Civilinė byla Nr. 2A-912-440/2015

                     Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08809-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.4.1; 2.6.4.2;2.6.4.4.2;2.6.4.6;

2.6.5.2.1;2.6.9.2.2;3.1.7.4;

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 28 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-468-772/2015 pagal ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams R. Š. ir V. Š., trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) šeimynai (duomenys neskelbtini) dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą byloje Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir turto administratoriaus paskyrimo.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

                                                     I. Ginčo esmė

Ieškovas Šiaulių apygardos prokuratūra kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydamas neterminuotai apriboti V. Š., motinos valdžią jos nepilnametės dukters R. Š., atžvilgiu. Neterminuotai apriboti R. Š., tėvo valdžią jo nepilnametės dukters R. Š., atžvilgiu. R. Š., nustatyti nuolatinę globą šeimynoje, jos nuolatiniu globėju bei turto administratoriumi paskirti (duomenys neskelbtini) šeimyną (duomenys neskelbtini). R. Š., nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti (duomenys neskelbtini). Priteisti iš atsakovės V. Š., išlaikymą nepilnamečiam vaikui R. Š., kas mėnesį mokant po 350 Lt periodinėmis išmokomis, iki R. Š. pilnametystės. Priteisti iš atsakovo R. Š., išlaikymą nepilnamečiam vaikui R. Š., kas mėnesį mokant po 350 Lt periodinėmis išmokomis, iki R. Š. pilnametystės. Priteisti iš atsakovų žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, (duomenys neskelbtini) V. Š. ir R. Š. gimė dvynės mergaitės J. ir R. Viena iš dvynių mergaičių   - R. Š. gimė neįgali, jai buvo nustatyta Dauno liga, displazija išangės, kolostoma, įgimta širdies yda, neišnešiotumas, mažakraujystė. R. Š. buvo pervežta į Kauno medicinos universitetinės ligoninės Neonatologijos kliniką, jai atlikta operacija. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. A-696 18.1 „Dėl R. Š. grąžinimo tėvams V. ir R. Š.“, nuspręsta grąžinti R. Š., gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini), tėvams. 2011 m. gegužės 27 d. R. Š. grąžinta tėvams. Nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. R. Š. lankė Šiaulių raj. (duomenys neskelbtini) specialiojo ugdymo grupę. 2014 m. spalio 3 d. Šiaulių raj. (duomenys neskelbtini) rašte Nr. ISD-63 nurodoma, kad R. Š. yra nustatyta kompleksinė negalia dėl lėtinių neurologinių sutrikimų bei vidutinio judesio ir padėties sutrikimo, mokymosi sunkumai dėl sulėtėjusios raidos (kalbos, pažintinės, savitvarkos, socialinės ir emocinės), nustatyti labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai. Grupės auklėtojos pastebėjo R. veido srityje mėlynę. Motina neslėpė, kad nesusivaldė ir pati sudavė mergaitei, nes R. nemiegojo visą naktį. Apie įvykį buvo pranešta lopšelio - darželio Vaiko gerovės komisijai. 2011 m. spalio 24 d. įvyko Vaiko gerovės komisijos pasitarimas dėl netinkamo elgesio su vaiku. V. Š. labai gailėjosi dėl netinkamo elgesio, žadėjo, kad daugiau tai nepasikartos. V. Š. pareikštas žodinis įspėjimas. 2011 m. gruodžio 27 d. iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės buvo gautas pranešimas, kad 2011 m. gruodžio 27 d. apie 15.30 val. greitosios medicinos pagalba iš namų atvežta mažametė R. Š., dėl kairiojo žastikaulio lūžimo. Dėl šio įvykio Šiaulių apskrities VPK Šiaulių raj. PK 2011 m. gruodžio 27 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-868-11 dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 2 dalį, padarymo. Apklausos metu V. Š. nurodė, kad R. Š. buvo sužalota nelaimingo atsitikimo metu - jai nusiritus iki lovos krašto ir krentant V. Š. ją sugavo, siekdama apsaugoti ją nuo kritimo. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2014 m. spalio 6 d. nutarimu prokuroro 2012 m. birželio 25 d. nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo byloje Nr. 96-1-868-11 panaikintas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas ir ikiteisminis tyrimas byloje atnaujintas. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje 2014 m. rugpjūčio 26 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-373-2014 pagal nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 3 dalį, požymius. 2014 m. rugsėjo 8 d. V. Š. buvo pranešta apie įtarimą dėl to, kad ji, 2014 m. rugpjūčio mėnesį, tiksli diena ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, gyvenamojo namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), stovinčiai ir verkiančiai mažametei, turinčiai negalią, R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), delnu sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius į veidą, po ko vaiką papurtė bei smogė delnu į veido sritį dėl ko vaikas griuvo aukštielninkas, po to vaiką pakėlė ir sudavė delnu 2 kartus į veido sritį, tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą. V. Š. veiksmus prieš mažametę R. Š. patvirtina vaizdo įrašas, kuriame yra užfiksuota, kaip ji smurtauja prieš vaiką. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2014 m. spalio 30 d. nutarimu ikiteisminiai tyrimai baudžiamosiose bylose sujungti į vieną tyrimą.  2014 m. rugpjūčio 27 d. Vaiko teisių apsaugos skyrius, nustatęs, kad kyla pavojus vaiko saugumui, paėmė R. Š. iš tėvų ir laikinai apgyvendino (duomenys neskelbtini) šeimynoje (duomenys neskelbtini). Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. A-990 „Dėl laikinosios globos bei globos vietos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus skyrimo R. Š.“, likusiai be tėvų V. Š. ir R. Š. globos R. Š. nustatyta vaiko laikinoji globa nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. R. Š. globėju bei turto administratoriumi paskirta (duomenys neskelbtini).

Visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės vertintinos kaip vaiko sveikatos žalojimas, nesiskaitymas su vaiko teisėmis, asmenybe, vaiko psichologinis gniuždymas. Nors R. Š. buvo aprūpinta tinkamais rūbais ar higienos priemonėmis, maistu, tačiau darytina išvada, jog elementarus vaiko materialinis aprūpinimas nepateisina tokio žiauraus elgesio su vaiku ir nesiskaitymo su sunkią negalią turinčio vaiko asmenybe. Surinkti faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad vaiko tėvas R. Š. vengė atlikti savo pareigas vaikui - R. Š., nedalyvavo R. Š. auklėjime, nesidomėjo ja, buvo abejingas savo pareigoms ir tai laikytina kaltais veiksmais. Surinkti duomenys taip pat patvirtina, kad R. Š. piktnaudžiavo alkoholiu, dėl to kildavo nesutarimai šeimoje, į tai nurodo tiek V. Š., tiek ir Z. P.. Nustatyta, kad R. Š. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl grasinimų nužudyti savo žmoną V. Š.. Visi surinkti faktiniai duomenys bei R. Š. charakterizuojantys duomenys patvirtina, kad R. Š., būdamas abejingas savo pareigoms vaikui - R. Š., nesirūpino savo vaiku, yra taip pat atsakingas už tai, kad prieš R. Š. buvo vartojamas fizinis ir psichinis smurtas. Surinktų faktinių duomenų visuma patvirtina, kad V. Š. žiauriai elgiasi su R. Š., o R. Š. vengia atlikti savo pareigas vaikui ir nesirūpina R. Š., dėl to daroma ypatinga žala vaiko vystymuisi, vaiko augimas šeimoje neatitinka vaiko interesų, neužtikrina pilnavertiško, harmoningo mergaitės vystymosi, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl neterminuotas motinos ir tėvo valdžios apribojimas šiuo atveju geriausiai atitinka vaiko interesus. (duomenys neskelbtini) šeimyna (duomenys neskelbtini) globėjo pareigas atlieka tinkamai. Vaiko teisių apsaugos skyriaus manymu, geriausiai vaiko interesus atitiktų, jeigu nuolatiniu globėju, turto administratoriumi būtų paskirta (duomenys neskelbtini). R. Š. yra darbingas, jauno amžiaus, neturi jokių sveikatos sutrikimų, šiuo metu dirba, turi nuolatines pajamas. V. Š. darbinga 55 proc. (nedarbingumas nustatytas dėl pasikartojančio depresinio sutrikimo, vidutinio sunkumo epizodo), tačiau yra pakankamai jauno amžiaus, neturi fizinių sveikatos sutrikimų, gali dirbti bei gauti pajamas, šiuo metu gauna nuolatines pajamas (netekto darbingumo pensiją). Atsižvelgiant į visa tai, mano, kad iš abiejų tėvų priteistina po 350 Lt išlaikymo suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, minimaliai atitiktų sunkią negalią turinčio vaiko poreikius.

Atsakovai R. Š. ir V. Š. su ieškiniu nesutiko, nurodydami, kad jie vaikais rūpinasi, o paramos vaikams neteikia, nes jų pajamos minimalios. Atsakovai pripažino, kad buvo namuose konfliktų, tačiau nemano, kad dėl to reikėtų neterminuotai jiems apriboti tėvų valdžią. Atsakovai prašė neišskirti vaiko nuo tėvų ir vienos dukros nuo kitos. Teigė, kad vaiką jiems namuose prižiūrėti padeda atsakovės motina. Atsakovė nurodė, kad ji norėtų įsidarbinti, tačiau negali, nes sunku rasti darbą pagal jos įgytą specialybę. Atsakovas paaiškino, kad šiuo metu yra įrašytas darbo biržoje į sąrašą asmenų ieškančių darbo ir tikisi greit įsidarbinti.

Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) šeimynos (duomenys neskelbtini) atstovas A. K. paaiškino, kad iš pradžių R. elgesys jį ir kitus šeimynos narius šokiravo, tačiau viskas pasikeitė į gerą. Pirmiausia, pasikeitė vaiko aplinka, o antra, R. pati irgi adaptavosi. Pripažino, kad R. priepuoliai dar kartojasi, tačiau jie nėra tokie, kokie buvo anksčiau. Teigė, kad tokiam vaikui geriau namų aplinkoje. Parodė, kad jie galės mergaitę globoti tik laikinai, o po to jeigu ji nesugrįš pas savo tėvus, turės būti perkelta į globos įstaigą. Mano, kad mergaitei reikia atskiro kambario ir asmeninės priežiūros. Parodė, kad mergaitės motina skambino ir siūlė paramą, tačiau šiuo metu mergaitei nieko netrūksta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Laikinai nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2015-12-31 įskaitytinai apribojo tėvų valdžią V. Š. ir R. Š. vaiko R. Š., atžvilgiu. Nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatė R. Š. nuolatinę globą (duomenys neskelbtini) šeimynoje (duomenys neskelbtini), nustatė šioje šeimynoje ir jos nuolatinę gyvenamąją vietą. Paskyrė (duomenys neskelbtini) šeimyną (duomenys neskelbtini) R. Š. nuolatiniu globėju, bei vaiko turto nuolatiniu administratoriumi. Priteisė nuo 2014-11-10 (nuo ieškinio priėmimo teisme dienos) iš atsakovės V. Š. kiekvieną mėnesį po 19,53 Eur ir iš atsakovo R. Š. po 35,50 Eur nepilnamečiam vaikui R. Š. periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį iki 2015-12-31 įskaitytinai, išieškant išlaikymą vaiko nuolatiniam globėjui ir nuolatiniam turto administratoriui (duomenys neskelbtini). Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nurodė vykdyti skubiai. Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovų dukra nuo 2014-08-27 auga šeimynoje, tėvas per laikotarpį iki bylos iškėlimo nelankė dukros, o motina tik skambino šeimynos vadovei ir domėjosi vaiku, kadangi šiuo metu lankyti vaiką jai yra draudžiama. Atsakovai šiuo metu neturi nuolatinio darbo, yra registruoti darbo biržoje, o taip pat vykdoma jiems tinkamo darbo paieška. Iš ieškovo pateiktų duomenų padarė išvadą, kad atsakovai dėl subjektyvių ir objektyvių priežasčių nevykdo tėvų pareigos gimusiai dukrai R. Š., dėl ko jiems gali būti apribota tėvų valdžia jų nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Atsakovų dukra nuo 2014-08-27 vietos savivaldos sprendimu yra laikinai paimta iš tėvų, atsižvelgiant į jų valdžios vaikui netinkamą panaudojimą. Teismas vertino, kad atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis atsakovai gimus vaikui neturėjo socialinių įgūdžių kaip prižiūrėti, slaugyti ir bendrauti su vaiku turinčiu didelę negalią. Atsakovas vaiku nesidomėjo, nesirūpino, beveik visiškai nebendravo, neskyrė jam dėmesio, nedalyvavo jo ugdyme. Nuo laikinosios globos įsteigimo iki ginčo dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, atsakovė dėl laikinojo apribojimo, o atsakovas dėl nepateisinamų priežasčių nesiekė vėl suartėti su vaiku, jo nelankė, nebendravo, nesirūpino, t. y. atsakovas toliau neatliko savo pareigų be jokių objektyvių priežasčių, tačiau, nuo laikinosios globos nustatymo praėjo neilgas laiko terminas. Teismas vertino, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas taikomas tik išimtiniais atvejais, kuomet tėvai visiškai nesirūpina vaiku, nedalyvauja jį auklėjant, gyvena amoraliai ir nenori keisti padėties, o iš jų gyvenimo būdo, įpročių ir pan. matyti, kad nėra galimybės tikėtis pokyčių ateityje. Nagrinėjamoje byloje teismas sprendė, kad tiek atsakovų tarpusavio santykiai, tiek ir santykiai su vaikais nėra tokie, jog dėlto būtų būtina neterminuotai apriboti atsakovams tėvų valdžią. Atsakovas R. Š. iki 2014-12-30 dirbo ir gaudavo su šia darbo santykiais susijusias pajamas. Taip pat nei jis, nei jo sutuoktinė nėra įrašyti į priklausomybės ligų registrą, abu yra užsiregistravę Šiaulių darbo biržoje ir nėra lankęsi priklausomybių ligų centre. Atsakovė V. Š. nuo 1999 metų lankosi pas psichiatrą ir 2003 metais vieną mėnesį gydėsi stacionare dėl kartotinės depresijos sindromo, o nuo 2011 metų ji reguliariai lankosi pas psichiatrą ir psichologą dėl depresinio sutrikimo, kas leidžia teismui tikėtis, kad jos psichinė būsena pagerės. Be to iš atsakovų šeimos aplankymo 2014-10-14 akto nustatyti teigiami poslinkiai atsakovų tarpusavio ir jų bendravimo su dukra J. Š. santykiuose. Besikeičiantį atsakovų tarpusavio elgesį ir jų požiūrį į dukrą R. Š. nurodė ir liudytojos Z. P. (atsakovės motina), G. R. ir L. Š. (ikimokyklinės ugdymo įstaigos darbuotojos) duodamos parodymus teismo posėdžio metu. Teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo remtis atsakovės atžvilgiu atliktu ikiteisminiu tyrimu, kai sprendžiamas klausimas dėl faktų, kurie atliekant ikiteisminį tyrimą ar nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, nebuvo nagrinėti ir vertinti. Teismas padarė išvadą, kad tikslingiau pagal susidariusią padėtį taikyti ne neterminuotą, o laikiną tėvų valdžios apribojimą. Šiuo būdu, teismo nuomone bus užtikrinamas vaiko geriausių interesų įgyvendinimas, tuo pačiu nepaneigiama biologinių tėvų teisė turėti galimybes bendrauti su vaiku. Laikinai apribojus tėvų valdžią ir nustačius vaikui nuolatinę globą, tėvams išlieka pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką. Teismas spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio atsižvelgė į tai, kad  atsakovas yra darbingas, gali gauti reguliarias pajamas, o atsakovė tik iš dalies yra darbinga, abu tėvai Darbo biržoje yra įrašyti į sąrašą asmenų ieškančių darbo, jokio kito kilnojamojo ar nekilnojamojo turto jie neturi, todėl ieškovo ieškinio reikalavimas dėl 101,37 Eur priteisimo iš atsakovų nepilnametės dukros R. Š. išlaikymui tenkintinas tik dalies. Priteisdamas atsakovų dukrai reikalingą išlaikymą iš jos tėvų, teismas rėmėsi ne minimalios mėnesinės algos, o bazinės mėnesinės algos dydžiu, dėl to sprendė, kad iš atsakovo R. Š. dukros R. Š. išlaikymui kas mėnesį priteistina po 35,5 Eur, o iš atsakovės V. Š. tik po 19,53 Eur, atsižvelgiant į jos darbingumo lygį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė Šiaulių apygardos prokuratūra prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-468-772/2015, dalį, kuria laikinai nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2015 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai apribota tėvų valdžia V. Š. ir R. Š. vaiko R. Š., atžvilgiu; priteista nuo 2014 m. lapkričio 10 d. (nuo ieškinio priėmimo dienos) iš atsakovės V. Š., kiekvieną mėnesį po 19,53 Eur ir iš atsakovo R. Š., po 35,50 Eur nepilnamečiam vaikui R. Š., periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį iki 2015 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai, išieškant išlaikymą vaiko nuolatiniam globėjui ir nuolatiniam turto administratoriui (duomenys neskelbtini) šeimynai (duomenys neskelbtini) - ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - neterminuotai apriboti V. Š., motinos valdžią jos nepilnametės dukters R. Š. atžvilgiu; neterminuotai apriboti R. Š. tėvo valdžią jo nepilnametės dukters R. Š., atžvilgiu; priteisti iš atsakovės V. Š. išlaikymą nepilnamečiui vaikui R. Š., kas mėnesį mokant po 101,37 Eur (350 Lt) periodinėmis išmokomis, iki R. Š. pilnametystės; priteisti iš atsakovo R. Š., išlaikymą nepilnamečiui vaikui R. Š., kas mėnesį mokant po 101,37 Eur (350 Lt) periodinėmis išmokomis, iki R. Š. pilnametystės.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

1. Nors atsakovei V. Š. ir yra teikiamos socialinės paslaugos - socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas namuose, tačiau jos gyvenimo būdas nesikeičia, ji nenori dirbti, nenori gerinti gyvenimo ir buities sąlygų, neteikia dukrai išlaikymo, kritiškai nevertina savo elgesio, atsisakė psichiatro gydymo nors būtent dėl psichikos sutrikimo jai yra nustatytas dalinis nedarbingumas, todėl darytina išvada, kad atsakovė yra nusišalinusi nuo rūpinimosi vaiku ir nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti motinos valdžią dukters R. Š. atžvilgiu. Atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas motinos valdžios apribojimo būdą atsakovei V. Š., nesirėmė fizinio smurto panaudojimo vaiko atžvilgiu faktais, dėl šios priežasties teismo padarytos išvados nepagrįstos visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu.

2. Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas R. Š. nerodė jokių pastangų, kad jo atžvilgiu nebūtų apribota tėvo valdžia, duomenų, jog atsakovo gyvenimo būdas pasikeitė nėra, priešingai, surinkti duomenys patvirtina, kad teikiamomis socialinėmis paslaugomis jis nesinaudojo, jį tenkina tai, kad dukra gyvena pas laikiną globėją, jis nė karto ten dukters neaplankė, neišreiškė noro ir nesiėmė jokių kitų veiksmų, kad vaikas būtų sugrąžintas į šeimą, neteikė jokio materialinio išlaikymo. Atsižvelgiant į tai galima daryti neabejotiną išvadą, jog atsakovas R. Š. savo nedarbu (net tris darbo sutartis nutraukė savo iniciatyva), alkoholio vartojimu, triukšmavimu, išlaikymo vaikui neteikimu, daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina bei nėra jokių duomenų, kad ši padėtis gali pasikeisti (atsakovas nerodo jokių pastangų gyvenimo būdui pakeisti - dirbti bei nėra duomenų, kad jis siektų rūpintis vaiku), kaip matyti atsakovą tenkina esama padėtis, kai vaikas auga pas laikiną globėją, todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti tėvo valdžią dukters R. Š. atžvilgiu.

3. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir tuo pagrindu, kad Šiaulių apylinkės teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015 suformuluotos aktualios teismų praktikai teisės taikymo taisyklės: taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dali ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apylinkės teismas nepagrįstai sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas nustatomas iki 2015 m. gruodžio 31 d., todėl apeliacinės instancijos teismas, manydamas, kad yra pagrindas taikyti laikiną , o ne terminuotą, tėvų valdžios apribojimą atsakovams, sprendimą šioje dalyje turėtų pakeisti, panaikinant nustatytą tėvų valdžios apribojimo terminą.

4. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad priteisiant iš atsakovų dukrai reikalingą išlaikymą reikalinga remtis ne minimalios mėnesinės algos, o bazinės mėnesinės algos dydžiais, bei su priteistais išlaikymo dydžiais, t.y. iš atsakovo R. Š. dukros R. Š. išlaikymui kas mėnesį priteista po 35,5 Eur, o iš atsakovės V. Š. - tik po 19,53 Eur, atsižvelgiant į jos darbingumo lygį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką ir nuosekliai jos laikosi, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Atsižvelgtina ir į tai, kad R. Š. nustatytas sunkus neįgalumo lygis bei nuolatinės slaugos poreikis, todėl priteistas išlaikymas negali patenkinti būtinųjų poreikių. Be to pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė išlaikymo priteisimo terminą iki 2015 m. gruodžio 31 d., o ne iki R. Š. pilnametystės, todėl ši teismo sprendimo dalis turėtų būti pakeista.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai R. Š. ir V. Š. prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nurodo, kad pripažįsta, kad elgėsi netinkamai dukters atžvilgiu, kad suklydo, iš savo klaidų skaudžiai pasimokė. Nuo vaiko gimimo neturėjo socialinių įgūdžių kaip prižiūrėti, slaugyti ir bendrauti su vaiku, turinčiu didelę negalią. V. Š. gailisi dėl savo poelgio, lanko Tėvystės įgūdžių programą, vykdo Skyriaus rekomendacijas, nori pati auginti vaiką.

2. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas taikomas tik išimtiniais atvejais, kuomet tėvai visiškai nesirūpina vaiku, nedalyvauja jį auklėjant, gyvena amoraliai ir nenori keisti padėties.  Byloje buvo nustatyta, kad jų atsakovų, tarpusavio santykiai, tiek santykiai su vaikais nėra tokie, jog dėl to būtų būtina neterminuotai apriboti jiems tėvų valdžią. Nei vienas nėra įrašytas į priklausomybės ligų registrą, nėra lankęsi priklausomybės ligų centre, yra užsiregistravę Darbo biržoje, o R. Š. gavo darbą, abu siekia užsidirbti lėšų pragyvenimui bei vaikų buities gerinimui. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad mergaitė turi dvynę seserį, kuri gyvena su tėvais, todėl galimai būtų prarastas ir seserų tarpusavio ryšys.

3. Apeliantė prašo priteisti iš kiekvieno jų po 101,37 Eur kas mėnesį vaiko išlaikymui. Nurodė, kad vaikui yra skiriama pašalpa, R. gauna apie 470 Eur šalpos pensiją bei slaugos išlaidų kompensaciją, todėl iš gautos sumos jos būtiniausi poreikiai pilnai gali būti patenkinami. Pažymėjo, kad atsakovė V. Š. turi neįgalumą, darbo susirasti jai nepavyksta, gyvena tik iš netekto darbingumo pensijos, kuri šiai dienai sudaro apie 90 Eur. Jis R. Š., nuo liepos mėnesio pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) darbo užmokestis minimalus. Dėl paminėtų priežasčių prašomo apeliantės priteisti išlaikymo objektyviai negali teikti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio  1 dalis) Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio  2 dalis). Teismas, remdamasis  ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl laikino tėvų valdžios apribojimo pagrįstumo bei vaikui priteisto išlaikymo dydžio.

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  Nr. 3K-7-114/2013).

