Administracinė byla: eI3-3132-1063/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01276-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,

        viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė miškų tarnyba).

        Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti 2021 m. kovo 17 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Vilniaus paramos administravimo skyriaus sprendimą Nr. KV_03_04 dėl išmokėtos paramos dalies pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ (toliau – ir Priemonė) susigrąžinimo (toliau – ir Sprendimas).

Paaiškina, jog 2012 m. kovo 21 d. pareiškėja pateikė paramos paraišką pagal Priemonę. NMA patvirtino miško želdinimo ir žėlimo projektą žemės sklypui, kurio kadastro Nr. 8101/0002:178. Pareiškėja įveisė mišką ir tinkamai jį prižiūrėjo. 2013 m. birželio 27 d. pareiškėjai buvo išduota pažyma apie miško želdinimo darbų kokybės įvertinimą, kurioje miško būklė buvo įvertinta „gerai“. Pareiškėja reguliariai ir pagal poreikį vykdė miško atsodinimą, kuris yra būtinas dėl laukinių žvėrių neigiamo poveikio. Paskutinį kartą pareiškėja miško dalį (pažeistose vietose) atsodino 2020 m. pavasarį, prieš tai gavusi 2020 m. kovo 16 d. leidimą įvežti ir naudoti dauginamąją medžiagą miškui želdinti.

Nurodo, jog pareiškėja gavo 2020 m. rugsėjo 7 d. pažymą apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą, kurioje miško būklė buvo įvertinta „gerai“. Minėtoje pažymoje įrašyta pastaba, kurioje nurodyta, kad 2019 m. įvertinus želdynų kokybę „blogai“, želdiniai buvo papildyti „Dh“ sodinukais 2020 metų pavasarį. 2020 m. spalio 19 d. buvo atliktas pakartotinis miško želdinių vertinimas, kurio metu Valstybinė miškų tarnyba (toliau – ir VMT) į tankio vertinimą atsisakė įtraukti apie pusę vertinamų medelių. Vertintojas žodžiu nurodė, jog pagal vertinimo metu galiojančius teisės aktus pareiškėja neturėjo teisės 2020 m. pavasarį mišką papildyti jaunais medeliais, todėl medeliai į apskaitą neįtraukiami.

Pažymi, jog NMA ir VMT specialistai, 2020 m. spalio 19 d. skaičiuodami želdinių tankį, į apskaitą nepagrįstai neįtraukė ir neskaičiavo 2017–2020 m. pavasarį atsodintų medelių. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 patvirtintuose Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų (toliau – ir Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai) (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. rugpjūčio 25 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.) 21 punkte numatyta, jog miško želdiniai ir žėliniai turi būti atsodinami. Miškas buvo papildytas sodinukais 2020 metų pavasarį, kai galiojo Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 21 punkto redakcija, leidusi atsodinti (papildyti) mišką sodinukais visą projekto įgyvendinimo laikotarpį. Tik nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 21 punkte draudimas nuo ketvirtųjų augimo metų pabaigos atsodinti želdinius. NMA ir VMT specialistai neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes.

Pabrėžia, kad NMA, priimdama Sprendimą, paremtą 2020 m. spalio 20 d., o ne 2020 m. rugsėjo 7 d. pažyma, pažeidė lex retro non agit (įstatymas neturi atgalinio veikimo galios) principą, t. y., pareiškėjai taikė nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusią Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų redakciją. Pareiškėja, vykdydama iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. galiojusią Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų redakciją, turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad jos miškas bus vertinamas į apskaitą įtraukiant 2017–2020 m. pavasarį atsodintus medelius.

                Pareiškėja 2021 m. birželio 1 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog pareiškėjos įgaliotas asmuo M. Z., dalyvavęs atliekant pakartotinį miško želdinių kokybės vertinimą, nesutiko su želdinių tankio įvertinimu „blogai“ ir priešingai nei kiti vertinime dalyvavę asmenys, nepasirašė 2020-10-20 VMT pažymos apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą. Tą patvirtina paties atsakovo pateikta pažyma, kurioje nėra pareiškėjos įgalioto asmens parašo. Pareiškėja ir jos įgaliotas asmuo turėjo galimybę susipažinti su 2020 m. spalio 20 d. VMT pažyma Nr. A-2K-03-01 tik tuomet, kai ji šioje byloje buvo pateikta su NMA atsiliepimu.

Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.

