Civilinė byla Nr. e2A-249-516/2025

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00070-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4; 2.1.5.1.2.11; 2.1.5.2; 2.1.5.3; 2.6.11.6; 2.6.12

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2025 m. birželio 12 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų „Agrovis“, uždarosios akcinės bendrovės, R. M. ir H. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams „Agrovis“, uždarajai akcinei bendrovei, A. M. (A. M.), H. M. ir R. M. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir pirkėjo teisių perkėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio skyrius, S. M., Ž. J., G. R., I. Š., A. M., uždaroji akcinė bendrovė „Pasvagra“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :     

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:

1.1. pripažinti 2023 m. rugsėjo 1 d. atsakovų „Agrovis“, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ir R. M. sudarytą mainų sutartį, notarinio registro Nr. 3430, kuria „Agrovis“, UAB perdavė R. M. nuosavybėn 145000/225191 dalį (14,50 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas 1), mainais į R. M. nuosavybės teise priklausančią 591/3545 dalį (11,82 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas 2), pirkimo–pardavimo sutartimi, pagal kurią R. M. pardavė „Agrovis“, UAB, o „Agrovis“, UAB nupirko iš R. M. 591/3545 dalį (11,82 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už 130 000 Eur, ir perkelti ieškovui A. S. pirkėjo „Agrovis“, UAB teises į 591/3545 dalį (11,82 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priteisti iš ieškovo A. S. atsakovei „Agrovis“, UAB 130 000 Eur;

1.2. perkelti ieškovui A. S. pirkėjo „Agrovis“, UAB teises, įsigytas 2023 m. spalio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 3806, kuria A. M. pardavė, o „Agrovis“, UAB nupirko 1181/7090 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – žemės ūkio, esančio (duomenys neskelbtini), už 115 311,25 Eur, priteisti iš ieškovo A. S. atsakovei „Agrovis“, UAB 115 311,25 Eur;

1.3. perkelti ieškovui A. S. pirkėjos „Agrovis“, UAB teises, įsigytas 2024 m. balandžio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 874, kuria H. M. pardavė, o „Agrovis“, UAB nupirko 391/3545 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – žemės ūkio, esančio (duomenys neskelbtini), už 93 840 Eur, priteisti iš ieškovo A. S. atsakovei „Agrovis“, UAB 93 840 Eur.

2.       Nurodė, kad ieškovas yra ginčo objektu esančio Žemės sklypo 2 bendraturtis, o ginčijamais sandoriais buvo pažeistos jo kaip Žemės sklypo 2 bendrasavininko teisės. Sudaryta mainų sutartis yra apsimestinis sandoris, kuriuo siekta pridengti pirkimo–pardavimo sandorį, nes atsakovė „Agrovis“, UAB realiai nupirko iš atsakovo R. M. jo turimą žemės sklypo dalį už 130 000 Eur, todėl prašo šį sandorį pripažinti pirkimo–pardavimo sutartimi ir ieškovui perkelti pirkėjo teises, priteisiant iš ieškovo atsakovei „Agrovis“, UAB pirkimo kainą.

3.       Mainų sutarties apsimestinumą įrodo tai, kad iš karto po jos sudarymo buvo sudarytas kitas sandoris tarp tų pačių šalių, t. y. pirkimo–pardavimo sutartis, kuria „Agrovis“, UAB atgavo mainų sutartimi perduotą R. M. žemės sklypą. Iš mainų sutarties ir pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad mainų sutartyje Žemės sklypo 1 dalis, perduota R. M., įkainota 130 000 Eur, o pirkimo–pardavimo sutartimi ši Žemės sklypo 1 dalis atpirkta už 130 020 Eur, t. y. 20 Eur kainų skirtumas yra neesminis, atsižvelgiant į visą kainą. Aplinkybę, kad sandorio šalys siekė ne mainų sandorio, o pirkti–parduoti žemės sklypą, papildomai patvirtina ir tai, jog atsakovė „Agrovis“, UAB yra stambus žemės ūkiu užsiimantis juridinis asmuo, kuris valdo didelius žemės sklypus, turi žemės sklypų pirkimo patirties, po ginčijamo mainų sandorio nedelsdamas sudarė dar du kitus to paties žemės sklypo dalių pirkimo sandorius.

4.       Apsimestinis sandoris yra niekinis nuo sudarymo momento, todėl perkėlus pirkėjo teises į R. M. parduotą (mainų sutartimi) žemės sklypą, ieškovas tampa R. M. turėtos žemės savininku nuo ginčijamo mainų sandorio sudarymo momento. Atsižvelgiant į tai, ieškovas turėjo pirmumo teisę įsigyti žemės sklypus iš A. M. ir H. M.. Ieškovas ginčija „Agrovis“, UAB sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis su A. M. ir H. M., nes šie sandoriai, pripažinus mainų sandorį apsimestiniu sandoriu, sudaryti pažeidžiant jo pirmumo teisę įsigyti Žemės sklypo 2 dalis, todėl ieškovui turi būti perkeltos pirkėjo teisės, iš ieškovo priteisiant atsakovei „Agrovis“, UAB žemės sklypo dalių pirkimo–pardavimo kainą.

5.       Ieškinio senaties terminas, kreipiantis į teismą, praleistas nebuvo. Apie tai, kad ginčijama mainų sutartis yra apsimestinis sandoris, ieškovas sužinojo tik 2024 m. balandžio 16 d., kai gavo išrašą iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro, patvirtinantį, jog yra sudaryta 2023 m. spalio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartis, kuria R. M. grąžino (pardavė) mainų sutarties pagrindu gautą žemės sklypą „Agrovis“, UAB. Teismui vertinant, kad ieškinio senatis buvo praleista, prašo ją atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, kadangi ieškovas ir jo atstovas buvo suklaidinti apylinkės teismo. Pažymi, kad 2024 m. birželio 25 d. kreipėsi su ieškiniu į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus. Teismas ieškinį atsisakė priimti, išaiškindamas ieškovui teisę kreiptis į kitą apylinkės teismą pagal atsakovų gyvenamąją vietą. Ieškovas ieškinį teikė Kauno apylinkės teismui, po to – Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams, kuris išaiškino, kad ieškinys teismingas apygardos teismui.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Panevėžio apygardos teismas 2025 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino ir pripažino 2023 m. rugsėjo 1 d. „Agrovis“, UAB su R. M. sudarytą mainų sutartį, notarinio registro Nr. 3430, kuria „Agrovis“, UAB perdavė R. M. nuosavybėn 145000/225191 dalį (14,50 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), mainais į R. M. nuosavybės teise priklausančią 591/3545 dalį (11,82 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartimi, pagal kurią R. M. pardavė „Agrovis“, UAB, o „Agrovis“, UAB nupirko iš R. M. 591/3545 dalį (11,82 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už 130 000 Eur, ir perkėlė ieškovui A. S. pirkėjo „Agrovis“, UAB teises į 591/3545 dalį (11,82 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); priteisė iš ieškovo A. S. atsakovei „Agrovis“, UAB 130 000 Eur; perkėlė ieškovui A. S. pirkėjo „Agrovis“, UAB teises, įgytas 2023 m. spalio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 3806, kuria A. M. (A. M.) pardavė, o „Agrovis“, UAB nupirko 1181/7090 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – žemės ūkio, esančio (duomenys neskelbtini), už 115 311,25 Eur; priteisė iš ieškovo A. S. atsakovei „Agrovis“, UAB 115 311,25 Eur; perkėlė ieškovui ieškovui A. S. pirkėjo „Agrovis“, UAB teises, įgytas 2024 m. balandžio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 874, kuria H. M. pardavė, o „Agrovis“, UAB nupirko 391/3545 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – žemės ūkio, esančio (duomenys neskelbtini), už 93 840 Eur; priteisė iš ieškovo A. S. atsakovei „Agrovis“, UAB 93 840 Eur; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl 2023 m. rugsėjo 1 d. mainų sutarties pripažinimo apsimestine, siekiant pridengti Žemės sklypo 2 dalies pirkimo–pardavimo sutartį, pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo ieškovui bei dėl vėliau sudarytų Žemės sklypo 2 dalių pirkimo–pardavimo sutarčių, perkeliant pirkėjo teises bei pareigas ieškovui, t. y. Žemės sklypo 2 bendraturčiui, kuris remiasi specialiuosiuose žemės santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnyje įtvirtinta pirmenybės teise pirkti Žemės sklypo 2 dalis, esančias bendrąja nuosavybe, pažeidimu.

