Civilinė byla Nr. 2-219-324/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01061-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 3.2.6.1  

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė,

sekretoriaujant Reginai Mockevičienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei G. B., atsakovės atstovui advokatui S. B., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „IREMAS" filialas Projektų centras atstovui advokato padėjėjui T. M.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės butų savininkų bendrijos „Ateitis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei VERSLO dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždarosios akcinės bendrovės „Varinės sistemos“, „PANPROJEKTAS“, uždarosios akcinės bendrovės „IREMAS" filialas Projektų centras.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti ieškovei iš atsakovės 113 389,86 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Palaikydama jame išdėstytus argumentus ieškovės (toliau – ir užsakovės) atstovė paaiškino, kad šalys 2014 m. gegužės 28 d. pasirašė statybos rangos sutartį Nr. 14-05/8 (toliau – ir rangos sutartis), kuria atsakovė (toliau – ir rangovė) daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir daugiabučiame name, ginčo objekte), savo jėgomis ir rizika įsipareigojo atlikti atnaujinimo (modernizavimo) darbus, inter alia šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymą ir keitimą. Atsakovė šildymo sistemos vamzdžių stovus pradėjo montuoti 2014 m. rugpjūčio 11 d., baigė 2014 m. rugsėjo 24 d. Tai patvirtina Specialiųjų statybos darbų žurnale Nr. 2 atlikti įrašai (36-37 psl.). Praėjus apytiksliai 4 metams po vamzdžių stovų montavimo darbų atlikimo, 2018 m. rudenį buvo pastebėti daugybiniai šildymo sistemos defektai bei galimi oksidacijos ir (ar) korozijos židiniai. Tai sužinojusi ieškovė kreipėsi į UAB „Santermita“, kuri 2018 m. lapkričio 13 d. pateikė defektinį statinio apžiūros aktą Nr. DA-18-11-13/60, kuriame fiksavo, jog apžiūros metu pastebėta, kad 39 buto virtuvės patalpoje nuo stovų iki radiatorių ant horizontaliai pravestų šildymo sistemos vamzdžių yra neaiškios kilmės, įvairaus dydžio ir spalvos nenusivalančios dėmės. Keliose vietose, kur dėmės didesnės ir įsisenėjusios, yra nugraužtas vamzdžių sluoksnis, todėl vamzdžiai tose vietose paveikti korozijos. Buvo konstatuota, jog būtina pakeisti abu (paduodamo ir grįžtamo vandens) šildymo sistemos vamzdžius nuo stovo iki radiatoriaus. Ieškovė 2018 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. 18-11-15/S dėl garantinių darbų ginčo objekte kreipėsi į atsakovę prašydama vykdyti garantinius įsipareigojimus. 2018 m. lapkričio 28 d. ieškovė pateikė pretenziją atsakovei, kuria, be kita ko, prašė defektuotus vamzdžius pakeisti kokybiškais, įvertinus defektuotų vamzdžių būklę visoje pastato šildymo sistemoje ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 31 d., pagal tokiems darbams taikomus reikalavimus atstatant dėl vamzdžių keitimo pažeistą apdailą butuose, laiptinėse, pateikti įrengtų šildymo sistemos vamzdžių eksploatacinių savybių deklaraciją, nes SANHA-therm vamzdžiams deklaracija nebuvo pateikta, specialiųjų statybos darbų žurnale nėra užregistruota. Vėlesniu laikotarpiu vyko daliniai defektų šalinimai keičiant vamzdynus. 2019 m. gegužės 28 d. susirinkime buvo svarstomas defektų šalinimas, atsakovė nurodė kategoriškai nesutinkanti keisti visų šildymo sistemos vamzdžių. 2019 m. liepos 12 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę el. paštu, raštu Nr. 19-07-11/S reikalaujant iki 2019 m. rugsėjo 30 d. pakeisti visus šildymo sistemos vamzdžius visose pastato butų ir laiptinių patalpose, atlikti pastato šildymo sistemos magistralinių vamzdžių būklės apžiūrą ir pateikti šios apžiūros aktą bei nuotraukas iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., pakeisti šildymo sistemos magistralinius vamzdžius iki 2019 m. rusėjo 30 d., jei bus pastebėti šildymo sistemos magistralinių vamzdžių bet kokie defektai. Atsakovė savo pareigos atlikti šildymo sistemos vamzdžių keitimo darbus neatliko, todėl ieškovė prašo teismo iš atsakovės priteisti šildymo sistemos vamzdžių keitimui būtinų apdailos ir kitų darbų, medžiagų vertę, paskaičiuotą pagal teismo ekspertės Z. B. sudarytą sąmatą 2020-04-01 kainomis 113 389,86 Eur (defektų šalinimo sąmata paskaičiuota pagal užaktuotus, bet nekokybiškus šildymo sistemos vamzdžius, į ją įeina prakiurusio šilumokaičio pakeitimas ir apdailos darbai – 2019 m. rugsėjo mėn. pabaigoje buvo pastebėta, jog prakiuro karšto vandens šilumokaitis, 2019 m. spalio 16 d. UAB „Santermita“ surašytame defektiniame statinio apžiūros akte Nr. DA-19-10-16/92 nustatyta, kad šilumos punkto patalpoje iš karšto vandens šilumokaičio bėga vanduo, reikia skubiai organizuoti šilumokaičio pakeitimą; ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu vykdyti garantinius darbus ir pakeisti prakiurusį šilumokaitį, atsakovė to neapdarė, šilumokaitį pakeitė UAB „Santermita“, kuriai ieškovė 2020 m. sausio 8 d. pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą sumokėjo 3 257,44 Eur). Šios ekspertės konsultacinėje išvadoje yra konstatuota, jog ginčo objekte sumontuoti šildymo sistemos stovų vamzdžiai iki šildymo prietaisų visų 68 butų ir laiptinių, visose patalpose neatitinka galiojančių reikalavimų ir kokybės standartų: techninio darbo projekto (toliau – ir TDP) reikalavimų dėl sertifikuotų statybos produktų tiekimo objekte, kuriuos lydi atitikties deklaracijos; TDP reikalavimų dėl šių deklaracijų privalomo įforminimo statybos darbų žurnale Nr. 2 F-54; tiekėjas nepateikė rangovui ir techninės priežiūros vadovui vamzdžių technines sąlygas ir kokybę liudijančių dokumentų, kuriuose turi būti atžymos apie atliktus vamzdžių bandymus ir rezultatus, vamzdžiai turi būti paženklinti štampuotu ženklu. Ieškovės teigimu, remiantis Specialiųjų statybos darbų žurnalo Nr. 2 29 psl. padarytu įrašu, atsakovė 2014 m. rugpjūčio 11d. pradėjo montuoti šildymo sistemos stovų vamzdžius. Atsakovė jai nurodė, jog sumontavo „SANHA-therm“ šildymo sistemos stovų vamzdžius iki šildymo prietaisų visų butų ir laiptinių visose patalpose, tačiau nei montuojant vamzdžius statybos metu, nei 2015 m. rugsėjo 11 d.  pasirašant Statybos užbaigimo aktą ir perduodant statybos dokumentaciją, atsakovė nepateikė ieškovei sumontuotų „SANHA-therm“ šildymo sistemos stovų vamzdžių atitikties dokumentų (eksploatacinių savybių deklaracijų). Specialiųjų statybos darbų žurnalo Nr. 2 170 psl. 5 punkte yra atliktas 2014 m. rugpjūčio 22 d. įrašas, teigiantis, jog yra įregistruota UAB „Vilpra“ išduota eksploatacinių savybių deklaracija Nr. 08/22-3, kurioje nurodyta, kad deklaracija išduota presuojamiems, cinkuotiems anglinio plieno vamzdžiams KAN-therm Stell ir jų fitingams, nors faktiškai sumontuoti yra (turi būti pagal statybos dokumentaciją) „SANHA-therm“ šildymo sistemos stovų vamzdžiai. Atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pateiktos eksploatacinių savybių deklaracijos yra išduotos 2014 m. rugpjūčio 20 d. Atsakovė vamzdžius pradėjo montuoti 2014 m. rugpjūčio 11 d., tai reiškia, jog ji vamzdžius pradėjo montuoti neturėdama vamzdžių eksploatacinių savybių deklaracijos.         Atsakovė savo atsikirtimuose dėl vamzdžių kokybės remiasi Fizinių ir technologijos mokslo centro atliktu šildymo sistemos vamzdžių išorės korozijos tyrimu ir pašildomo vandens plieninių vamzdžių korozijos tyrimu, tačiau nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad tirti vamzdžiai yra iš ginčo objekto, kad tyrime aptariamas vanduo buvo neabejotinai paimtas iš ginčo objekto; teiginiai, kad  daugiabučio pastato butų ir laiptinių patalpos yra nevėdinamos, kas sąlygojo cinkuoto plieninio vamzdžio korozijos priežastis, yra neįrodytos prielaidos. Sutarti darbai buvo atlikti su trūkumais, kurie paaiškėjo garantinio termino galiojimo metu, todėl jų šalinimo išlaidos privalo būti visiškai atlygintos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK)  6.256 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis Nr. 3K-3-20/2014)). Rangos sutarties 9.1.2. punkte sulygta, jog paslėptiems statinio elementams (konstrukcijoms, laidams, vamzdynams ir pan.) garantinis laikotarpis yra 10 (dešimt) metų. Rangos sutartimi šalys pratęsė įstatyme įtvirtintą garantinį terminą, jos 9.1 punkte nustatyta, jog garantinis laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos (arba statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos), Faktiškai visus atliktus statybos darbų rezultatus atsakovė perdavė ieškovei 2015 m. spalio 1 d. (atlikusi paskutinį darbą – sumontavusi tambūro duris). Remiantis CK 6.698 straipsnio 2 dalimi, Statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) 41 straipsniu, ieškovė garantinį terminą skaičiuoja nuo 2015 m. spalio 1 d. Šalys savo susitarimu negali pakeisti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 str. 1 d.), o SĮ 41 straipsnis numato, kad statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už CK 6.698 straipsnyje nustatytą terminą, kuris yra 5 (penkeri) metai. Šilumokaičio garantinis terminas yra atitinkamai 2022 m. spalio 1 d. arba 2022 m. rugpjūčio 31 d. Šilumokaitis sugedo ir buvo pakeistas įstatyminės garantijos termino galiojimo metu. Dėl to atsakovė privalo padengti ieškovės patirtas išlaidas keičiant šilumokaitį trečiųjų asmenų pagalba, tokia galimybė numatyta ir rangos sutartyje. Kadangi daugiabučiame gyvenamajame name sumontuoti šildymo sistemos stovų vamzdžiai butuose ir laiptinėse yra su neaiškios kilmės įvairaus pobūdžio, dydžio bei paplitimo dėmėmis, yra šiurkščių dėmių, nustatyti korozijos židiniai, šildymo sistemos vamzdžiai dėl aptariamų defektų ateityje gali tapti nesandarūs ir pradėti leisti vandenį, kaip tai buvo nustatyta apie karšto vandens magistralinius vamzdžius, kurie buvo panašiai dėmėti, defektai matomi visose pastato butų ir laiptinių patalpose, atsakovės atliktų darbų rezultato naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos) yra iš esmės ženkliai pablogėjusios, o esami defektai gali transformuotis į dar didesnius defektus, dėl ko ateityje galimos avarinės situacijos, dėl kurių gali nukentėti gyventojų ar bendrijos turtas, o jam atstatyti bus reikalingos itin didelės piniginės lėšos. Todėl šioje civilinėje byloje pateikti įrodymai (defektiniai statinio apžiūros aktai, šalių bendravimo metu atsakovės pripažintos aplinkybės, konsultacinė išvada) patvirtina, jog ginčo darbai buvo atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, nesilaikant teisės aktuose nurodytų reikalavimų, dėl kurių darbo rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), negali būti naudojamas pagal normalią paskirtį, todėl ieškovė savo pasirinkimu turi teisę reikalauti iš atsakovės atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (rangos sutarties 3.1.2. punktas, CK 6.665 str. 1 d. 3 punktas). Ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino. Ji pirmą kartą pareiškė atsakovei rašytinį reikalavimą dėl defektuotų vamzdžių pakeitimo 2018 m. lapkričio 15 d. (žr. ieškinio priedą Nr. 10). Ieškovė pareiškė atsakovei rašytinį reikalavimą dėl defektuotų vamzdžių pakeitimo visoje šildymo sistemoje 2018 m. lapkričio 28 d. (žr. ieškinio priedą Nr. 14). Ieškovė į teismą (nors ir į neteismingą) gindama savo pažeistas teises kreipėsi 2019 m. lapkričio 14 d. (civilinė byla Nr. e2-29405-XX/2019), taigi ji nepraleido CK 6.667 straipsnio 1 dalyje ?tvirtinto vienerių metu ieškinio senaties termino. Be to, teismų praktikoje yra pasisakyta, jog ieškovės aktyvūs veiksmai siekiant išsiaiškinti statinio defektų priežastis, aplinkybė, kad atsakovės rangos darbų defektai turi įtakos kelių šimtų gyventoju interesams, gyventojai dėl namo renovacijos prisiėmė finansinius įsipareigojimus kredito ištaigai ir nepaisant to, kad naudojimasis atsakovės renovuotu statiniu dėl defektų yra apsunkintas, jie šiuos įsipareigojimus privalo vykdyti, leidžia spręsti, kad teismui neatnaujinus ieškinio senaties termino būtų priimtas socialiai neteisingas sprendimas (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-623-252/2019). 

Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtą; teismui atsisakius palikti nenagrinėtą ieškovės patikslintą ieškinį – taikyti ieškinio senaties terminą ir atmesti ieškovės patikslinto ieškinio dalį, kuria yra prašoma priteisti iš atsakovės ieškovės naudai daugiabučio gyvenamojo namo esamų visų šildymo sistemos stovų vamzdžių pakeitimo naujais išlaidas; teismui nusprendus netaikyti ieškinio senaties termino, prašo atmesti ieškovės patikslintą ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Palaikydamas atsakovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus jos atstovas paaiškino, kad priėmė UAB „Varinės sistemos” (toliau – ir vamzdžių tiekėjas) pateiktą komercinį pasiūlymą dėl objektui skirtų plieninių cinkuotų presuojančių vamzdžių SANHA-Therm DN15, DN20, DN32, DN40 pirkimo - pardavimo. Vamzdžių tiekėjas laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 26 d. iki 2014 m. spalio 1 d. atsakovei išrašė keturiolika PVM sąskaitų faktūrų už į objektą pristatytas prekes. 2014 m. liepos 31 d. specialiųjų statybos darbų žurnale Nr.2 (toliau – ir statybos žurnalas) techninės priežiūros paslaugų teikėjo paskirtas specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovas E. G. (toliau – ir techninis prižiūrėtojas) nurodė atsakovei pastabą dėl nepildomos statybos žurnalo F-54 formos „nepateikti naudojamų statybos produktų kokybę bei techninius parametrus patvirtinantys dokumentai". Atsakovės statybos vadovas nurodė, kad pastaba bus įvykdyta 2014 m. rugpjūčio 22 d. 2014 m. rugpjūčio 11 d. – 2014 m. rugpjūčio 20 d. statinyje buvo vykdytas stovų montavimas iš vamzdžių tiekėjo į objektą pristatytų plieninių cinkuotų presuojančių vamzdžių SANHA-Therm DN15 ir DN20 (F54 Nr. 5) (toliau – ir vamzdžiai(-is)). Techninis prižiūrėtojas be jokių pastabų patvirtino šiuos atsakovės įvykdytus darbus. 2014 m. rugpjūčio 22 d. statybos žurnale buvo užregistruota eksploatacinių savybių deklaracija Nr.08/22-3 apie presuojamų cinkuotų anglinio plieno vamzdžių atitiktį (tiekėjas UAB „Vilpra”, gaminio pavadinimas – presuojami, cinkuoti anglinio plieno vamzdžiai KAN-therm Steel ir jų fitingai). Ši klaida nebuvo pastebėta statybos dalyvių, įskaitant techninį prižiūrėtoją – nei statybos žurnale, nei darbų priėmimo - perdavimo aktuose apie tai nebuvo padaryta jokių pastabų. 2014 m. rugpjūčio 26 d. – 2014 m. rugsėjo 24 d. statinyje buvo tęsiamas stovų montavimas iš vamzdžių tiekėjo į objektą pristatytų vamzdžių. Techninis prižiūrėtojas be jokių pastabų patvirtino šiuos atsakovės darbus, pasirašydamas statybos žurnale nuo 2014 m. rugpjūčio 26 d.  iki 2014 m. rugsėjo 24 d.,  2015 m. rugsėjo 11 d. buvo pasirašytas statybos užbaigimo aktas ir perduota ieškovei visa statybos dokumentacija. UAB „Santermita“, kuri ieškovei teikia statinio techninės priežiūros, eksploatacijos ir administravimo paslaugas, 2018 m. lapkričio 13 d. defektiniu apžiūros aktu nustatė, kad 39 buto virtuvėje nuo stovų iki radiatorių ant vamzdžių yra neaiškios kilmės, įvairaus dydžio ir spalvos dėmės. Keliose vietose, kur dėmės didesnės ir įsisenėjusios, yra nugraužtas apsauginis sluoksnis, todėl vamzdžiai tose vietose paveikti korozijos. Statinio techninis prižiūrėtojas 2018 m. lapkričio 20 d. defektiniame apžiūros akte užfiksavo butų Nr.53, 54, 66 patalpų, IV laiptinės vamzdžių dėmes, paaiškindamas, kad tokio pat pobūdžio dėmės pastebėtos ir l, 6, 7, 23, 49, 57, 65, 67 butuose. Atsakovė 2018 m. lapkričio 23 d. pakeitė 39 buto virtuvės vamzdžius nuo stovo ST8 iki radiatoriaus. Ieškovė 2018 m. lapkričio 28 d. raštu paprašė atsakovės pateikti vamzdžių eksploatacinių savybių deklaraciją ir iki 2019 m. sausio 31 d. nustatytus defektuotus vamzdžius visoje statinio šildymo sistemoje pakeisti kokybiškais. 2019 m. sausio 3 d. susirinkimo, kuriame dalyvavo atsakovės, ieškovės, techninio prižiūrėtojo atstovai, protokole Nr.19/1 užfiksuota, kad ieškovė informavo dalyvius, jog buvo apžiūrėta ketvirtosios laiptinės ir keturiolikos butų vamzdžiai – ketvirtoje laiptinėje ir dvylikoje butų rasta vamzdžių defektų, dėl kurių reikia keisti apie 90 proc. šildymo sistemos vamzdynų. Ieškovė pasiūlė kreiptis į vamzdžių gamintoją, nusiunčiant 39 bute išmontuoto defektuoto vamzdžio dalį, kad gamintojas įvertintų, ar vamzdis buvo pagamintas SANHA-Therm vamzdžių gamintojo. Atsakovė 2019 m. balandžio 4 d. raštu informavo ieškovę apie Fizinių ir technologijos mokslo centro (toliau – ir Mokslo centras) atliktą vamzdžių išorės korozijos tyrimą, taip pat pašildomo vandens plieninių vamzdžių korozijos tyrimą – korozijos tyrimo ataskaitoje konstatuota, kad korozijos pažeidimai, atsiradę vamzdelių paviršiuje eksploatacijos metu, sąlygoti ilgalaikio kontakto su drėgnu oru ir periodinio kondensato poveikio. Pašildomo vandens plieninių vamzdžių korozijos tyrimo ataskaitoje nurodyta, jog „atliktų tyrimų rezultatai leidžia teigti, kad cinkuoto plieninio vamzdžio korozijos priežastys susijusios su vandens sudėtimi (Cu jonų priemaišos ir padidinta hidrokarbonatų koncentracija) bei jos temperatūra (svyravimais)". 2019 m. gegužės 28 d. susirinkimo, kuriame dalyvavo šalių atstovai, protokole Nr. l užfiksuota, kad atsakovė, vadovaudamasi ataskaitomis Nr. 1-2, išreiškė nesutikimą keisti visus vamzdžius. Ieškovė pareiškė, kad statybos metu naudojamos medžiagos vienareikšmiškai privalėjo būti kokybiškos ir neįmanoma, kad visame statinyje būtų netinkama vamzdžių eksploatacija. Statinio techninio prižiūrėtojo 2019 m. birželio 14 d. defektiniame apžiūros akte Nr.DA-19-06-14/49 buvo užfiksuoti apžiūros rezultatai butuose Nr.1-68, pirmoje-ketvirtoje laiptinėse. Statinio techninis prižiūrėtojas rekomendavo pakeisti visus stovus, vamzdžius iki šildymo prietaisų. Atsakovė 2019 m. liepos 11 d. atliko stovo ST39 pakeitimo darbus. 2019 m. liepos 11 d. paslėptų darbų patikrinimo akte, kurį pasirašė atsakovės, statinio techninio prižiūrėtojo ir ieškovės atstovai, nurodyta, kad apžiūrai pateikti šie darbai: stovo ST39 vamzdynų montavimas pajungiant esamus radiatorius ir keičiant vamzdžio diametrą iš DN15 į DN18. Panaudotų statybos produktų charakteristika: cinkuoti presuojami vamzdžiai ir jungtys Kan-therm. Akte nurodyta, kad buvo nukrypta nuo TDP - stovo ST39 vamzdžių diametras pakeistas iš DN15 į DN18. Ieškovės 2019 m. liepos 11 d. atsakovei skirtame rašte buvo pareikalauta iki 2019 m. rugsėjo 3 d. pakeisti vamzdžius visose statinio butų, laiptinių patalpose, taip pat pakeisti magistralinius vamzdžius, jeigu bus pastebėti jų defektai. Ieškovė 2019 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, pareikšdama ieškinį. Statinio techninis prižiūrėtojas ir ieškovė 2019 m. gruodžio 31 d. pasirašė atsakovės šilumokaičio pakeitimo už 3 257,44 Eur kainą aktą. Ieškovė 2020 m. sausio 8 d. sumokėjo statinio techniniam prižiūrėtojui 3 257,44 Eur už naują šilumokaitį.

Ieškovė ieškinyje nurodė prieštaringas aplinkybes apie tai, kas sudaro 113 389,86 Eur sumą. Vienu atveju ieškovė nurodo, kad: „visų šildymo sistemos vamzdžių keitimui būtinų apdailos ir kitų darbų, medžiagų vertė 2020 m. balandžio 1 d. kainomis yra 113 389,86" (2020 m. rugsėjo 24 d. ieškinio 35 puslapis), kitu atveju – kad: „prie defektų skaičiavimo prisideda prakiurusio šilumokaičio pakeitimas ir apdailos darbai" (ieškinio 36 puslapis). 2020 m. rugsėjo 24 d. ieškinio faktinis pagrindas atskleidžia, kad ieškovė savo teisių pažeidimo nekildina iš atsakovės atliktų vamzdžių, šilumokaičio montavimo darbų trūkumų – ieškovė neįrodinėja, kad vamzdžiai, šiuo metu jau pakeistas šilumokaitis objekte buvo sumontuoti nesilaikant TDP nustatytų reikalavimų, susijusių su darbų atlikimu (technologija). Atsakovė nesutinka su ieškovės nurodytu 2020 m. rugsėjo 24 d. ieškinio reikalavimo priteisti 113 389,86 Eur sumą teisiniu pagrindu, t. y. tvirtinimu, kad iš atsakovės minėta suma turi būti priteista vadovaujantis statybos darbų kokybę reglamentuojančiomis teisės normomis. Ieškovės nurodytame CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nustatyta užsakovo teisė reikalauti iš rangovo atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Ieškovė neprašo teismo priteisti iš atsakovės kokių nors konkrečių atnaujinimo darbų trūkumų šalinimo išlaidų. Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės šildymo sistemos vamzdžių pakartotinio pakeitimo kainą. Tačiau CK 6. 665 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta užsakovo teisė reikalauti iš rangovo piniginių lėšų, skirtų pakartotinio darbo atlikimui. Ieškovė nepagrįstai į reikalavimą dėl 113 389,86 Eur priteisimo įtraukė 3 260,88 Eur sumą, skirtą naujo šilumokaičio pakeitimui – prakiuręs atsakovės šilumokaitis statinio techninio prižiūrėtojo buvo pakeistas 2020 m. pradžioje už 3 257,44 Eur kainą. Bylos šalių sudaryta 2014 m. gegužės 28 d. sutartis ir visos jos sąlygos, įskaitant 9.1.4 punkte nustatytą sąlygą dėl įrangai taikytinos gamintojo garantijos, yra galiojančios. Dėl to atmestini ieškovės motyvai, kad atsakovės šilumokaičiui turi būti taikomas statinio garantinis terminas, nes 2014 m. gegužės 28 d. sutarties 9.1.4 punkto sąlyga neva yra nepagrįsta bei prieštaraujanti šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatoms. Statinio techninis prižiūrėtojas pakeitė atsakovės šilumokaitį nepagrįstai padidinta kaina. Pagal atsakovės pateiktą UAB „Vilpra" sąmatą šilumokaičio pakeitimo kaina – 2 166,12 Eur (su PVM).Teismui pritariant atsakovės motyvui, kad ji už vamzdžių kokybę atsako kaip pardavėja pagal pirkimo - pardavimo sutartį, laikytina, kad vamzdžių trūkumai paaiškėjo nebegaliojant įstatymo suteiktai kokybės garantijai. Vamzdžiams nebuvo suteikta sutartinė garantija, todėl ieškovė reikalavimus dėl vamzdžių trūkumų galėjo pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo vamzdžių perdavimo dienos. Atsakovė tik 2018 m. lapkričio 15 d. gavo iš ieškovės pirmąjį reikalavimą pakeisti vamzdžius su „įsisenėjusiomis" dėmėmis. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad vamzdžiams taikytinas 10 metų garantinis terminas, kadangi 10 metų garantinis terminas taikytinas tik paslėptiems statinio elementams. Ieškovė praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl vamzdžių trūkumų pareikšti, kuris anksčiausiai pasibaigė 2019 m. gegužės 16 d., o vėliausiai – 2019 m. rugsėjo 31 d.