Paaiškina, jog dėl VMT atliktų vertinimų bei jų metu taikomos želdinių skaičiavimo metodikos nepasisako, kadangi tai nėra NMA priskirta funkcija. Pagal teisės aktų nuostatas įvertinti želdinių kokybę yra įgaliota būtent VMT. Kol nėra nuginčyti VMT pateikti patikimi duomenys, tol NMA neturi teisinio pagrindo keisti priimto Sprendimo.

Nurodo, kad pareiškėja su VMT nustatytomis aplinkybėmis, jog sklypo vertinimas yra „blogas“ sutiko pasirašydama, kad su nustatytu vertinimu sutinka. Pareiškėja, teikdama skundą teismui, nepateikė objektyvių įrodymų, paneigiančių VMT nustatytas ir NMA patvirtintas aplinkybes dėl blogos miško želdinių ir žėlinių būklės. Pareiškėja nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų faktinę aplinkybę, kad medeliai ginčo sklype yra geros būklės ir paneigtų VMT padarytas išvadas, užfiksuotas pažymose. Pareiškėja skunde teigia, kad įveistus miško želdinius prižiūrėjo ir saugojo, rūpestingai taikė želdinių apsaugos bei priežiūros priemones, tačiau į bylą nėra pateikta jokių, tai patvirtinančių įrodymų (pvz., sąskaitų-faktūrų dėl įsigytų repelentų, atliktų darbų aktų ir pan.).

Pažymi, jog pareiškėja turėjo elgtis atsakingai ir rūpestingai bei tinkamai rūpintis sodinukais, pamačiusi, kad įsipareigojimų tinkamai negali vykdyti, kreiptis į NMA ir apie tai informuoti. Pareiškėjos neveikimas negali būti suprantamas ir pateisinamas. Pareiškėjams yra numatyta pareiga informuoti NMA apie tokių aplinkybių atsitikimą. Taip nesielgiant, pareiškėja neturi teisės remtis force majeure aplinkybėmis, kadangi pati pareiškėja, visų pirma, turėjo būti aktyvi, pamačiusi, kad jos veisiamo miško dalis žuvusi, kreiptis į NMA. Neaišku, kokie iš tikrųjų buvo pareiškėjos ketinimai, nepranešant ir nesidomint dėl galimų pasekmių, nes akivaizdu, jog laikyti, kad projektas buvo įgyvendinamas tinkamai, nėra pagrindo. Tai, kad NMA gavo informaciją iš VMT neeliminuoja pareiškėjos atsakomybės laikytis reikalavimų. Juo labiau, kad pareiškėja savo parašu patvirtino VMT pažymų gavimą, taigi jai buvo žinomas jų turinys dėl vertinamų želdinių. Pažymėtina, kad VMT pažymos, kaip individualaus teisės taikymo aktai, taip pat galėjo būti skundžiamos teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu pareiškėja nesutiko dėl faktų (želdinių kokybės) įvertinimo. Pareiškėja, pateikdama paraišką, prisiėmė savo rizika įgyvendinti pateiktą projektą bei įvertinti galimas grėsmes. Pabrėžia, kad iki Sprendimo priėmimo pareiškėja nesikreipė į NMA ir neteikė jokių papildomų rašytinių paaiškinimų, jog jos įveistas miškas netinkamai auga.

Atkreipia dėmesį, kad NMA pareiškėjai taikyta sankcija nėra nei administracinė nuobauda, nei bausmė, nei žalos atlyginimas, nei teisių praradimas, o tik finansinės paramos, skirtos konkrečiam tikslui pasiekti, susigrąžinimas nepasiekus to tikslo, kuriam ir buvo skirta finansinė parama. Kadangi finansinės paramos tikslai nėra pasiekti, NMA pagrįstai nusprendė susigrąžinti Europos Sąjungos paramą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

        Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kilo dėl 2021 m. kovo 17 d. NMA Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Vilniaus paramos administravimo skyriaus sprendimo Nr. KV_03_04 dėl išmokėtos paramos dalies pagal Priemonę sprendimo.

        Bylos medžiaga nustatyta, kad 2012 m. kovo 22 d. pareiškėja NMA pateikė paraišką Nr. 2NM-KV-12-1-005717-PR001 gauti paramą pagal Priemonę (toliau – ir Paraišką). 2012 m. birželio 11 d. išsiųstas NMA informacinis pranešimas Nr. S-KV-0071259 dėl paramos gavėjo patvirtinimo.