8.       Teismas nustatė, kad ieškovas Žemės sklypo 2 bendraturčiu tapo 2023 m. vasario 14 d. mainų sutarties Nr. 501 pagrindu, t. y. iki ginčijamų sandorių sudarymo. Nurodė, kad byloje taip pat pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) 2024 m. spalio 9 d. sutikimas, išduotas ieškovui A. S., dėl 34,4500 ha žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad ieškovas atitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – ŽŪPŽĮĮ) 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, turi materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl toliau vertintino, ar yra pagrindas nuginčyti ginčo objektu esančius sandorius.

9.       Pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino, teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovų ir trečiojo asmens UAB „Pasvagra“ teiginiais, jog senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo sutarčių išviešinimo viešajame registre momento. Teismo vertinimu, vien sutarties įregistravimas viešajame registre savaime negali būti laikomas data, kada ieškovas sužinojo (turėjo sužinoti) apie 2023 m. spalio 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą. Pažymėjo, kad sprendžiant dėl mainų sandorio apsimestinumo bei teisių pagal sutartis perkėlimo yra svarbu sužinojimas ne tik apie sutarties sudarymą, bet ir sutarties sąlygas, t. y. kai asmuo sužino, jog jis galėjo pirmumo teise įsigyti turtą konkrečiomis sąlygomis.

10.       Teismas nurodė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina atsakovų ir trečiojo asmens UAB „Pasvagra“ nurodytas faktines aplinkybes, jog UAB „Tetirvinai“ VĮ Registrų centro duomenų bazėje 2024 m. balandžio 11 d. domėjosi tik vienu Žemės sklypu 1, priklausančiu atsakovei „Agrovis“, UAB. Teismas nustatė, kad ieškovas dirba UAB „Tetirvinai“, o įmonės vadovas yra jo tėvas. Kadangi liudytojas S. D. negalėjo nuosekliai paaiškinti, kokiu tikslu domėjosi Žemės sklypu 1, todėl teismas nusprendė, kad byloje nepaneigta, jog ieškovas sužinojo (galėjo sužinoti) apie 2023 m. spalio 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą 2024 m. balandžio 11 d.

11.       Kita vertus, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad ieškovas ieškinį dėl sandorių nuginčijimo teikė 2024 m. birželio 25 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams, kuris 2024 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7509-828/2024 atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą šiam teismui bei išaiškino ieškovui teisę jo pasirinkimu kreiptis į Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus arba Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Ieškovas 2024 m. liepos 1 d. ieškinį pateikė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, kuris 2024 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-15375-1210/2024 ieškinį atsisakė priimti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, nurodęs, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nes nutartis dėl atsisakymo priimti ieškinį nėra įsiteisėjusi. Ieškovas 2024 m. liepos 11 d. ieškinį pateikė Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams, kuris 2024 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8170-1004/2024 atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui, nurodydamas ieškovui kreiptis į Panevėžio apygardos teismą. Ieškinys Panevėžio apygardos teismui paduotas 2024 m. liepos 16 d.

12.       Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir susiklosčius paminėtai procesinei situacijai, teismas nusprendė, kad Panevėžio apygardos teisme ieškinys gautas nežymiai praleidus trijų mėnesių ieškinio senaties terminą, t. y. 2024 m. liepos 16 d. Kadangi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas aktyviais veiksmais siekė apginti savo pažeistas teises ir, remdamasis Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. birželio 26 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, teikė ieškinį tiek Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams (2024 m. liepos 1 d.), tiek Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams (2024 m. liepos 11 d.), teismas, esant ieškovo prašymui, trijų mėnesių ieškinio senaties terminą atnaujino (CPK 185 straipsnis, CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

13.       Teismas pažymėjo, kad žemės sklypo pirkimo pirmumo teise procedūra taikytina tik parduodant žemės sklypą. Kai žemės sklypas yra mainomas, nei žemės sklypo bendraturtis, nei naudotojas ar su šiuo žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo savininkas neturi jokios teisės varžyti žemės sklypo savininko teisės perleisti jo valdomą žemės sklypą kitiems asmenims.

14.       Teismas nurodė, kad esminiai ieškovo argumentai, kuriais grindžiamas mainų sutarties apsimestinumo faktas, yra tokie: vieno mėnesio laikotarpiu po mainų sandorio sudarymo tarp tų pačių šalių buvo sudarytas kitas sandoris – pirkimo–pardavimo sutartis, kuria „Agrovis“, UAB nupirko iš atsakovo R. M. mainų sutarties pagrindu gautą žemės sklypą; mainų sutartyje žemės sklypo dalies įkainojimas 130 000 Eur iš esmės atitinka pirkimo–pardavimo sutartimi nustatytą žemės sklypo dalies kainą – 130 020 Eur, o 20 Eur skirtumas yra neesminis. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, tokius ieškovo argumentus, kuriais įrodinėjamas sandorio apsimestinumas, laikė pagrįstais.

15.       Teismas nustatė, kad ieškovas iki ginčo objektu esančios mainų sutarties sudarymo ir atsakovai R. M., H. M., A. M. buvo ginčo Žemės sklypo 2 bendraturčiai, o atsakovė „Agrovis“, UAB Žemės sklypo 2 bendraturte tapo ginčijamos mainų sutarties pagrindu. Remdamasis atsakovės vadovo S. A. K. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, teismas nustatė, kad atsakovė „Agrovis“, UAB turėjo suinteresuotumą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, reikalingą jos veiklos plėtrai. Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Pasvagra“, kuri jau daugiau nei dvidešimt metų nuomojasi Žemės sklypo 2 dalis, yra susijusi su „Agrovis“, UAB. Teismas nustatė, kad atsakovo R. M. 2023 m. spalio 15 d. mokėjimo nurodymas ir Swedbank, AB patvirtina, jog R. M. po 2023 m. spalio 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties su „Agrovis“, UAB sudarymo grąžino bankui 57 466,04 Eur paskolos dalį, 2023 m. spalio 14 d. pervedė dviem seserims po 28 000 Eur bei 25 000 Eur broliui.

