Teismingumo byla Nr. T-96/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28408-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

                                                  (S)

NUTARTIS

2016 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą pagal ieškovės Asociacijos Rūtų gatvės bendruomenės ieškinį atsakovams UAB „Promo vision“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių pasekmių taikymo, administracinių aktų panaikinimo,

n u s t a t ė:

ieškovė Asociacija Rūtų gatvės bendruomenė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. birželio 15 d. leidimą statyti naują statinį Nr. LSNS-01-1-160615-00094; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. 30-1627 „Dėl žemės sklypo Rūtų g. 21 naudojimo būdo pakeitimo“; 3) įpareigoti atsakovą UAB „Promo vision“ per 3 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pertvarkyti statomo pastato (duomenys neskelbtini) projektinę dokumentaciją taip, kad būtų išlaikytas buvęs užstatymo intensyvumas, kuris nustatomas pagal vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) parametrus, bei taip, kad būtų išlaikomas žemės sklypo sodybinis užstatymas, ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastato statybai žemės sklype (duomenys neskelbtini).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atsisakė ieškinį priimti kaip neteismingą šiam teismui, nurodant, jog ieškinys yra teismingas administraciniam teismui. Dėl priimtos nutarties ieškovė pateikė atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 11 d. nutartimi panaikino apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir perdavė ieškovės ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Papildomai Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad ieškovė su ieškiniu nepateikė įrodymų, jog statyba yra pradėta pagal ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą, nes tame pačiame objekte vykdomi ir statybos griovimo darbai pagal kitą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą leidimą. Nesant byloje įrodymų, jog šiuo atveju pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. birželio 15 d. leidimą statyti naują statinį Nr. LSNS-01-1-160615-00094 jau yra prasidėjusios statybos, nėra pakankamo teisinio pagrindo iš esmės nuspręsti dėl ginčo rūšinio teismingumo, juo labiau, pripažinti, kad ginčas teismingas administraciniam teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas nurodė apylinkės teismui ieškovei pasiūlyti pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinyje nurodomą faktinę aplinkybę dėl statybos darbų pagal ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą pradėjimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 18 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovė šalindama ieškinio trūkumus pateikė teismui papildomus dokumentus – Infostatyba duomenis, jog užregistruoti pranešimai apie statybos pradžią, rangovo ir pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą adresu (duomenys neskelbtini) pagal registracijas Nr. ANN-100-160805-02592 ir Nr. ANN-100-160622-01843, bei tai, kad statybų leidimas pagal registraciją Nr. LSNS-01-1-160615-00094 yra galiojantis, o statybų leidimas pagal registraciją Nr. LNS-01-160406-00349 yra negaliojantis. Taip pat ieškovė pateikė antstolės Brigitos Palavinskienės 2016 m. spalio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame ji užfiksavo šias aplinkybes: statybų vietoje adresu (duomenys neskelbtini) stovi kranas, teritorija aptverta, ant tvoros kabo informaciniai skelbimai, kuriuose skelbiama, kad vykdomi daugiabučio gyvenamojo namo statybos darbai, statytojas: UAB „Promo vaision“, valdytojas: UAB „Keista“ bei kt., aptvertoje statybų teritorijoje matomi pradėti statybų darbai.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m.   spalio 11 d. nutartyje konstatavo ir pritarė apylinkės teismui, jog du ieškovės ieškinio reikalavimai, t. y. panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. birželio 15 d. leidimą statyti naują statinį Nr. LSNS-01-1-160615-00094 bei panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. 