Bylos duomenimis R. Š., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai yra R. Š. ir V. P. (po santuokos Š.). Šiaulių raj. savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-05-22 įsakymu Nr. A-607 R. Š. nuo 2008-05-21 buvo nustatyta laikinoji globa ir jos globėju paskirti Šiaulių apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namai. 2011-05-23 atsakovei pateikus prašymą dėl dukros grąžinimo, Šiaulių raj. savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-05-25 įsakymu Nr. A-696 18.1. R. Š. 2011-05-27 buvo grąžinta biologiniams tėvams. Nuo 2011-09-01 R. Š. lankė (duomenys neskelbtini) specialiąją grupę. 2011 m. spalio mėnesį dėl smurto prieš R. Š. jos motinos V. Š. elgesys buvo apsvarstytas Vaiko gerovės komisijos pasitarime. 2011-12-27 R. Š. nustatytas kairiojo žastikaulio lūžimas ir dėl to įtarimai pareikšti V. Š.. Šiaulių raj. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2011-12-29 gavęs informaciją iš Kriminalinės policijos skyriaus dėl R. Š. žastikaulio lūžio, telefonu pasidomėjo apie vaiko priežiūrą (duomenys neskelbtini) administracijos. Gauta informacija, kad šiuo metu neturi jokių nusiskundimų dėl V. Š. elgesio. 2011-10-24 V. Š. buvo svarstyta darželio Vaiko gerovės komisijoje dėl pastebėtų mėlynių ant R. kūno, jai buvo pareikštas žodinis įspėjimas. 2014-08-25 į Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistę V. P. kreipėsi Kuršėnų gyventojas, kuris nenurodė savo duomenų dėl paties saugumo. Pilietis pateikė telefoninį vaizdo įrašą, kuriame mušama mažametė mergaitė. Spėjo, kad mergaitė galėjo būti R. Š.. Įrašą parduotuvėje, jo nuomone, rodė R. Š. giminaitis. Kadangi Skyrius neturėjo tinkamos įrangos perkelti įrašą į kompiuterį, duota USB laikmena ir paprašyta įrašyti. Įrašą į skyrių pristatė tą pačią dieną. 2014-08-26 skyrius gindamas R. Š. interesus, kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrą dėl galimai patiriamo smurto artimoje aplinkoje bei pateikė gautą įrašą.2014-08-26 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dukrai R. Š. sukelto fizinio skausmo. Nuo 2014-08-27 R. Š. paimta iš biologinių tėvų ir Šiaulių raj. savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-08-28 įsakymu Nr. A-990 R. Š. nuo 2014-08-27 nustatyta laikinoji vaiko globa ir jos globėju bei turto administratoriumi paskirta (duomenys neskelbtini) šeimyna (duomenys neskelbtini). Atsakovų šeima nuo 2014-09-07 Šiaulių raj. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1001 yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsakovų šeimai nuo 2014-09-19 pradėtos teikti socialinės paslaugos, siekiant socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo namuose. 

Apelianto vertinimu, nors atsakovei V. Š. ir yra teikiamos socialinės paslaugos - socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas namuose, tačiau jos gyvenimo būdas nesikeičia, ji nenori dirbti, nenori gerinti gyvenimo ir buities sąlygų, neteikia dukrai išlaikymo, kritiškai nevertina savo elgesio, atsisakė psichiatro gydymo, nors būtent dėl psichikos sutrikimo jai yra nustatytas dalinis nedarbingumas. Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas, parinkdamas motinos valdžios apribojimo būdą atsakovei V. Š., nesirėmė fizinio smurto panaudojimo vaiko atžvilgiu faktais, dėl šios priežasties teismo padarytos išvados nepagrįstos visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu. Apelianto manymu bylos aplinkybės patvirtina, kad byloje nenustatyta duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti motinos valdžią dukters R. Š. atžvilgiu.

Apeliantas nurodo, kad sunkią negalią turinti R. Š. negali kalbėti, negali papasakoti, kaip su ja yra elgiamasi. Mergaitė yra visiškai priklausoma nuo suaugusiųjų, nesupranta aplinkos, negali pati pavalgyti, apsirengti ir t.t. Nors R. Š. buvo aprūpinta tinkamais rūbais ar higienos priemonėmis, maistu, tačiau daro išvadą, jog vaiko materialinis aprūpinimas nepateisina žiauraus elgesio su juo. Tokie atsakovės V. Š. smurtiniai veiksmai prieš neįgalų vaiką rodo, kad šeimoje nesudaromos palankios sąlygos vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad motina daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi. Nuo R. Š. grąžinimo į šeimą dienos, t.y. nuo 2011 m. gegužės 27 d. iki pakartotinio vaiko paėmimo iš šeimos, t.y. 2014 m. rugpjūčio 27 d., per tris metus nustatytas ne vienas fizinio ir psichologinio smurto faktas, atliktas atsakovės V. Š., prieš R. Š., atsakovė negalėjo paaiškinti smurto priežasties prieš vaiką. Be to namuose R. Š. daugiausiai rūpindavosi ne jos mama ar tėtis, o jos senelė Z. P..

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas nedalyvavo mergaitės auklėjime, nesidomėjo ja, nėra nei karto valgydinęs R., jos maudęs, nėra nei karto pakeitęs išmatų maišelio, nes tai jam yra baisu ir nemalonu. Atsakovo aiškinimu, jis neturėjo kada rūpintis vaikų auklėjimu, nes dirbdavo pamaininį darbą ir išlaikė šeimą. Į vaikų darželį-lopšelį (duomenys neskelbtini) buvo atėjęs tik du kartus, be to, ir pati V. Š. skundėsi, jog tėvas nemyli R., ja visiškai nesirūpina ir nesidomi.  Atsakovas R. Š. piktnaudžiauja alkoholiu dėl to šeimoje kildavo nesutarimai, jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl grasinimų nužudyti savo žmoną V. Š.. Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas R. Š. nerodė jokių pastangų, kad jo atžvilgiu nebūtų apribota tėvo valdžia.  Jis savo nedarbu (net tris darbo sutartis nutraukė savo iniciatyva), alkoholio vartojimu, triukšmavimu, išlaikymo vaikui neteikimu ir kita, daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina bei nėra jokių duomenų, kad ši padėtis gali pasikeisti.

