Baudžiamoji byla Nr. e1-2657-917/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19367-17-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;
(S)
1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12;
1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4;
2.12.1.5
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 14 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajonas) prokuroro M. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
A. M., gimęs (duomenys neskelbtini) d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Teismas
n u s t a t ė :
A. M. 2017 m. balandžio 22 d. apie 22.40 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu smogė savo sugyventinei R. V. į dešinį skruostą, po to medine pjaustymo lentele vieną kartą sudavė jai per galvą bei sugriebęs rankomis už kaklo, ją smaugė, taip padarydamas jai poodinę kraujosruvą ties dešinės akies išoriniu kampu bei kairio momens-pakaušio riboje ir sukeldamas savo šeimos narei R. V. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, A. M. tuo pačiu metu ir vietoje, po panaudoto smurto nukentėjusiosios R. V. atžvilgiu, paėmė nuo stalo virtuvinį peilį, priėjo prie R. V., laikydamas peilį rankoje, jį atkišo prieš R. V. ir žodžiu grasino ją nužudyti, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
A. M. dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažino visiškai ir parodė, kad su sugyventine R. V. gyveno adresu: (duomenys neskelbtini). 2017 m. balandžio mėn., tikslios datos nepamena, vakare susipyko su R.. Jis jai vieną ar du kartus trenkė pjaustymo lentele per galvą ar kaklą. Kur pataikė nurodyti negali, neatsimena. Tą vakarą jis buvo išgėręs alkoholio. Toliau pykstantis, jis rankomis pagriebė jai už kaklo ir stipriau paspaudė. Ar ji ką nors jam sakė, neatsimena. Vėliau nuėjo į virtuvę ten rado virtuvinį peilį. Paėmęs peilį kelis kartus pamojavo juo priešais R.. Jos su peiliu nepuolė, niekur nedūrė. Tuo metu galėjo pasakyti grasinančių žodžių: „tave užmušiu, pagausiu ir duosiu į kuprą“. Tiksliau, ką kalbėjo, neatsimena. Jos užmušti nenorėjo, tiesiog pagąsdinti norėjo, bet, kaip suprato, ji pagalvojo, kad ruošiasi ją toliau mušti ir su peiliu pulti, todėl ji iškvietė policiją. Pirminiuose parodymuose nesakė tiesos, nes galvojo, kad niekas to neįrodys, bijojo prisipažinti. Dėl savo elgesio labai gailisi. Po įvykio su R. nebendravo. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo paskirta kardomoji priemonė, tačiau gavęs darbo pasiūlymą Jungtinėse Amerikos Valstijose išvyko autobusu į Lenkiją. Iš Varšuvos išskrido į Čikagą, kur gyveno pastaruosius trejus metus. Sutinka, kad tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 169–171). 2020 m. rugpjūčio 27 d. A. M. parodė, kad 2017 m. įvykio metu jie su sugyventine R. V. buvo neblaivūs. Tą dieną kartu išgėrė pusės litro degtinės butelį. Vakare sugyventinė jam pradėjo priekaištauti, kad jis jai mažai duoda pinigų. Tuo metu jis virtuvėje ant lentelės su peiliu pjaustė lašinius. Sugyventinė jį sunervino, jis atsisuko į ją ir su lentele trenkė jai į pakaušį. Ji nuo jo atsitraukė, atsistojo tarpduryje tarp kambario ir virtuvės, pradėjo jam priekaištauti dėl gėrimo. Jis jai pasakė, kad jai jo gėrimas neturėtų rūpėti ir priėjęs paėmė jai už kaklo. Kaklą kurį laiką buvo suspaudęs, tada atstūmė sugyventinę nuo savęs. Nuėjo į virtuvę ir pjaustė lašinius. Jam pjaustant lašinius prie jo priėjo sugyventinė. Jis buvo įsikarščiavęs dėl visų jos priekaištų. Atsisukęs į ją, laikydamas peilį rankoje, grėsmingai pasakė, kad dingtų nuo jo arba užmuš. Užmušti jis jos neketino, tokių minčių neturėjo, tiesiog buvo piktas. Sugyventinė nuėjo į kambarį, išlipo pro kambario langą ir iškvietė policiją. Ji turbūt pagalvojo, kad jo grasinimas realus, nes išlipo pro langą, bijojo eiti pro jį į lauką. Ankščiau nebuvo smurtavęs prieš sugyventinę, todėl, galimai, ji pirmą kartą pamačiusi jį tokį piktą neteisingai suprato jo žodžius ir pagalvojo, kad tai yra grasinimas nužudyti. Jis tokių ketinimų neturėjo. Gailisi, kad taip jai pasakė. Neprisimena, kad būtų trenkęs kumščiu sugyventinei į skruostą, galėjo trenkti jai nebent delnu. Jis prisipažįsta dėl panaudoto smurto prieš sugyventinę ir jai padarytų sužalojimų, dėl to nuoširdžiai gailisi. Yra pasiryžęs atlyginti žalą. Ikiteisminį tyrimą prašo baigti baudžiamuoju įsakymu (b. l. 181–183).