2019 m. gruodžio 2 d. NMA gavo VMT 2019 m. lapkričio 18 d. pažymą Nr. A-2K-02-14 apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą, kurioje nurodyta, kad sklypo, kurio kadastrinis Nr. 8101/0002:178, miško želdinių ir žėlinių tankio vertinimas yra „blogas“.

NMA 2020 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. BRK-3193 „Dėl patikros vietoje“ paprašė VMT atlikti pakartotinę miško želdinių, žėlinių kokybės patikrą.

2020 m. rugsėjo 9 d. iš VMT NMA gavo pažymą apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą Nr. A-2K-0507, kurioje nurodyta, jog miško želdinių ir žėlinių tankio vertinimas sklype yra „geras“.

NMA Korupcijos prevencijos ir kokybės skyrius papildomai kreipėsi į VMT dėl pažymų vertinimo rezultatų skirtumo. 2020 m. spalio 21 d. NMA gavo atsakymą „Dėl vertinimo tinkamumo“ (reg. Nr. BR5.2-19181), kuriame nurodyta, jog sklype 2020 m. spalio 19 d. dalyvaujant NMA, VMT atstovams bei pareiškėjos įgaliotam asmeniui M. Z. atliktas pakartotinis miško želdinių kokybės vertinimas. Želdinių tankis įvertintas „blogai“ (2020 m. spalio 20 d. pažyma apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą Nr. A-2K-03-01).

NMA 2021 m. kovo 17 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė susigrąžinti 9 331,20 Eur (3 ha x 3 110,40,60 Eur = 9 331,20 Eur) miško įveisimo išmoką už sklypą pagal miško rūšinės sudėties kategoriją „Kietųjų lapuočių, liepų, selekcinių drebulių (įskaitant hibridines drebules) grynieji želdiniai“. Taip pat susigrąžinti ketverių metų miško priežiūros bei apsaugos išmokas, mokėtas 2014–2017 metais (2013 metais miško priežiūros išmoka nebuvo mokėta, nes pritaikyta 100 proc. sankcija dėl tais metais nedeklaruoto įveisto miško ploto) 7 601,28 Eur (3,70 ha x 513,60 Eur = 1 900,32 Eur x 4 metai) už sklypą pagal miško rūšinės sudėties kategoriją „Kietųjų lapuočių, liepų, selekcinių drebulių (įskaitant hibridines drebules) grynieji želdiniai“. Priimtas sprendimas susigrąžinti išmokėtą 16 932,48 Eur (9 331,20 Eur už miško įveisimą + 7 601,28 Eur už miško priežiūrą ir apsaugą) paramos sumą.

        Pareiškėja nesutikdama su Sprendimu kreipėsi į teismą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-60 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), kurios detalizuoja paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo tvarką. Taip pat ginčui aktualūs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 patvirtinti Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai.

Pareiškėja skundą grindžia iš esmės tuo, kad 2020 m. spalio 20 d. VMT pažyma Nr. A-2K-03-01, kuria vadovavosi NMA priimdama Sprendimą, yra neteisėta, kadangi skaičiuojant želdinių tankį, į apskaitą nepagrįstai neįtraukti ir neapskaičiuoti atsodinti medeliai. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos nuomone, Sprendimas turi būti panaikintas. Taigi, nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar NMA Sprendime pagrįstai vadovavosi 2020 m. spalio 20 d. VMT pažyma Nr. A-2K-03-01.

Paramos teisinių santykių atsiradimo momentu yra pripažintina teisinė padėtis, kai pareiškėja 2012 m. kovo 22 d. pateikė paraišką Nr. 2NM-KV-12-1-005717-PR001 gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir NMA 2012 m. birželio 11 d. informaciniu pranešimu Nr. S-KV-0071259 informavo, kad pareiškėja patvirtinta paramos gavėju.