Projektuotojas, vykdydamas projektavimo sutartį, inter alia priėmė TPD dalies „Šildymas", TDP dalies „Kiekių sąnaudų žiniaraštis" (toliau - ir žiniaraštis) ir TDP dalies „Techninė specifikacija" (toliau – ir techninė specifikacija) sprendinius: TDP šildymo dalyje inter alia suprojektuotas stovų ST1-ST39 įrengimas statinio 1-5 aukštuose. Iš TDP šildymo dalies statinio 1-5 aukštų brėžinių matyti, kad projektuotojas pasirinko tokias skaičiuotinas patalpų temperatūras žiemos metu: WC patalpos - 22°C, virtuvė ir kambariai - 20 °C, koridorius - 18 °C; TDP techninėje specifikacijoje projektuotojas nurodė tokias vamzdžių technines charakteristikas: ,,Cinkuoti vamzdžiai gaminami iš nelegiruoto plieno, medžiaga Nr.1.0034 (E 195) pagal EN 10305, iš išorės cinkuojami galvaniniu būdu ir tiekiami 6 m ilgio atkarpomis.<...> Bandomasis plieninių vamzdžių slėgis 1,6 MPa, temperatūra ne mažesnė kaip 150 °C". Vadovaujantis Technine specifikacija: „Tiekėjas turi pateikti rangovui ar techninės priežiūros vadovui vamzdžių technines sąlygas ir kokybę liudijančius dokumentus, kuriuose turi būti atžymos apie atliktus bandymus ir rezultatus"; vamzdžių tiekėjas (UAB „Varinės sistemos"), iš kurio buvo įsigyti ir objekte sumontuoti vamzdžiai. Atsakovė 2014 m. balandžio 24 d. priėmė vamzdžių tiekėjo komercinį pasiūlymą inter alia dėl objektui skirtų ginčo vamzdžių. Atsakovė, kreipdamasi į vamzdžių tiekėją dėl galimybės parduoti šį statybos produktą, pateikė projektuotojo parengtą žiniaraštį su nuoroda į konkrečias žiniaraščio pozicijas. Taigi vamzdžių tiekėjas buvo iš anksto informuotas ir žinojo, kad ginčo vamzdžiai yra perkami objekte vykdomiems atnaujinimo darbams bei kad produktai privalo atitikti žiniaraštyje pateiktus apibūdinimus. Nuo 2018 m. lapkričio mėnesio atsakovei pradėjus gauti iš ieškovės pretenzijas dėl vamzdžių korozijos atvejų, bendru šalių sutarimu buvo nutarta kreiptis į ekspertus siekiant nustatyti, ar vamzdžiai atitinka vamzdžių tiekėjo atsakovei pateiktoje eksploatacinių savybių deklaracijoje Nr. DOP/20/08/2014 nurodytas savybes. Vadovaujantis Mokslo centro parengta ataskaita Nr. l, pagal deklaraciją vamzdžiai pagaminti iš plieno 1.0034 pagal standartą LST EN 10305:2003, išorė cinkuota galvaniniu būdu pagal standartą LST EN 10327:2006. Mokslo centro atlikta vamzdžių fragmentų, kurie buvo pakeisti bute 39, plieno dangos analizė patvirtino, kad vamzdžiai pagaminti iš anglinio plieno, kuris pagal sudėtį priskirtinas tai pačiai kategorijai kaip ir 1.0034 plienas. Dviejų skirtingų vamzdžių cinko dangos skersinio pjūvio SEM vaizdų analizė parodė, kad dangų storis atitinka standarte LST EN 10327:2006 nustatytą reikalaujamą storį. Objekte ginčo vamzdžiai buvo laikomi ant trikojų, pagamintų specialiai tam, kad būtų galima vamzdžius pasidėti aukščiau nuo žemės. Būtent dėl to Mokslo centro  ataskaitoje Nr. l yra nustatyta, kad korozijos produktų sudėtyje nėra tokių elementų kaip kalcis, magnis ar silicis, kurie galėtų patekti iš aplinkinių statybinių medžiagų. Prie dubliko ieškovės pridėtose fotonuotraukose yra užfiksuota situacija, kai statinio rūsys buvo užsemtas dėl užsikimšusių kanalizacijos vamzdžių – fotonuotraukose matomi vamzdžiai nebuvo panaudoti įrengiant šildymo sistemą. Šildymo sistema buvo montuojama tik iš kokybiškų vamzdžių, fotonuotraukos „DSC07582 2014 m. (duomenys neskelbtini) rūsyje" fone matosi sumontuoti blizgantys vamzdžiai. Nuo vamzdžių sumontavimo objekte yra praėję daugiau kaip 6 metai. Dėl to ekspertės Z. B. nurodymas, kad „cinkuotų plieninių vamzdžių paviršius turėtų turėti blizgesį", yra tik ekspertės asmeninė nuomonė. Išvadoje nėra jokių nuorodų į dokumentą, kuriame būtų apibrėžta, koks turi būti cinkuotų plieninių vamzdžių blizgumas po 6 metų eksploatacijos.

Nurodydama vamzdžių pažeidimus ekspertė Z. B. nekonkretizuoja, kokių kokybės standartų neatitinka vamzdžiai; išvadoje išskirti pažeidimai savaime nereiškia, kad objekte buvo sumontuoti TDP techninių specifikacijų neatitinkantys vamzdžiai. Ieškovė net neįrodinėja, kad objekte sumontuoti vamzdžiai neatitinka kokių nors konkrečių techninės specifikacijos reikalavimų. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė iš atsakovės yra priėmusi visus šildymo sistemos keitimo darbus ir juos apmokėjusi. Pagal CK 6.662 straipsnio 3 dalies nuostatą, jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Ieškovės pateikta ne viena vamzdžių fotonuotrauka patvirtina, kad statinio butuose, laiptinėse vamzdžiai yra atviri, nepaslėpti. Nepaisant to, nei techninis prižiūrėtojas, nei ieškovės atstovai neturėjo jokių pastabų dėl vamzdžių atitikties, priimant iš atsakovės šildymo sistemos pakeitimo darbus tiek etapais išrašytais priėmimo - perdavimo aktais, tiek statybos užbaigimo aktu.

Byloje nėra įrodyta, kad objekte sumontuoti vamzdžiai neatitiko techninėje specifikacijoje, atitikties deklaracijoje nurodytų techninių savybių. Teismui nusprendus priešingai, atsakomybė už vamzdžių trūkumus turi būti paskirstyta tarp visų statybos proceso dalyvių – rangovo, užsakovo, projektuotojo, techninio prižiūrėtojo bei statybos produktų tiekėjo. Pavienių vamzdžių korozijos atvejų atsiradimo priežastys nėra susijusios su atsakovės veiksmais. Mokslo centro parengtoje ataskaitoje konstatuota, kad korozijos pažeidimai, atsiradę vamzdelių paviršiuje eksploatacijos metu, sąlygoti ilgalaikio kontakto su drėgnu oru ir periodinio kondensato poveikio. Laikinas apsaugos būdas (impregnavimas alyva) yra nepakankamas. Patikimesnei cinko dangos apsaugai rekomenduojama taikyti cheminės pasyvacijos būdus chromatavimą, fosfotavimą. Ištyrus vamzdžių fragmentus, paimtus iš statinio pašildomo vandens tiekimo sistemos, trišakio, į kurį įsukta cinkuota jungtis, taip pat vandens, cirkuliuojančio sistemoje, mėginius, buvo parengta ataskaita Nr.2. Šioje ataskaitoje nurodyta, kad „atliktų tyrimų rezultatai leidžia teigti, kad cinkuoto plieninio vamzdžio korozijos priežastys susijusios su vandens sudėtimi (Cu jonų priemaišos ir padidinta hidrokarbonatų koncentracija) bei jos temperatūra (svyravimais)". Tyrėjai rekomendavo mažinti varinių (žalvarinių) detalių skaičių pašildomo vandens tiekimo sistemoje, kontroliuoti ir mažinti hidrokarbonatų koncentraciją vandenyje (pvz., vandens pH turi būti artimas 7); kontroliuoti vandens temperatūrą sistemoje. Nesant galimybės užtikrinti vandens kokybę ir palaikyti saugų temperatūros intervalą, nerekomenduotina naudoti cinkuotų plieno vamzdžių pašildomo vandens tiekimo sistemose. Vamzdžių tiekėjo 2018 m. lapkričio 28 d. atsakovei skirtame el. laiške buvo nurodyta, jog iš atsakovės pateiktų vamzdžių fotonuotraukų matosi, kad ant jų susidaro kondensatas. Kai yra išjungiama šiluma, vamzdžio temperatūra yra mažesnė už patalpos temperatūrą ir dėl gyventojų įpročio nevėdinti patalpų vamzdis pasidengia kondensato sluoksniu, kuris per laiką pažeidė vamzdį tiek, kad korozija atsirado ant laikiklio varžtukų, kurie niekada nekoroduoja. Su dubliku pateiktame priede Nr.3 – fotonuotraukoje IMG_7242 Bt.61.jpg – ant vieno iš laikiklių taip pat matosi identiškos dėmės kaip ant vamzdžio. Ieškovės pateikti 1 bute iš 68 statinyje esančių butų atlikti temperatūros, santykinės drėgmės duomenys, užfiksuoti nuo 2020 m. vasario 29 d. iki 2020 m. kovo 8 d., taip pat statinio techninio prižiūrėtojo pildomo šildomo ir karšto vandens sistemų priežiūros žurnalų ištraukos, kuriose užfiksuoti tik šilumos punkto rodmenys, niekaip negali paneigti ataskaitoje konstatuotų tikėtinų korozijos atsiradimo priežasčių. Nors atsakovė objekte tiek pašildomo vandens sistemoje, tiek šildymo sistemoje sumontavo TDP technines savybes atitinkančius vamzdžius, dėl nuo atsakovės nepriklausančių priežasčių praėjus daugiau kaip 4 metams pradėjo atsirasti pavieniai vamzdžių korozijos atvejai. Šią išvadą patvirtina ir faktas, kad ieškovė prašo priteisti būsimas šildymo sistemos vamzdžių pakeitimo visuose butuose, laiptinėse išlaidas. Vadinasi, yra prašoma priteisti ir būsimas stovo ST39 vamzdžių pakeitimo išlaidas. 2019 m. liepos 11 d. stovo ST39 vamzdynas buvo pakeistas, panaudojant KAN-therm Stell vamzdžius. Kartu su 2020 m. rugsėjo 24 d. ieškiniu pateiktoje konsultacinėje išvadoje nurodyta: „Pakeistas Nr. 39 stovas, pakeisto stovo fizinė būklė niekuo nesiskiria nuo visame pastate vamzdžių būklės, jie nekokybiški, tik ant šio stovo stebimas žymuo Khan therm Steel sistema". Vadovaujantis apžiūros aktu, 2020 m. rugpjūčio 11 d. ekspertė inter alia apžiūrėjo: butą Nr. 49 („vonia (dėmės) , virtuvė (dėmės) , kambariai 2 (dėmės) . Keistas stovas"); butą Nr.53 („vonia (dėmės), virtuvė (dėmės), kambariai (dėmės), pakeistas stovas"); butą Nr. 57 („vonia (matiniai) , virtuvė (dėmės) , kambariai 2 (dėmės) . Keistas stovas. Kantherm - Stell"); butą Nr. 61 („vonia (paslėpti) , virtuvė (paslėpta) , kambariai (dėmės) .1 stovas pakeistas. Kantherm - Stell") , butą Nr. 65 („vonia (dėmės), virtuvė (dėmės), kambariai 2 (dėmės), stovas pakeistas: horizontalus"). Vadinasi, praėjus 1 metams ir 1 mėnesiui tokius pačius paviršiaus pažeidimus (dėmes) įgavo ir naujai pakeisti, kito gamintojo vamzdžiai, atitinkantys technines specifikacijas. Ieškovės fiksuojamas visų stovų (įskaitant ir pakeistų) vamzdžių dėmes neabejotinai sąlygojo iš aplinkos veikiantys faktoriai, o ne netinkama vamzdžio kokybė.