Be kaltinamojo A. M. prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.
Nukentėjusioji R. V. ikiteisminio tyrimo parodė, kad su sugyventiniu A. M. kartu gyvena jai priklausančiuose namuose, adresu: (duomenys neskelbtini). 2017 m. balandžio 22 d. apie 22:00 val. sugyventinis pradėjo ją koneveikti, keikti, priekaištauti, kad ji jam neištikima, išvadino „kurva“, trenkė kumščiu į dešinį skuostą. Vėliau paėmė pjaustymo lentelę ir ja smogė jai per galvą, sukeldamas fizinį skausmą. Ji pradėjo šaukti, kad iškvies policiją. A. M. abiem rankomis jai sugriebė už kaklo ir pradėjo smaugti, sakydamas, kad ją užmuš, kol ji pradėjo dusti. Grasino ją pasigauti einančią iš darbo ir pakasti. Jam nuėjus į tualetą, ji iššoko pro langą ir iškvietė policiją. Konflikto metu jis rankoje laikydamas peilį grasino (b. l. 12–20). 2017 m. rugsėjo 14 d. nukentėjusioji R. V. parodė, kad 2017 m. balandžio 22 d. metu jos tuometinis sugyventinis A. M. išgėręs grįžo iš draugo. Žodis po žodžio pradėjo jai priekaištauti, vadino „kurva“. Ji jam priekaištavo, kad jis nedirba, kad ji viena turi dirbti, kad taip nebus. Sakė jam, kad turės išeiti iš jos namų. Tada jis jai kumščiu trenkė vieną kartą į dešinį skruostą. Ji riktelėjo iš skausmo. Jis nuėjo prie spintelės, jai sėdinčiai ant lovos, medine pjaustymo lentele vieną kartą trenkė per galvą. A. M. buvo agresyvus, vaikščiojo po kambarį. Ji norėjo išeiti. A. M. abiem rankomis sugriebė jai už kaklo ir spustelėjo, tačiau dėl to mėlynių neliko. Pamatė, kad jis dar labiau nervinasi, darosi agresyvesnis. Tada jį bandė kalbinti. Matė kaip jis nuo virtuvėlės stalo pasiėmė virtuvinį peilį ir priėjo prie jos. Laikydamas peilį atkišęs link jos, grasino ją papjauti, sakė nužudys kaip žiurkę, grasino pasigauti ją einančią iš darbo ir „padėti į vietą“. Ji labai išsigando, kalbino jį gražiai, sakė, kad jai skauda, kad liautųsi, prašė, kad leistų ją į tualetą. Kad jai nereikėtų eiti į tualetą, A. M. nuėjo atnešti kibirą. Ji atsidarė verandos langą, pro jį išlipo ir pabėgo. Būdama kieme už gyvatvorės iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai A. M. išvežė į areštinę. Nusikaltimu jai padaryta fizinė, moralinė žala. Turtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio byloje nereiškia. Konflikto metu jie namuose buvo vieni. 2017 m. gegužės mėnesio pradžioje, tikslios datos neatsimena, jai paskambino A. M., jos atsiprašė, pasakė, kad yra Lenkijos oro uoste, kad išskrenda į Ameriką. Sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 61–62).
