Administracinė byla Nr. eAS-472-629/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06537-2023-1

                Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. rugpjūčio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ivetos Pelienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės Geležinkelio tiesimo centro ir uždarosios akcinės bendrovės „LTG Wagons“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės Geležinkelio tiesimo centro ir uždarosios akcinės bendrovės „LTG Wagons“ skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Geležinkelio tiesimo centras ir UAB „LTG Wagons“ (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. 4S-437(7.4Mr) (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl UAB Geležinkelio tiesimo centro pripažinimo perkančiuoju subjektu ir įpareigojimo pirkimus vykdyti laikantis Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatų; 2) panaikinti Sprendimo dalį dėl UAB „LTG Wagons“ pripažinimo perkančiuoju subjektu ir įpareigojimo pirkimus vykdyti laikantis Įstatymo nuostatų; 3) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 

Pareiškėjai byloje pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Sprendimo rezoliucinės dalies nuostatų galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo tiek, kiek pareiškėjai pripažįstami atitinkančiais perkančiųjų subjektų požymius, nustatytus Įstatyme ir pareiškėjai įpareigojami pirkimus vykdyti taikant Įstatymą.

Pareiškėjai prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones akcentavo, jog Sprendimo galiojimas ginčo metu kelia itin didelę grėsmę pareiškėjams patirti didelius ir negrįžtamus neigiamus padarinius, o pareiškėjų pažeistos teisės nebūtų atkurtos, net jei Sprendimas būtų panaikintas, tačiau privalėtų būti vykdomas bylos nagrinėjimo metu. Tarnyba nesutiko atidėti Sprendimo vykdymo dėl tokios teisės nebuvimo Tarnybos įgaliojimus nustatančiame reglamentavime. Pareiškėjai nurodė, kad jų reikalavimas byloje yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas, o prašymas laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą tiesiogiai susijęs su skundo argumentais. Laikinai nesustabdžius Sprendimo galiojimo, pareiškėjams bus padaryta didelė ir sunkiai atsitaisoma žala, kurios kompensavimas bus sudėtingas ar net neįmanomas, nes dėl Sprendimo pareiškėjams iš esmės reikės pakeisti savo vykdomą veiklą, vidaus struktūrą, sudaromi sandoriai su trečiaisiais asmenimis darys neigiamą įtaką pareiškėjų konkurencinei aplinkai ar net iš dalies šią veiklą sutrikdys bei sukels kitų neigiamų padarinių. Laikinai nesustabdžius Sprendimo galiojimo, pareiškėjai nebegalės toliau tinkamai vykdyti jau prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, dėl to jiems neišvengiamai kils poreikis modifikuoti (pakeisti, nutraukti) sudarytas sutartis, o tai lems sutartinės atsakomybės (netesybos, nuostolių atlyginimas) taikymą. Šie neigiami padariniai suponuos didelės žalos atsiradimą. Sprendimo neigiami padariniai kyla visai visuomenei, nes pareiškėjų vykdomi darbai susiję su strateginiais Rail Baltica ir ruožų, skirtų vežti NATO krovinius, statybos (remonto) darbais. Sprendimo galiojimo laikinas sustabdymas yra proporcingas, nesukels neigiamų padarinių Tarnybai, nepažeis viešojo intereso.

Tarnyba pateikė nuomonę dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kurioje nurodė, jog Tarnyba klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo prašo spręsti teismo nuožiūra.

Nuomonėje nurodė, kad Tarnyba sutinka su tuo, kad įpareigojimo pirkimus atlikti pagal Įstatymą įgyvendinimas ūkio subjektui, kuris savo veiklai vykdyti reikalingus prekių, paslaugų ir (ar) darbų įsigijimus iki tol atliko komercinių sandorių pagrindu, gali pareikalauti pereinamojo (pasiruošimo) laikotarpio. Netoleruotinos situacijos, kuomet perkantysis subjektas (perkančioji organizacija), iki tokio statuso nustatymo pirkimus atlikęs pagal komercinius sandorius, sąmoningai delstų operatyviai perorientuoti savo veiklos procesus pirkimams atlikti pagal Įstatymą ar kitokiais būdais siektų išvengti Įstatymo nustatyto teisinio reguliavimo taikymo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 26 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkino iš dalies – sustabdė Sprendimo rezoliucinės dalies nuostatų galiojimą tiek, kiek pareiškėjai pripažįstami atitinkantys perkančiųjų subjektų požymius, nustatytus Įstatyme ir jie įpareigojami pirkimus vykdyti taikant Įstatymą, trijų mėnesių laikotarpiui, jo pradžią skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos.

Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl laikytina, kad pirmoji reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlyga yra tenkinama. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo ir teismui nekyla abejonių, jog įpareigojimo pirkimus atlikti pagal Įstatymą įgyvendinimas ūkio subjektui, kuris savo veiklai vykdyti reikalingus prekių, paslaugų ir (ar) darbų įsigijimus iki tol atliko komercinių sandorių pagrindu, gali pareikalauti pereinamojo (pasiruošimo) laikotarpio ir tokio laikotarpio nesuteikimas galėtų lemti žalos atsiradimą. Kita vertus, sustabdžius Sprendimo vykdymą pareiškėjų prašomam laikotarpiui – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, susiklostytų situacija, kad pareiškėjai gana ilgą laikotarpį galėtų nevykdyti Sprendimo, įpareigojančio pirkimus atlikti pagal Įstatymo nustatytą teisinį reguliavimą. Teismo vertinimu, tai nebūtų adekvatu siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų ir viešojo intereso pusiausvyrą.

Teismo vertinimu, prašyme nurodyti argumentai yra pakankami spręsti, kad yra reikalingas pereinamasis laikotarpis, tačiau pareiškėjai nepagrindžia aplinkybės, kad toks laikotarpis turėtų trukti iki sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje. Tai, kad pareiškėjai turės atlikti tam tikrus pakeitimus įmonės procesų valdyme ir personalo srityje, taip pat, kad gali būti reikalinga atlikti tam tikrus pakeitimus vykdant prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, savaime nereiškia, jog žala (net jei tokia po pereinamojo laikotarpio ir atsirastų), negalėtų būti atitaisyta ar atlyginta. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad visuomenės ir pareiškėjų interesų balansą atitiktų pareiškėjų prašymo tenkinimas iš dalies, nustatant, kad ginčijamo Sprendimo vykdymas sustabdomas trims mėnesiams, per kuriuos pareiškėjai galėtų atlikti parengiamuosius veiksmus, reikalingus tiek Sprendimo vykdymui, tiek ir galimos žalos minimizavimui.

III.

Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 26 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas sustabdyti Sprendimo rezoliucinės dalies nuostatų galiojimą praėjus trijų mėnesių laikotarpiui nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo tiek, kiek pareiškėjai pripažįstami atitinkantys perkančiųjų subjektų požymius, nustatytus Įstatyme ir pareiškėjai įpareigojami pirkimus vykdyti taikant Įstatymą.

Atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neišsamiai ir nenuosekliai sprendė dėl pareiškėjų argumentų ir pateiktų gresiančios žalos patyrimo įrodymų, todėl, neužtikrindamas pareiškėjų teisės į teisingą teismą, prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones neišnagrinėjo iš esmės. Egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas taikyti reikalavimo užtikinimo priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Sprendimo galiojimą. Tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, be kita ko, užtikrintų ne tik pareiškėjų interesus, bet ir viešąjį interesą.

Akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismo argumentacijos apimtis ir turinys iš esmės sutampa su Tarnybos pateikta nuomone dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Tarnyba iš esmės neprieštarauja tam, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės byloje būtų taikomos ir dėl to tarp šalių ginčo nėra. Teismas Sprendimo vykdymo sustabdymo proporcingumą ir viešojo intereso užtikrinimą vertino išimtinai tik pareiškėjų prisitaikymo prie Įstatymo reguliavimo aspektu, kuris, kaip nurodė pats teismas, nekelia abejonių ir dėl to tarp šalių nėra ginčo. Poreikis iš esmės peržiūrėti skundžiamą nutartį (jos dalį, kuria nepatenkinti pareiškėjų prašymai) kyla dėl nevisapusiško ir fragmentiško prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones argumentų teisinio vertinimo, neužtikrinusio pareiškėjų teisės į veiksmingą teisių gynybą ir realios viešojo intereso apsaugos.