16.       Teismas pažymėjo, kad mainų sandorio esmė yra jo šalių siekis ne gauti perleidžiamo daikto vertę atitinkančią pinigų sumą, bet įgyti individualiais požymiais apibrėžtą kitos šalies turimą daiktą, išsiskiriantį tam tikromis ypatybėmis, kurios jį įgyjančiai šaliai yra svarbios. Kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, jie aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu. Teismo vertinimu, mainų sutartis ir tarp tų pačių šalių (atsakovų R. M. ir „Agrovis“, UAB) sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, kuria atsakovė „Agrovis“, UAB nupirko (atpirko) iš R. M. mainų sutarties pagrindu išmainytą žemės sklypo dalį, negali būti aiškinamos izoliuotai, nes būtent šių sandorių sudarymas artimu laikotarpiu, žemės sklypo dalių vertės, kurios iš esmės yra identiškos (130 000 Eur ir 130 020 Eur), atskleidžia tikrąją šalių valią ir siekį. Teismo vertinimu, pateikti įrodymai dėl gautų lėšų pervedimo bankui ir artimiesiems, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tikrasis atsakovo siekis buvo įgyti ne konkrečiais požymiais apibrėžtą daiktą, t. y. kitą žemės sklypą (jo dalį) ir toliau jį nuomoti, o gauti pinigines lėšas, parduodant Žemės sklypo 2 dalį konkrečiam asmeniui – „Agrovis“, UAB, siekiant išvengti teisės aktuose įtvirtintų ribojimų.

17.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus R. M. argumentus, kad jis neturėjo ketinimo parduoti priklausančios Žemės sklypo 2 dalies, tačiau buvo suinteresuotas mainyti į didesnio ploto žemės ūkio paskirties Žemės sklypo 1 dalį, siekdamas investuoti ir gauti didesnes pajamas iš nuomos. Teismas nustatė, kad Žemės sklypo 2 naudmenų našumo balas buvo aukštesnis, o žemės sklypų dalių plotas skyrėsi tik 2,68 ha, o tai, remiantis šalių paaiškinimais, preliminariai būtų lėmę apie 800 Eur didesnes metines pajamas iš žemės nuomos.

18.       Teismas nustatė, kad atsakovės „Agrovis“, UAB vadovas yra susijęs su UAB „Pasvagra“ – jis yra abiejų įmonių vadovas, be to, yra UAB „Pasvagra“ smulkus akcininkas, abi įmonės veikia jungtinės veiklos pagrindu. UAB „Pasvagra“ ir R. M. siejo ilgalaikiai žemės nuomos teisiniai santykiai. Šie bylos duomenys leido teismui prieiti prie išvados, kad buvo akivaizdus atsakovų interesas, jog Žemės sklypo 2 dalis būtų perleista „Agrovis“, UAB. Teismas nurodė, kad Žemės sklypo 2 dalis galėjo būti perleista (parduota) „Agrovis“, UAB tik jei R. M. būtų įvykdęs ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio reikalavimus, ir jei minėtame ŽŪPŽĮ 5 straipsnyje nurodyti asmenys nebūtų pasinaudoję pirmenybės teise pirkti šią Žemės sklypo 2 dalį būtent ta kaina, kuria buvo ketinama ją parduoti.

19.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad tikroji atsakovo R. M. ir atsakovės „Agrovis“, UAB valia buvo sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, o ne mainų sutartį, tačiau dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimui taikomų įstatyminių apribojimų, susijusių su pirkėjo asmeniu, buvo vengiama sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį.

20.       Teismas mainų sutartį pripažintino apsimestiniu sandoriu, kuriuo buvo siekiama pridengti kitus sandorius – žemės ūkio paskirties žemės sklypų dalių pirkimo–pardavimo sandorius, taip išvengiant ieškovo pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto turimos pirmumo teisės įsigyti ginčo sklypo dalį. Teismas mainų sutartį kvalifikavo pirkimo–pardavimo sutartimi, pagal kurią R. M. pardavė „Agrovis“, UAB, o „Agrovis“, UAB nupirko iš R. M. 591/3545 dalį (11,82 ha) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), už 130 000 Eur, perkeldamas ieškovui A. S. pirkėjo „Agrovis“, UAB teises į 591/3545 dalį (11,82 ha) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bei priteisdamas iš ieškovo A. S. atsakovei „Agrovis“, UAB 130 000 Eur.

21.       Pripažinęs mainų sutartį pirkimo–pardavimo sutartimi ir perkėlęs pagal šią sutartį pirkėjo teises ieškovui A. S., teismas konstatavo, kad buvo pažeista bendraturčio (ieškovo) pirmenybės teisė pirkti Žemės sklypo 2 dalis pagal 2023 m. spalio 5 d. ir 2024 m. balandžio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartis (ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 4.79 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad yra pagrindas ginti ieškovo teises, perkeliant jam pirkėjo teises ir pareigas pagal „Agrovis“, UAB ir A. M. 2023 m. spalio 5 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį bei „Agrovis“, UAB ir H. M. 2024 m. balandžio 10 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, kurios buvo sudarytos tuo metu, kai „Agrovis“, UAB jau buvo tapusi Žemės sklypo 2 bendraturte mainų sutarties, pripažintos pirkimo–pardavimo sutartimi, pagrindu (CK 4.79 straipsnio 3 dalis, ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas), įpareigojant ieškovą sumokėti tokias ginčo turto kainas, kokios nurodytos šiose sutartyse atsakovei „Agrovis“, UAB.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

22.       Atsakovai „Agrovis“, UAB, R. M. ir H. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1.       Ieškovas neįrodė sandorio apsimestinumo. Ieškovas rėmėsi tik niekuo nepagrįstomis prielaidomis dėl ginčijamų sandorių sudarymo laikotarpio bei žemės sklypų verčių.

22.2.       Atsakovų tikroji valia buvo sudaryti mainų sutartį, apsimainant žemės sklypais. „Agrovis“, UAB pasiūlė R. M. didesnį žemės sklypą (14,5 ha) mainais už jo turimą žemės sklypą (11,82 ha), atsižvelgiant į tai, jog „Agrovis“, UAB žemės sklypo našumo balas buvo 46,7 o R. M. priklausiusio žemės sklypo našumo balas 56,8. Didesnio žemės sklypo įgijimas R. M. taip pat būtų užtikrinęs didesnes (papildomai apie 800 Eur per metus) žemės nuomos pajamas. Žodžiu buvo sutarta, kad „Agrovis“, UAB nuomosis iš R. M. mainų pagrindu įgytą žemę (Žemės sklypo 1 dalį). Matyti akivaizdi mainų sandorio nauda R. M.. Savo ruožtu mainų pagrindu įgytą žemę iš R. M. 20 metų nuomojosi UAB „Pasvagra“, kuri investavo į šią žemę, didino jos našumą, naudodama pažangius ir tausojančius ūkininkavimo metodus. Nuomos terminui einant į pabaigą, buvo nuspręsta mainų būdu žemę įsigyti vieno iš jungtinės veiklos partnerių „Agrovis“, UAB nuosavybėn ir dirbti žemę toliau. Šalys, sudarydamos mainų sutartį, neturėjo jokių žinių apie kitų bendraturčių, įskaitant ir ieškovo, pageidavimą įsigyti R. M. žemę. Atsakovai neturėjo jokio tikslo ir siekio simuliuoti sandorius.

22.3.       Šalių 2023 m. spalio 5 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis dėl Žemės sklypo 1 dalies taip pat atitiko šalių valią. R. M. įvertino, kad pardavus įgytą Žemės sklypo 1 dalį ne tik galėtų pagelbėti savo broliui bei seserims, bet ir pats galėtų grąžinti turimą būsto paskolą ir išvengti išaugusių palūkanų mokėjimo. Kadangi „Agrovis“, UAB buvo Žemės sklypo 1 bendraturtis, R. M., laikydamasis ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies reikalavimų, dėl Žemės sklypo 1 dalies pardavimo pirmiausia kreipėsi į „Agrovis“, UAB. Nors „Agrovis“, UAB nustebino praėjus keletui savaičių po mainų sutarties sudarymo gautas R. M. pasiūlymas nupirkti iš jo Žemės sklypo 1 dalį, tačiau šios Žemės sklypo 1 dalies įsigijimas „Agrovis“, UAB buvo priimtinas, nes dalis jos žemėvaldos ir dirbamos žemės yra šiame rajone, be to „Agrovis“, UAB planavo šią žemę dirbti, nes su R. M. buvo susitarta dėl jos nuomos. Kadangi šalys suderėjo Žemės sklypo 1 kainą ir netgi aukštesnę, nei vidutinė rinkos kaina, sandoris vyko operatyviai.

