Civilinė byla Nr. e2-273-450/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01022-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.4; 2.2.3.4; 3.4.3.5.2

                                                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Deiga“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutarties, kuria priimtas ieškinio atsisakymas ir civilinė byla nutraukta, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Deiga“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Bordus“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Deiga“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiais užskaitos aktus, sudarytus tarp BUAB „Deiga“ ir mažosios bendrijos (toliau – MB) „Bordus“, ab initio (nuo pradžios): 1) 2019 m. birželio 28 d. tarpusavio įsipareigojimų užskaitos aktą, kuriuo užskaitoma 60 817,79 Eur; 2) 2019 m. gruodžio 31 d. tarpusavio įsipareigojimų užskaitos aktą – 146 263,40 Eur; 3) 2019 m. gruodžio 31 d. tarpusavio įsipareigojimų užskaitos aktą Nr. 10 – 73 561,95 Eur; 4) 2020 m. kovo 31 d. tarpusavio įsipareigojimų užskaitos aktą Nr. 11 – 10 503,84 Eur; 5) taikyti restituciją ir įpareigoti MB „Bordus“ grąžinti ieškovei 291 146,98 Eur pagal užskaitos aktus.

2.       Ieškovės atstovas advokatas J. V. 2022 m. sausio 12 d. teismui pateikė prašymą dėl ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo. Nurodė, kad jam yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 12 d. nutartimi priėmė ieškovės atstovo atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė.

4.       Teismas nenustatė aplinkybių, kad atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Priėmęs ieškovės atsisakymą nuo ieškinio, civilinę bylą nutraukė. 

                                   III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Apeliantė BUAB „Deiga“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Administravimas ir auditas“, atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti priimti ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Ieškovės atstovas advokatas J. V. pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo teismui pateikė vienašališkai, nepasitaręs su nemokumo administratore ir be jos sutikimo. Apie tai, kad teismas priėmė nutartį nutraukti bylą administratorei tapo žinoma tik 2022 m. sausio 14 d., prisijungus prie EPP sistemos.

5.2.                      Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovės atstovas, pateikdamas atsisakymą nuo ieškinio, nepateikė jokių duomenų apie tai, jog toks sprendimas buvo pateiktas įmonės kreditorių (jų komitetui) svarstymui, ar jiems yra žinoma apie sprendimo buvimą, ar pritarta atsisakymui nuo ieškinio ir pan.

5.3.                      Atsisakant nuo ieškinio buvo pažeista nemokumo administratorės pareiga ginti įmonės interesus, tinkamai atstovauti ją teisme, apsaugoti įmonės turtą. Bendra teismo 2021 m. vasario 13 d. nutartimi patvirtintų kreditorių reikalavimų suma sudaro 2 042 641,72 Eur. Atsakovei nėra iškelta bankroto byla ir jos finansinė / turtinė padėtis nuo ieškinio pareiškimo nepasikeitė, todėl negalima daryti išvados, kad pareikšti reikalavimai dėl sandorių nuginčijimo ir restitucijos taikymo neteko prasmės ir civilinės bylos procesas tapo netikslingu.

6.       Atsakovė MB „Bordus“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

6.1.                      Ieškovės atstovo advokato pateiktas pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo buvo kelis mėnesius (nuo 2021 m. lapkričio mėn.) šalių vestų derybų rezultatas, kur būtent ieškovė, atstovaujama tiek nemokumo administratorės, tiek ir advokato, nusprendė pasirinkti tokį veikimo būdą. Toks ieškovės veiksmas yra teisėtas bei nepažeidžiantis imperatyvių teisės normų bei kieno nors interesų.

6.2.                      Ieškovė teises ir pareigas įgyvendina per atstovus, todėl nėra reikšmės, jog tokį prašymą savo vardu pateikė ieškovę atstovaujantis advokatas, o ne administratorė. Administratorė nepateikė įrodymų, kad ieškovę atstovaujančiam advokatui nebuvo suteikta teisė pasirašyti ir pateikti pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo. Priešingai, iš atstovavimo sutarties matyti, kad administratorė advokatui buvo suteikusi itin plačius įgaliojimus, o atstovavimo sutartis su advokatu buvo nutraukta tik po skundžiamos nutarties priėmimo – 2022 m. sausio 20 d.