Pareiškėjai pažymi, jog priėmus jiems palankų teismo sprendimą ir skundą tenkinus, Sprendimo panaikinimas neleistų atkurti sunkiai atitaisomos didelės žalos pareiškėjams. Pareiškėjai teismui pateikė teisinius argumentus ir įrodymus, pagrindžiančius reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą. Nagrinėjamu atveju reikalavimo užtikinimo priemonės yra vienintelis ir optimalus instrumentas apginti pareiškėjų interesus. Pareiškėjai prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones teismui detaliai ir išsamiai pagrindė, kaip Sprendimo vykdymas lemia žalos jiems ir tretiesiems asmenims susidarymą, kelia grėsmę strateginiams valstybės infrastruktūros projektams. Pareiškėjai įrodinėjo ne tik savo asmeninės padėties pablogėjimą, bet ir Sprendimu daromą įtaką visai visuomenei. Pareiškėjai ne bendrai siekė išsaugoti prieš Sprendimo priėmimą egzistavusią situaciją (teisinę padėtį), bet realiai išvengti esminės žalos sau, tretiesiems asmenims ir didžiajai daliai visuomenės, kol ginčas dėl Sprendimo teisėtumo dar nėra galutinai išspręstas. Pareiškėjai prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, priešingai nei panašaus pobūdžio procesiniuose dokumentuose, pagrindė detaliais ir konkrečiais argumentais bei įrodymais, pavyzdžiui, sudarytomis viešojo pirkimo sutartimis, šių sutarčių verte ir įvykdymo terminais, galimų delspinigių apskaičiavimu, statistiniais duomenimis ir kita medžiaga. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, tai, kad pareiškėjai gana ilgą laiką neprivalėtų vykdyti Įstatymo normų, savaime esmingai nesutrikdytų viešųjų pirkimų organizavimo sistemos ir nepažeistų kitų subjektų (tiekėjų) interesų, nes jie nebūtų ribojami kvestionuoti pareiškėjų sprendimų atitikties teisės aktams bendrosios kompetencijos teismuose. Nagrinėjamu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų proporcinga ir tikslinga priemonė pareikšto reikalavimo atžvilgiu. Jei reikalavimo užtikrinimo priemonės pilna apimtimi negali būti pritaikytos tokioje situacijoje, kokioje atsidūrė pareiškėjai, tai reikalavimo užtikrinimo priemonių reguliavimo ir taikymo tikslai praranda savo pradinę įstatymų leidėjo nustatytą prasmę apsaugoti pareiškėjus nuo realios, neišvengiamos, esminės ir sunkiai atitaisomos (ar neatkuriamos) žalos. Tokiu atveju net pati reikšmingiausia žala bus kvalifikuojama tik kaip tam tikri nepatogumai ar nuostoliai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų skundo reikalavimų pobūdį ir išnagrinėjęs pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones argumentus, padarė išvadą, kad yra pagrindas taikyti pareiškėjų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę trijų mėnesių laikotarpį. Teismas vertino, kad pirkimus atlikti pagal Įstatymą įgyvendinimas ūkio subjektui, kuris savo veiklai vykdyti reikalingus prekių, paslaugų ir (ar) darbų įsigijimus iki tol atliko komercinių sandorių pagrindu, gali pareikalauti pereinamojo (pasiruošimo) laikotarpio ir tokio laikotarpio nesuteikimas galėtų lemti žalos atsiradimą.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Akcentuotina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y., prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y., kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-22-492/2020); administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019); teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016); teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Pažymėtina, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindžiantys argumentai <...> privalo būti pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis (įrodymais) – finansinės atskaitomybės, buhalterinės apskaitos ar kitais dokumentais <...>, iš kurių būtų galima spręsti apie asmens finansinę būklę, jo tolimesnės ekonominės veiklos perspektyvas, t. y. jais remiantis įvertinti (nustatyti) galimas finansines bei materialiąsias pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-972-756/2017; kt.).

Teisėjų kolegija nustatė, kad Tarnyba Sprendimu pareiškėjus pripažino perkančiaisiais subjektais ir įpareigojo pirkimus vykdyti laikantis Įstatymo nuostatų.