22.4.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad, sudarydami ginčo sandorius, atsakovai pažeidė ieškovo pirmumo teises, įtvirtintas ŽŪPŽĮĮ. Kai žemės sklypas yra mainomas į kitą daiktą, nei žemės sklypo bendraturtis, nei naudotojas ar su šiuo žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo savininkas neturi jokios teisės varžyti žemės sklypo savininko teisės perleisti jo valdomą žemės sklypą kitiems asmenims. Dėl to atsakovai, sudarydami ginčo sandorius, ieškovo pirmumo teisės, įtvirtintos ŽŪPŽĮĮ, nepažeidė ir pažeisti negalėjo.

22.5.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytą ir ieškovo praleistą 3 mėnesių ieškinio senaties terminą. Ieškovo ieškinys teismui pateiktas 2024 m. liepos 16 d., nors 2023 m. rugsėjo 1 d. mainų sutartis ir 2023 m. spalio 5 d. dalies Žemės sklypo 1 pirkimo–pardavimo sutartis buvo išviešintos Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko registre nedelsiant po jų sudarymo. Išviešinus informaciją, ji tapo prieinama ir ieškovui, kuris į teismą kreipėsi tik po daugiau nei devynių mėnesių nuo tokių duomenų išviešinimo. Be to, reikšminga aplinkybė ir ta, kad, kaip nurodo ieškovas, nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. yra sudaręs sutartį su advokatu S. B. dėl advokato teisinių paslaugų teikimo. Laikytina, kad apie ginčo sandorių faktą jis žinojo jau prieš kreipdamasis į advokatą.

23.       Ieškovas A. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas Panevėžio apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantų lygiomis dalimis po 833,33 Eur advokato teisinės pagalbos ir visas kitas bylinėjimosi išlaidas, jeigu tokių bus. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.1.       Teismas pagrįstai nesutiko su atsakovų teiginiais, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo sutarčių išviešinimo viešajame registre momento. Remiantis kasacinio teismo praktika, viešo registro duomenų buvimas ir jų prieinamumas turtą be trukdžių naudojančiam asmeniui pats savaime nėra pagrindas domėtis registro duomenimis. Nors ieškovas žinojo apie mainų sutarties sudarymą, vien tik šio sandorio sudarymas nekėlė jam įtarimų, kad šiuo sandoriu yra pažeista jo teisė pirmumo tvarka įsigyti Žemės sklypo 2 dalį. Aplinkybė, kad mainų sutartis yra apsimestinis sandoris paaiškėjo tik 2024 m. balandžio 18 d., kai ieškovas iš advokato gautų duomenų iš VĮ Registrų centro sužinojo apie vos po mėnesio nuo mainų sutarties sudarymo sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį. Be to, teismas nors ir įvertino, kad nepaneigta, jog ieškovas sužinojo (galėjo sužinoti) apie pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą 2024 m. balandžio 11 d., tačiau reikšminga aplinkybe laikė tai, kad ieškovas ieškinį dėl sandorių nuginčijimo teikė 2024 m. birželio 25 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams. Nors ieškinį buvo atsisakyta priimti, kaip neteismingą, tačiau ieškovas nebuvo pasyvus, o aktyviai gynė savo teises.

23.2.       Teismas, atsižvelgdamas į visumą nustatytų ir sprendime aptartų aplinkybių, bei įvertinęs visetą byloje pateiktų įrodymų, pagrįstai nusprendė, kad tikroji atsakovo R. M. ir atsakovės „Agrovis“, UAB valia buvo sudaryti žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį, o ne mainų sutartį, tačiau dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimui taikomų įstatyminių apribojimų, susijusių su pirkėjo asmeniu, buvo vengiama sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovas rėmėsi ne prielaidomis, o konkrečiomis aplinkybėmis, kurias patvirtina ginčo sandoriai: mainų ir pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo seka, laiko tarpas tarp kiekvieno iš sandorių sudarymo ir jų turinys. Iš karto po mainų sutarties sudarymo, po kelių dienų, buvo sudarytas kitas sandoris tarp tų pačių šalių – pirkimo–pardavimo sutartis, kuria „Agrovis“, UAB atgavo mainų sutartimi R. M. perduotą žemės sklypą. Iš mainų sutarties ir pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad mainų sutartyje nurodytas to paties žemės sklypo įkainojimas 130 000 Eur, o pirkimo–pardavimo sutartimi tas pats žemės sklypas atpirktas už 130 020 Eur. Skirtumas – 20 Eur yra neesminis, vadinasi, sklypas buvo atpirktas beveik už tą pačią kainą, kiek buvo įkainotas mainų sutartyje. Aplinkybę, kad sandorio šalys siekė ne mainų sandorio, o pirkti–parduoti žemės sklypą, papildomai patvirtina ir tai, jog atsakovas „Agrovis“, UAB yra stambus žemės ūkiu užsiimantis juridinis asmuo, kuris valdo didelius žemės sklypus, turi žemės sklypų pirkimo patirties, po ginčijamo sandorio nedelsdamas sudarė dar kitus to paties žemės sklypo dalių pirkimo sandorius.

23.3.       Apeliantų argumentų tiek dėl neva vykusių šalių derybų dėl mainų sutarties sudarymo, tiek dėl žodžiu sudaryto susitarimo, kad atsakovė „Agrovis“, UAB nuomosis iš atsakovo R. M. mainų sutarties pagrindu perleistą Žemės sklypo 1 dalį, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Byloje nustatyta aplinkybė, kad 2023 m. rugsėjo 1 d. sutarties sudarymo metu atsakovas R. M. buvo sudaręs Žemės sklypo 2 dalies nuomos sutartį su UAB „Pasvagra“ net iki 2028 m. rugsėjo 1 d., o už 2023 m. nuomos mokestis dar nebuvo sumokėtas. Taigi, sudarydamas mainų sutartį, atsakovas R. M. iš esmės prarado žemės nuomos mokestį už visus 2023 m., o tai yra visiškai nelogiška, atsižvelgiant į jo deklaruojamą sandorio sudarymo tikslą – gauti kuo daugiau pajamų iš žemės nuomos.

23.4.       Žemės sklypas 2 nebuvo lygiavertis Žemės sklypui 1, nes jo rinkos kaina buvo apie 15 000 Eur mažesnė. Akivaizdu, kad atsakovė „Agrovis“, UAB, kaip pelno siekianti bendrovė, negalėjo turėti suinteresuotumo sudaryti tokius nelygiaverčius mainus, jeigu nebūtų žinojusi, jog šis sandoris yra apsimestinis, sudarytas, siekiant pridengti tikrąjį tarp šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sandorį. Atsakovė „Agrovis“, UAB savo deklaruojamus strateginius tikslus įgyvendino pažeisdama teisės aktuose nustatytus ribojimus žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimui. Akivaizdu, kad atsakovai siekė išvengti Žemės sklypo 2 dalių pardavimo pirmumo teise ieškovui.

