Byla Nr. 1S-54-483/2018

Proceso Nr. 1-01-1-04639-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2; 2.1.16.1.3; 2.1.16.1.6.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Viktoro Kažio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Pranytės-Zalieckienės,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,

dalyvaujant prokurorei Onai Rojutei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo D. L. gynėjo advokato Artūro Balčiūno skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutarties dalies, kuria kaltinamajam D. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 8 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

n u s t a t ė :

1. D. L. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe kartu su R. T., S. L. ir M. R. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnyje ir BPK 212 straipsnio 7 punkte numatytais pagrindais) ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip iki 2017 m. vasario 3 d., tarpusavyje pasiskirstę užduotimis ir vaidmenimis susitarė, kad neteisėtai kontrabandos būdu pergabens labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos - MDMA, iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, kurią betarpiškai įgis ir gabens S. L. Tuo tikslu R. T., M. R. padavė pinigines lėšas - 150 eurų skirtus S. L. lėktuvo bilietams įsigyti, po ko M. R. tęsdamas nusikalstamus veiksmus internetu užsakė bilietus ir S. L. perdavė R. T. duotas pinigines lėšas. Tokiu būdu 2017 m. sausio 30 d., apie 14.18 val., S. L. įsigijo lėktuvo bilietą į Nyderlandų Karalystę Eidhoveno miestą. Po ko, D. L., R. T. ir M. R. iki 2017 m. vasario 2d. rūpinosi piniginėmis lėšomis skirtomis psichotropiniai medžiagai įsigyti. D. L. gavęs pinigines lėšas - 7 000 eurų, 2017 m. vasario 2 d., apie 00.30 val., Panevėžyje, prie parduotuvės „Aibė“, adresu (duomenys neskelbtini), jas perdavė M. R., o šis tęsdamas nusikalstamus veiksmus šias pinigines lėšas perdavė S. L. ir 2017 m. vasario 2 d., apie 04.00 val., pastarąjį automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu R. T., nugabeno į Vilniaus oro uostą, iš kur tą pačią dieną apie 07.10 val., šis lėktuvu išskrido į Nyderlandų Karalystę, Eidhoveno miestą. Ten ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys 2017 m. vasario 2-3 d., tikslesnis laikas nenustatytas, nenustatytoje Nyderlandų Karalystės vietoje, S. L. už D. L. parūpintas pinigines lėšas - 7 000 eurų, pardavė labai didelį kiekį - 1,119 kg psichotropinės medžiagos - MDMA, kurią įgijęs paslėpė specialiai liemenėje įrengtoje slėptuvėje, skirtoje slėpti ir gabenti psichotropinę medžiagą. Po to, S. L. vykdydamas išankstinį susitarimą su D. L., M. R. ir R. T., D. K. vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Nyderlandų Karalystės, Roterdamo miesto, Beijerlandselaan 63, išvyko į Lietuvos Respubliką ir įgytą psichotropinę medžiagą 2017 m. vasario 3 d., tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, neturėdamas leidimo per Kalvarijos sienos kirtimo punktą įvežė į Lietuvos Respubliką, kurią toliau gabeno iki Panevėžio miesto, (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės, kur 2017 m. vasario 3 d., apie 23.10 val., buvo sulaikytas Panevėžio AVPK KP ONTV pareigūnų, kurie minėtą psichotropinę medžiagą surado ir paėmė.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2017 m. vasario 8 d. D. L. buvo laikinai sulaikytas. Panevėžio apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Panevėžio apygardos teismo nutartimis.

3. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartimi kaltinamajam D. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

4. Kaltinamojo D. L. gynėjas advokatas A. Balčiūnas skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartį ir paskirti kaltinamajam D. L. švelnesnę kardomąją priemonę.

4.1. Skunde nurodo, kad D. L. kaltė grindžiama tik atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. R. parodymais, kurie, pasak gynėjo, nėra konkretūs. M. R. savo parodymuose tik svarsto, kad D. L. galėjo žinoti apie tai, kad užsienyje bus įsigyjamos ir į Panevėžį gabenamos psichotropinės medžiagos. Būtina įvertinti, ar M. R. parodymai patvirtinami kitais byloje esančiais įrodymais, ar M. R. neapkalba kito asmens, siekdamas, kad prieš jį baudžiamasis persekiojimas būtų nutrauktas. D. L. pirmose apklausose pripažino, kad yra skolinęs pinigų savo senam pažįstamam R. T., ir jo (R. T.) prašymu pinigus perdavęs M. R.. Kokiems tikslams buvo perduodami pinigai M. R., D. L. R. T. nėra sakęs. D. L. telefonu su M. R. bendravo tik du kartus ir tik pinigų perdavimo dieną. Anot gynėjo, M. R. nurodo tik prielaidas, kad ir D. L. dalyvavo nusikalstamų veikų padaryme. Gynėjas teigia, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes skundžiamoje nutartyje nurodyti bylos duomenys yra nepakankami išvadai, jog D. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamus nusikaltimus.

