Administracinė byla Nr. I-3476-621/2014
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02931-2014-8
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2;73
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. gruodžio 3 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas, susipažinęs su pareiškėjos R. J. skundu dėl turtinės žalos atlyginimo ir kitų reikalavimų,
n u s t a t ė:
2014 m. gruodžio 1 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjos R. J. skundas, kuriuo prašoma pripažinti, kad dėl Telšių rajono savivaldybės mero ir pareigūnų neveikimo patyrė turtinę žalą; priteisti iš Telšių rajono savivaldybės 81065 Lt (aštuoniasdešimt vienas tūkstantis šešiasdešimt penki litai) žalos atlyginimą.
Pareiškėjos R. J. skundas atsisakytinas priimti, nes byla nepriskirtina tam teismui.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja reikalauja atlyginti turtinę žalą, kuri kilo dėl to, kad atsakovas Telšių rajono savivaldybė nevykdė jai priskirtų funkcijų (nevykdė techninės melioracijos įrenginių priežiūros) yra civilinio teisinio pobūdžio santykiai, todėl ja padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategoriją.
Melioracijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žemės sklype esantys melioracijos statiniai yra žemės sklypo priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkui, jeigu sutartis nenustato kitaip, išskyrus valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos ir hidrotechnikos statinius, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog valstybei nuosavybės teise priklauso: sureguliuoti upeliai, grioviai, nuvedantys vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko ar kito naudotojo sklypo, juose esantys melioracijos statiniai, tvenkinių, kurie ribojasi su dviejų ir daugiau žemės savininkų ar kitų naudotojų žeme, hidrotechnikos statiniai, polderiai ir kitos melioracijos sistemos, jeigu jose mechaniškai keliamas vanduo, kanalizuoti grioviai ir drenažo rinktuvai, jeigu jų skersmuo yra 12,5 cm ir didesnis ir jeigu jie yra pastatyti už valstybės lėšas, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra šie melioracijos statiniai, savininkas. Šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius patikėjimo teise valdo ir naudoja savivaldybės.
Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-218 patvirtinto melioracijos techninio reglamento MTR 1.12.01:2008 4, 11.1, 11.2 punktus valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių techninę priežiūrą organizuoja savivaldybių administracijų, melioracijos specialistai, atsakingi už valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų melioracijos srityje vykdymą, jie atlieka melioracijos statinių nuolatines, sezonines ir neeilines apžiūras, organizuoja periodinį melioracijos statinių techninės būklės vertinimą, pastebėtų melioracijos statinių defektų ir deformacijų šalinimą, remonto ir rekonstravimo darbus. Pagal minėto reglamento 7 punktą melioracijos statiniai, užtikrinant perteklinio vandens nuleidimą, tarnauja dirvožemio gerinimui ir turi būti naudojami pagal paskirtį, prižiūrimi ir skubiai remontuojami, jei dėl jų gedimo gali būti padaryta žala kitų asmenų ar valstybės turtui, gamtinei aplinkai.
Skunde pareiškėja žalą kildina dėl to, jog Telšių rajono savivaldybė nesiima nustatyti potvynio atsiradimo priežasčių bei jas likviduoti, taigi nagrinėjamu atveju visų pirma svarbu nustatyti, ar Rainių gyvenvietėje bei konkrečiai pareiškėjos vyrui R. J. priklausančiame žemės sklype esantys melioracijos statiniai buvo (turėjo būti) perduoti Telšių rajono savivaldybei valdyti patikėjimo teise, tada būtų galima konstatuoti, kam priskirtina pareiga vykdyti techninę melioracijos įrenginių priežiūrą. Sprendžiant dėl šiam subjektui įstatymų nustatytų pareigų apimties, ir jų galimo nevykdymo, kaip pagrindo civilinei atsakomybei kilti, teismas konstatuoja, jog šis žalos atlyginimo klausimas nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategoriją bei yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, konstatuoja, kad pareiškėjos R. J. skundą atsisakytina priimti, nes byla nepriskirtina tam teismui. Pareiškėjai išaiškintina, kad jis gali kreiptis į Telšių rajono apylinkės teismą.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 puntu, 105–106 straipsniais, teismas
n u t a r i a:
Pareiškėjos R. J. skundą atsisakyti priimti, nes byla nepriskirtina tam teismui bei pasiūlyti pareiškėjui kreiptis į Telšių rajono apylinkės teismą.
Nutarčiai įsiteisėjus, skundą ir prie jo esančius dokumentus grąžinti pareiškėjai.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie FM grąžinti R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 2014 m. lapkričio 28 d. Swedbank AB sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą, paduodant atskirąjį skundą.