24.       Trečiasis asmuo NŽT pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama Panevėžio apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

24.1.       Teismas apie mainų sutarties šalių valią, kurią tiksliai žinojo pačios šalys, nusprendė ištyręs įrodymų visumą, remdamasis vidiniu įsitikinimu, vadovaudamasis įstatymais. „Agrovis“, UAB siekis, sudarant mainų sutartį su R. M., buvo būtent mainų sutarties pagrindu tapti 591/3545 dalies (11,82 ha) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininku, nes tik „Agrovis“, UAB tapus šio sklypo bendraturčiu, atsirado galimybė įgyti pirmumo teisę pirkti bet kurio kito bendraturčio (pvz. H. M., A. M. (M.) ar kt.) parduodamą to paties žemės sklypo dalį už siūlomą kainą. Pačiai „Agrovis“, UAB atsirado galimybė žemę šiame žemės sklype naudoti žemės ūkio veiklai arba nuomoti UAB „Pasvagra“. Antrasis tikslas buvo sudaryti su R. M. kitą sandorį – pirkimo–pardavimo sutartį, įsigyti tą dalį (145000/225191) žemės sklypo, kuri buvo mainų sutarties objektas, nes R. M. pats nebuvo ūkininkas, neketino dirbti žemės, jo galutinis tikslas buvo parduoti žemę, gauti pinigus (kainą), o ne ją išmainyti.

24.2.       Vadovaujantis ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ji parduodama iš viešųjų varžytynių, turi žemės sklypo bendraturčiai CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka. Ne bendraturčiui žemės sklypo dalis gali būti perleidžiama dovanojimo ir mainų sutarčių pagrindu.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

25.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Byloje reikšmingos faktinės aplinkybės

26.       Byloje nustatyta, kad „Agrovis“, UAB ir R. M. 2023 m. rugsėjo 1 d. sudarė mainų sutartį, pagal kurią „Agrovis“, UAB perdavė R. M. nuosavybėn Žemės sklypą 1 mainais į R. M. nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą 2. Šalys mainomus sklypus įvertino vienoda kaina – po 130 000 Eur.

27.       Mainų sutarties sudarymo dieną Žemės sklypo 2 40/709 dalys priklausė ieškovui A. S., 1182/7090 dalys – atsakovui R. M., 1181/7090 dalys – atsakovui A. M., 1182/7090 dalys – H. M., likusios dalys priklausė kitiems asmenims.

28.       „Agrovis“, UAB ir R. M. 2023 m. spalio 5 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią R. M. pardavė, o „Agrovis“, UAB nupirko Žemės sklypą 1 už 130 020 Eur, t. y. „Agrovis“, UAB mainų sutartimi R. M. perduotą Žemės sklypą 1 nusipirko atgal savo nuosavybėn.

29.       „Agrovis“, UAB ir A. M. 2023 m. spalio 5 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią A. M. pardavė, o „Agroviris“, UAB nusipirko 1181/7090 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), už 115 311,25 Eur.

30.       „Agrovis“, UAB ir H. M. 2024 m. balandžio 10 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią H. M. pardavė, o „Agrovis“, UAB nusipirko 391/3545 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), už 93 840 Eur.

31.       Ginčas byloje kilo dėl mainų sutarties pripažinimo apsimestine, siekiant pridengti Žemės sklypo 2 dalies pirkimo–pardavimo sutartį, pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo ieškovui bei dėl vėliau sudarytų Žemės sklypo 2 dalių pirkimo–pardavimo sutarčių pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovui.

32.       Apeliantai (atsakovai) „Agrovis“, UAB, R. M. ir H. M., nesutikdami su skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį dėl mainų sandorio pripažinimo apsimestiniu ir pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo ieškovui patenkinimo, visų pirma įrodinėja, kad buvo praleistas ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas, kurį pirmosios instancijos teismas atnaujino nepagrįstai, be to, apeliantų teigimu, ieškovas neįrodė mainų sandorio apsimestinumo ir to, jog buvo pažeista CK 4.79 straipsnyje bei ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta jo, kaip Žemės sklypo 2 bendraturčio, pirmumo teisė įsigyti Žemės sklypą 2, nes paminėta pirmumo teisė taikoma tik parduodant, bet ne mainant žemės sklypą.

Dėl ieškinio senaties termino pradžios nustatymo ir praleisto termino atnaujinimo

33.       Minėta, kad ginčas nagrinėjamoje byloje kilo tiek dėl ieškinio senaties termino pradžios nustatymo, tiek ir dėl praleisto termino atnaujinimo pagrįstumo. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytą ir ieškovo praleistą 3 mėnesių ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad ieškovo ieškinys teismui buvo pateiktas 2024 m. liepos 16 d., nors 2023 m. rugsėjo 1 d. mainų sutartis ir 2023 m. spalio 5 d. Žemės sklypo 1 pirkimo–pardavimo sutartis buvo išviešintos Nekilnojamojo turto registre nedelsiant po jų sudarymo, todėl ši informacija tapo prieinama ir ieškovui, kuris į teismą kreipėsi tik po daugiau nei devynių mėnesių nuo tokių duomenų išviešinimo.

34.       Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis).

35.       Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

36.       CK 1.125 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, tačiau atskirų rūšių reikalavimams CK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalis nustato, kad jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie tai dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

37.       CK 1.127 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

38.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Ieškinio senatis ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų civilinio teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022, 33 punktas).

39.       Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015; 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2022). Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

40.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantais, kad ieškinio senaties termino pradžia turėtų būti siejama su šioje byloje ginčijamos 2023 m. rugsėjo 1 d. mainų sutarties ir 2023 m. spalio 5 d. Žemės sklypo 1 pirkimo–pardavimo sutarties išviešinimu Nekilnojamojo turto registre. Minėta, kad ieškinio senaties terminas, remiantis prieš tai aptarta kasacinio teismo praktika, turi būti siejamas su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), t. y. momentu, kuomet ieškovas sužinojo apie šioje byloje ginčijama mainų ir sudarytais kitais pirkimo–pardavimo sandoriais pažeistas savo teisės. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien viešojo registro duomenų buvimas ir jam teikiamų duomenų prieinamumas turtą be trukdžių naudojančiam asmeniui savaime nėra pagrindas domėtis registro duomenimis, ar konkretus turtas nėra įregistruotas kitų asmenų vardu. Atsižvelgiant į tai, pripažįstama pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutarties (sutarčių) įregistravimas viešajame registre, t. y. sudarytų sandorių išviešinimas savaime negali būti laikomas ta data, kada ieškovas sužinojo ir (ar) turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, kadangi šios datos – sandorių išviešinimo ir asmens sužinojimo apie jo teisių pažeidimą sudarytais sandoriais – gali nesutapti. Dėl to nėra jokio pagrindo ieškinio pradžios momentą sieti su apeliantų nurodomu momentu, t. y. šioje byloje ginčijamos mainų sutarties ir (ar) Žemės sklypo 1 pirkimo–pardavimo sutarties išviešinimu (įregistravimu) Nekilnojamojo turto registre.

41.       Nustatyta, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, jog ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes jo pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo 2024 m. balandžio 16 d., kuomet jo advokatas, kreipęsis į VĮ Registrų centrą dėl žemės sklypo ir R. M. sudarytų sutarčių dėl žemės sklypo perleidimo bei šių sutarčių, jei tokios būtų, kopijų gavimo, gavo išrašą iš VĮ Registrų centro apie mainų sutarties ir 2023 m. spalio 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą. Savo ruožtu atsakovai įrodinėjo, kad ieškinio senaties termino pradžia vėliausiai turėtų būti skaičiuojama nuo 2024 m. balandžio 11 d., kai UAB „Tetirvinai“, kurioje dirba ieškovas, o jo tėvas eina vadovo pareigas, VĮ Registrų centro duomenų bazėje patikrino duomenis apie Žemės sklypą 1. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, konstatavo, jog vis tik liko nepaneigta, kad ieškovas sužinojo (galėjo sužinoti) apie 2023 m. spalio 5 d. Žemės sklypo 1 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą atsakovų nurodytą datą – 2024 m. balandžio 11 d. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis ir tai, kad ieškovas ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir pirkėjo teisių perkėlimo pareiškė nežymiai praleidęs ieškinio senaties terminą (ieškinys Panevėžio apygardos teismui pateiktas 2024 m. liepos 16 d., ieškinio senatis, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 11 d., baigėsi 2024 m. liepos 11 d.), nusprendė šį terminą atnaujinti.