4.2. Skunde nurodoma ir tai, kad byloje pateikti duomenys, jog D. L. ilgą laiką dirbo, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kur gyvena su šeima. Šias aplinkybes nutartyje pripažino ir teismas, tačiau tamprius D. L. socialinius ryšius vertino ne D. L. naudai. Nutartyje nepasisakoma kuo esantys D. L. socialiniai ryšiai yra ydingi, kad jų negalima pripažinti tvirtais. Teismas D. L. komandiruotę į Prancūziją vertino kaip jo bandymą pasislėpti, tačiau neįvertino, kad D. L. nuo 2014-10-10 iki jo suėmimo dirbo vadybininku UAB „E.“, šios įmonės buvo komandiruotas į Prancūziją. Apie D. L. komandiruotės aplinkybes ikiteisminiame tyrime parodymus davė UAB „E.“ vadovas. Gynėjo nuomone, teismo išvada, kad D. L. negalėjo vykti į komandiruotę, nes važiavo be šeimos, yra nepagrįsta ir neteisinga. Faktas, kad asmuo vyksta į komandiruotę užsienyje negali būti pripažįstamas aplinkybe, leidžiančia teigti, kad asmuo į užsienį vyksta su tikslu pasislėpti. Pasak gynėjo, būtina įvertinti, ar D. L. žinojo apie kitų asmenų sulaikymą, kada tai įvyko ir, ar buvo pagrindas D. L. dėl to bėgti iš Lietuvos. Komandiruotės laikas su darbdaviu buvo suderintas dar 2017 m. sausio pabaigoje, vasario 3 d. priimtas įsakymas komandiruoti jį į Prancūziją. D. L. yra davęs išsamius parodymus ką jis veikė Panevėžyje vasario 3-8 dienomis, tuo laikotarpiu jo niekas neieškojo. Jis buvo su šeima savo namuose (duomenys neskelbtini). Tai, kad vasario 4 d. buvo suimtas R. T., neįtakojo D. L. išvykimo į komandiruotę vasario 8 d. Teismas kita svarbia aplinkybe, dėl ko manoma, jog D. L. bėgs (slėpsis), nurodė ankstesnį D. L. teistumą Italijoje, jo paiešką per Interpolą. Anot gynėjo, vertinant šias aplinkybes būtina atsižvelgti į tai, kad byloje pateikta tik pažyma, jog 2002 m. D. L. buvo sulaikytas Italijoje dėl vogtų daiktų (motorolerių) laikymo, o 2011-03-08 Veronos Tribunolo (Italija) nubaustas už vogtų motorolerių laikymą. Duomenų, kad D. L. ieškojo Interpolas, byloje nėra. D. L. 2002 m. padaryti nusižengimai Italijoje nereiškia, kad šioje šalyje kaltinamasis ir šiuo metu turi nusikalstamų ryšių, slėpsis šioje šalyje ar darys naujus nusikaltimus. Gynėjas teigia, kad Lietuvoje ar kitoje šalyje D. L. nėra teistas. Taip pat gynėjas nurodo, kad bylos duomenys apie D. L. santykius šeimoje, jo darbą, aktyvią visuomeninę veiklą, jo teigiamą charakteristiką, paneigia skundžiamos nutarties išvadą, kad D. L. nesaisto tvirti socialiniai ryšiai. D. L. šeima yra paėmusi kreditą būsto sąlygoms pagerinti, ši aplinkybė, pasak gynėjo, parodo, kad D. L. yra įsipareigojęs šeimai ir jo bėgimas (slėpimasis) užsienyje sugriautų šeimos gerovę. Byloje nėra duomenų apie D. L. ryšius su užsienyje gyvenančiais asmenimis. Pats vykimo į užsienį faktas nėra asmens bėgimo, slėpimosi patvirtinimas. Gynėjo nuomone, teismas, vadovaudamasis vien inkriminuojamų nusikaltimų sunkumo ir sankcijoje numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės kriterijumi, nepagrįstai nustatė Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą.

4.3. Skunde gynėjas nurodo, jog duomenų, kad nors vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų D. L. būtų grasinęs padaryti ar pasikėsinęs padaryti ir/ar grasinęs, pasikėsinęs padaryti kokius nors kitus nusikaltimus, byloje nėra. Teismas neatsižvelgė į tai, kad D. L. turėjo nuolatinį darbą, dirba ir jo žmona. Byloje nėra duomenų, kad D. L. anksčiau būtų siekęs pragyventi ne iš su darbo santykiais susijusių pajamų. Taip pat byloje nėra duomenų dėl D. L. nuteisimo už 2002 m. įvykius, neaišku, ar D. L. buvo paskirta kriminalinė bausmė, ar administracinė nuobauda. Nepateiktas Veronos Tribunolo 2011-03-08 aktas.