Projektuotojas nusprendė, kad turi būti naudojami cinkuoti vamzdžiai, nors žinojo, kad statinio šildymo sistemoje bus naudojamas šilumokaitis. Šilumokaičiai ir cinkuotos detalės (vamzdynai, fitingai) retai yra naudojami viename vamzdyne dėl labai greitos elektromechaninės korozijos (t. y. prasideda anijoninė / katijoninė reakcija ir cinkas yra labai greitai pašalinamas). Atsižvelgiant į tai bei į ataskaitų Nr.1-2 išvadas, priešingai nei įrodinėja ieškovė, atsakovei negali būti priskiriama pareiga parinkti tinkamą paviršiaus apsaugą turinčius vamzdžius. Atsakovė turėjo ir tinkamai įvykdė pareigą objekte sumontuoti vamzdžius, kuri atitiktų techninėje specifikacijoje bei deklaracijoje nurodytas technines savybes. Ieškovė neįrodė, kad vamzdžių negalima naudoti nepabloginant atnaujinimo darbų kokybės visuose statinio butuose bei laiptinėse. Ieškovė tvirtina, kad vamzdžių negalima naudoti nepabloginant atnaujinimo darbų kokybės visuose statinio butuose bei laiptinėse, vadovaudamasi tiek statinio techninio prižiūrėtojo parengtu 2019 m. birželio 14 d. defektiniu aktu, kuriame užfiksuoti šildymo sistemos apžiūros rezultatai butuose Nr. l- 68, pirmoje-ketvirtoje laiptinėse, tiek konsultacine išvada. Vadovaujantis 2019 m. birželio 14 d. defektiniu aktu, tik 46 bute nebuvo nustatyti jokie vamzdžių defektai. Kituose butuose ir laiptinėse vamzdžių apsauginis sluoksnis yra pažeistas: vamzdžiai yra su įvairaus pobūdžio ir dydžio dėmėmis. Ypatingai defektai stebimi vonios ir virtuvės patalpose: vamzdžių paviršius vienur ištisai matinis, kitur dėmėtas, taip pat stebimos šiurkščios dėmės, korozijos židiniai, paplitimas – nuo mažų dėmių iki pažeisto paviršiaus ištįsai dideliame plote. Statinio techninis prižiūrėtojas nurodė, kad butų kambarių patalpose labai retas stovas ar horizontalus vamzdis link šildymo prietaisų, kuris būtų be kokio nors pobūdžio dėmių. Taip pat daugelio butų kambarių patalpose beveik ant visų stovų yra stebimi tamsūs brūkšniai. Svarbu, kad pagal TDP šildymo dalį stovai ST1-ST3 9 buvo įrengti statinio 1-5 aukštuose – stovų vieta ir kiekis butuose priklauso nuo buto vietos statinyje (nuo 1 iki 3 stovų kiekviename bute). Nepaisant to, prie 2019 m. birželio 14 d. defektinio akto yra pridėta tik po vieną fotonuotrauką, padarytą atskiruose 68 butuose. 2019 m. birželio 14 d. defektinis aktas neįrodo, kad visi butuose, laiptinėse esantys vamzdžiai yra paveikti korozijos bei kad dėl to visų šių vamzdžių negalima toliau eksploatuoti nepabloginant atnaujinimo darbų kokybės. Pagal ekspertės Z. B. parengtą išvadą, 2020 m. rugpjūčio 10-12 d. ekspertė apsilankė visuose butuose ir laiptinėse bei rūsio patalpoje, kur buvo pakeistas prakiuręs šilumokaitis, prie išvados pridėtame apžiūros akte yra užfiksuota situacija statinio 67 butuose, tačiau nėra jokių duomenų apie vamzdžių trūkumus 54 bute, statinio pirmoje-ketvirtoje laiptinėse. Vadovaujantis apžiūros aktu, vamzdžių trūkumų (dėmių) nebuvo nustatyta: buto Nr.23 vonioje („vonia (neprieinama)"); buto Nr.9 vonioje, virtuvėje („vonia (nesimato)", „virtuvė (mobili)"); 18buto virtuvėje, kambariuose („virtuvė dėmių nesimato", „kambariuose uždažyta (dažyti)"); 16 buto vonioje („vonia nėra"); 30 buto vonioje („vonia (jau paslėpti)"; 46 buto vonioje („vonia (nesimato)"; 61 buto vonioje, virtuvėje („vonia (paslėpti), virtuvėje (paslėpta)"); 40 buto vonioje („vonia (paslėpta)"); 63 buto kambariuose („kambariai (stovai dažyti)"; 24 buto vonioje („vonia (paslėpti)"). Atsakovei kyla pagrįsta abejonė dėl išvados objektyvumo, t. y. kokiu pagrindu ekspertė nusprendė, kad yra būtinas visų statinio šildymo sistemos vamzdžių keitimas. Atsakovė jau šešis šildymo sezonus naudojosi atsakovės įrengtais vamzdžiais; dublike ieškovė yra patvirtinusi, kad ne visi vamzdžiai atitinka CK 6.686 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas – tai įrodo ieškovės teiginys, kad visi vamzdžiai turi būti pakeisti, nes vamzdžių durstymas įvairaus ilgio atkarpomis, naudojant daug jungčių, sugadintų vizualinį vaizdą butuose. Ieškovė nepagrindė reikalavimo priteisti iš atsakovės 110 128,98 Eur sumą, skirtą šildymo sistemos vamzdžių pakeitimui. Sąmatoje galutine suma yra nurodoma 113 389,86 Eur, iš kurios atėmus ekspertės numatytą šilumokaičio keitimo kainą, lieka 110 128,98 Eur.

Trečiojo asmens UAB „PANPROJEKTAS“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, bylą prašo nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog pagal 2013 m. rugsėjo 17 d. statinio projektavimo paslaugų sutartį parengė daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), techninį darbo projektą pagal ieškovės pateiktą projektavimo darbų užduotį, kurio viena dalis buvo šildymas ir šilumos tiekimas. UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ 2014 m. vasario 25 d. bendrosios ekspertizės aktu TDP buvo įvertintas kaip atitinkantis esminius statinio reikalavimus, projekto rengimo dokumentus, kitų statybos teisės aktų reikalavimus. TDP „Šildymas“ dalyje buvo nurodyta, kad montuojant šildymo sistemą būtina vadovautis firmų gamintojų parengtomis taisyklėmis ir rekomendacijomis. Montuojant šildymo sistemas, naudoti tik sertifikuotus Lietuvoje įrengimus ir gaminius. Visi įrenginiai ir gaminiai turi atitikti nurodytus parametrus, toje pačioje dalyje nurodytos cinkuotų plieno vamzdžių, kurie naudojami šilumos sistemos vamzdynams įrengti, techninės charakteristikos. Jokių konkrečių gamintojų ir/ar gaminamos produkcijos pavadinimų nebuvo nurodyta, nustatytos plieno vamzdžių charakteristikos ir nurodyti reikalavimai pateikti vamzdžių technines sąlygas ir kokybę liudijančius dokumentus. Atsakovė turėjo galimybę pati pasirinkti plieninių vamzdžių tiekėjus, o pastarieji turėjo atitikti TDP nustatytus techninių specifikacijų reikalavimus. UAB „PANPROJEKTAS“ neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl nereiškia nuomonės dėl ieškovės pareikštųjų reikalavimų.

Trečiojo asmens UAB „IREMAS“ filialas Projektų centras dėl ginčo prašo spręsti teismo nuožiūra. Palaikydamas šio trečiojo asmens pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus jos atstovas paaiškino, kad įsipareigojo vykdyti statybos darbų, įskaitant šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymo ar keitimo ginčo objekte techninę priežiūrą ir ją vykdė tinkamai, pagal teisės aktus. Techninės priežiūros sutarties 3.1.1. p. nurodyta, kad trečiasis asmuo užtikrina, jog darbai būtų atliekami pagal statinio TDP, laikantis statybos darbų sutarčių ir darbo grafiko, kontroliuoja darbams naudojamų medžiagų ir įrengimų kokybę ir neleidžia jų naudoti, jei jie neatitinka statinio techninio darbo projekto, statybos ir kitų normatyvinių dokumentų privalomųjų reikalavimų. Vykdydamas statybos darbų techninę priežiūrą trečiasis asmuo 2014 m. liepos 31 d. Specialiu?ju? statybos darbu? z?urnale Nr.2 nurodė atsakovei pastabą, kad nepildomos Statybos z?urnalo F-54 formos „Statybos produktu? atitikties deklaraciju? ir atitikties sertifikatu? arba eksploataciniu? savybiu? deklaraciju? ir i?renginiu? pasu?, kokybe?s paz?yme?jimu? bei sertifikatu? registravimas“, „nepateikti naudojamu? statybos produktu? kokybe? bei techninius parametrus patvirtinantys dokumentai“. Byloje dėl to nėra ginčo. Atsakovė, matydama pastabas, tęsė darbus ir 2014 m. rugpjūčio 22 d. pateikė Eksploataciniu? savybių? deklaraciją Nr.08/22-3 apie presuojamu? cinkuotu? anglinio plieno vamzdžiu? atitiktį (toliau –  ir Deklaracija). Deklaracijos 5 p. nurodyta, kad medžiagos atitinka standarto EN 10305-3:2001 reikalavimus, kaip to reikalaujama ir TDP techninės specifikacijos 2 punkte. Darbų vykdymo metu periodiškai buvo vykdomi ir gamybiniai pasitarimai, kuriuose dalyvaudavo šalys ir trečiasis asmuo, taigi šalims buvo pateikta informacija, kad atsakovė nėra pateikusi naudojamu? statybos produktu? kokybe? bei techninius parametrus patvirtinančių dokumentų. Pateiktos naudojamų gaminių atitikties deklaracijos parametrai atitiko TDP nurodytus reikalavimus, pateiktos medžiagos atrodė tinkamos ir galimos naudoti darbuose vadovaujantis TDP reikalavimais. Vamzdžiai pagal atsakovės pateiktus duomenis buvo žinomo ir savo vardą rinkoje užsitarnavusio gamintojo, todėl vamzdžiams tiek vizualiai, tiek ir pagal pateiktą deklaraciją atitinkant techninio darbo projekto reikalavimus darbai galėjo būti vykdomi toliau. Ieškovė savo nuostolius įrodinėja ne realiai patirtas išlaidas patvirtinančiais dokumentais, o spėjimais, nulemtais specialistės parengtos sąmatos, kokias išlaidas ieškovė galėtų patirti dėl viso vamzdyno pakeitimo nauju. Tačiau nėra jokių garantijų, kad būtent tokias išlaidas ji gali patirti ir ar apskritai gali patirti išlaidas. Nesant visų atlygintinų nuostolių sąlygų – realumo, būtinumo ir protingumo, tokie net nepatirti nuostoliai negali būti atlyginami. Reikšdamas reikalavimą dėl išlaidų priteisimo asmuo turi įrodyti ne galimas sąnaudas, o iš tikrųjų sumokėtas lėšas, ir tai įrodyti leistinais įrodymais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-701/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-916/2016). Ieškovė šiuo metu nėra patyrusi jokių realių išlaidų, todėl išlaidų dydžio įrodymas negalimas, juolab kad ji turi teisę pasirinkti ir kitus savo teisių gynimo būdus, įtvirtintus rangos sutartyje ir CK. Rangos sutarties 8.1 punkte nurodyta, jog ji turi teisę reikalauti, kad atsakovė neatlygintinai pakeistų nekokybiškas medžiagas, gaminius, dirbinius, įrangą, arba neatlygintinai ištaisytų netinkamai atliktus darbus, arba atlygintų ieškovei darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Ieškovė, realiai nepatyrusi nuostolių, neturi teisės reikalauti nepatirtų ir menamų nuostolių atlyginimo. Trečiojo asmens atstovo nuomone, atsakovė savo kaip rangovės pareigas vykdė tinkamai, o ieškovė nėra patyrusi prašomos priteisti žalos, ekspertė Z. B. nesugebėjo paaiškinti nei vienos savo sąmatoje nurodytos sumos.

