450, 67-69 e. b l.) dėl pareiškėjo pareiškimo prašo spręsti teismo nuožiūra.

Pareiškėjo atstovas advokatas V. M. teismo posėdžiuose palaikė patikslintame pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.

Suinteresuotų asmenų Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė V. B. teismo posėdžiuose palaikė atsiliepimuose nurodytas aplinkybes ir prašė patikslinto pareiškimo netenkinti.

Suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (69 e. b. l.).

Patikslintas pareiškimas netenkinamas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011): 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Pareiškėjas reikalavimą grindžia Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto (toliau – DŽDT VK) sprendimais, mokestiniais pranešimais, kvitais ir turto draudimo liudijimais bei ginčo garažo kadastrinių matavimų byla.

Kauno miesto DŽDT VK 1970 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. 466 „Dėl sklypų skyrimo grupinių ir kooperatinių garažų statybai“ nuspręsta: 1) skirti sklypus grupinių ir kooperatinių garažų statybai, paimant žemę iš komunalinio fondo: (duomenys neskelbtini), apie 300 m2 žemės ploto; 2) įpareigoti Lenino rajono vykdomąjį komitetą ir Panemunės rajono vykdomąjį komitetą sudaryti grupinių ir kooperatinių garažų statytojų sąrašus; 3) įpareigoti garažų statytojus statybos ir architektūros valdyboje užsakyti raudonųjų linijų planus ir garažų projektus derinti su miesto vyriausiuoju architektu (43-45 e. b. l.).

Kauno miesto Lenino rajono DŽDT VK 1970 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 258 „Dėl grupinių ir individualinių garažų statybos statytojų sąrašo tvirtinimo“ nuspręsta pagal Kauno m. vykdomojo komiteto 1970 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. 466 išskirtame sklype (duomenys neskelbtini) ir individualiai leisti statyti garažus pagal priedėlį (46 e. b. l.). Nurodytame priedėlyje išvardinti asmenys, kuriems leista statyti garažus adresu Pergalės kr. Nr. 32a: V. B., V. G., N. T., B. Š., R. M., A. K. ir V. V. (47 e. b. l.). Teismas pažymi, kad šiame priedėlyje nėra pareiškėjo pareiškime nurodyto asmuo, pavarde (duomenys neskelbtini), iš kurio pareiškėjo teigimu, jis įsigijo ginčo garažą.

Kauno miesto Lenino rajono DŽDT VK 1970 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 376 „Dėl garažo statybos (duomenys neskelbtini) patvirtinimo ir dalinio 1970 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. 258 pakeitimo“ nuspręsta: 1) leisti statyti garažą (duomenys neskelbtini); 2) atšaukti iš garažų sąrašo statytojų sąrašo (duomenys neskelbtini), V. G., kaip neturintį transporto priemonės (186 e. b. l.). Teismas pažymi, kad šiame dokumente nėra jokių nagrinėjamai bylai reikšmingų duomenų, kurie patvirtintų pareiškime nurodytas aplinkybes.

Pareiškėjo pateiktuose Valstybinio draudimo inspekcijos Turto valstybinio privalomojo draudimo liudijimuose Nr. 8382 nurodyta, kad pareiškėjo turtas adresu (duomenys neskelbtini), apdraustas (61-62 e. b. l.). Iš bylos duomenų matyti, kad adresu K. M. pr. 31-32 (ankstesnis gatves pavadinimas – Pergalės) yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis butas, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad garažas, į kurį jis siekia įgyti nuosavybės teisę, yra susijęs su turtu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini)  (dabar (duomenys neskelbtini)). Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo pateikti dokumentai neatitinka įrodymams keliamų sąsajumo reikalavimų, nes iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir pareiškimo priedų visiškai neaišku, kaip jie yra susiję su ginčo dalyku (CPK 177 straipsnis).

Pareiškėjo pateikti TSRS Finansų ministerijos mokestiniai pranešimai ir kvitai patvirtinta, kad pareiškėjas mokėjo trobesių mokestį ir žemės rentą, tačiau juose nėra nurodyta, kad mokesčiai buvo mokami už ginčo garažą, pareiškėjas šias aplinkybes iš esmės grindžia tik savo paties rašytiniais paaiškinimais. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo teismui laikyti, kad pareiškėjas įrodė, jog nurodyti mokesčiai buvo mokami už ginčo garažą.

Pareiškėjo pateiktas įrodymas (esantis 59-60 e. b. l.) nėra išverstas iš rusų kalbos į lietuvių kalbą, todėl teismas jo negalėjo ištirti ir juo nesivadovauja (CPK 113 straipsnio 3 dalis). Šis trūkumas pareiškėjui buvo nurodytas teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartyje dėl pareiškimo trūkumų, tačiau pareiškėjas jo nepašalino. Teismas pažymi, kad jei ir būtų pateiktas šio dokumento vertimas į lietuvių kalbą, jokių naujų reikšmingų duomenų nebūtų galima nustatyti, nes jame yra duomenys tik apie turto, esančio adresu Pergalės 31-56, t. y. pareiškėjo buto, draudimą.