4.4. Skunde nurodoma, kad prieš sprendžiant D. L. suėmimo termino pratęsimo klausimą, jo sutuoktinė I. L. į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 7 000 eurų užstatą. Teismas nepateikė motyvų kodėl įmokėtas 7 000 Eur užstatas neduoda pagrindo manyti, jog kaltinamasis laikysis jo sąlygų. Suėmimas turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog kitomis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų. Lietuvos Respublikos BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos įpareigoja teismą pratęsiant šios kardomosios priemonės terminą nutartyje nurodyti faktines aplinkybes ir motyvus, kuriais remiantis nebuvo skirtos švelnesnės kardomosios priemonės. Pratęsdamas suėmimo terminą, teismas nesvarstė galimybės paskirti D. L. vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Gynėjo nuomone, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis galima užtikrinti D. L. dalyvavimą procese.

4.5. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad D. L. laikomas suimtu jau ilgą laiką. Gynėjo nuomone, šiuo atveju nėra išimtinių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių D. L. turi būti laikomas suimtas ilgą laiko tarpą. D. L. suėmimo termino pratęsimas, kai byloje nėra išskirtinių priežasčių, dėl kurių kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje įtvirtintoms asmens teisėms į laisvę ir saugumą, bei Lietuvos Respublikos BPK 119, 121 ir 122 straipsnių nuostatoms.

5. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

6. Kaltinamojo D. L. gynėjo advokato A. Balčiūno skundas tenkinamas.

7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių kaltinamąjį D. L. kaltinti jam inkriminuojamu nusikalstamų veikų padarymu. Šių duomenų pagrindinis šaltinis yra atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 39¹ straipsniu, M. R. (apklausto įtariamuoju bei liudytoju) parodymai, taip pat kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai bei kita bylos medžiaga. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Įrodymų, pagrindžiančių kaltinimą, pakankamumą, kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami.

7.1. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

7.2. Panevėžio apygardos teismas kaltinamajam D. L. suėmimo terminą pratęsė Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

7.3. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

7.4. Panevėžio apygardos teismas manymą, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo iš esmės grindė inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu ir gresiančios bausmės griežtumu. Apygardos teismas, pratęsdamas D. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, pernelyg sureikšmino nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas D. L., sunkumą bei jam galimai gresiančios bausmės griežtumą. Nors D. L. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijai, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato labai griežtas laisvės atėmimo bausmes, buvo anksčiau teistas užsienio valstybėje (Italijos Veronos teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimu pripažintas kaltu dėl vogtų daiktų laikymo, nusikalstama veika buvo padaryta 2002 metais), tačiau šios aplinkybės negali būti vertinamos atsietai nuo byloje esančių faktinių duomenų apie kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, gyvenamosios vietos turėjimą ir panašiai. Vien nusikaltimų, kurių padarymu asmuo kaltinamas, sunkumas negali būti pagrindu taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, kai kitos bylos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis). Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra duomenų, kad kaltinamasis D. L. yra vedęs, turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, D. L. šeima yra paėmusi kreditą būsto sąlygoms pagerinti, dėl to įkeistas šeimos turtas, D. L. iki suėmimo dirbo vadybininku UAB „E.“, taip pat visuomeniniais pagrindais Lietuvos jungtinės Koshiki karatė federacijos viceprezidentu. Šios aplinkybės rodo kaltinamojo D. L. pakankamai tvirtus socialinius ryšius. Nors kaltinamasis 2017 m. vasario 8 d. policijos pareigūnų buvo sulaikytas jam išvykstant į Prancūziją, tačiau bylos duomenys rodo, jog į šią šalį jis vyko komandiruotas UAB „E.“ ir ši aplinkybė neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog į užsienį jis vyko turėdamas tikslą pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra duomenų, kad D. L. turi ryšių užsienyje, kuriais pasinaudodamas galėtų slapstytis nuo teismo, taip pat nėra patikimų duomenų, kad D. L. būtų bėgęs, slėpęsis nuo ikiteisminio tyrimo ar kitaip vengęs bylos proceso. Atsižvelgus į tai, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje D. L. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindas nustatytas nepagrįstai.