Apelianto vertinimu atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis R. Š. sudarytos daug geresnės sąlygos augti šeimynoje (duomenys neskelbtini), kur ji patiria džiaugsmą, meilę, dėmesį, nei augti savoje šeimoje. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad per tą laiką, kai R. S. gyvena šeimynoje (duomenys neskelbtini), pasikeitė jos elgesys, mergaitė pasidarė ramesnė ir geresnės nuotaikos. Ji tiesia rankas, kai pamato globėjus ir noriai pas juos eina. Nebeliko nervinių priepuolių, kurie ištikdavo, kai mama atvesdavo mergaitę iš ryto į darželį, ji labai pasikeitė, nebesimuša, rodo džiaugsmą, kai grįžta iš darželio į šeimyną ir kita.

Apeliacinio teismo vertinimu nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismas neatsižvelgė į byloje pateiktus duomenis dėl atsakovės elgesio dukros atžvilgiu, dėl dukrai sukelto fizinio skausmo. Teismas įvertinęs bylos duomenis padarė išvadą, kad atsakovai gimus neįgaliam vaikui neturėjo socialinių įgūdžių kaip jį prižiūrėti, slaugyti ir bendrauti su vaiku. Teismas įvertinęs visumą aplinkybių pažymėjo ir tai, kad nuo laikinosios globos įsteigimo iki ginčo dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, atsakovė dėl laikinojo apribojimo, o atsakovas dėl nepateisinamų priežasčių nesiekė vėl suartėti su vaiku, jo nelankė, nebendravo, nesirūpino, t. y. atsakovas toliau neatliko savo pareigų be jokių objektyvių priežasčių, tačiau, nuo laikinosios globos nustatymo praėjo neilgas laiko terminas. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas taikomas tik išimtiniais atvejais, kuomet tėvai visiškai nesirūpina vaiku, nedalyvauja jį auklėjant, gyvena amoraliai ir nenori keisti padėties, o iš jų gyvenimo būdo, įpročių ir pan. matyti, kad nėra galimybės tikėtis pokyčių ateityje, konkrečiu atveju padarė išvadą, kad tiek atsakovų tarpusavio santykiai, tiek ir santykiai su vaikais nėra tokie, jog dėl to būtų būtina neterminuotai apriboti atsakovams tėvų valdžią. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovas R. Š. iki 2014-12-30 dirbo ir gaudavo su darbo santykiais susijusias pajamas, todėl apeliacinio teismo vertinimu nėra pagrindo spręsti, kad neteikė paramos šeimai. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nei atsakovas nei jo sutuoktinė nėra įrašyti į priklausomybės ligų registrą, abu yra užsiregistravę Šiaulių darbo biržoje ir nėra lankęsi priklausomybių ligų centre. Atsakovė V. Š. nuo 1999 metų lankosi pas psichiatrą ir 2003 metais vieną mėnesį gydėsi stacionare dėl kartotinės depresijos sindromo, o nuo 2011 metų ji reguliariai lankosi pas psichiatrą ir psichologą dėl depresinio sutrikimo, kas leidžia teismui tikėtis, kad jos psichinė būsena pagerės. Be to iš atsakovų šeimos aplankymo 2014-10-14 akto nustatyti teigiami poslinkiai atsakovų tarpusavio ir jų bendravimo su dukra R. Š. santykiuose. Todėl teismas laiko, kad tikslingiau pagal susidariusią padėtį taikyti ne neterminuotą, o laikiną tėvų valdžios apribojimą. Šiuo būdu, teismo nuomone bus užtikrinamas vaiko geriausių interesų įgyvendinimas, tuo pačiu nepaneigiama biologinių tėvų teisė turėti galimybes bendrauti su vaiku.

Įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečių faktinių aplinkybių egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismo argumentus ir išvadas apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visumos byloje pateiktų įrodymų, nėra pagrindo spręsti, kad netinkamai vertino įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas nuspręsdamas taikyti laikiną valdžios apribojimą ir taip suteikdamas galimybę tėvams padaryti išvadas ir kita.