Trečiojo asmens UAB „Varinės sistemos“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, bylą prašo nagrinėti jam nedalyvaujant, dėl ginčo prašo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad bendrovę su teisminiame ginče aprašomais įvykiais sieja tik tai, kad UAB „Varinės sistemos“ pardavė UAB „Verslo“ SANHA-therm cinkuotus vamzdžius bei jų presavimo jungtis, už medžiagų pardavimą buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, jos apmokėtos. Pirkėjui taip pat buvo pateiktos parduotų medžiagų Eksploatacinių savybių deklaracijos Nr. DOP/20/08/2014 ir Nr. DOP/20/08/2014-1, kurios yra pateiktos byloje. UAB „Verslo“ buvo parduotos kokybiškos, joms keliamus reikalavimus atitinkančios medžiagos. Parduotų medžiagų cheminiai bei mechaniniai atsparumai yra aprašomi EN normoje ir parduotos medžiagos atitiko konkrečioje EN normoje nurodytus reikalavimus. Teismo nagrinėjamame ginče yra kritiškai svarbu atriboti sąvokas „nekokybiškos medžiagos“ nuo sąvokos „medžiagos, kurių estetinė išvaizda ar fizinės savybės pasikeitė po sumontavimo ir eksploatavimo“. Ieškinyje nėra įvardijamas joks įrodymas, kuriuo būtų pagrįstas nekokybiškų ar medžiagų su defektais pardavimo faktas, t. y. įrodymų, kad jau pardavimu meto cinkuoti vamzdžiai ar jų presavimo jungtys neatitiko joms keliamų kokybės reikalavimų. Ieškinyje yra aprašomos aplinkybės, atsiradusios ar paaiškėjusios maždaug ketveri metai nuo sumontavimo, o Konsultacinės išvados parengimo metu yra praėję maždaug šešeri metai nuo sumontavimo. Kelerių metų laiko tarpe nuo vamzdžių pardavimo iki „defektų“ atsiradimo buvo vamzdžių eksploatavimas (tiek iki montavimo, tiek po montavimo), todėl byloje tirtinos būtent minėtos aplinkybės. Kiekvienas gaminys, kalbant apie vamzdynus, turėtų būti įsigyjamas tokiam tikslui, kuomet tokių medžiagų tolimesnis eksploatavimas yra saugus bei nežalojantis tokių medžiagų bei jų išorinio apdirbimo (antikorozinio padengimo). Iš trečiojo asmens įsigyti cinkuoti vamzdžiai bei presavimo jungtys buvo panaudoti renovuojamame (modernizuojamame) name, šildymo sistemų vamzdynams montuoti. Vamzdžio, cinkuoto galvaniniu būdu, apsauga nuo korozijos yra tik dalinė. Pilną antikorozinę apsaugą tokiems vamzdynams suteikti tik jų nudažymas arba montavimas uždarose sistemose, kuomet cinkuotos detalės nekontaktuoja su oru bei drėgme. Charakteringi vamzdžių spalvos bei blizgumo pasikeitimai stebimi voniose, kur vamzdžiai žiemos metu veikiami drėgmės ar net tiesioginio vandens ir yra nudžiovinami, o vasarą drėgmės veikiami vamzdžiai apskritai nėra pilnai nudžiovinami, kas lemia dėmių vamzdžių paviršiuje atsiradimą. Jeigu vamzdžiai yra išvedžioti palei kalkiniu tinku apdorotas sienas, tokio tinko, kuris savaime yra itin agresyvus cheminiu požiūriu, reakcija su drėgme (vandeniu) vamzdžio paviršiuje skatina cheminę reakciją ir cinko oksidavimąsi. Plačiai žinoma, jog senos statybos gyvenamųjų namų renovacijos (modernizavimo) pasekmė yra taip vadinamo „šiltnamio efekto“ sukūrimas, t. y. šiltinimo ir sandarinimo priemonėmis užtikrinant namo sandarumą bei sudarant barjerus ventiliacijai, o tuo pačiu metu nesukuriant priverstinės patalpų vėdinimo sistemos – rekuperacijos, kauptis drėgmei patalpose, ypatingai sanitariniuose mazguose, yra visos sąlygos. Jeigu gyventojai vengia patalpas vėdinti (kas yra būtina sandariame name), taip sukuriama terpė kondensatui kauptis ant vamzdynų, o būtent tokios sąlygos yra netinkamos ir žalingos cinkuotų vamzdynų būklei. Cinkuoti vamzdžiai yra tinkamas produktas uždaroms šildymo sistemoms, tačiau svarstant platesnį jų panaudojimą, rinkoje yra kur kas brangesnių vamzdynų sistemų, pavyzdžiui nerūdijančio plieno vamzdžiai, kurie yra ženkliai atsparesni aplinkos poveikiui, ypač jeigu tokį vamzdyną numatoma montuoti karšto vandens tiekimo sistemose, kam cinkuoti vamzdžiai yra netinkamas produktas. Atsižvelgiant į tai mano, kad sumontuotų vamzdynų adresu (duomenys neskelbtini), estetinio vaizdo pasikeitimą bei lokalius korozijos židinius nulėmė šių aplinkybių sąveika: 1) rizikingas ir šiuo atveju  apskritai netinkamas sprendimas renovuojamame name karšto vandens tiekimo sistemoje (konkrečiai – vonios kambariuose, atvirose vietoje) naudoti būtent tokio tipo vamzdžius; 2) tokių sprendinių įgyvendinimas, neįžvelgiant tokio vamzdyno tolimesnio eksploatavimo rizikos; 3) ydingi gyventojų įpročiai, natūralaus ar priverstinio vėdinimo patalpose neužtikrinimas. Ieškinyje neteisingai vamzdžio blizgesio sumažėjimas ar matinio atspalvio atsiradimas yra įvardijamas vamzdžio defektu. Metalo galvaninis apdirbimas cinku nėra orientuotas yra blizgaus paviršiaus sukūrimą, o veikiau į tam tikro antikorozinio barjero sukūrimą, o didesnį blizgesį vamzdžiui galėtų suteikti pvz. jo chromavimas ar nikeliavimas. Jeigu yra stebimas vamzdžio segmento spalvos ar matiškumo pasikeitimas, vamzdžio mechaninį atsparumą galėtų užtikrinti paprasčiausias vamzdžių nudažymas, prieš tai „dėmėtą“ vietą nuvalius specialiu tam skirtu antikoroziniu skysčiu. Finansine prasme tai būtų ženkliai racionalesnis sprendimas, nors rezultatas būtų iš esmės tas pats. Priešingai – jeigu tose pačiose patalpose būtų permontuoti cinkuoti vamzdynai, trečiasis asmuo neabejoja, jog problema kartotųsi, kadangi ji užprogramuota pačiame sprendime tokius vamzdžius montuoti patalpose, kur yra nuolatinė drėgmė bei ventiliacijos trūkumas, nes tokiose patalpose montuojamiems atviriems vamzdynams keliami papildomi gaminio atsparumo ir padengimo reikalavimai. 

Bylos nagrinėjimo dalykas

Iš šalių ir trečiųjų asmenų pateiktų procesinių dokumentų, jų atstovų paaiškinimų, rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų, teismo ekspertizės išvados ir ją atlikusio eksperto apklausos nustatyta, kad šalys 2014 m. gegužės 28 d. pasirašė statybos rangos sutartį Nr. 14-05/8 (toliau – ir rangos sutartis), kuria atsakovė daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), savo jėgomis ir rizika įsipareigojo atlikti atnaujinimo (modernizavimo) darbus, tarp jų – šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymą ir keitimą. Sutarties kaina 1 334 404,96 LTL; į šią kainą, be kita ko, įeina ir medžiagų kaina. Su sutarties objektu susijusią projektinę dokumentaciją parengė ir ieškovei perdavė atsakovė, visus atliktus statybos darbus atsakovė ieškovei perdavė 2015 m. rugpjūčio 31 d., kartu rangovei pateikus su užsakove suderintą neatliktų darbų aktą, kurių atlikimo terminas nustatytas iki 2015 m. rugsėjo 25 d. (nebaigti darbai su ginčo darbais iš esmės nesusiję). Paskutinis darbas (sumontuotos tamburo durys) ieškovei perduotas 2015 m. spalio 1 d., ieškovė pagal rangos sutartį yra atsiskaičiusi su atsakove už atliktus darbus.

Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Statybos rangos sutartis reglamentuoja CK 6.681–6.699 straipsniai, taip pat CK 6.644–6.671 straipsniuose įtvirtintos bendrosios rangos sutarčių nuostatos, jeigu jos neprieštarauja specialiosioms statybos rangos normoms (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojantis sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Be CK, statybos tvarką, statybos dalyvių ir kitų juridinių bei fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę nustato Statybos įstatymas (Statybos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

Rangos sutarties 3.5.1 punktu rangovė įsipareigojo ištaisyti darbų defektus, nustatytus iki darbų perdavimo užsakovei, ir (ar) per garantinį laikotarpį. Darbus įsipareigojo atlikti pagal projektinę dokumentaciją, statybos techninių reglamentų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių statybos veiklą, reikalavimus (3.5.5 p.), rengti ir teikti užsakovei paslėptų darbų aktus, perduoti statinio tinkamam funkcionavimui panaudotų gaminių, medžiagų atitikties sertifikatus bei pasus (3.5.14 p.), savo sąskaita ištaisyti darbus, kurie dėl rangovės kaltės yra netinkamai įvykdyti ir neatitinkantys sutarties sąlygų bei projektinės dokumentacijos (3.5.16 p.). Pagal rangos sutarties 3.1.2. punktą, jeigu rangovė nukrypsta nuo projekto, nesilaiko normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų ir/ar atnaujinimo(modernizavimo) darbų vykdymo protokoluose nurodytų ir rangovės prisiimtų įsipareigojimų, užsakovė turi teisę raštu reikalauti šalinti trūkumus ir nemokėti už netinkamai atliktą darbą arba pašalinti trūkumus trečiųjų asmenų pagalba. Jei rangovė pažeidė darbų projektą, nesilaikė normatyvinių statybos dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimų, užsakovė, be kitų rangos sutarties 8.1 punkte numatytų teisių, turi teisę reikalauti, kad rangovė neatlygintinai pakeistų nekokybiškas medžiagas, gaminius, ištaisytų netinkamai atliktus darbus arba atlygintų užsakovei darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Rangos sutarties 8.2. punkte sulygta, kad, jeigu per ieškovės nurodytus terminus atsakovė nepradeda taisyti nekokybiškai atliktų darbų, ieškovė gali sulaikyti mokėjimus ir (arba) ištaisyti nekokybiškai atliktus darbus trečiųjų šalių pagalba arba savo jėgomis ir išskaičiuoti dėl to patirtus nuostolius iš atsakovei mokėtinų sumų. Garantinis laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos (arba statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos) ir yra 7 metai statinio atviroms konstrukcijoms, ir kitiems darbams, nepaminėtiems rangos sutarties 9.1.2-9.1.4 punktuose, 10 metų – paslėptiems statinio elementams (konstrukcijos, laidams, vamzdynams ir pan.).

Pagal CK 6.697 straipsnį, rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Sutarties šalys turi teisę įstatymų nustatytą garantinį terminą savo susitarimu pratęsti. Rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Garantinis terminas sustabdomas tiek laiko, kiek objektas negalėjo būti naudojamas dėl nustatytų defektų, už kuriuos atsako rangovas. Užsakovas, per garantinį laiką nustatęs objekto defektus, privalo per protingą terminą nuo jų nustatymo pareikšti pretenziją rangovui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014, yra išaiškinęs, kad rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai. Įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009). Faktinės iš statybos rangos santykių kilusios ginčo aplinkybės turi būti nustatinėjamos laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių.

Remiantis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis teismas konstatuoja, kad ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip statybos rangos sutarties, sudarytos tarp ieškovės kaip užsakovės ir atsakovės kaip rangovės. Minėta, kad pagal rangos sutarties 8.1 punktą, užsakovė turi teisę reikalauti, kad rangovė neatlygintinai pakeistų nekokybiškas medžiagas, gaminius, ištaisytų netinkamai atliktus darbus arba atlygintų užsakovei darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad dėl atsakovės sumontuotų nekokybiškų vamzdžių esami defektai gali transformuotis į dar didesnius, ateityje galimos avarinės situacijos, todėl prašo priteisti iš atsakovės pinigines lėšas, skirtas pakartotiniam atsakovės atlikto darbo – pertvarkytos ir pakeistos šildymo ir karšto vandens sistemos – atlikimui. Bylos nagrinėjimo dalykas yra ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), visų šildymo sistemos vamzdžių – stovų ir atšakų iki šildymo prietaisų butuose ir laiptinėse – pakeitimo naujais ateityje išlaidas ir šilumokaičio pakeitimo išlaidas. Ieškovė savo reikalavimą grindžia CK 6.245 straipsnio 3 dalimi, 6.256 straipsniu, CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir statybos rangos sutarties nuostatomis. Tarp šalių yra kilęs ginčas ne dėl atsakovės atliktų montavimo darbų trūkumų, o dėl to, ar atsakovė sumontavo kokybiškus vamzdžius daugiabučio namo renovacijos darbų atlikimo metu ir ar privalo atlyginti ieškovei už vamzdžių defektų ištaisymą (dėl atsakovės sumontuoto šilumokaičio prakiurimo ginčo nėra, atsakovė nesutinka tik su jo pakeitimo kaina).