6.3.                      Bankrutavusią įmonę atstovauja nemokumo administratorė, o ne kreditorių susirinkimas ar komitetas. Todėl pati nemokumo administratorė sprendžia, ar jai pateikti ieškinį teismui ir kaip toliau vesti bylą teisme. Jeigu tam tikrais atvejais administratorės ir kreditorių pozicijos (nuomonės) dėl subjektinių teisių gynimo išsiskiria, įmonės kreditoriai turi teisę ginti savo teises kitais teisių gynimo būdais, pvz., reikšti netiesioginius ieškinius bankrutavusios įmonės skolininkams ar ieškinius nemokumo administratoriui dėl žalos atlyginimo.

6.4.                      Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad galimai nemokumo administratorius tokius veiksmus, kaip ieškinio atsiėmimas, ieškinio reikalavimo sumažinimas ar taikos sutarties sudarymas, galėtų derinti su kreditoriais, tačiau to neatlikus, tokie nemokumo administratoriaus veiksmai nelaikyti neteisėtais, tai reiškia, jog tokie veiksmai yra teisėti.

Teismas

k o n s t a t u o j a : 

           IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl papildomų rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo

8.       Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. kovo 16 d. gauti atsakovės MB „Bordus“ papildomi rašytiniai paaiškinimai.

9.       CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į atskirąjį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama.

10.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus rašytinius paaiškinimus, daro išvadą, kad juose iš esmės atkartojami ir papildomai paaiškinami aplinkybės bei argumentai, nurodyti atsiliepime į atskirąjį skundą, tačiau atsakovei tokios procesinės teisės pildyti atsiliepimą neturint, jos teikiamus rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti.

Dėl atskirojo skundo esmės

11.       Apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla, ieškinio atsisakymą pateikus ieškovės atstovui advokatui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12.       Ieškinio atsisakymas reglamentuotas CPK 140 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka.

13.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisę atsisakyti pareikšto ieškinio lemia dispozityvumo principas civiliniame procese. Ieškinio atsisakymas reiškia, kad ieškovas atsisako ir paties materialiojo teisinio reikalavimo ne tik šiame procese, bet ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-629/2013).

14.       Pagal dispozityvumo principą šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Dėl to šalių procesines teises ir pareigas reglamentuojančiame CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ir ieškovo teisė atsisakyti ieškinio. Prielaidos įgyvendinti tokią ieškovo procesinę teisę ir teisinis pagrindas teismui nutartimi patvirtinti ieškovo ieškinio atsisakymą yra tuomet, kai ieškovo ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Taigi, ieškinio reikalavimų atsisakymas nėra besąlygiškas pagrindas teismui nutraukti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-687/2016).

15.       Civilinio ieškinio atsisakymas nėra besąlygiškai privalomas bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Nutaręs nepriimti ieškinio atsisakymo, teismas dėl to priima motyvuotą nutartį (CPK 140 straipsnio 5 dalis). Tuo tarpu, kaip jau minėta, kad teismas, priėmęs ieškinio atsisakymą, bylą nutraukia (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). CPK 294 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjusi teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą; jeigu ši aplinkybė paaiškėja vėlesnėse proceso stadijose, teismas nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio1 dalies 3 punktas). Taigi, pareikšto ieškinio atsisakymo priėmimas iš esmės reiškia, kad asmuo atsisako teisminės pažeistos teisės gynybos tokiu faktiniu pagrindu ir dėl tokio dalyko, kurį buvo pasirinkęs inicijuodamas bylos iškėlimą.

16.       Teisė į teismą – viena iš pagrindinių žmogaus teisių, garantuojamų Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Žmogaus teisių konvencijos garantuotų fundamentaliųjų asmens teisių. Asmuo laisvas spręsti, ar šia teise naudotis, be kita ko – jos atsisakyti, tačiau teisės į teismą atsisakymas saisto asmenį tik tuo atveju, jeigu yra priimtas laisva valia ir neabejotinas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2010 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Suda prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 1643/06, par. 48–49, 2016 m. kovo 1 d. sprendimą Tabbane prieš Šveicariją, peticijos Nr. 41069/12, par. 26–27, 30).

17.       Taigi, aptartas teisinis reglamentavimas bei EŽTT jurisprudencija sudaro pagrindą išvadai, kad teismas, kuriam pareiškiamas ieškinio ar (ir) priešieškinio atsisakymas, pirma, turi pareigą tinkamai išaiškinti įstatyme nustatytas tokio procesinio veiksmo teisines pasekmes ir, antra, gali priimti atsisakymą tik nesant abejonių, kad tai atitinka tikrąją asmens valią ir neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-469/2019).