7.5. Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

7.6. D. L. kaltinamas padaręs dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijai, kurie patenka į Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos įgijimu ir gabenimu kontrabandos būdu, padarytos galimai veikiant organizuota grupe, todėl kaltinamojo galimai padaryti nusikaltimai galėjo būti ne atsitiktinio pobūdžio, o iš anksto suplanuoti, siekiant neteisėtai gauti pajamų. Tačiau kaip jau minėta anksčiau, kaltinamasis D. L. iki suėmimo dirbo ir turėjo legalias pajamas, todėl nėra pagrindo teigti, kad lėšos, kurių galimai buvo siekiama gauti iš D. L. inkriminuojamų nusikalstamų veikų, buvo pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis. Nors D. L. 2011 m. kovo 18 d. teistas Italijoje už vogtų daiktų laikymą, tačiau ši nusikalstama veika buvo padaryta labai seniai - 2002 metais, D. L. Lietuvos Respublikoje neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Išvardintos aplinkybės neduoda pagrindo daryti išvados, kad būdamas laisvėje D. L. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindas taip pat nustatytas nepagrįstai.

7.7. Šiuo atveju nenustatyta nei vieno iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

7.8. Suėmimas yra išimtinė (ultima ratio) kardomoji priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, ir kai esant pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kitomis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo ar jau paskirtų kardomųjų priemonių termino pratęsimo klausimą, Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodyti subjektai: ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas (šiuo atveju – teismas) pirmiausia turi svarstyti galimybę užtikrinti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus, taikant kitas – švelnesnes už suėmimą, kardomąsias priemones.

7.9. Asmeniui, padariusiam nusikaltimą, inter alia ir labai sunkius nusikaltimus, paskirtoji bausmė, kad ir kokia griežta ji būtų, pradedama vykdyti tik po nuosprendžio paskelbimo ir įsiteisėjimo; kardomasis kalinimas nėra bausmė. Nors tiek kardomojo kalinimo, tiek laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu itin griežtai yra ribojama asmens laisvė, tačiau skiriasi kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo bausmės skyrimo pagrindas ir paskirtis, atlikimo sąlygos ir kt. Kardomasis kalinimas negali būti tapatinamas su laisvės atėmimo bausme.

7.10. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai – siekimas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, gali būti pasiekti taikant D. L. kitas, kelias švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas. Viena efektyviausių kardomųjų priemonių, kuri galėtų užtikrinti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje keliamus kardomųjų priemonių tikslus, yra užstatas (Lietuvos Respublikos BPK 133 straipsnis). Be to, 2015-01-01 įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos BPK 131¹ straipsnyje numatyta nauja kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra. Šios kardomosios priemonės esmė - įtariamojo (kaltinamojo) kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra duomenų, kad 2017-10-31 ir 2018-02-27 mokėjimo nurodymais D. L. sutuoktinė I. L. į Panevėžio apygardos teismo sąskaitą iš viso sumokėjo 10 000 eurų piniginę įmoką užstatui už D. L. Todėl D. L. paskirta ir pratęsta kardomoji priemonė (suėmimas) keičiama kitomis kardomosiomis priemonėmis – užstatu ir intensyvia priežiūra. Šių kardomųjų priemonių kompleksas turėtų užtikrinti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje keliamus tikslus, t. y. užtikrinti kaltinamojo D. L. dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, 131¹ straipsniu, 133 straipsniu,

n u t a r i a:

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartimi kaltinamajam D. L. pratęstą trims mėnesiams suėmimą pakeisti į kardomąsias priemones:

- į 10 000 EUR (dešimties tūkstančių EUR) užstatą, kurį 2017-10-31 ir 2018-02-27 mokėjimo nurodymais sumokėjo I. L. į Panevėžio apygardos teismo sąskaitą, esančią AB „Swedbank“;

- intensyvią priežiūrą 6 (šešiems) mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2018 m. vasario 28 d., įpareigojant kaltinamąjį D. L. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų, adresu: (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose, bei nebendrauti su M. R.

Išaiškinti kaltinamajam D. L., kad asmeniui už nustatytų intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimą, taip pat už elektroninio stebėjimo įtaiso nusiėmimą, gadinimą ar sunaikinimą gali būti paskirtas suėmimas, jei tam būtų pagrindas (Lietuvos Respublikos BPK 131¹ straipsnio 5 dalis, 7 dalis).

Išaiškinti kaltinamajam D. L. Lietuvos Respublikos BPK 133 straipsnio 4 dalyje numatytas pareigas, t. y. kad jis privalo šaukiamas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigai, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir kad jis pasižada šią pareigą vykdyti.

Išaiškinti užstato davėjai I. L., kad kaltinamajam D. L. pažeidus Lietuvos Respublikos BPK 133 straipsnio 4 dalies reikalavimus, užstatas pereis valstybei.

Nutarties dalį dėl kaltinamajam D. L. paskirtos intensyvios priežiūros vykdymą pavesti Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Kaltinamąjį D. L. paleisti iš suėmimo, laikantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr.1V-863 patvirtintų Intensyvios priežiūros vykdymo ir kontrolės taisyklių.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                                Valdimaras Bavėjanas

Viktoras Kažys

              Daiva Pranytė-Zalieckienė