Ieškovės teigimu, atsakovė garantiniu laikotarpiu privalėjo, tačiau nepakeitė objekte sumontuotų kokybės reikalavimų neatitikusių vamzdžių – šildymo sistemos vamzdyno montavimas vyko nuo 2014 m. rugpjūčio 11 d. iki 2014 m. rugsėjo 24 d. be normatyvinę kokybę liudijančių dokumentų; specialiųjų statybos darbų žurnalo Nr. 2 29 puslapio įrašas patvirtina, kad atsakovė 2014 m. rugpjūčio 11 d. pradėjo montuoti šildymo sistemos stovų vamzdžius, tačiau nei montuojant vamzdžius, nei statybos metu, nei 2015 m. rugsėjo 11 d. pasirašant statybos užbaigimo aktą atsakovė nepateikė ieškovei sumontuotų „SANHA-therm“ šildymo sistemos stovų vamzdžių atitikties dokumentų (eksploatacinių savybių deklaracijų), statybos darbų dokumentacijos; statybos darbų dokumentacija buvo perduota tik 2015 m. lapkričio mėnesį; specialiųjų statybos darbų žurnalo Nr. 2 170 puslapio 5 punkte yra atliktas 2014 m. rugpjūčio 22 d. įrašas, teigiantis, jog yra įregistruota UAB „Vilpra“ išduota eksploatacinių savybių deklaracija Nr. 08/22-3, kurioje nurodyta, kad deklaracija išduota presuojamiems, cinkuotiems anglinio plieno vamzdžiams KAN-therm Stell ir jų fitingams, nors faktiškai sumontuoti yra „SANHA-therm“ šildymo sistemos stovų vamzdžiai. Ieškovės teigimu, tai pažeidžia STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statybos statinio priežiūra“ 36.13 p. reikalavimus garantuoti tinkamą statybos produktų ir įrenginių priėmimą, tikrinti jų atitikties dokumentus ir teikti juos techninės priežiūros vadovui bei reiškia, kad atsakovės pateiktos Eksploatacinių savybių deklaracijos yra nesusijusios su atsakovės sumontuotais šildymo sistemos stovų vamzdžiais.

CK 6.698 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per: 1) penkerius metus; 2) dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); 3) dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu) (2 dalis). Šalių sudaryta rangos sutartis cituojamo įstatymo 4 dalies 1 ir antrame punktuose numatytus terminus atitinkamai nustatė septynerius atviriems darbams ir dešimt metų paslėptiems darbams.

Visus darbus atsakovė ieškovei pridavė 2015 m. rugpjūčio 31 d., o atlikus nebaigtus darbus – 2015 m. spalio 1 d. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pirmąją pretenziją dėl ginčo defektų ieškovė atsakovei pateikė 2018 m. lapkričio 15 d. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pirminį ieškinį dėl tų pačių darbų kokybės ir šilumokaičio pakeitimo Kauno apylinkės teisme (ne pagal teismingumą) ieškovė pateikė 2019 m. lapkričio 14 d. (byla Nr. e2-29405-XX/2019), Kauno apygardos teisme jis pareikštas 2019 m. gruodžio 23 d. Taigi ieškovė nėra praleidusi nei rangos sutartyje, nei įstatyme (CK 6.667 straipsnio 3 dalis, 6.698 straipsnis) nustatytų ieškinio senaties terminų ginti patikslintame ieškinyje nurodytoms teisėms.

Dėl butų savininkų bendrijos „Ateitis“ pirmininkės teisės pareikšti ieškinį dėl piniginių lėšų už pakartotinai atliktiną darbą priteisimo (žalos atlyginimo)

Nustatyta, kad ieškovės bendrijoje laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 27 d. iki 2019 m. lapkričio 11 d. vyko balsavimas raštu tarp ginčo objekto butų ir kitų patalpų savininkų, be kita ko, šiais klausimais: „kreiptis į teismą dėl atsakovės įpareigojimo rangovo lėšomis pakeisti vamzdynus (visus šildymo sistemos stovus ir atšakas iki šildymo prietaisų butuose ir laiptinėse bei atlikti susijusią apdailą, atlikti vamzdynų hidraulinį bandymą) bei karšto vandens šilumokaitį pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) "; „Sutarties su advokatu sudarymas ir apmokėjimas už paslaugas iš bendrijos kaupiamųjų lėšų (preliminari kaina: ieškinio surašymas, pateikimas teismui, ieškinio tikslinimas – 1500 Eur; Bendrijos atstovavimas pirmos instancijos teisme 500,00 Eur, pagal poreikį atstovavimas aukštesnės instancijos teisme apie 800 Eur)". Iš daugiabučiame name esančių 68 butų balsavime dalyvavo 49 butai. Iš 2019 m. lapkričio 11 d. balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. 1 matyti, kad 41 butų savininkai (dauguma) pritarė siūlymui kreiptis į teismą dėl atsakovės įpareigojimo pakeisti vamzdynus (visus šildymo sistemos stovus ir atšakas iki šildymo prietaisų butuose ir laiptinėse bei atlikti susijusią apdailą, atlikti vamzdynų hidraulinį bandymą) bei pakeisti karšto vandens šilumokaitį. Komisija konstatavo, kad yra CK 4.85 straipsnyje numatytas kvorumas. Ieškovė 2019 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, kurį pasirašė advokatė D. J., prašydama įpareigoti atsakovę pakeisti ginčo šildymo sistemos stovų vamzdžius ir atlyginti 3257,44 Eur šilumokaičio pakeitimo išlaidas. 2020 m. rugsėjo 28 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, pasirašytą ieškovės pirmininkės L. R. ir advokatės G. B., kuriame prašo priteisti būsimas pakartotinai atliktino darbo išlaidas, atsisakant pirminio reikalavimo įpareigoti atsakovę pakeisti vamzdžius, atliekant su tuo susijusius darbus.  

Vadovaujantis ieškovės įstatų 10 punktu, ieškovė gali pareikšti ieškinį, siekdama apginti savo narių (patalpų savininkų) interesus susijusius su bendrijos veiklos sfera, todėl nesutiktina su atsakove, kad pareikšdama patikslintą ieškinį ieškovės bendrijos pirmininkė tam neturėjo bendrijos narių pritarimo. Pritartina ieškovės atstovėms, jog vien aplinkybė, kad bendrijos narių balsavimo raštu metu buvo nutarta kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, bendrijos nariams nesant profesionaliems teisininkams ir nutarus kreiptis dėl teisinės gynybos į advokatę, leidžia daryti išvadą, kad bendrijos nariai išreiškė poziciją dėl ieškinio pareiškimo, o ieškinio reikalavimo, dalykas ir objekto suformavimas pavestas advokatei ir bendrijos pirmininkei. Nei CK, nei Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme imperatyviai nenustatyta, kad yra privalomas visų bendrijos narių pritarimas konkrečiam teismui pateikiamo ieškinio turiniui, dalykui ir reikalavimams, todėl atmestinas atsakovės prašymas ieškinį palikti nenagrinėtą kaip pareikštą neįgalioto asmens (teismas nekeičia 2021 m. birželio 4 d. protokolinės nutarties, priimtos šiuo klausimu).

Dėl atsakovės sumontuotų šildymo ir karšto vandens sistemų (vamzdžių)

Teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė patikslintame ieškinyje išvardintų defektų, t. y. kad atsakovės sumontuota šildymo ir karšto vandens sistema (vamzdžiai) neatitinka tokios rūšies įrangai nustatytų normatyvinių statybos techninių reikalavimų ir dėl to negali būti naudojama pagal rangos sutartyje nurodytą paskirtį.

Kadangi byloje ieškovė kėlė abejones dėl atsakovės sumontuotų vamzdžių kilmės, gamintojo, paskirties, sudėties, ar jie tinkami šildymo sistemai, ar atitinka TDP reikalavimus, nesutiko su atsakovės pateikta Mokslo centro parengta ataskaita, kuriose užfiksuoti vamzdžių, jų korozijos atvejų ištyrimo rezultatai ir nurodyta, kad korozijos tipo pažeidimai, atsiradę vamzdelių paviršiuje eksploatacijos metu, yra sąlygoti ilgalaikio kontakto su drėgnu oru ir periodinio kondensato poveikio bei vandens sudėties,  byloje buvo atlikta teismo ekspertizė tam, kad būtų atsakyta į specialių žinių reikalaujančius klausimus, susijusius su objekte (duomenys neskelbtini), sumontuotų vamzdžių eksploatacinėmis savybėmis, jų atitiktimi techninio darbo projekto dalyje „Techninė specifikacija" nustatytoms vamzdžių techninėms charakteristikoms, vamzdyno korozijos atsiradimo priežastimis. Teismo eksperto išvada teismų praktikoje laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis), pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, todėl spręsdamas dėl vamzdžių defektų ir jų kilmės priežasčių teismas nesivadovauja ieškovės pateikta konsultacinio pobūdžio išvada, parengta ekspertės Z. B..

Ekspertizę atlikęs bei jos išvadas apklausos eismo posėdyje metu palaikęs bei paaiškinęs teismo ekspertas N. B. (teismo ekspertizės aktas Nr. 22-1) nurodė normatyvinius statybos techninius dokumentus pagal vamzdynų įrengimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 8 straipsnio 1 d. nuostatas: 1) statybos techniniai reglamentai – Vyriausybės įgaliotos institucijos teisės aktai (branduolinės energetikos objektams – šios institucijos ir Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos teisės aktai), kurie nustato statinių, jų statybos, naudojimo ir priežiūros techninius reikalavimus tiesiogiai arba nuorodomis į standartus arba statybos ar statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisykles; 2) statybos taisyklės, statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisyklės – ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės institucijų ar juridinių asmenų dokumentai, kurie nurodo statybos techninių reglamentų įgyvendinimo būdus ir metodus;3) pripažintos nacionalinės standartizacijos institucijos nustatyta tvarka parengti ir priimti statybos srityje taikomi Lietuvos standartai, taip pat kaip Lietuvos standartai perimti Europos ir tarptautiniai standartai;4) techniniai įvertinimai – Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytais atvejais ir tvarka parengti ir išduoti Europos techniniai įvertinimai arba Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengti ir išduoti nacionaliniai techniniai įvertinimai. Pastarieji rengiami, kai nėra parengtų atitinkamų Lietuvos ar tarptautinių, Europos standartų, neplanuojama šių standartų rengti, taip pat kai juose numatytas vertinimo metodas yra netinkamas bent vienos esminės statybos produkto charakteristikos atžvilgiu arba kai atitinkamame standarte nenumatomas vertinimo metodas bent vienos esminės statybos produkto charakteristikos atžvilgiu; 5) metodiniai nurodymai, rekomendacijos – projektavimo ir statybos įmonių, valstybės, mokslo, studijų ir kitų institucijų paskelbti savanoriškai taikomi dokumentai, kurie nurodo būdus ir metodus, kaip įgyvendinti statybos techninius reglamentus; 6) SĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti Vyriausybės įgaliotų institucijų teisės aktai, o šio straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose nurodyti teisės aktai yra privalomi visiems statybos dalyviams, taip pat viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (naudotojams), juridiniams ir fiziniams asmenims, kitoms organizacijoms, kurių veiklą reglamentuoja SĮ.

Ekspertizės metu buvo gautas projektuotojo UAB „PANPROJEKTAS“ parengtas techninis darbo projektas „Gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų – daugiabučio) pastato (duomenys neskelbtini), atnaujinimas (modernizavimas)“ Nr. P/01026-01 – TDP-Š, pagal kurį rangovė šiame name turėjo atlikti šildymo vamzdynų įrengimo darbus. Peržiūrėjus TDP nustatyta, kad techninėje specifikacijoje numatomos tokios šildymo sistemos vamzdynų techninės charakteristikos: cinkuoti vamzdynai gaminami iš nelegiruoto plieno, medžiaga Nr. 1.0034 (E 195) pagal EN 10305 iš išorės cinkuojami galvaniniu būdu. Projekte yra nurodoma, kad montuojant būtina vadovautis firmų gamintojų parengtomis taisyklėmis ir rekomendacijomis. Montuojant šildymo sistemas, naudoti tik sertifikuotus Lietuvoje įrenginius ir gaminius. Visi įrenginiai ir gaminiai turi atitikti nurodytus parametrus. Visi atlikti darbai įforminami atitinkamuose aktuose. Projekte yra ir nurodoma galimybė numatytas medžiagas ir įrengimus keisti analogiškais, kurie atitinka techninių specifikacijų reikalavimus. Tyrimo metu paprašius šalių papildomų dokumentų ir informacijos, buvo gauta iš medžiagų tiekėjo UAB „Varinės sistemos“ (toliau – ir tiekėjas) duomenys, kad visos medžiagos (pagal PVM sąskaitose faktūrose Nr. VAR000017072, VAR000017144, VAR000017414, VAR000017440, VAR000017457, VAR000017531, VAR000017575, VAR000017605, VAR000017708, VAR000017745, VAR000017814, VAR000017886, VAR000017928, VAR000017974) pristatytos į objektą, adresu (duomenys neskelbtini). Tiekėjas nurodo, kad medžiagų gamintojas yra SANHA GmbH & Co. KG, Im Teelbruch 80, 45219 Essen, Vokietija, gamykla SANHA Polska Sp. z o.o., Werk Legnica, Poznańska 49 g., 59-220 Legnica, Lenkija (toliau – ir vamzdynų gamintojas). Taip pat tiekėjas pateikė vamzdynų gamintojo išduotas vamzdynų, jungiamųjų dalių eksploatacinių savybių deklaracijas bei gaminių montavimo instrukciją ir instaliavimo - eksploatavimo instrukciją. Vertinant projekte nurodytas šildymo sistemos vamzdynų ir presuojamų jungiamųjų elementų (jungčių) technines charakteristikas su techninėmis charakteristikomis, nurodytomis vamzdynų gamintojo nurodytomis charakteristikomis Eksploatacinių savybių deklaracijose (su civiline byla gautos ir papildomai tiekėjo pateiktos medžiagų Eksploatacinių savybių deklaracijos pateikiamos ekspertizės akto psl. 25 – 32) matyti, kad vamzdynai ir vamzdynų jungiamosios dalys atitinka TDP nurodytas technines charakteristikas. Minimos medžiagos pagamintos plieno Nr. 1.0034 (E 195) pagal EN 10305 ir jos cinkuotos iš išorės galvaniniu būdu. Vamzdynų gamintojas nurodo, kad šie gaminiai yra skirti naudoti uždarose šildymo, suspausto oro, techninių dujų, etilengliukolio mišinio su vandeniu, ledinio vandens sistemose.  Ginčo objekte sumontuotos šildymo sistemos vamzdynai ir jungiamosios dalys “SANHA Therm” atitinka techninius reikalavimus, nurodytus TDP, ir yra skirtos naudoti uždarose šildymo sistemose.