42.       CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas terminas atnaujinamas.

43.       Bylos duomenys patvirtina, kad ieškinį dėl savo pažeistų teisių gynimo ieškovas 2024 m. birželio 25 d. (t. y. tuomet, kai ieškinio senaties terminas dar nebuvo suėjęs) pareiškė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams, tačiau 2024 m. birželio 26 d. nutartimi teismas ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą, išaiškinęs, jog ieškovas turi teisę kreiptis jo pasirinkimu į Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus arba Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Ieškovas, atsižvelgdamas į šiuos išaiškinimus, 2024 m. liepos 1 d. ieškinį pateikė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, tačiau 2024 m. liepos 3 d. nutartimi ieškinį buvo atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Ieškovas 2024 m. liepos 11 d. (t. y. taip pat dar nepasibaigus ieškinio senačiai) ieškinį pateikė Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams, kuris 2024 m. liepos 15 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą apylinkės teismui, nurodydamas ieškovui kreiptis į Panevėžio apygardos teismą. Ieškinys Panevėžio apygardos teismui galiausiai buvo paduotas 2024 m. liepos 16 d.

44.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir esant tokiai procesinei situacijai, kuomet ieškovas aktyviais veiksmais siekė apginti savo pažeistas teises, tačiau ieškinį pareiškė teismui, kuriam jo ginčas nebuvo teismingas, be to, įvertinus tai, kad termino praleidimą lėmė ir neteisingi teismingumo taisyklių išaiškinimai, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas atnaujinti ieškovo nežymiai praleistą ieškinio senaties terminą yra teisėtas ir pagrįstas.

45.       Atsižvelgiant į tai, apeliantų skundo argumentai tiek dėl netinkamai nustatyto ieškinio senaties termino pradžios momento, tiek dėl praleisto termino atnaujinimo atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl mainų ir pirkimo–pardavimo sandorių (ne)teisėtumo

46.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėjo, kad atsakovai „Agrovis“, UAB ir R. M., siekdami išvengti teisės aktuose įtvirtintų ribojimų Žemės sklypą 2 pirmumo teise įsigyti bendraturčiams, sudarė mainų sutartį, kuria iš tiesų siekė tik pridengti kitą – pirkimo–pardavimo sutartį, nes atsakovė „Agrovis“, UAB realiai nupirko iš atsakovo R. M. jo turimą Žemės sklypo 2 dalį už 130 000 Eur. Apsimestinio mainų sandorio pagrindu įgijusi Žemės sklypo 2 dalį, atsakovė „Agrovis“, UAB tapo Žemės sklypo 2 bendraturte ir, tokiu būdu išvengusi teisės aktų ribojimų, su kitais Žemės sklypo 2 bendraturčiais sudarė vėlesnes pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias įgijo jiems priklausiusias Žemės sklypo 2 dalis.

47.       CK 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuosavybės teisės sąvoka – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis); kilus abejonių dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota (CK 4.39 straipsnio 2 dalis).

48.       Vienas iš įstatymo reguliuojamų žemės sklypą pageidaujančio parduoti asmens nuosavybės teisės ribojimų, kuriuo ribojama teisė disponuoti nuosavybės teisės objektu, įtvirtintas ŽŪPŽĮĮ. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ji parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai – CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus pagal Nekilnojamojo turto registre šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį (sutartis), išskyrus neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartį, šios išimties netaikant CK 3.135 straipsnyje nustatytiems artimiesiems giminaičiams (tėvams ir vaikams, seneliams ir vaikaičiams, broliams ir seserims), taip pat sutuoktiniams, įtėviams, įvaikiams, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų; 3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkinio ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, įplaukos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų.  ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinei žemės tarnybai.  Jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie tai dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos (ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalis).

49.       Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir CK 4.79 straipsnyje, kurio 1 dalis nustato, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui (CK 4.79 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos (CK 4.79 straipsnio 3 dalis).

50.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, vertinant žemės sklypo savininko nuosavybės teisių suvaržymą suinteresuotų asmenų pirmenybės teise įsigyti parduodamą žemės sklypą, aktualūs keli aspektai: 1) asmuo gali pasinaudoti pirmenybės teise tais atvejais, kai žemė parduodama. Žemę perleidžiant kitu pagrindu, pirmenybės teisė negalioja; 2) įgyvendinant pirmenybės teisę, ŽŪPŽĮĮ suteikia prioritetą bendraturčiams, po jų eina parduodamo žemės sklypo naudotojai ir tik po šių pirmenybės teisė suteikiama žemės sklypų, besiribojančių su parduodamu žemės sklypu, savininkams; šio eiliškumo šalys savo susitarimu neturi teisės pakeisti; 3) besiribojančių žemės sklypų savininkai turi teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą tik nesant bendraturčių ir žemės sklypo naudotojų ar jiems nepasinaudojus pirmenybės teise; 4) asmeniui turi būti suteikta reali galimybė pasinaudoti jam priklausančia pirmenybės teise (jis turi būti informuojamas apie pardavimą, jo sąlygas), o ja nepasinaudojęs, netenka teisės į pažeistų teisių gynybą šiuo pagrindu; 5) konstatavęs pirmenybės teisės pažeidimą, teismas turi spręsti dėl ją turinčio subjekto teisių gynybos, be kita ko, atsižvelgdamas į imperatyviąsias ŽŪPŽĮĮ nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-696/2013; 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  e3K-3-25-701/2024, 28 punktas).

51.       Taigi, remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, pagrįstas apeliantų argumentas, kad žemės sklypo pirkimo pirmumo teise procedūra taikytina tik parduodant žemės sklypą. Nei ŽŪPŽĮĮ, nei kiti teisės aktai, iš esmės nedraudžia žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininkui sudaryti mainų sutartį, kaip kad nagrinėjamu atveju. Tuo atveju, kai žemės sklypas yra mainomas, nei žemės sklypo bendraturtis, nei naudotojas ar su šiuo žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo savininkas neturi jokios teisės varžyti žemės sklypo savininko teisės perleisti jo valdomą žemės sklypą kitiems asmenims.

52.       Kita vertus, kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, įrodinėjant, kad tikroji šalių valia nagrinėjamu atveju buvo sudaryti ne mainų, o pirkimo–pardavimo sutartį, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2014 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014).

53.       Remiantis CK 1.63 straipsnio 1 dalimi, sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmenų veiksmai yra jų vidinės valios išorinė išraiška. Taigi sandoris yra asmens vidinės valios išorinė išraiška. Tai reiškia ir tai, kad sandoris yra asmens valios ir jos išorinės išraiškos būdo vienovė. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2025 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-403/2025, 50 punktas).

54.       Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018, 31 punktas; 2025 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-403/2025, 51 punktas).

55.       Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių siekiamas sandorio tikslas, iš šio sandorio kylančios pasekmės parodo, kokį tikrąjį sandorį šalys sudarė. Ne sandorio pavadinimas ir forma, o jo turinys lemia konkretaus sandorio rūšį ir tikrojo šalių sudaryto sandorio nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016). Kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o tik kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2014).