Prievolių atsiradimo metu galiojusių Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gegužės 9 d.) 55 punkte buvo nustatyta, kad pareiškėjai, gavę įveisto miško priežiūros ir apsaugos išmoką, iki šeštųjų metų pabaigos (kai želdinių rūšinėje sudėtyje, nurodytoje Miško želdinimo ir žėlimo projekte, vyrauja minkštieji lapuočiai) arba iki aštuntųjų metų pabaigos (kai želdinių rūšinėje sudėtyje, nurodytoje Miško želdinimo ir žėlimo projekte, vyrauja spygliuočiai ir (arba) kietieji lapuočiai) po miško įveisimo privalo pateikti Pažymą apie miško želdinių, žėlinių kokybės įvertinimą. Jeigu miško želdinių ar žėlinių rūšinėje sudėtyje minkštųjų lapuočių yra daugiau kaip 50 proc., želdinių kokybė vertinama penktaisiais arba šeštaisiais metais po miško įveisimo, žėlinių kokybė – penktaisiais arba šeštaisiais metais po Miško želdinimo ir žėlimo projekto sudarymo. Jeigu miško želdinių rūšinėje sudėtyje spygliuočių ir (arba) kietųjų lapuočių yra daugiau kaip 50 proc., želdinių kokybė vertinama septintaisiais arba aštuntaisiais metais po miško įveisimo, žėlinių kokybė – septintaisiais arba aštuntaisiais metais po Miško želdinimo ir žėlimo projekto sudarymo. Šią pažymą išduoda RAAD rajonų agentūrų (nuo 2012 m. sausio 1 d. – VMT Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio) valstybiniai pareigūnai, vadovaudamiesi RAAD (nuo 2012 m. sausio 1 d. – VMT) nustatyta tvarka. Pažyma Agentūrai pateikiama iki einamųjų metų gruodžio 15 dienos.

Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad dėl miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo yra atsakinga VMT. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos miško želdiniai buvo įvertinti 2019 m. lapkričio 18 d. pažymoje Nr. A-02K-14, 2020 m. rugsėjo 7 d. pažymoje Nr. A-2K-05-07 ir 2020 m. spalio 20 d. pažymoje Nr. A-2K-03-01. 2019 m. lapkričio 18 d. pažymoje Nr. A-02K-14 ir 2020 m. spalio 20 d. pažymoje Nr. A-2K-03-01, viso sklypo miško želdinių ir žėlinių tankio vertinimas blogas, o 2020 m. rugsėjo 7 d. pažymoje Nr. A-2K-05-07, tankio vertinimas geras. VMT 2020 m. spalio 27 d. raštu Nr. BR5.1Ž14741 „Dėl informacijos pateikimo“ NMA siūlė vadovautis 2020 m. spalio 20 d. pažyma Nr. A-2K-03-01.

Nagrinėjamu atveju, tarp šalių nėra ginčo, jog pareiškėja 2020 m. pavasarį želdinius papildė naujais sodinukais. Tačiau nesutiktina su pareiškėjos pozicija, kad 2020 m. spalio 20 d. VMT pažymoje Nr. A-2K-03-01, skaičiuojant želdinių tankį, į apskaitą nepagrįstai neįtraukti atsodinti sodinukai ir todėl NMA negalėjo vadovautis šia pažyma ir priimti Sprendimą.

Pareiškėja nurodo, kad pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 21 punktą, kuris galiojo atsodinant sodinukus (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. rugpjūčio 25 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.) miško želdiniai ir žėliniai turėjo būti atsodinami, kai jie sklype auga netolygiai ir (ar) juose augančių perspektyvių medžių ir krūmų rūšių tankis yra: įveisiant ar atkuriant mišką želdiniuose ir plotuose, kuriuose taikytas mišrusis būdas (želdinimas ir žėlimas), projektuotų medžių ir krūmų rūšių pirmaisiais metais po želdinių pasodinimo mažesnis kaip 85 procentų, trečiaisiais – mažesnis kaip 80 procentų Nuostatų 4 priede nurodyto tankio (21.1 papunktis); kirtavietėje augančiuose žėliniuose tikslinių medžių rūšių (pagal Nuostatų 1–3 priedus) trečiaisiais metais po miško iškirtimo – mažesnis kaip 80 procentų Nuostatų 4 priede nurodyto tankio (21.2 papunktis); įveisiant mišką žėliniuose trečiaisiais metais po Miško želdinimo ir žėlimo projekto sudarymo tikslinių medžių rūšių (pagal Nuostatų 10 priedą) – mažesnis kaip 80 procentų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 4 priede nurodyto tankio (21.3 papunktis).

Iš Pažymos turinio nustatyta, jog VMT patikrinimo metu atliko medelių gyvybingumo vertinimą pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus. Pažymoje nurodyta, kad projektuotų medžių rūšių gyvybingų medelių kiekis, tūkst. vnt./ha yra 0,475, o reikalaujama reikšmė – 1,1/0,9. Pastabose inter alia (be kita ko) pateikta informacija, kad buvo apskaitomi tik perspektyvūs medeliai.

Pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 7 priedo 5 punktą, apskaitos aikštelėse apskaitomi tik perspektyvūs projektuotų ir (ar) tikslinių medžių rūšių pasodinti ir želiantys medeliai. Nagrinėjamu atveju, vien tai, jog pareiškėja remdamasi naujų sodinukų atsodinimo metu galiojusiu Miškų atkūrimo ir įveisimo nuostatu 21 punktu, 2020 m. pavasarį želdinius papildė naujais sodinukais, nereiškia, kad atsodinti sodinukai privalėjo būti laikomi kaip perspektyvūs ir įtraukti į apskaitą, skaičiuojant želdinių tankį.

Atkreiptinas dėmesys, jog onus probandi (įrodinėjimo naštos) paskirstymo taisyklės suponuoja, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Šios taisyklės administraciniame procese kyla iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtinto teisinio reglamentavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019). Pareiškėja į bylą nepateikė jokių duomenų, kad 2020 m. spalio 20 d. VMT pažymoje Nr. A-2K-03-01 apskaičiuoti ne visi perspektyvūs projektuotų ir (ar) tikslinių medžių rūšių pasodinti ir želiantys medeliai. Pareiškėjai neįrodžius, kad jos atsodinti sodinukai laikytini perspektyviais pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 7 priedo 5 punktą, nėra pagrindo teigti, kad jie nepagrįstai vertinant želdinius nebuvo apskaitomi.

Taip pat nepaisant to, jog pareiškėja neįrodė, kad jos atsodinti sodinukai turi būti laikomi perspektyviais pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 7 priedo 5 punktą ir privalo būti įtraukti į apskaitą, teismas pabrėžia, kad 2020 m. spalio 20 d. pažyma Nr. A-2K-03-01 yra paskutinė pažyma priimta dėl miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo, joje nurodyta informacija atsakovei rekomendavo vadovautis VMT, taip pat pažyma įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyta ir yra galiojanti. Pareiškėjos ar jos atstovo nepasirašymas VMT pažymoje Nr. A-2K-03-01 ir (ar) šios pažymos negavimas, nereiškia, kad pareiškėja negalėjo efektyviai realizuoti teisės į galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Pareiškėja skunde nurodė, kad jos įgaliotas asmuo M. Z., dalyvavo atliekant pakartotinį miško želdinių kokybės vertinimą ir nesutiko su želdinių tankio įvertinimu „blogai“, todėl pažymos nepasirašė, kas iš esmės reiškia, kad įgaliotas asmuo su pažyma susipažino. Taigi, esant šios aplinkybėms, pareiškėjai pagal bonus pater familias (apdairaus, rūpestingo ir protingo žmogaus) elgesio standartą, turėjo būti žinoma, kad dėl blogo želdinių tankio įvertinimo jai gali kilti kokios nors neigiamos pasekmės, tačiau iki Sprendimo priėmimo jokių veiksmų nebuvo imtasi.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skunde nurodomi argumentai dėl 2020 m. spalio 20 d. VMT pažymos Nr. A-2K-03-01 yra nepagrįsti. Pažyma laikytina teisėta ir motyvuota, todėl NMA ex lege (pagal teisę) turėjo ja vadovautis priimant ginčijamą Sprendimą ir konstatuoti, jog viso sklypo, kurio kadastrinis Nr. 8101/0002:178 tankis vertinamas „blogai“.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja nenurodo argumentų dėl Sprendimo dalies, kuria nuspręsta susigrąžinti išmokėtą 16 932,48 Eur (9 331,20 Eur už miško įveisimą + 7 601,28 Eur už miško priežiūrą ir apsaugą) paramos sumą. Tačiau teismas pažymi, jog šiuo atveju, jeigu teismas nagrinėdamas bylą Sprendimo teisėtumą įvertintų tik pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, tai tokiu atveju teismo sprendimas būtų formalus ir neteisingas. Šiuo atveju, teismas ex officio (pagal pareigas) administracinės bylos nagrinėjimo ribose, pasisakys dėl Sprendimo dalies, kuria nuspręsta iš pareiškėjos susigrąžinti išmokėtą 16 932,48 Eur (9 331,20 Eur už miško įveisimą + 7 601,28 Eur už miško priežiūrą ir apsaugą) paramos sumą.