Konkrečiu atveju vaikas nuo gimimo augo gydymo įstaigoje, Šiaulių apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, apeliacinio teismo vertinimu yra pagrindo spręsti, ne todėl, kad atsakovai nenorėjo mergaite rūpintis ir ją prižiūrėti. Tėvai, yra pagrindo vertinti, pasiėmė į šeimą mergaitę siekdami ją auginti, rūpintis, tenkindami jos fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Be to atsakovams mergaite rūpintis padėjo ir atsakovės mama. Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovai netinkamai rūpintųsi kitais vaikais. Atsakovo aiškinimu, jis neturėjo kada rūpintis vaikų auklėjimu, nes dirbdavo pamaininį darbą ir išlaikė šeimą. Konkrečiu atveju yra pagrindo manyti, kad atsakovai neturėjo patirties dėl neįgalaus vaiko priežiūros, kas iš dalies galėjo įtakoti netinkamus atsakovų veiksmus neįgalios dukros atžvilgiu. Apelianto vertinimu pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, tokios kaip: siekiamybė taisytis, požiūris į perspektyvą, numatomas darbo paieškas, - yra subjektyvios ir deklaratyvios, nesuteikiančios jokių objektyvių duomenų apie galimą atsakovo R. Š. gyvenimo būdo, jo esamos padėties, požiūrio į vaiką, pasikeitimą. Reikšmingos aplinkybės, kurios leistų kitaip spręsti tėvų valdžios ribojimo klausimą, galėtų būti: atsakovo pastovaus darbo turėjimas, išlaikymo vaikui teikimas, rūpinimasis vaiku, bendravimas su vaiku (laiko leidimas kartu ir pan.), atsisakymas žalingų įpročių, aplinkinių ir artimųjų požiūrio į atsakovą pasikeitimas (kas labai priklauso nuo paties atsakovo), vaiko norai ir pan., tačiau šiuo metu tokių aplinkybių nėra nustatyta. Apeliacinio teismo vertinimu atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis negalima kategoriškai teigti, kad situacija ateityje negali pasikeisti. Be to pažymėtina, kad tėvų teisės auginti ir globoti savo vaikus apribojimas negali būti pateisinamas aplinkybe, jog vaiko interesai būtų geriau įgyvendinti jam augant globojamam. Geresnių gyvenimo sąlygų, didesnių galimybių buvimas šeimynoje (duomenys neskelbtini) nei atsakovų materialinės galimybės išlaikyti dukrą negalėtų būti jos gyvenamosios vietos nustatymą lemiantis kriterijus. Be to apeliacinio teismo vertinimu iš bylos duomenų kaip minėta, negalima vienareikšmiai spręsti, kad atsakovai ateityje negalės dukters tinkamai išlaikyti, ja pasirūpinti, užtikrinti būtinas gyvenimo (buities) sąlygas, kurios atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus higienos, sveikatos, saugumo reikalavimus. Pažymėtina, kad visiškai nepateisinamas atsakovės elgesys dėl galimo fizinio skausmo sukėlimo dukrai, smurto jos atžvilgiu naudojimo. Nors atsakovės atžvilgiu nepriimtas sprendimas baudžiamojoje byloje atsižvelgiant į atsakovų paaiškinimus yra pagrindo tikėti, kad atsakovės netinkamas elgesys ateityje nebepasikartos. Atsakovė dėl savo elgesio nurodo, kad buvo labai susinervinusi ir trenkė dukrai. Vyras išgėrinėdavo, visas krūvis tekdavo jai, gal buvo pavargusi. Ji yra pasiruošusi ir toliau auginti R., labai stengsis, čia jai buvo pamoka, pasižada nebemušti R. Ji anksčiau nėra mušusi R., gal yra stipriau suėmusi ir supurčiusi. Ji serga depresija, vartoja vaistus, lankosi pas psichiatrę (duomenys neskelbtini). Jeigu vyras negertų, tai ji būtų ramesnė, gyvenimas būtų kitoks ir kita. R. Š. paaiškino, jog R. auklėjimu ir priežiūra rūpinosi jo žmona ir jos motina, nes jis dienomis dirbdavo. Esant reikalui padėdavo prižiūrėti vaikus. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai nurodė, kad pripažįsta, kad elgėsi netinkamai dukters atžvilgiu, kad suklydo, iš savo klaidų skaudžiai pasimokė. Nuo vaiko gimimo neturėjo socialinių įgūdžių kaip prižiūrėti, slaugyti ir bendrauti su vaiku, turinčiu didelę negalią. V. Š. gailisi dėl savo poelgio, lanko Tėvystės įgūdžių programą, vykdo skyriaus rekomendacijas, nori pati auginti vaiką. Jie nei vienas nėra įrašytas į priklausomybės ligų registrą, nėra lankęsi priklausomybės ligų centre, yra užsiregistravę Darbo biržoje, o R. Š. gavo darbą, abu siekia užsidirbti lėšų pragyvenimui bei vaikų buities gerinimui. Nors ir nustatytos aplinkybės bei pagrindas taikyti tėvų valdžios apribojimą, ir bent vienos CK 3.180 straipsnyje nustatytų sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tačiau pažymėtina ir tai, kad  tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  Nr. 3K-3-492/2005). Apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl laikino tėvų valdžios apribojimo. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į CK 3.181 straipsnio nuostatas tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei paaiškėja, kad panaikinus tėvų valdžios laikiną ar neterminuotą apribojimą lieka sąlygos, dėl kurių vaikas negali gyventi kartu su tėvais, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti pakeistas vaiko atskyrimu nuo tėvų.  Ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas ( CK 3.182 straipsnis).

Apelianto vertinimu Šiaulių apylinkės teismas nepagrįstai sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas nustatomas iki 2015 m. gruodžio 31 d., todėl apeliacinės instancijos teismas, manydamas, kad yra pagrindas taikyti laikiną, o ne terminuotą, tėvų valdžios apribojimą atsakovams, sprendimą šioje dalyje turėtų pakeisti, panaikinant nustatytą tėvų valdžios apribojimo terminą.

Nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Minėtiems pokyčiams įvykti reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Kasacinis teismas išaiškino, jog taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas ne suėjus kažkokiam terminui, o tik tada, kai išnyksta pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-05-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).Atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes bei formuojamą teismų praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos tesimas nepagrįstai teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad tėvų valdžią atsakovams apriboja iki 2015-12-31 įskaitytinai. Kadangi laikinas tėvų valdžios apribojimas neturi būti siejamas su konkrečiu terminu, teismo sprendimo rezoliucinė dalis pakeistina nenurodant konkretaus termino.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad priteisiant iš atsakovų dukrai reikalingą išlaikymą reikalinga remtis ne minimalios mėnesinės algos, o bazinės mėnesinės algos dydžiais, bei su priteistais išlaikymo dydžiais, t.y. iš atsakovo R. Š. dukros R. Š. išlaikymui kas mėnesį priteista po 35,5 Eur, o iš atsakovės V. Š. - tik po 19,53 Eur, atsižvelgiant į jos darbingumo lygį. Apelianto vertinimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką ir nuosekliai jos laikosi, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). R. Š. nustatytas sunkus neįgalumo lygis bei nuolatinės slaugos poreikis, todėl priteistas išlaikymas negali patenkinti tokios mergaitės būtinųjų poreikių, jis akivaizdžiai yra per mažas ir negali užtikrinti būtinas materialines sąlygas vaiko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui. Ieškovės nuomone, atsakovai privalo imtis visų būtinų veiksmų ir išnaudoti visas galimybes savo turtinei padėčiai pagerinti. Be to, CK 3.194 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė išlaikymo priteisimo terminą iki 2015 m. gruodžio 31 d., o ne iki R. Š. pilnametystės, todėl ši teismo sprendimo dalis turėtų būti pakeista.