Ekspertas pateikė išvadą, kad ant ginčo objekte sumontuotos didžiosios daugumos vamzdynų užrašai nusitrynę, o ant vamzdynų, ant kurių buvo išlikę užrašai, buvo matoma žyma „ SANHA-Therm”. Kitų sistemų ar gamintojų ant sumontuotų vamzdynų nebuvo matoma. Tyrimo metu iš tiekėjo gauta informacija, kad į ginčo objektą buvo pristatyta tik “SANHA-Therm” sistema. Šildymo sistemos vamzdžių techninės specifikacijos: “SANHA – Therm” sistemos vamzdynai yra pagaminti iš nelegiruoto E 195 (RSt 34-2) plieno, kurios medžiagos numeris 1.0034, atitinka EN 10305-3, o išorinis vamzdžio paviršius padengtas cinkuota danga, kurios storis yra mažiausiai 8 ?m. Vamzdynai rūsio patalpoje, nors ir vietomis apibraižyti, tačiau jie vis tiek yra geros kokybės po 7 metų eksploatacijos. Tai patvirtina, kad vamzdynai neveikiami papildomų šalutinių veiksnių (gyventojų įtakos, statybos darbų ir kt.) išliko ir po 7 metų eksploatacijos be pakitimų/defektų (išskyrus matomus įbrėžimus). Vertinant šią aplinkybę ekspertas padarė išvadą, kad vamzdynai buvo (yra) geros būklės ir atitiko (atitinka) jų gamintojo išduotose Eksploatacinių savybių deklaracijoje Nr. DOP/20/08/2014 ir Eksploatacinių savybių deklaracijoje Nr. DOP/20/08/2014-1 nurodytas eksploatacines savybes. Remiantis vamzdynų gamintojo pateikta informacija, vamzdynai yra tinkami naudoti uždarose šildymo sistemose. Vamzdynų gamintojas savo dokumentacijoje nurodo, kad „SANHA“ sistemos dėka (vamzdžių ir jungiamųjų dalių), išorinė apsauga nuo korozijos dažniausiai nereikalinga. Atsižvelgiant į aplinkos atmosferą ir (arba) terpės temperatūrą, norint išvengti išorinės korozijos, gali prireikti išorinės difuzijai atsparios izoliacijos. Vamzdynų gamintojas pažymi, kad ant vamzdynų galinčioms patekti agresyvioms medžiagoms ir susidarančiam kondensatui reikalinga skirti ypatingą dėmesį. Namo laiptinės, rūsys ir butai (išskyrus butuose esančius sanitarinius mazgus) nėra patalpos, kuriose susidaro agresyvi atmosferinė aplinka (temperatūra, drėgmė ar kitos kenksmingos medžiagos ore), kuri galėtų pažeisti vamzdynus, jei jų viršutinis sluoksnis būtų tvarkingas (nebūtų pažeistas). Butų sanitariniuose mazguose sumontuoti vamzdynai, vertinant apžiūros metu surinktą informaciją, susiduria tiesiogiai su vandeniu ir drėgme. Tokiose vietose sumontuotus vamzdynus reikalinga būtų papildomai apsaugoti difuzijai atsparia izoliacija. Vamzdynai tinkami naudoti laiptinėse, rūsyje, butuose ir butų sanitariniuose mazguose, tik sanitariniuose mazguose jie turėtų būti papildomai apsaugoti nuo drėgmės. Ginčo objekto šildymo sistemoje sumontuoti “SANHA-Therm” sistemos vamzdynai ir jungtys atitinka UAB „PANPROJEKTAS" parengto techninio darbo projekto dalyje „Techninė specifikacija" nurodytas šildymo sistemos vamzdžių technines charakteristikas. UAB „PANPROJEKTAS" 2013 m. rugsėjo mėn. parengto techninio darbo projekto dalyje „Techninė specifikacija" yra nurodytos tinkamos šildymo sistemos vamzdžių techninės charakteristikos, atsižvelgiant į vamzdžių eksploatavimo daugiabučiame name mikroklimatą prieš ir po atnaujinimo darbų. Tai patvirtina ir vamzdynų gamintojo techninėje dokumentacijoje nurodyta nuostata, kad vamzdynai yra tinkami naudoti uždarose šildymo sistemose. Presuojamos vamzdynų sistemos “SANHA-Therm” ir „KAN-therm Stell” yra tinkamos naudoti uždarose šildymo sistemose, abi sistemos pagamintos iš cinkuoto plieno. Sistemų deklaruojamos eksploatacinės savybės yra pateikiamos vamzdynų sistemų eksploatacinių savybių deklaracijose, kurios yra bylos medžiagoje. Abi sistemos tinkamos montuoti gyvenamuosiuose namuose. Sistemas tinkamai sumontavus ir prižiūrint, jos tarnauja ilgą laiką.

Nurodytos išvados patvirtina atsakovės teiginius, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d. pateiktos ir statybos žurnale užregistruotos vamzdžių „KAN-therm Stell” eksploatacinių savybių deklaracijos nereiškia, jog ginčo objekte buvo sumontuoti pastarojo gamintojo vamzdžiai, kad tos deklaracijos buvo pateiktos dėl suklydimo ir kad sumontuotų presuojamos vamzdynų sistemos „SANHA-Therm” gamintojo Eksploatacinių savybių deklaracijos nepateikimas tuo metu savaime nereiškia, jog tokios Deklaracijos apskritai nėra, o ginčo objekte sumontuotas TDP reikalavimų neatitinkantis vamzdynas.

Ekspertizės atlikimo metu buvo apžiūrėti 65 butai iš 68, į butus Nr. 24, 62 nepatekta, buto Nr. 14 gyventojas į butą neįleido ir paminėjo, kad šildymo sistemos vamzdynams pretenzijų neturi. Taip pat buvo apžiūrėti vamzdynai keturiose laiptinėse ir rūsyje.

Atidengus vamzdynus rūsyje buvo matoma, kad vamzdynų cinko danga vietomis apibraižyta, korozijos ar kitokių vamzdynų pažeidimų nematyti, vamzdynai buvo blizgūs.  Apžiūrėjus vamzdynus keturiose laiptinėse vietomis buvo matoma išryškėję vamzdynų pakitimai/defektai (dėmės, taškiniai patamsėjimai, matiškumas, oksidacijos, korozijos požymiai, viršutinės dangos pažeidimai). Vertinant bendrą įrengtų vamzdynų visumą, pakitusių (pažeistų) vamzdynų mastas nebuvo didelis. Laiptinės vamzdynuose fiksuoti pakitimai yra pažeisto vamzdynų viršutinio sluoksnio pasekmė. Vertinant tyrimo metu gautus, surinktus duomenis, nebuvo galimybės tiksliai nustatyti priežasties, kuriuo metu ir dėl kieno veiksmų atsirado pažeidimai (byloje yra pateiktos ieškovės nuotraukos, kuriose fiksuota, kaip buvo sandėliuojami šildymo sistemos vamzdynai (nuotraukos pateikiamos psl. 37 - 41)) – vamzdynai sudėti tiesiogiai ant grindų, purvini, niekaip neapsaugoti. Eksperto vertinimu, taip sandėliuojamų vamzdžių viršutinis sluoksnis buvo pažeistas ir dėl to jų eksploatacijos metu vamzdžiuose tose vietose atsirado korozijos, pakitimų požymių. Tą patvirtina ir vamzdynų gamintojas Instrukcijoje Nr.1). 

Dėl butuose esančių vamzdynų ekspertas nurodė, kad, vertinant vamzdynų gamintojo Instrukcijoje Nr. 1 pateiktą informaciją matyti, jog vamzdynų sistemą veikiantys ilgalaikiai procesai, tokie kaip drėgmė aplinkoje ir/ar statybinėse medžiagose – ėsdinančios medžiagos supančioje atmosferoje ir (arba) statybinėse medžiagose (iškarpa ir Instrukcijos Nr. 1, pateikiama psl.48) – gali sukelti sistemos pažeidimus, koroziją. Tokiais atvejais vamzdynų sistema turi būti dengiama papildoma, vandeniui nelaidžia ir neakyta apsauga nuo korozijos. Remiantis šiais Instrukcijoje Nr. 1 nurodytais reikalavimais, vamzdynų sistemos ginčo objekto sanitariniuose mazguose turėjo būti papildomai apsaugotos vandeniui nelaidžia ir neakyta apsauga nuo korozijos. Apžiūros metu buvo matoma, kad didelėje butų dalyje vamzdynai buvo sumontuoti tiesiog virš vonios (pvz., nuotrauka psl. 49). Tokioje vietoje sumontuoti vamzdynai ir niekaip papildomai neapsaugoti pastoviai yra veikiami drėgmės ir natūralu, kad ilgainiui buvo paveikti.

Vadovaujantis ekspertizės akte pateiktais dokumentais ir ginčo objekto apžiūros metu surinktais duomenimis ekspertas padarė išvadą, kad matomi vamzdynų pakitimai/defektai (dėmės, taškiniai patamsėjimai, matiškumas, oksidacijos, korozijos požymiai, šiurkštus paviršius, viršutinės dangos pažeidimai) atsirado dėl netinkamo medžiagų sandėliavimo, gyventojų veiklos (atliktų statybos darbų ir kt.) ir namo sanitariniuose mazguose neįrengto papildomo apsauginio sluoksnio ant vamzdynų. Tiksliai nustatyti priežasties, kuriuo metu ir dėl kieno veiksmų atsirado pažeidimai vamzdynuose, ekspertizės metu nebuvo galimybės. Vertinant gamintojo Instrukcijos Nr. 1 pateiktus duomenis vamzdynai patalpose, kur yra pastovi drėgmė, privalo būti papildomai apsaugoti. Iš ekspertizės metu gautų duomenų nenustatyta, kad šalys buvo tarpusavyje sutarusios įrengti papildomą apsaugą ant vamzdynų, nors TDP numatoma vadovautis gamintojo parengtomis rekomendacijomis ir/ar instrukcijomis, kuriose nurodoma, kad papildoma apsauga ant vamzdynų patalpose, kuriose vyrauja ilgalaikė drėgmė, yra reikalinga. Remiantis vamzdynų gamintojo pateikta informacija, vamzdynai yra tinkami naudoti uždarose šildymo sistemose. Vamzdynų gamintojas savo dokumentacijoje nurodo, kad „SANHA“ sistemos dėka (vamzdžių ir jungiamųjų dalių), išorinė apsauga nuo korozijos dažniausiai nereikalinga. Atsižvelgiant į aplinkos atmosferą ir (arba) terpės temperatūrą, norint išvengti išorinės korozijos, gali prireikti išorinės difuzijai atsparios izoliacijos. Vamzdynų gamintojas pažymi, kad ant vamzdynų galinčioms patekti agresyvioms medžiagoms ir susidarančiam kondensatui, reikalinga skirti ypatingą dėmesį. Namo laiptinės, rūsys ir butai (išskyrus butuose esančius sanitarinius mazgus) nėra patalpos, kuriose susidaro agresyvi atmosferinė aplinka (temperatūra, drėgmė ar kitos kenksmingos medžiagos ore), kuri galėtų pažeisti vamzdynus, jei jų viršutinis sluoksnis būtų tvarkingas (nebūtų pažeistas). Butų sanitariniuose mazguose sumontuoti vamzdynai, vertinant apžiūros metu surinktą informaciją, susiduria tiesiogiai su vandeniu ir drėgme. Tokiose vietose sumontuotus vamzdynus reikia papildomai apsaugoti difuzijai atsparia izoliacija. Vamzdynai tinkami naudoti laiptinėse, rūsyje, butuose ir butų sanitariniuose mazguose, tik sanitariniuose mazguose jie turėtų būti papildomai apsaugoti nuo drėgmės.