Pažymėtina, jog tikrinant ginčijamo Sprendimo teisėtumą dėl susigrąžinamos išmokėtos paramos sumos dydžio, yra svarbu nustatyti, ar NMA vadovavosi Paraiškos teikimo metu galiojusiomis Taisyklėmis, ar Sprendimo priėmimo metu galiojusiomis Taisyklėmis, kadangi skirtingų Taisyklių redakcijos gali numatyti skirtingas poveikio priemones, o skirtingų poveikio priemonių taikymas pažeistų lex retro non agit (teisės akto negaliojimo atgal) principą.

Paraiškos pateikimo metu galiojusių Taisyklių 65.6.2 papunktyje nustatyta, kad sankcija taikoma paramos sumai, apskaičiuotai remiantis Miško želdinimo ir žėlimo projekte pateiktais duomenimis (Paramos paraiškoms, pateiktoms iki 2009 m. rugpjūčio 6 d., 65.6.1–65.6.5 punktuose nurodytos sankcijos taikomos paramos sumai, apskaičiuotai remiantis Miško želdinimo ir žėlimo projekte / projektuose pateikta informacija kadastrinio sklypo lygiu veisiamiems miško sklypams), kai Miško želdinimo projekte projektuotų medžių rūšių tankis želdinių kokybės vertinimo 5–8 metais neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 9 priede nurodyto „patenkinamų“ ar „gerų“ miško želdinių ir žėlinių tankio reikalavimų, parama nutraukiama ir susigrąžinama visa išmokėta paramos suma, o jei nepageidaujami (neprojektuoti) medžiai ir krūmai stelbia projektuotas medžių rūšis ir jų aukštis daugiau kaip 50 proc. didesnis už projektuotų medžių rūšių vidutinį aukštį, paramos gavėjas turi sugrąžinti visas miško priežiūros ir apsaugos išmokas.

Sprendimo priėmimo metu galiojusių Taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. birželio 22 d.) 65.6.2 papunktyje numatyta, kad kai želdinių ir (arba) žėlinių kokybės vertinimo metais – šeštaisiais, kai miškas įveistas pavasarį, arba septintaisiais, kai miškas įveistas rudenį (skaičiuojant metus miško įveisimo metai neįskaičiuojami), Miško želdinimo ir žėlimo projekte projektuotų arba tikslinių (tik žėliniuose) rūšių medžių tankis neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose nurodytų „patenkinamų“ ar „gerų“ miško želdinių ir (arba) žėlinių tankio reikalavimų arba nustatoma, kad miško želdiniai ir (arba) žėliniai žuvę, susigrąžinama visa išmokėta paramos suma už plotą ar jo dalį, kuriuose nustatyti pažeidimai. Kai nepageidaujami (želdiniuose – neprojektuotų, žėliniuose – netikslinių rūšių) medžiai ir krūmai stelbia pušis ir (ar) ąžuolus, o kitų medžių rūšių želdiniuose ir (arba) žėliniuose nepageidaujamų medžių ir krūmų vidutinis aukštis yra 1,5 karto didesnis už projektuotų ir (ar) tikslinių rūšių medžių vidutinį aukštį, paramos gavėjas turi sugrąžinti visas miško priežiūros ir apsaugos išmokas už plotą, kuriame nustatyti pažeidimai.

Nustatyta, jog NMA priimdama Sprendimą vadovavosi netinkamos redakcijos Taisyklėmis, tačiau šis pažeidimas laikytinas neesminiu. Tiek Paraiškos pateikimo metu, tiek Sprendimo priėmimo metu galiojusių Taisyklių redakcijos numatė, jog nustačius, kad Miško želdinimo projekte projektuotų medžių rūšių tankis neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose nurodytų „patenkinamų“ ar „gerų“ miško želdinių ir žėlinių tankio reikalavimų, susigrąžinama visa išmokėta paramos suma. Įvertinus Sprendimo dalį dėl susigrąžinamos išmokėtos paramos sumos, darytina išvada, jog NMA pritaikius naujos redakcijos Taisykles, ji nepažeidė lex retro non agit (teisės akto negaliojimo atgal) principo.

Apibendrinant darytina išvada, kad Agentūra tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atmetus pareiškėjos skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, todėl jos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Proceso šalys procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo įsitikinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų nepasisakytina. Pabrėžiama, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, 

n u s p r e n d ž i a :

        Pareiškėjos A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

        Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                           Asta Adamonytė-Šipkauskienė

Tomas Blinstrubis

Beata Martišienė