18.       Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė (ieškovė) byloje buvo atstovaujama advokato J. V. pagal 2021 m. rugpjūčio 13 d. atstovavimo sutartį Nr. 2021/08/13/-01, kurią sudarė ir pasirašė ieškovės nemokumo administratorės UAB „Administravimas ir auditas“ įgaliotas asmuo bei advokatas J. V.. Minėtoje atstovavimo sutartyje nurodyta, kad advokatui J. V. pavedama atstovauti klientei BUAB „Deiga“ teisminiuose ginčuose Lietuvos Respublikos teismuose bei santykiuose su juridiniais ir fiziniais asmenimis. Byloje taip pat nustatyta, kad 2022 m. sausio 12 d. ieškovės atstovas advokatas J. V. parengė ir pateikė pirmosios instancijos teismui procesinį dokumentą – pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kurį Vilniaus apygardos teismo tos pačios dienos nutartimi, t. y. 2022 m. sausio 12 d., priėmė ir civilinę bylą nutraukė.

19.       Procesinio atstovavimo esmė yra ta, kad procesinis atstovas veikia procese atstovaujamojo vardu ir interesais, neperžengdamas jam suteiktų įgaliojimų ribų; procesinis atstovavimas apima kelių subjektų tarpusavio teisinius santykius: atstovaujamojo ir atstovo (vidinis atstovavimo aspektas), atstovo ir teismo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų proceso dalyvių (išorinis atstovavimo aspektas). Vienas iš svarbiausių atstovavimo civiliniame procese tikslų – teikti atstovaujamajam kvalifikuotą teisinę pagalbą, taip padėti jam vesti bylą, kartu teismui – vykdyti teisingumą. CPK 57 straipsnio 3 dalyje nustatytu teisiniu reglamentavimu, kad atstovams pagal pavedimą – advokatams arba advokato padėjėjams – atstovaujamojo suteiktų teisių ir pareigų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi, užtikrinamas ne tik tinkamas procesinis atstovavimas, dalyvaujant kvalifikuotiems teisininkams, bet kartu principo, kad „tas, kuris veikia per atstovą, veikia pats“, įgyvendinimas (CPK 51 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2008; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-219/2020, 21 punktas).

20.       CPK 59 straipsnio

21.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, įvertinęs atstovavimo sutarties turinį, pažymi, kad ieškovės pavedimai – atstovauti ją teisminiuose ginčuose Lietuvos Respublikos teismuose bei santykiuose su juridiniais ir fiziniais asmenimis yra itin abstraktūs, atstovavimo sutartyje nedetalizuota kokius konkrečiai veiksmus advokatas gali atlikti savo atstovaujamosios vardu, pvz., ar ieškovės atstovas turi teisę jos vardu teikti teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir pan., dėl ko teismas negali daryti vienareikšmiškos išvados, kad tokia teisė advokatui nebuvo suteikta.

22.       Kita vertus, tiek CPK, tiek Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme (toliau – AĮ), tiek ir Lietuvos advokatų etikos kodekse (toliau – Etikos kodeksas) įtvirtintas advokato lojalumo klientui principas, reiškiantis, kad advokatas privalo teisėtais būdais ir priemonėmis veikti išimtinai savo atstovaujamojo interesais, gindamas savo kliento teises. Nagrinėjamu atveju ieškovės nemokumo administratorė atskirajame skunde būtent ir kelia klausimą vidinio atstovavimo aspektu, teigdama, kad advokatas J. V. pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo teismui pateikė vienašališkai, nepasitaręs su nemokumo administratore ir be jos sutikimo, tai neatitinka ieškovės interesų.

23.       AĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai. Pagal Etikos kodekso 10 straipsnio 1 dalį advokato lojalumas klientui yra profesionalaus advokato ir kliento bendradarbiavimo ir tinkamo advokato funkcijų vykdymo būtinoji sąlyga, taip pat lemianti advokato pareigą paslaugas klientui teikti taip, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Advokatas privalo klientui prašant informuoti klientą apie pavedimo vykdymo eigą, derinti savo veiksmus su klientu ir atsižvelgti į kliento samprotavimus bei argumentus, nedelsdamas informuoti klientą apie esminius pavedimo vykdymo įvykius, kad klientas galėtų laiku priimti reikiamą sprendimą (10 dalis).