Suinteresuotų asmenų Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. A-232 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas apie 1410 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas (75-76 e. b. l.). Plane nurodyta, kad formuojamame sklype (duomenys neskelbtini), garažų bloke yra 38 garažai (77 e. b. l.). Suinteresuotų asmenų atstovė teismo posėdžiuose nurodė, kad ginčo garažas nėra adresu (duomenys neskelbtini), bet jis yra visai kitame kvartale – tarp pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), t.y. Šią aplinkybę teismo posėdžiuose pripažino ir pareiškėjo atstovas advokatas V. M.. Aplinkybę, kad ginčo garažas yra ne (duomenys neskelbtini), o kitoje vietoje (tarp pastatų (duomenys neskelbtini)) patvirtina fotonuotraukos bei vietos žemėlapio ištrauka iš internetinio tinklalapio www.maps.lt, pateiktos kartu su Kauno miesto savivaldybės atsiliepimu (1 t. 79, 80, 78 e. b. l.) ir fotonuotraukos, kurias pateikė pareiškėjas jo užsakymu matininko K. J. 2017-12-08 sudarytoje kadastrinių matavimų byloje (1 t. 11-14 e. b. l.).

Teismas pažymi, kad pareiškėjas, siekdamas įregistruoti ginčo garažą kaip nekilnojamąjį daiktą, į teismą kreipiasi antrą kartą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų civilinėje byloje Nr. e2YT-3790-775/2018 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-24732-2017-8) matyti, kad pareiškėjas 2017-12-18 pareiškimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. K. nuosavybės teise valdo statinį – garažą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) tikslu atlikti statinio – garažo daiktinių teisių įregistravimą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutartimi civilinė byla nutraukta, teismui nurodžius, kad prašomas nustatyti faktas nesukurs pareiškėjui teisinių pasekmių (pareiškėjas neįgis teisės įregistruoti nuosavybės teisės į garažą). Teismas konstatavo, kad ginčo garažas neturi pamatų, yra surinktas vietoje neatliekant statybos darbų, todėl neatitinka nekilnojamam daiktui keliamų reikalavimų, ir priskirtinas kilnojamiems daiktams, kurie gali būti perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutartį paliko nepakeistą.

Pagal CK 4.68 straipsnyje įtvirtintą įgyjamosios senaties sampratą, nuosavybės teisė pagal įgyjamąją senatį gali būti nustatyta ir nekilnojamiesiems daiktams, ir kilnojamiesiems daiktams. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pareiškėjas keitė savo poziciją dėl garažo teisinio statuso (kilnojamasis daiktas, ar nekilnojamasis). 2018-05-15 pradiniame pareiškime (reg. Nr. CBP-10081) prašė nustatyti, kad ginčo garažą įgijo pagal įgyjamąją senatį (1-5 b. l.), pareiškime nurodė, kad garažas yra nekilnojamasis daiktas. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi nustačius pareiškimo trūkumus (50-51 e. b. l.), pareiškėjas pateikė 2018-05-31 patikslintą pareiškimą (DOK-62240), jame nurodė faktinę garažo buvimo vietą (tarp pastatų (duomenys neskelbtini)), prašė nustatyti, kad įgyjamąja senatimi jis įgijo nuosavybės teisę į garažą kaip kilnojamąjį daiktą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas dar kartą patikslino savo reikalavimą ir 2018-09-17 pareiškimu dėl reikalavimo patikslinimo nurodė, kad prašo nustatyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į garažą kaip į nekilnojamąjį daiktą (156-157 e. b. l.).

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas siekia įteisinti garažą kaip nekilnojamąjį daiktą, jį įregistruoti nekilnojamojo turto registre ir suformuoti žemės sklypą. Pareiškėjo atstovas teigė, kad ginčo garažas yra nekilnojamasis daiktas, tą įrodinėjo aplinkybe, kad garažui yra sudaryta kadastrinių matavimų byla, ir kad kadastriniai matavimai atliekami tik nekilnojamiesiems daiktams. Teismas atmeta šiuo pareiškėjo atstovo teiginius kaip nepagrįstus. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ginčo garažas nėra registruotas nekilnojamojo turto registre (176 e. b. l.). Suinteresuotų asmenų atstovė pateikė ginčo garažo apžiūros aktą, surašytą Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo centro seniūnijos 2018 m. vasario 8 d., (toliau – Apžiūros aktas), kuriame užfiksuotas statinys, esantis tarp (duomenys neskelbtini), prie stacionarios transformatorinės TR-814, Kaune. Apžiūros akte nurodyta, kad 20 kv. m ploto garažas neturi pamatų ir dėl grunto savybių ir pamato nebuvimo apie 20 cm įsmegęs į gruntą. Jo kampai ir įvažiavimas stabilizuoti paprastai sudėjus plytas, nenaudojant rišančiųjų medžiagų (167-168 e. b. l.). Apžiūros akte nurodytas aplinkybes pagrindžia pridėtos ginčo garažo fotonuotraukos (169-171 e. b. l.). Šias aplinkybes pagrindžia ir antstolės R. P. 2017 m. lapkričio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (174-185 e. b. l.). Kauno miesto savivaldybės administracijos centro seniūnijos 2018 m. vasario 14 d. rašte dėl statinio patikrinimo nurodyta, jog garažas, į kurį pareiškėjas siekia įgyti nuosavybės teises, yra adresu Kaune, tarp (duomenys neskelbtini), garažas yra metalo konstrukcijų. Jis neatitinka nekilnojamajam daiktui keliamų reikalavimų, kadangi neturi pamatų, surinktas vietoje neatliekant statybos darbų. Objektas priskirtinas kilnojamiesiems daiktas, kadangi gali būti perkeltas iš vienos vietos į kitą nepakeistu jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės (166 e. b. l.).