Pareiškėjai atskirajame skunde ir prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nurodė, kad pateikė šiuo metu sudarytas viešojo pirkimo sutartis, gresiančios sutartinės atsakomybės apimtis, informaciją apie šiuo metu prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su NATO karinių krovinių ir Rail Baltica ruožų statyba bei remontu. UAB Geležinkelio tiesimo centro reikšmingiausių 32 sutarčių vertė siekai (duomenys neskelbtini) Eur. UAB Geležinkelio tiesimo centrui vykdant šias sutartis reikės taikyti Įstatymą, todėl subrangovų pasitelkimą ir medžiagų įsigijimą turėtų vykdyti kitokia nei suplanuota tvarka ir terminais. Nurodė statistinius duomenis, kad pirkimo procedūra vidutiniškai trunka 103 dienas, o vidutiniškai bent kas ketvirtas pirkimas baigiasi nesudarius viešojo pirkimo sutarties. Pažymėjo, jog nurodytos aplinkybės neišvengiamai lems UAB Geležinkelio tiesimo centro prisiimtų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo vėlavimus ir prievolių pažeidimus. Dėl to UAB Geležinkelio tiesimo centrui bus taikoma civilinė atsakomybė – netesybos, kurios pagal atliktus skaičiavimus siekia bent (duomenys neskelbtini) Eur. UAB Geležinkelio tiesimo centras šiuo metu vykdo tris geležinkelių ruožų statybos darbų ar priežiūros paslaugų sutartis. Šie ruožai skirti gabenti NATO karinius krovinius. Pareiškėjai tapę perkančiais subjektais prieš dalyvaudami užsakovų skelbiamuose konkursuose privalės patys vykdyti viešųjų pirkimų procedūras prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti; viešai paskelbti pirkimų planus; parengti pirkimo dokumentus, kuriuose jau būtų įvertintos pareiškėjams taikomos sąlygos jiems dalyvaujant užsakovų skelbiamuose konkursuose; viešai paskelbti pirkimus; gauti ir vertinti tiekėjų pasiūlymus; nustatyti ir paskelbti nugalėtoją; pasirašyti sutartį su viešojo pirkimo nugalėtoju. UAB Geležinkelio tiesimo centras nuo veiklos pradžios savo organizacinę struktūrą formavo pagal komercinio subjekto veiklos modelį, todėl Įstatymo taikymas veikloje lemtų reikšmingus organizacinės struktūros pokyčius.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į bylos medžiagą vertina, kad pareiškėjai įrodė abi reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjų prašyme nurodyti argumentai nepagrindžia, kad pereinamasis laikotarpis (t. y. laikotarpis, kurio metu būtų taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės) turėtų būti iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjų prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas trijų mėnesių laikotarpiui yra adekvatus siekiamam tikslui ir proporcingas, t. y. pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo savo sprendimą taikyti pareiškėjų prašomas reikalavimo užtikinimo priemones trijų mėnesių laikotarpiui.

Be kita ko, Įstatymo, dėl kurio taikymo jų veikloje pareiškėjai nesutinka, 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio įstatymo tikslas – užtikrinti vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų atliekamų pirkimų ir projekto konkursų efektyvumą ir skaidrumą.

Teisėjų kolegija dėl pareiškėjų nurodytų argumentų, kad Sprendimo vykdymu kils finansinė žala UAB Geležinkelio tiesimo centrui pažymi, kad vien tik galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-562-556/2021). Taip pat ir prielaida, jog pareiškėjas ar kiti asmenys gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-807-556/2022). Pažymėtina ir tai, kad galima žala ir pareiškėjų galimi materialieji nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011).

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjų atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir nenuosekliai sprendė dėl pareiškėjų argumentų ir pateiktų gresiančios žalos patyrimo įrodymų, todėl neužtikrindamas pareiškėjų teisės į teisingą teismą, prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo neišnagrinėjo iš esmės. Priešingai nei teigia pareiškėjai, iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas įvertino, jog pareiškėjams gali kilti žala ir matė pagrindą pritaikyti pereinamąjį laikotarpį. Šiuo atveju pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvieną pareiškėjų skundo (prašymo) argumentą. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino bylos duomenis.

Pažymėtina, kad priimta nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo trijų mėnesių terminui, neužkerta kelio pareiškėjams teikti pirmosios instancijos teismui prašymus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, t. y. pareiškėjams taikomų reikalavimo užtikrinimo priemonių terminas gali būti pratęstas, jeigu pareiškėjai įrodys abi reikalavimo užtikrinimo priemonių sąlygas, sudarančias pagrindą pratęsti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo terminą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi kilusį ginčą apibūdinančias aplinkybes, pareiškėjų prašomas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones bei nurodytas priežastis, dėl kurių, pareiškėjų teigimu, prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti taikomos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjai                                         Audrius Bakaveckas

                                                                                           Iveta Pelienė