Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-04-04][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-264-544-2017].docx
Bylos nr.: e2S-264-544/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Gelvora 125164834 pareiškėjas
Kategorijos:
Bendrosios nuostatos.
Žyminis mokestis
Atskirieji skundai
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Kitos bylos nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka
Žyminio mokesčio grąžinimas
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Bylinėjimosi išlaidos
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka

Pirmosios instancijos teismo teisėja

Pirmosios instancijos teismo teisėja                                  Civilinė byla Nr. e2S-264-544/2017

Vijolė Vitienė                                                      Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00087-2017-5                                                                                    

                            Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.1.5.; 3.3.2.5.                                                                                  

(S)

 

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 4 d.

Panevėžys

 

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini “ atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-365-356/2017 pagal pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo,

 

n u s t a t ė:

 

I. Ginčo esmė

 

  1. 2017 m. sausio 16 d. Utenos rajono apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ prašymas grąžinti 2016 m. lapkričio 25 d. sumokėtą 15,00 Eur dydžio žyminį mokestį.
  2. Pareiškėja nurodė, jog ketino kreiptis į Utenos rajono apylinkės teismą dėl skolos priteisimo iš skolininkės O. M., todėl sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau dėl minėtos skolos priteisimo į teismą nebesikreipė.

 

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

  1. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo atmetė.
  2. Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 87 straipsnyje nėra numatyta atvejo, kad teismas priima nutartį dėl sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo, kai jį sumokėjęs asmuo nepateikė teismui ieškinio ar kito procesinio dokumento. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėja teismui nepateikė procesinio dokumento, už kurio pateikimą buvo sumokėtas žyminis mokestis, nėra CPK 87 straipsnyje numatyto teisinio pagrindo grąžinti sumokėtą žyminį mokestį.
  3. Papildomai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog CPK 87 straipsnio 6 dalis nustato teisę suinteresuotam asmeniui prašyti teismą žyminio mokesčio įmoką užskaityti už teikiamą kitą naują procesinį dokumentą.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

  1. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują nutartį grąžinti sumokėtą 15 Eur dydžio žyminį mokestį.
  2. Nurodo, kad CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, jog šis žyminio mokesčio grąžinimo atvejis nėra siejamas su procesinio dokumento, kuriame numatytas materialinis ar procesinis žyminiu mokesčiu apmokestinamas reikalavimas, pateikimu teismui bei procesinio sprendimo pagal šį dokumentą priėmimu. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, žyminis mokestis turi būti grąžinamas nepaisant to, kad bylos nagrinėjimas nėra baigtas, kad byla neiškelta, kad pareiškėjas sumokėjo žyminį mokestį už reikalavimus, kurie pagal įstatymą neapmokestinami, ar kad žyminio mokesčio sumokėjo daugiau nei numato įstatymai.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

  1. Atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  2. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
  3. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju yra keliamas ginčas dėl to, ar yra pagrindas CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu grąžinti žyminį mokestį, kai pareiškėjas nepateikė teismui procesinio dokumento, už kurį tą mokestį sumokėjo. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas vertino, kad susiklosčiusi situacija nepatenka į CPK 87 straipsnyje išvardintų atvejų, kuomet suinteresuotam asmeniui yra grąžinamas žyminis mokestis, sąrašą, todėl nutarė, kad nėra teisinio pagrindo grąžinti sumokėtą žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas su teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo pareiškėjai grąžinti sumokėtą žyminį mokestį, sutinka, tačiau nesutinka su teismo atliktu CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto aiškinimu.
  4. Atskirajame skunde nurodoma, kad, vadovaujantis teismų praktikoje suformuluota taisykle, pareiškėjui, nusprendusiam nerealizuoti savo teisminės gynybos teisės (CPK 5 straipsnis), už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis turi būti grąžintas tuo pagrindu, kad jo buvo sumokėta daugiau, nei numato įstatymai (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 2-340/2012). Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais sutinka ir vertina, kad žyminio mokesčio paskirtis yra tiesiogiai susieta su konkretaus procesinio dokumento bei jame keliamų reikalavimų pateikimu teismui. Todėl, jei neabejotinai nustatoma, kad teismui iš viso nepateiktas procesinis dokumentas, už kurį sumokėtas žyminis mokestis, tai reiškia, kad mokėti žyminį mokestį pareiškėjui nebuvo įstatyminio pagrindo ir, jei jis jau sumokėtas, tai turi būti grąžintas  CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
  5. Šios bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys nepaneigia apeliantės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytų aplinkybių, kad ji nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos nei viename Lietuvos Respublikos teisme nebuvo  pateikusio  ieškinio (pareiškimo)  skolininkei  O. M. dėl skolos  priteisimo, už kurį 2016 m. lapkričio 25 d. galėjo sumokėti 15 Eur žyminio mokesčio. 
  6. Tačiau CPK 178 straipsnyje yra įtvirtina, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pateikti įrodymai – žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento kopija, neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis buvo skirtas būtent už ieškinio (pareiškimo) atsakovei (skolininkei) O. M. pateikimą. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame  2016 m. lapkričio 25 d. vietinio mokėjimo dokumente Nr. (duomenys neskelbtini) apie 15 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą yra nurodytas įmokos kodas, tačiau nėra nurodyta mokėjimo paskirtis. Todėl  minėto mokėjimo negalima susieti būtent su pareiškėjos nurodomu ieškiniu (pareiškimu) atsakovei (skolininkei) O. M., kurio ji tvirtina  teismui nepateikusi.  Negalint neabejotinai įrodyti šio fakto, lieka pagrįstos abejonės, jog mokėjimas galėjo būti atliktas kitoje teisme iškeltoje/išnagrinėtoje byloje kitam atsakovui, juo labiau, kad pirminiame atskirajame skunde buvo nurodytos su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nesusijusios aplinkybės. Be to, iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad pareiškėja 2016 m. lapkričio 25 d. yra atlikusi eilę žyminio mokesčių mokėjimų, kurių identifikuoti ir susieti su konkrečiu asmeniu nėra galimybės (nenurodytos mokėjimo paskirtys).
  7. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta virš, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju byloje esačių duomenų visuma neįrodo pareiškėjos dėstomų aplinkybių apie sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo pagrindo buvimą.  Kadangi pirmosios instancijos teismo išvada atmesti prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo yra teisinga, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

palikti Utenos rajono apylinkės teismo 2017m. sausio 19 d. nutartį nepakeistą.

 

 

Teisėja                                                                      Ramunė Čeknienė