Iš pareiškime suformuluoto reikalavimo, jo faktinio pagrindo ir pareiškimo priedų visumos akivaizdu, kad pareiškėjas savo reikalavimą grindžia tarpusavyje nesusijusiais įrodymais dėl visiškai skirtingų objektų, esančių fiziškai skirtingose vietose ir skirtingais adresais. Pareiškėjas klaidingai remiasi dokumentais, susijusiais su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) skyrimu garažų statybai, nes ginčo garažas nėra šiuo adresu. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra suformuotas detaliuoju planu, šiame žemės sklype, esančių garažų eksploatavimui (detalusis planas patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. A-232). Tuo tarpu nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje adresas nenurodytas, tačiau pagal nurodytas garažo koordinates, jis yra visiškai kitu adresu.

Be aukščiau nurodytų įrodymų pareiškėjas savo reikalavimą grindė kadastrinių matavimų byla ir schema – Situacijos planu M 1:500, kuriame yra įrašas „Leidžiama statyti surenkamą metalinį garažą. 71.IX.16. Kauno m. Lenino...(tekstas neįskaitomas)... architektas“, jame pavaizduota garažo vieta yra tarp pastatų, (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad Situacijos plane M 1:500 esantis įrašas „Leidžiama statyti surenkamą metalinį garažą... 71.IX.16..“ nepatvirtina pareiškime nurodytų aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas. Šiame įraše nėra jokių duomenų apie nekilnojamąjį daiktą, priešingai: įraše nurodyta dėl leidimo statyti surenkamą garažą. Šis dokumentas neatitinka įrodymui keliamų leistinumo reikalavimų, nes kopija nepatvirtinta, nenurodytas šio dokumento šaltinis (CPK 177 straipsnis). Pareiškėjo atstovui 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi dėl pareiškimo trūkumų šalinimo (50-51 e. b. l.) ir teismo posėdyje buvo pasiūlyta pateikti šio dokumento originalą ir nurodyti jo šaltinį. Nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, nei taikant pareiškimo trūkumų šalinimo institutą, nei bylą nagrinėjant teisme, atidėjus bylos nagrinėjimą, todėl teismas šiuo situacijos planu nesivadovauja.

Pareiškėjo pateikta ginčo garažo nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje esančiais duomenimis remtis negalima, joje nurodyti duomenys neatitinka ankščiau ištirtų rašytinių įrodymų. Kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad garažas turi betoninius pamatus, nors ankščiau teismo nustatyta, kad garažas neturi jokių pamatų ir yra susmigęs į gruntą. Nėra aišku, kokiais duomenimis remdamasis bylą rengęs matininkas nustatė, kad garažas pastatytas 1971 m., kokie duomenys buvo pateikti jam rengiat bylą (11-18 e. b. l.).

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo kartu su pareiškimu pateikti įrodymai – Kauno miesto DŽDT VK 1970 m. rugsėjo 9 d. sprendimas, Nr. 446, Kauno miesto Lenino rajono DŽDT VK 1970 m. rugsėjo 11 d. sprendimas Nr. 258, mokestiniai pranešimai, kvitai ir draudimo liudijimai – nėra susiję su ginčo garažu ir jokių pareiškime nurodytų aplinkybių nepagrindžia.

Įsiteisėjusiose Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. e2YT-3790-775/2018) ir Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2S-885-638/2018, teisminio proceso Nr. 2-69-3-24732-2017-8) yra konstatuotos aplinkybės, kad ginčo garažas neturi pamatų, yra surinktas vietoje neatliekant statybos darbų, ir padarytos išvadas, kad ginčo garažas neatitinka nekilnojamam daiktui keliamų reikalavimų, ir priskirtinas kilnojamiems daiktams, kurie gali būti perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, todėl prašomas nustatyti nuosavybės teisės faktas nesukurs pareiškėjui teisinių pasekmių – pareiškėjas neįgis teisės įregistruoti nuosavybės teisės į garažą. Įsiteisėjusiomis nutartimis nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią šiai bylai ir iš naujo neįrodinėtinos (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Teismas, remdamasis aukščiau atliktu įrodymų įvertinimu ir išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad pareiškėjo pateikti įrodymai nepatvirtina jo pareiškimo reikalavimo, kad jis įgyjama senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį tarp pastatų (duomenys neskelbtini), todėl pareiškimas atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 177, 178 straipsniai).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 268–270, 553 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo A. K. pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                         Laima Kriaučiūnaitė