Atsakydamas į klausimą, kokia yra korozijos ir įvairaus pobūdžio dėmių ant sumontuotų šildymo sistemos vamzdžių atsiradimo priežastis, ekspertas nurodė, kad matomi pakitimai/defektai (dėmės, taškiniai patamsėjimai, matiškumas, oksidacijos, korozijos požymiai, šiurkštus paviršius, viršutinės dangos pažeidimai) ant vamzdžių atsirado dėl netinkamo medžiagų sandėliavimo, gyventojų veiklos (atliktų statybos darbų ir kt.) ir namo sanitariniuose mazguose neįrengto papildomo apsauginio sluoksnio ant vamzdynų. Iš vamzdynų gamintojo Instrukcijos Nr. 1 matyti, kad vamzdynų sistemą veikiantys ilgalaikiai procesai, tokie kaip drėgmė aplinkoje ir/ar statybinėse medžiagose – ėsdinančios medžiagos supančioje atmosferoje ir (arba) statybinėse medžiagose – gali sukelti sistemos pažeidimus, koroziją. Tokiais atvejais vamzdynų sistema turi būti dengiama papildoma, vandeniui nelaidžia ir neakyta apsauga nuo korozijos. Taip pat vamzdynų gamintojas Instrukcijoje Nr. 1 nurodo, kad „SANHA“ sistemos dėka (vamzdžių ir jungiamųjų dalių), išorinė apsauga nuo korozijos dažniausiai nereikalinga. Svarbu, kad montuojant, eksploatuojant vamzdžius jie nebūtų pažeisti, saugoti išorinį cinko sluoksnį. Pažeidus vamzdžius, tose vietose vamzdynų eksploatacijos metu atsiranda įvairūs pažeidimai.

Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad išoriniai ginčo vamzdyno pažeidimai, kurių pasekmė yra korozijos požymiai, atsirado dėl atsakovės veiksmų (netinkamo sandėliavimo prieš sumontavimą). Ieškovė su dubliku į bylą pateikė penkias ginčo objekto rūsyje darytas nuotraukas, apie kurias ekspertizės akte nurodoma, kad jose matomas vaizdas, kaip buvo sandėliuojami vamzdynai 2014 m. namo modernizavimo metu. Jų pagrindu ekspertas padarė išvadą, kad matomi vamzdynų pakitimai /defektai atsidaro dėl, be kita ko, netinkamo medžiagų sandėliavimo, tačiau ekspertas nenustatinėjo nuotraukų padarymo datos. Iš statybos darbų žurnalo matyti, kad stovų montavimo darbai buvo baigti 2014 m. rugsėjo 24 d. Nuotraukose matomi vamzdžiai negalėjo būti panaudoti stovų montavimui, nes nuotraukų padarymo metu – 2014 m. rugsėjo 29 d. ir 2014 m. lapkričio 3 d. – darbai buvo jau baigti (pasitelkusi viešai prieinamą įrankį, esantį adresu http:/efix.regex.info/efix.cgi, nuotraukų padarymo metaduomenis, įskaitant jų sukūrimo laiką, pateikė atsakovė (2022 m. vasario 18 d. atsakovės prašymas DOK-4696), ieškovė šios aplinkybės nepaneigė. Kitų objektyvios kilmės įrodymų, paneigiančių atsakovės pateiktus duomenis apie vamzdžių sandėliavimą ant trikojų, byloje nėra (tai neigiančių liudytojos, ieškovės bendrijos narės V. M. parodymų nepatvirtino kita bendrijos narė liudytoja V. J., o darbų vadovas V. P. bei techninis prižiūrėtojas E. G. parodė, kad vamzdžiai buvo sandėliuojami rūsio koridoriuje ant 1,5 m aukščio stelažų).

Tačiau eksperto išvada patvirtina, kad TDP numatoma vadovautis gamintojo parengtomis rekomendacijomis ir/ar instrukcijomis, kuriose nurodoma, kad papildoma apsauga (nudažymas) ant vamzdynų patalpose, kuriose vyrauja ilgalaikė drėgmė, yra reikalinga. Teismas sprendžia, kad, nors TDP nenumatyta rangovės pareiga imtis papildomų vamzdyno apsaugos priemonių atsižvelgiant į tai, kokiose patalpose įvertinus jų apsaugos nuo drėgmės kriterijų vamzdžiai bus montuojami, apie tokią atsakovės pareigą spręstina vadovaujantis minėtomis gamintojo instrukcijomis bei atsižvelgiant į aplinkybę, kad statybos darbų atlikimas yra jos kaip rangovės verslas, todėl rangovė, specializuodamasi statybos darbų srityje, užsiimdama ūkine-komercine veikla, kurios tikslas yra pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2014; kt.), t. y. nagrinėjamu atveju drėgnose patalpose (butų voniose) sumontuotas vamzdynas turėjo būti apsaugotas nuo drėgmės imantis papildomų apsaugos priemonių (nudažymo).  

Visgi, teismo vertinimu, ši išvada nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį dėl visų atsakovės atliktų darbų perdarymo kaštų priteisimo.

Bylos nagrinėjimo ribas sudaro ieškinio pagrindas ir dalykas, ieškovės reikalavimo atsakovei pasirinkimas yra ieškovės prerogatyva (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 265 straipsnio 2 dalis). Ieškovė neįrodė, kad atsakovės sumontuotas vamzdynas neatitinka TDP reikalavimų ir vamzdžių gamintojo Eksploatacinių savybių deklaracijose nustatytų savybių, kad atsakovės pateiktos deklaracijos yra nesusijusios su atsakovės sumontuotais šildymo sistemos stovų vamzdžiais, todėl negalima daryti išvados apie būtinybę visus atsakovės padarytus darbus atlikti iš naujo. Nustatyta, kad atsakovės sumontuoti vamzdynai naudojami apie aštuonerius metus. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad esami defektai gali transformuotis į dar didesnius, ateityje galimos avarinės situacijos, kad šildymo sistema neatlieka savo funkcijos bei dėl nustatytų defektų negalės būti naudojama toliau ir dėl to jos pakeitimo kaštai neišvengiami.

Kita vertus, nei rangos sutartyje, nei CK 6. 665 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta užsakovo teisė reikalauti iš rangovo piniginių lėšų, skirtų pakartotinio darbo atlikimui. Pagal rangos sutarties 8.1 punktą ieškovė turi teisę reikalauti, kad rangovė neatlygintinai pakeistų nekokybiškas medžiagas, gaminius, ištaisytų netinkamai atliktus darbus arba atlygintų užsakovei darbų trūkumų šalinimo išlaidas, tačiau ieškovė nėra pareiškusi ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę ištaisyti netinkamai atliktus darbus. Ieškovė atsakovės atliktų darbų trūkumų (vamzdyno apsaugos nuo drėgmės poveikio) pati (pasitelkdama trečiuosius asmenis) nepašalino,  nepateikė duomenų apie šių darbų atlikimo kaštus (2022 m. birželio 3 d. teismo posėdyje ieškovė prašė bylos nagrinėjimą atidėti, nes ji galbūt prašys paskirti papildomą ekspertizę; prašymas buvo netenkintas atsižvelgiant į tai, kad faktiškai toks prašymas nėra pareikštas (nesuformuluoti klausimai, neaiškus tokios ekspertizės paskyrimo tikslas, prašymas  nesavalaikis ir užvilkintų bylos nagrinėjimą)), todėl nėra galimybės pritaikyti kitokį ieškovės teisių apgynimo būdą. Pažymėtina ir byloje nustatyta atsakovės pozicija, jog ji nebuvo atsisakiusi ištaisyti atliktų darbų trūkumus, su ieškove kartu aktyviai dalyvavo nustatinėjant defektus, tik jų nepataisė tarp šalių kilus ginčui dėl defektų kilmės ir šalinimo masto.

Dėl šilumokaičio pakeitimo išlaidų

Nėra ginčo dėl to, kad atsakovės ginčo objekte sumontuotas karšto vandens šilumokaitis 2019 m. spalio pabaigoje prakiuro. 2019 m. spalio 16 d. UAB „Santermita“ surašytame defektiniame statinio apžiūros akte Nr. DA-19-10-16/92 nustatyta, kad šilumos punkto patalpoje iš karšto vandens šilumokaičio bėga vanduo, reikia skubiai organizuoti šilumokaičio pakeitimą. Ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama vykdyti garantinius darbus – likviduoti avarinę situaciją ir pakeisti prakiurusį šilumokaitį. Atsakovė to nepadarė, todėl prakiurusį šilumokaitį pakeitė UAB „Santermita“. Prie 2020 m. sausio 20 d. pateikto ieškinio pateikta 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „Santermita” PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad už šilumokaičio pakeitimą ieškovė turi sumokėti 3 257,44 Eur. Šią sąskaitą ji apmokėjo 2020 m. sausio 8 d. 

Įrodžiusi, kad garantinio laikotarpio metu dėl atsakovės sumontuoto nekokybiško šilumokaičio patyrė 3 257,44 Eur nuostolius, ieškovė turi teisę reikalauti dėl to patirtų nuostolių atlyginimo (dėl nepraleisto ieškinio senaties termino pakartotinai nepasisakytina) (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys, rangos sutarties 8.1, 8.2 punktai). Dėl to ieškovės pareikštas ieškinys tenkintinas iš dalies (3 procentais), jai iš atsakovės priteisiant šilumokaičio pakeitimo išlaidas.

Pagal atsakovės pateiktą UAB „Vilpra” sąmatą šilumokaičio pakeitimo kaina su PVM yra 2 166,12 Eur (su PVM). Kadangi tokia kaina nurodyta tik UAB „Vilpra” komerciniame pasiūlyme, realios šilumokaičio pakeitimo išlaidos yra 3 257,44 Eur suma, atmestini atsakovės argumentai, jog šios išlaidos yra nepagrįstai padidintos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Trečiasis asmuo UAB „Varinės sistemos“ pateikė duomenis apie byloje patirtas 499,73 Eur dokumentų vertimo ir 508,20 Eur atstovavimo išlaidas, trečiasis asmuo UAB „IREMAS“ – apie 8 627,78 Eur advokatų pagalbos išlaidas. 

Ieškovė byloje patyrė 8982,93 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš jų 450 Eur už eksperto apklausą teismo posėdyje ir 8532,93 Eur advokatės pagalbos išlaidų), atsakovė – 10 936 Eur bylinėjimosi išlaidų (8536 Eur advokato pagalbos išlaidų (5336+2400+800) ir 2 400 Eur už ekspertizės atlikimą (iš jos sumokėto 3 000 Eur avanso  grąžintina nepanaudota jo dalis 600 Eur, nes pagal 2022 m. sausio 21 d. nutartį už ekspertizės atlikimą ekspertui pervesta 2 400 Eur)).

Atsižvelgiant į šalių atstovų atliktų procesinių veiksmų kiekį ir pobūdį, bylos trukmę, procesinių veiksmų intensyvumą, laikytina, kad visų bylos dalyvių patirtos advokatų (advokato padėjėjo) pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija) (CPK 98 straipsnis), todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš jos atsakovei ir tretiesiems asmenims – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš ieškovės atsakovei priteistina 10 608 Eur, trečiajam asmeniui UAB „Varinės sistemos“ 533 Eur, trečiajam asmeniui UAB „IREMAS“ filialui Projektų centrui 8367 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovei iš atsakovės 269 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pritaikius tarpusavio reikalavimų įskaitymą, iš ieškovės atsakovei priteistina 10 339 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Byloje patirta 28,46 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (rangovės atliktų darbų trūkumai), ši suma valstybei priteistina iš atsakovės  (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo“ (juridinio asmens kodas 302627983) 3 257,44 Eur (tris tūkstančius du šimtus penkiasdešimt septynis eurus 44 ct) nuostolių atlyginimo ieškovei butų savininkų bendrijai „Ateitis“ (juridinio asmens kodas 235346850).

Kitą ieškinio dalį atmesti.  

Priteisti iš ieškovės butų savininkų bendrijos „Ateitis“, juridinio asmens kodas 2353468, 10 339 Eur (dešimt tūkstančių tris šimtus trisdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Verslo“ (juridinio asmens kodas 302627983), 8367 Eur (aštuonis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „IREMAS“ filialui Projektų centrui (juridinio asmens kodas 304049364) ir  533 Eur (penkis šimtus trisdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Varinės sistemos“ (juridinio asmens kodas 110895178).

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo“ (juridinio asmens kodas 302627983) 28,46 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 46 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5660.

Sugrąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Verslo“ (juridinio asmens kodas 302627983) iš Kauno apygardos teismo specialiosios sąskaitos 600 Eur (šešių šimtų) avansą, šios atsakovės sumokėtą 2021 m. liepos 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 34205161.     

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                                Virginija Gudynienė