Pirmosios instancijos teismas dėl išlaikymo priteisimo sprendė, kad atsakovas yra darbingas, gali gauti reguliarias pajamas, o atsakovė tik iš dalies yra darbinga. Teismas atsižvelgė į tai, kad abu tėvai Darbo biržoje yra įrašyti į sąrašą asmenų ieškančių darbo, jokio kito vertingo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto jie neturi, todėl ieškovo ieškinio reikalavimą dėl 101,37 Eur priteisimo iš atsakovų nepilnametės dukros R. Š. išlaikymui tenkino tik iš dalies. Priteisdamas atsakovų dukrai reikalingą išlaikymą iš jos tėvų, teismas rėmėsi ne minimalios mėnesinės algos, o bazinės mėnesinės algos dydžiu, dėl to iš atsakovo R. Š. dukros R. Š. išlaikymui kas mėnesį priteisė po 35,5 Eur, o iš atsakovės V. Š. tik po 19,53 Eur, atsižvelgiant į jos darbingumo lygį.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), kuris neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą ( MMA). Tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, ar kt.) jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo. Tėvų neatsakingumas vaikų atžvilgiu, nederamas žalingą įtaką darantis tėvų elgesys, dėl ko buvo neterminuotai apribotos tėvystės teisės taip pat pripažintinos tomis priežastimis, kurios nepateisina išlaikymo dydžio mažinimo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Taip pat pažymėtina, kad minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Vaiko išlaikymui reikalinga ne mažesnė kaip 1 MGL suma negali būti absoliutinama ir kiekvienu konkrečiu atveju nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis ( CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

Bylos duomenimis R. Š. turi sunkią negalią nuo gimimo. Mergaitei nustatyta Dauno liga, kolostoma (po operacijos dėl įgimtos žarnyno patologijos), įgimta širdies yda (prieširdžių pertvaros defektas), dešinio inksto hipoplazija, gilus protinis atsilikimas. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (iki asmeniui sukaks 18 metų) R. Š. nustatytas sunkus neįgalumo lygis dėl gilaus protinio atsilikimo, specifinių mišrių raidos sutrikimų. R. Š. yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Specialieji poreikiai (86 balai) reiškia, kad mergaitė praktiškai nesupranta aplinkos, savarankiškai nesugeba pavalgyti, apsirengti, nuolat reikia prižiūrėti kolostoma, keisti išmatų rinktuvą. R. Š. yra pastoviai sekama neurologo. Atsakovai nurodė, kad prašomo priteisti išlaikymo negali teikti nes atsakovė V. Š. turi neįgalumą, darbo susirasti jai nepavyksta, gyvena tik iš netekto darbingumo pensijos, kuri šiai dienai sudaro apie 90 Eur. R. Š., nuo liepos mėnesio pradėjo dirbti už minimalų užmokestį (duomenys neskelbtini). Be to nurodė, kad vaikui yra skiriama pašalpa, R. Š. gauna apie 470 Eur šalpos pensiją bei slaugos išlaidų kompensaciją, todėl iš gautos sumos jos būtiniausi poreikiai pilnai gali būti patenkinami. Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, formuojamą Kasacinio teismo praktiką, atsakovų pareigą teikti išlaikymą, nėra teisinio pagrindo sutikti su atsakovų argumentais, kad jų dukra gauna šalpos pensiją ir iš jos būtiniausi poreikiai pilnai gali būti patenkinti, arba vertinti, kad atsižvelgiant į tai, iš tėvų priteistinos mažesnės sumos dukros išlaikymui. R. Š. yra gimusi (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į mergaitės amžių, nustatytą negalią, jai reikalingą priežiūrą spręstina, kad mergaitei be įprastų atsižvelgiant į jos amžių, poreikių tenkinimo, reikalingos papildomos išlaidos jos priežiūrai, kitų, papildomų poreikių tenkinimui.

Kaip minėta tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, sunki turtinė padėtis negali būti pagrindinis kriterijus sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, nes, pripažįstant šį argumentą pagrįstu, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir vienas iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų, numatytų tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (LR Konstitucijos 38, 39 straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010, 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš atsakovų dukrai reikalingą išlaikymą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nenurodė kodėl vadovavosi ne minimalios mėnesinės algos, o bazinės mėnesinės algos dydžiu, be to teismo vertinimu iš atsakovo R. Š. dukros R. Š. išlaikymui kas mėnesį priteista suma po 35,5 Eur, ir iš atsakovės V. Š. priteista suma po 19,53 Eur yra nepakankamos. Sprendžiant dėl galimybės atsakovams teikti išlaikymą, atsižvelgtina į atsakovų materialinę padėtį, kitas aplinkybes. V. Š. nuo 1999 metų yra gydoma psichiatro. 1999, 2004, 2005, 2007 metais V. Š. gydėsi VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės psichiatrijos skyriuje dėl kartotinės depresijos sindromo, vidutinio sunkumo epizodo, isterinio tipo asmenybės sutrikimo. Paskutinį kartą psichiatro konsultuota 2014 m. rugsėjo 5 d., diagnozė: pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas. V. Š. nedirba, nurodoma, kad ji turi aukštesnįjį išsilavinimą, yra įgijusi bibliotekininkės profesiją, jai nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, nuo 2005 m.  paskirta ir mokama valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, kurios dydis 90,18 Eur ( 309,96 Lt). Bylos duomenimis R. Š. sveikatos sutrikimų neturi. R. Š. atskirais laikotarpiais dirbo, registravosi darbo biržoje, nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu įsidarbino už minimalų atlyginimą. Nurodoma, kad jis turi profesinį išsilavinimą. Bylos duomenimis atsakovai taip pat išlaiko (duomenys neskelbtini) gimusią J. Š.. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visumą nurodytų aplinkybių sprendžia, kad atsižvelgiant į atsakovų nepilnametės dukros interesus iš atsakovo R. Š. dukros R. Š. išlaikymui kas mėnesį priteistina 85 Eur,  iš atsakovės V. Š. priteistina 55 Eur iki jos pilnametystės.

Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą,

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apelianto Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-468-772/2015 tenkintinas iš dalies Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovams suteikta antrinė teisinė pagalba, jie yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų, iš jų bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1dalies 3punktas, 96 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

1. Laikinai nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos apriboti tėvų valdžią V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) vaiko R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

2. Nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą (duomenys neskelbtini) šeimynoje (duomenys neskelbtini) , į. k. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nustatant šioje šeimynoje ir jos nuolatinę gyvenamąją vietą.

3. Paskirti (duomenys neskelbtini) šeimyną (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatiniu globėju, paskiriant šią įstaigą ir vaiko turto nuolatiniu administratoriumi.

4. Priteisti nuo 2014-11-10 (nuo ieškinio priėmimo teisme dienos) iš atsakovės V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) kiekvieną mėnesį po 55 Eur ir iš atsakovo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) po 85 Eur nepilnamečiam vaikui R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį iki jos pilnametystės, išieškant išlaikymą vaiko nuolatiniam globėjui ir nuolatiniam turto administratoriui (duomenys neskelbtini) šeimynai (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.