24.       Minėta, kad pareikšto ieškinio atsisakymo priėmimas iš esmės reiškia, kad asmuo atsisako teisminės pažeistos teisės gynybos tokiu faktiniu pagrindu ir dėl tokio dalyko, kurį buvo pasirinkęs inicijuodamas bylos iškėlimą, t. y. asmeniui sukelia itin svarbius teisinius padarinius, todėl neabejotina, kad advokatas tokį procesinį veiksmą turėtų derinti su savo atstovaujamuoju. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą bei ieškinio atsisakymo pareiškimo turinį, daro labiau tikėtiną išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovės atstovas advokatas J. V., teikdamas prašymą dėl ieškinio atsisakymo, tokios pozicijos su ieškove nederino. Tokią išvadą, teismo vertinimu, visų pirma, pagrindžia pačio prašymo turinys, iš kurio matyti, kad prašymas yra teikiamas advokato vardu, o ne ieškovės, jame nurodoma, kad būtent advokatui yra žinomos ieškinio atsisakymo procesinės pasekmės. Antra, teismui pateiktame prašyme nenurodyta dėl kokių priežasčių ieškovės atstovas advokatas teikia tokį prašymą. Nors atsakovė atsiliepime į ieškovės atskirąjį nurodo, kad tarp šalių vyko derybos, kurių rezultatas ir buvo aptariamas procesinis veiksmas – prašymo dėl ieškinio atsisakymo pateikimas teismui, tačiau ji nepateikia jokių jos nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, kas leistų spręsti tiek apie vykusias derybas, tiek apie nemokumo administratorės dalyvavimą jose. Trečia, pačios ieškovės nemokumo administratorės elgesys, imantis skubių veiksmų apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bylos nutraukimo, taip pat tik patvirtina aukščiau nurodytą teismo išvadą.

25.       Apeliantė atskirąjį skundą taip pat grindžia aplinkybe, kad ieškinio atsisakymo veiksmas turėjo būti aptartas su bankrutavusios įmonės kreditoriais, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka. Bankrutuojančią įmonę, kaip dalyvaujantį civilinėje byloje asmenį civiliniame procese atstovauja pagal įstatymą (teismo nutartimi) paskirtas nemokumo administratorius arba pagal pavedimo sutartį kitas jo įgaliotas asmuo. Kiti asmenys – kreditoriai, kreditorių susirinkimas (komitetas) pagal įstatymą neturi įgaliojimų vesti civilinę bylą teisme bankrutuojančios įmonės vardu ir interesais, taigi nurodyti subjektai tokių įgaliojimų veikti kitose nagrinėjamose civilinėse bylose įmonės vardu neturi. Todėl kreditorių susirinkimas ar komitetas, įgyvendinantis kreditorių teises, negali priimti teismo paskirtam nemokumo administratoriui privalomų valdingų sprendimų, kurie ribotų administratoriui įstatymu priskirtų įgaliojimų vykdymą, taip pat teismine tvarka ginant įmonės bei pačių kreditorių teises bei teisėtus interesus, t. y. jie negali įpareigoti bendrovės nemokumo administratorių atsisakyti ieškinio, skundo ar sudaryti taikos sutartį kitose nagrinėjamose civilinėse bylose. Kreditorių komiteto nutarimai tokio pobūdžio klausimais įmonės administratoriaus galėtų būti vertinami tik kaip rekomendaciniai, o ne įpareigojantys. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas nemokumo administratorei, pažymi, kad šiai pareiškus ieškinį atsakovei dėl sandorių nuginčijimo ir restitucijos taikymo, kurio kaina yra 291 146,98 Eur, įmonės kreditoriai turėjo teisėtus lūkesčius, kad ieškinio tenkinimo atveju jų finansiniai reikalavimai galėtų būti visiškai ar iš dalies patenkinti, tačiau ieškovės atstovui advokatui J. V. pateikus pareikšto ieškinio atsisakymą tokie kreditorių lūkesčiai buvo pažeisti. Juo labiau kad, kaip pagrįstai nurodė nemokumo administratorė, byloje duomenų, jog atsakovei būtų iškelta bankroto byla ir / ar jos finansinė / turtinė padėtis nuo ieškinio pareiškimo būtų pasikeitusi, nėra.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

26.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus motyvus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nepriimti ieškovės atstovo advokato J. V. pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo bei civilinę bylą perduoti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagal ieškovės pareikštą ieškinį atsakovei MB „Bordus“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

27.       Tenkinus ieškovės atskirąjį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo ieškovė, tačiau jai prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepareiškus ir nepateikus tokių išlaidų pagrindžiančių įrodymų, toks klausimas nespręstinas.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

        Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti priimti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Deiga“ atstovo advokato J. V. pareiškimą dėl ieškinio, pareikšto mažajai bendrijai „Bordus“, atsisakymo ir civilinę bylą grąžinti iš esmės nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja                                                                                        Asta Radzevičienė