30-1627 „Dėl žemės sklypo Rūtų g. 21 naudojimo būdo pakeitimo“ patenka į viešojo administravimo sritį ir nagrinėtini administraciniame teisme. Tačiau kartu ieškinyje reiškiamas reikalavimas įpareigoti atsakovą UAB „Promo vision“ per 3 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pertvarkyti statomo pastato (duomenys neskelbtini) projektinę dokumentaciją atitinkamu (ieškinyje nurodytu) būdu ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastato statybai žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuris nepriskirtinas viešojo administravimo sričiai, yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas aiškus reglamentavimas, kad nustačius, jog statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Taigi įstatymas įtvirtina konkrečias ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teisingumo nustatymo taisykles, pagal kurias, kai statyba yra pradėta, kreipiamasi į bendrosios kompetencijos teismą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieškovės pateikti papildomi dokumentai iš esmės galutinai neįrodo, jog statybos objekte (duomenys neskelbtini) vykdomos būtent pagal minėtą statybos leidimą Nr. LSNS-01-1-160615-00094, o tik įrodo, jog Infostatyba tinklapyje yra duomenų, jog statybos leidimas adresu (duomenys neskelbtini) pagal registraciją Nr. LSNS-01-1-160615-00094 yra galiojantis. Tuo tarpu adresu (duomenys neskelbtini) yra pradėtos (pranešimas apie pradžią) dvi statybos pagal registracijas Nr. ANN-100-160805-02592 ir Nr. ANN-100-160622-01843, tačiau nėra aišku, ar šios registracijos yra tikrai susijusios su statybos leidimu Nr. LSNS-01-1-160615-00094. Taip pat ir antstolė, nors apžiūrėjusi teritoriją konstatavo, jog joje vyksta statybos, tačiau konkrečiai niekur nenurodė, jog būtent šie statybos darbai atliekami pagal ginčijamą statybos leidimą Nr. LSNS-01-1-160615-00094. Be to, pažymėtina, kad iš byloje pateikto Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. liepos 8 d. rašto Nr. (232)20-9793 turinio matyti, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) turėjo būti vykdomi statybos griovimo darbai pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos B. D. 2016 m. balandžio 6 d. išduotą leidimą Nr. LSNS-01-1-160406-00349, suteikiantį teisę griauti gyvenamuosius pastatus, registruotus žemės sklype (duomenys neskelbtini) bei statyti naują gyvenamosios paskirties pastatą bei inžinierinius statinius (nuotekų ir vandentiekio tinklus). Todėl nors ieškovė pateikė įrodymus, jog šis leidimas pagal Infostatyba duomenis yra negaliojantis, tačiau tai nepaneigia galimybės, jog tuo adresu esantis kranas, vykę statybos darbai ir t.t. buvo susiję būtent su šiuo kitu leidimu. Taigi byloje nėra neginčijamų ir nedviprasmiškų įrodymų, jog statyba yra pradėta būtent pagal ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodo, kad ieškovė siekia panaikinti statybos leidimą, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, kuriuo žemės sklypo naudojimo būdas iš gyvenamosios teritorijos pakeistas į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas, bei įpareigoti atsakovą pertvarkyti projektinę dokumentaciją. Teismo vertinimu, pagrindinis ieškovės reikalavimas yra antrasis (dėl įsakymo panaikinimo). Būtent šiuo reikalavimu skundžiamu įsakymu buvo patvirtinti sprendiniai dėl statybos ginčo sklype, su kuriais ieškovė nesutinka. Sprendžiant ginčą, pirmiausia turės būti įvertinta, ar teisėtai kitos paskirties žemės sklypo naudojimo būdas iš gyvenamosios teritorijos pakeistas į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas, ar buvo laikomasi keitimo procedūros bei teisėtai išduoti patvirtinti sprendiniai. Tuo tarpu ginčijamų statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo klausimo išsprendimas didžia dalimi priklausys nuo to, kaip bus nuspręsta dėl antruoju ieškovės reikalavimu skundžiamo įsakymo teisėtumo ir kitų ieškinyje nurodytų argumentų. Dėl panašių šiai bylai aplinkybių yra pasisakiusi ir Specialioji teisėjų kolegija 2012 m. birželio 14 d. nutartyje Nr. T-XX-38-12, kurioje sprendė, kad nors sklype statyba jau yra pradėta, byla teisminga administraciniam teismui, kadangi pagrindinis pareiškėjos reikalavimas yra susijęs būtent su įsakymo dėl žemės sklypo naudojimo pobūdžio keitimo  panaikinimu, byloje vyrauja administracinis teisinis santykis.