56.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi šalių argumentus, bylos duomenis, ginčo sandorių sudarymo aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad mainų sandoris neatitiko mainų sandorio esmės, savo esme ir šalių siekiamu tikslu jis atitiko pirkimo–pardavimo sandorį. Šią išvadą besąlygiškai pagrindžia mainų ir pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo seka, laiko tarpas tarp kiekvieno iš sandorių sudarymo ir jų turinys.

57.       Kaip jau minėta, byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovas A. S. iki mainų sutarties sudarymo kartu su atsakovais R. M., H. M., A. M. buvo ginčo Žemės sklypo 2 bendraturčiai, o žemės ūkiu užsiimanti atsakovė „Agrovis“, UAB Žemės sklypo 2 bendraturte tapo ginčijamos mainų sutarties pagrindu. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad iki ginčijamos mainų sutarties sudarymo atsakovui R. M. priklausiusią Žemės sklypo 2 dalį nuomojosi UAB „Pasvarga“, kuri yra susijusi su atsakove „Agrovis“, UAB, t. y. „Agrovis“, UAB vadovas kartu yra ir UAB „Pasvarga“ vadovas, smulkusis UAB „Pasvarga“ akcininkas, be to, abi įmonės veikia jungtinės veiklos sutarties pagrindu.

58.       Nustatyta, kad atsakovai „Agrovis“, UAB ir R. M. 2023 m. rugsėjo 1 d. sudarė mainų sutartį, pagal kurią „Agrovis“, UAB perdavė R. M. nuosavybėn Žemės sklypą 1 mainais į R. M. nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą 2. Šalys mainomus sklypus įvertino vienoda kaina – po 130 000 Eur. Netrukus po mainų sutarties sudarymo, t. y. 2023 m. spalio 5 d. tie patys atsakovai „Agrovis“, UAB ir R. M. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią „Agrovis“, UAB nusipirko iš R. M. mainų sutartimi perleistą Žemės sklypą 1 už 130 020 Eur, t. y. iš esmės už tą pačią kainą, kuri buvo nurodyta šalių sudarytoje mainų sutartyje (20 Eur skirtumas neesminis). Tokiu būdų per labai trumpą laiko tarpą, išvengusi ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnyje ir CK 4.79 straipsnyje nustatytų ribojimų Žemės sklypą 2 pirmumo teise įsigyti bendraturčiams, žemės ūkio veikla užsiimanti atsakovė „Agrovis“, UAB tapo tiek Žemės klypo 1, tiek ir Žemės sklypo 2 savininke. Savo ruožtu atsakovas R. M., remiantis byloje esančiais duomenimis (Swedbank, AB pranešimu), po 2023 m. spalio 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties su „Agrovis“, UAB sudarymo grąžino bankui 57 466,04 Eur paskolos dalį, o 2023 m. spalio 14 d. pervedė dviem seserims po 28 000 Eur, broliui – 25 000 Eur.

59.       Įvertinusi paminėtus bylos duomenis (mainų ir 2023 m. spalio 5 d. pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymą per itin trumpą laiko tarpą, sutartyse nurodytą beveik identišką žemės sklypų vertę (kainą), išvengtą teisės aktuose nustatytą pirmumo teisės ribojimą), teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad tikroji atsakovų R. M. ir „Agrovis“, UAB valia buvo ne apsikeisti turimais žemės sklypais, sudarant mainų sutartį, o R. M. parduoti jam priklausiusią Žemės sklypo 2 dalį atsakovei „Agrovis“, UAB. Minėta, kad Žemės sklypo 2 dalis „Agrovis“, UAB galėjo būti parduota tik tuo atveju, jei R. M. būtų įvykdęs ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnyje bei CK 4.79 straipsnyje nustatytus reikalavimus, t. y. informavęs kitus bendraturčius apie ketinimą parduoti savo Žemės sklypo 2 dalį ne bendraturčiui, kartu nurodant kainą ir kitas pardavimo sąlygas, ir tik tuo atveju, jei Žemės sklypo 2 bendraturčiai nebūtų pasinaudoję pirmenybės teise įsigyti žemės sklypą, atsakovė „Agrovis“, UAB būtų galėjusi įsigyti ginčo Žemės sklypą 2. Taigi šiuo atveju atsakovai R. M. ir „Agrovis“, UAB mainų sutartį sudarė turėdami tikslą pridengti kitą – Žemės sklypo 2 pirkimo–pardavimo sutartį, tokiu būdu išvengiant teisės aktuose įtvirtintų ribojimų.

60.       Apeliantai, įrodinėdami, kad jie neturėjo tikslo ir siekio simuliuoti sandorius, teigia, jog didesnio „Agrovis“, UAB priklausiusio Žemės sklypo 1 įgijimas R. M. būtų užtikrinęs didesnes (papildomai apie 800 Eur per metus) žemės nuomos pajamas, todėl einant jo ir UAB „Pasvarga“ Žemės sklypo 2 nuomos terminui į pabaigą, buvo nuspręsta mainų būdu apsikeisti žemės sklypais, šalims žodžiu sutariant, kad „Agrovis“, UAB nuomosis iš R. M. mainų pagrindu įgytą Žemės sklypo 1 dalį. Visų pirma, tokių apeliantų argumentų tiek dėl vykusių šalių derybų dėl mainų sutarties sudarymo, tiek dėl žodžiu sudaryto susitarimo, kad atsakovė „Agrovis“, UAB, perleidusi jai nuosavybės teise priklausiusį Žemės sklypą 1, toliau jį nuomosis iš atsakovo R. M., nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, t. y. byloje nėra įrodymų, jog šalys po mainų sutarties sudarymo, atsižvelgiant į R. M. deklaruojamą tokio sandorio tikslą – gauti kuo daugiau pajamų (pelno) iš žemės nuomos, derėjosi dėl Žemės sklypo 1 nuomos sutarties sudarymo, tarėsi dėl tokios sutarties sąlygų: kainos, termino ir pan. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad teiginiai, jog R. M. neva buvo suinteresuotas mainyti jam priklausančią Žemės sklypo 2 dalį į didesnio ploto „Agroviris“, UAB priklausiusio žemės ūkio paskirties Žemės sklypą 1, turėdamas tikslą investuoti ir gauti didesnes pajamas iš nuomos, nagrinėjamos bylos kontekste vertintini kritiškai. Remiantis bylos duomenimis, Žemės sklypo 2 naudmenų našumo balas buvo aukštesnis („Agrovis“, UAB priklausiusio Žemės sklypo 1 našumo balas buvo 46,7, R. M. priklausiusio Žemės sklypo 2 našumo balas – 56,8), o žemės sklypų dalių plotas skyrėsi tik 2,68 ha. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2003 m. rugpjūčio 20 d. R. M. priklausiusią Žemės sklypo 2 dalį iki 2028 m. rugsėjo 1 d. buvo išsinuomojusi UAB „Pasvagra“, tačiau už 2023 m. nuomos mokestis dar nebuvo sumokėtas. Sudarydamas mainų sutartį, atsakovas R. M. iš esmės prarado žemės nuomos mokestį už visus 2023 m., o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra visiškai nelogiška, atsižvelgiant į jo deklaruojamą sandorio sudarymo tikslą – gauti kuo daugiau pajamų iš žemės nuomos. Be to, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, abejotina, ar atsakovo R. M. tikslas iš tiesų buvo išmainyti našesnį žemės ūkio veiklai ir ilgam laikui išnuomotą Žemės sklypo 2 dalį į didesnį, bet mažiau našų žemės ūkio veiklai Žemės sklypą 1, nesant jokio susitarimo dėl Žemės sklypo 1 nuomos, kuris užtikrintų pajamų iš žemės nuomos gavimą.