2017 m. balandžio 22 d. Kauno AVPK PR vyr. patrulio tarnybiniu pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą pranešėja R. V. policijos pareigūnams paaiškino, kad jos sugyventinis A. M. trenkė jai per galvą su pjaustymo lentele, grasino papjauti. Ant R. V. galvos buvo pastebėta kraujosruva (mėlynė), kakle patinimas (b. l. 9–10).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1093/2017(02) matyti, kad poodinė kraujosruva ties dešinės akies išoriniu kampu bei kairio momens-pakaušio riboje R. V. padaryta kietu buku daiktu, ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje, galimai, 2-3 parų bėgyje iki apžiūros. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 72).
2017 m. balandžio 23 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, buvo atlikta įvykio vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūra. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis (b. l. 12–20).
Iš 2017 m. gegužės 3 d. Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvados matyti, kad tirti pateiktas peilis yra buitinės paskirties (virtuvinis) peilis ir prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas. Tirti pateiktas peilis pagamintas pramoniniu būdu (b. l. 69–70).
Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 5417 nurodyta, kad 2017 m. balandžio 23 d. 00:02 val. A. M. nustatytas 0,80 ‰ (promilių) girtumas (b. l. 186).
Atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą numatyta BK 140 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią veiką gali būti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmė. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis ir įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis smurtavo savo šeimos nario – sugyventinės R. V. atžvilgiu: 2017 m. balandžio 22 d. apie 22.40 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu smogė savo sugyventinei R. V. į dešinį skruostą, po to medine pjaustymo lentele vieną kartą sudavė jai per galvą bei sugriebęs rankomis už kaklo, ją smaugė, taip padarydamas jai poodinę kraujosruvą ties dešinės akies išoriniu kampu bei kairio momens-pakaušio riboje ir sukeldamas savo šeimos narei R. V. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Nustatytus padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymą) patvirtina kaltinamojo prisipažinimas bei nukentėjusiosios parodymai apie įvykio aplinkybes, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo ir kita rašytinė bylos medžiaga. Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sugyventiniai, tai yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (2010 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010).
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad A. M. namuose grasino nužudyti sugyventinę, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes elgėsi agresyviai, smurtavo, smaugė, paėmęs nuo stalo virtuvinį peilį, priėjęs prie R. V., laikydamas peilį rankoje, jį atkišo prieš R. V. ir žodžiu grasino ją nužudyti, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančių aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus, kurie yra tyčiniai ir baigti. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad jis anksčiau teistas (b. l. 158–162), administracine tvarka nebaustas (b. l. 154–155), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje konsultuotas 2001 m. liepos 18 d., diagnozė: emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas (b. l. 156), Priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 157), iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno 1-ojo teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. 93TPK-691/2017 matyti, kad A. M. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę. (b. l. 75), nedirba.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. M. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – areštu ir jo trukme sutinka (b. l. 214).
Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Šiuo atveju prokuroro siūlomos bausmės rūšis ir jos trukmė, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, yra adekvati, todėl kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma bausmės rūšis ir jos dydis.
Paskirtosios bausmės subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas).
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 641 straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. balandžio 22 d. 23:05 val. iki 2017 m. balandžio 24 d. 16:12 val. (b. l. 185, 187–189) ir nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. 22:35 val. iki 2020 m. rugpjūčio 2 d. 11:25 val. (b. l. 192–195), iš viso trys paros, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis).
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (paso Nr. 24143383 paėmimas), įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 124–125, 126–127) – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti, panaikintinos, A. M. grąžintinas byloje voke (b. l. 219) saugomas jo pasas Nr. 24143383.
Civilini ieškinys nepareikštas.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, saugomas Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariate, sunaikintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, ir jį skirti:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Bausmę skirti atlikti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. M. sulaikymo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, A. M. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. balandžio 22 d. 23.05 val. iki 2017 m. balandžio 24 d. 16.12 val. ir nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. 22.35 val. iki 2020 m. rugpjūčio 2 d. 11.25 val., iš viso tris paras, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.
A. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (paso Nr. 24143383 paėmimą), įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti, panaikinti ir A. M. grąžinti byloje voke (b. l. 219) saugomą jo pasą Nr. 24143383.
Išaiškinti A. M., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (El. paštas info@nti-pn.lt, telefonas 8 37 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilį, saugomą Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariate, sunaikinti.
A. M. išaiškinti, kad:
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėja Sigita Meškauskienė