Todėl esant tokiai situacijai, kuomet byloje yra pareikšti tiek administracinio, tiek civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai ir nėra neginčijamų (nedviprasmiškų) įrodymų dėl pradėtų statybų pagal ginčijamą statybos leidimą, Vilniaus miesto apylinkės teismui iškilo abejonė dėl bylos teismingumo. Siekiant, jog byla būtų išnagrinėta nepažeidžiant teismingumo taisyklių, teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą.

konstatuoja:

Ieškovė pirmuoju reikalavimu prašo panaikinti statybą leidžiantį dokumentą, antruoju reikalavimu prašo panaikinti savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, kuriuo buvo pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas, o trečiuoju reikalavimu – įpareigoti atsakovą pertvarkyti projektinę dokumentaciją. Pastarieji du reikalavimai yra susiję su statybos leidimo panaikinimu, todėl visų byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas turi būti sprendžiamas ginčą nagrinėjančio teismo vienoje byloje.

Kaip teisingai pažymi Vilniaus miesto apylinkės teismas, Statybos įstatymo 281 straipsnio    1 dalyje įtvirtintas aiškus reglamentavimas, kad nustačius, jog statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Taigi įstatymas įtvirtina konkrečias ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teismingumo nustatymo taisykles, pagal kurias, kai statyba yra pradėta, kreipiamasi į bendrosios kompetencijos teismą. Tokia yra ir Specialiosios teisėjų kolegijos praktika (pvz. Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis byloje            Nr. T-16/2016, 2013 m. liepos 10 d. nutartis byloje Nr. T-88/2013).

Taigi ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teisingumo nustatymo taisyklių taikymui statybos pradėjimas arba nepradėjimas yra procesinio teisinio pobūdžio juridinis faktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendžia rūšinio teismingumo klausimą. Šio fakto įrodinėjimas įeina į bylos įrodinėjimo dalyką, jo įrodinėjimo pareiga tenka tokiu faktu besiremiančiai šaliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Aptariamą faktą patvirtinantys įrodymai paprastai turi būti pateikiami su asmens procesiniu dokumentu (pavyzdžiui, ieškiniu, skundu), kuriuo kreipiamasi į teismą (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 2 dalis). Jeigu ieškovas ieškinyje, ginčydamas statybą leidžiantį dokumentą, nurodė, kad statyba yra pradėta, tačiau prie ieškinio nepateikė šį faktą patvirtinančių įrodymų, vien tai savaime neteikia bendrosios kompetencijos teismui pagrindo nuspręsti dėl bylos rūšinio teismingumo, konstatuojant, jog statyba yra nepradėta. Tokiu atveju statybos pradėtumo arba nepradėtumo faktui išsiaiškinti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, naudotinas ieškinio trūkumų šalinimo institutas (CPK 115, 138 straipsniai) arba šis faktas nustatinėtinas ginčą nagrinėjant iš esmės. Tik po to, vadovaujantis Statybos įstatymo įtvirtinta konkrečia taisykle dėl ginčo rūšinio teismingumo, galima spręsti, kokios kompetencijos teisme turėtų būti nagrinėjama byla (Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 10 d. nutartis byloje Nr. T-88/2013).

Ieškovės Asociacijos Rūtų gatvės bendruomenės ieškinyje bei atskirajame skunde teigiama, kad statyba yra pradėta, tačiau prie procesinių dokumentų nebuvo pateikta šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė terminą šiems ieškinio trūkumams pašalinti ir įpareigojo ieškovę pateikti minėtą aplinkybę patvirtinančius įrodymus. Visgi gavęs iš ieškovės papildomus įrodymus, Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, jog negali padaryti vienareikšmiškos išvados, ar statyba yra pradėta ar ne. Teismas tik iškėlė atitinkamas abejones, tačiau šiuo atveju pagal pateiktus duomenis Specialioji teisėjų kolegija taip pat neturi pakankamo teisinio pagrindo iš esmės nuspręsti dėl ginčo rūšinio teismingumo, juo labiau, pripažinti, kad ginčas teismingas administraciniam teismui. Faktas dėl to, ar statyba pradėta ar ne, turėtų būti nustatinėjamas bylą nagrinėjant iš esmės. Dėl šios priežasties byla grąžinama į Specialiąją teisėjų kolegiją besikreipusiam teismui.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Bylą pagal ieškovės Asociacijos Rūtų gatvės bendruomenės ieškinį atsakovams UAB „Promo vision“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių pasekmių taikymo, administracinių aktų panaikinimo grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.