61.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl mainų ir pirkimo pardavimo sutarčių santykio išaiškinta, kad esminis mainų sutarties skirtumas nuo pirkimo–pardavimo sutarties yra tas, jog vietoje perleidžiamos daikto dalies vertės pinigais turto perleidėjas įgyja nuosavybėn konkretų individualiais požymiais apibrėžtą daiktą. Prielaida mainų sutarčiai sudaryti – sutarties šalių ketinimų perleisti vieną turimą konkretų daiktą ir įsigyti kitą, kurį turi kita sutarties šalis, sutapimas. Tokiu atveju sudarant mainų, o ne dvi pirkimo–pardavimo sutartis, sutaupoma laiko ir lėšų. Mainų sandorio sudarymas yra itin aktualus tais atvejais, kai sandorio šalių pagrindinis siekis – ne gauti perleidžiamo daikto vertę atitinkančią pinigų sumą, bet įgyti individualiais požymiais apibrėžtą kitos šalies turimą daiktą, išsiskiriantį tam tikromis ypatybėmis, kurios jį įgyjančiai šaliai yra svarbios ir priimtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-455-421/2015).

62.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatytų ir aptartų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia nuspręsti, kad atsakovo R. M. siekis buvo ne įsigyti konkretų individualiais požymiais apibrėžtą turtą – kitą žemės sklypą ar jo dalį bei jį nuomoti, o gauti perleidžiamo daikto (Žemės sklypo 2 dalies) vertę atitinkančią pinigų sumą. Savo ruožtu žemės ūkio veikla užsiimančios atsakovės „Agrovis“, UAB tikroji valia taip pat buvo ne apsikeisti turimais žemės sklypais, o, būnant Žemės sklypo 1 savininke ir siekiant toliau plėsti žemės ūkio veiklą, įgyti nuosavybės teise atsakovui R. M. priklausiusią Žemės sklypo 2 dalį, tačiau, kaip minėta, išvengiant teisės aktuose nustatytų pirmumo teisės ribojimų.

63.       Įvertinęs paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai mainų sutartį pripažino apsimestiniu sandoriu (CK 1.87 straipsnis), kuriuo buvo siekiama pridengti kitą, tikrąją šalių valią atitikusį pirkimo–pardavimo sandorį, taip išvengiant kitų Žemės sklypo 2 bendraturčių, įskaitant ir ieškovo, ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos pirmumo teisės įsigyti ginčo sklypo dalį.

64.       ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie tai dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas yra priimtiniausias pažeistos savininko pirmenybės teisės gynimo būdas, nes šis gynimo būdas, palyginti su kitais, pvz., sandorio negaliojimo institutu, yra ekonomiškesnis, operatyvesnis ir labiausiai atitinka pirmenybės teisės turėtojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2014; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-611/2016, 30 punktas). Perkeliant pirkėjo teises ir pareigas nereikia konstatuoti jokių kitų teisės pažeidimų, tik tai, kad buvo pažeista pirmenybės teisė pirkti sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-378/2020, 24 punktas, 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-701/2024, 29 punktas). Pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas reiškia, kad pirkimo–pardavimo sandoris išlieka, tik keičiasi pirkėjas, kuris privalo (iš kurio priteisiama) sumokėti žemės sklypo kainą (sumokėti kainą buvusiam pirkėjui, jei pastarasis yra atsiskaitęs su pardavėju, arba pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytomis sąlygomis – pardavėjui).

65.       Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs mainų sutartį apsimestiniu sandoriu ir kvalifikavęs tokią sutartį pirkimo–pardavimo sutartimi, perkėlė ieškovui A. S. Žemės sklypo 2 pirkėjo teises ir pareigas. Pažymėtina, kad nors be ieškovo Žemės sklypo 2 bendraturčių buvo ir daugiau, tačiau byloje nėra duomenų, jog per visą bylos nagrinėjimą bent vienas iš šioje byloje atsakovais ir trečiaisiais asmenimis įtrauktų bendraturčių būtų reiškęs nesutikimą su tokiu ieškovo teisių gynimu ar skundęs pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovui A. S. tuo pagrindu, kad buvo pažeistos jų, kaip kitų bendraturčių, teisės. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas, pripažinus mainų sutartį apsimestiniu sandoriu, kvalifikuoti tokią sutartį pirkimo–pardavimo sutartimi ir perkelti ieškovui A. S. Žemės sklypo 2 pirkėjo teises ir pereigas, priteisiant iš jo atsakovei „Agrovis“, UAB 130 000 Eur, yra teisėtas ir pagrįstas.

66.       Nustatyta, kad po ginčijamo mainų sandorio sudarymo atsakovė „Agrovis“, UAB, tokiu būdu išvengusi teisės aktuose nustatytų pirmumo teisės ribojimų, netrukus sudarė dar ir kitus to paties žemės sklypo dalių pirkimo–pardavimo sandorius su kitais bendraturčiais – atsakovais A. M. ir H. M.. Pripažinus mainų sutartį pirkimo–pardavimo sutartimi ir perkėlus pirkėjo teises ieškovui A. S., konstatuotina, kad buvo pažeista bendraturčio (ieškovo) pirmenybės teisė pirkti Žemės sklypo 2 dalis tiek pagal 2023 m. spalio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų A. M. ir „Agrovis“, UAB, tiek ir pagal 2024 m. balandžio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovių H. M. ir „Agrovis“, UAB. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai perkėlė ieškovui A. S. pirkėjo teises ir pagal šias 2023 m. spalio 5 d. bei 2024 m. balandžio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartis, priteisdamas iš ieškovo A. S. atsakovei „Agrovis“, UAB šiose sutartyse nurodytas ir atsakovės sumokėtas žemės sklypų kainas.

67.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino bendraturčio pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą, sandorio negaliojimo ir pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimą reglamentuojančias CK ir ŽŪPŽĮĮ normas bei kasacinio teismo praktiką ir, patenkinęs ieškovo ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

68.       Apeliantų „Agrovis“, UAB, R. M. ir H. M. apeliacinį skundą atmetus, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

69.       Ieškovas A. S., pateikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esantys duomenys (2025 m. kovo 14 d. sąskaita faktūra ir AB SEB banko sąskaitos išrašas) patvirtina, kad ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtos advokato pagalbos išlaidos sudarė 2 500 Eur, kuriuos jis prašo priteisti lygiomis dalimis po 833,33 Eur iš visų trijų apeliantų.

70.       Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas valstybės įmonės Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

71.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo išlaidos už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, buvo patirtos 2025 m. kovo mėn. (išrašyta ir apmokėta sąskaita faktūra), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2024 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 237,90 Eur. Rekomendacijų 8.11 papunktis nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 2 909,27 Eur (1,3 x 2 237,90 Eur). Ieškovo prašomos priteisti 2 500 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl, apeliacinį skundą atmetus, priteisiamos iš atsakovų „Agrovis“, UAB, R. M. ir H. M..

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Panevėžio apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovų „Agrovis“, uždarosios akcinės bendrovės (juridinio asmens kodas 305219531), R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir H. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisiant iš kiekvieno atsakovo po 833,33 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt tris eurus ir 33 ct).

 

 

Teisėjai                                                                Rasa Gudžiūnienė

 

 

                                                                        Antanas Rudzinskas

 

 

                                                                        Žilvinas Terebeiza