Civilinė byla Nr. 2A-849-777/2020

                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01827-2013-5

                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 

        2.4.2.9.1; 2.4.2.9.2; 2.4.2.13; 3.2.4.11; 

        3.1.7.6; 3.3.1.18.5 

                (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Žvinklytės,   

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių I. M., Z. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. patikslintą ieškinį atsakovėms Z. M. ir I. M., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarei G. K., dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir atidalijimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti, kad 2 640 vnt. paprastųjų vardinių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) akcijų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei V. M. ir atsakovei Z. M., atidalyti ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovei asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, tai yra 1 320 vnt. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

2.1.                      Ieškovė ir S. M. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). 2008 m. gegužės 22 d. teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-693-676/2008, ieškovės ir S. M. santuoka buvo nutraukta. Šiuo teismo sprendimu santuokoje įgytas turtas buvo padalytas. Apie minėtą teismo sprendimą ieškovė sužinojo tik 2011 m. sausio mėnesį, gavusi pranešimą  apie  išlaikymo  įsiskolinimą.  Ieškovė  susipažinusi  su  civilinės   bylos   Nr.   N2-693-676/2008 medžiaga pastebėjo, kad ieškinyje dėl santuokos nutraukimo S. M. nurodė ne visą ieškovei ir jos buvusiam sutuoktiniui priklausiusį turtą, t. y. nenurodė 2 640 vienetų paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, kurias S. M. įsigijo 2001 m. liepos 23 d. ir 2001 m. rugsėjo 3 d. sutarčių pagrindu.

2.2.                      (duomenys neskelbtini) S. M. sudarė santuoką su atsakove Z. M.. (duomenys neskelbtini) S. M. mirė. Po S. M. mirties visą jo turtą 2011 m. rugpjūčiu 20 d. testamento pagrindu paveldėjo atsakovė I. M., kuri 2011 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybės teisę į palikimą perleido atsakovei Z. M.. 2012 m. sausio 30 d. Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarė G. K. išdavė atsakovei Z. M. paveldėjimo  teisės  liudijimą, kuriame nurodyta, kad paveldimą turtą sudaro: 1/2 dalis – 2 640 vnt. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių nominali vertė – 264 000,00 Lt (76 521,74 Eur). Paveldimos dalies akcijų nominali vertė – 132 000,00 Lt (38 260,87 Eur). 2 640 vnt. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų buvo įgytos dar S. M. ir ieškovės santuokos metu, šis turtas po santuokos nutraukimo nebuvo padalytas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir pripažino, kad 2 640 vnt. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei V. M. kartu su atsakove Z. M..  Atidalijo  ieškovės  dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių 2 640 vnt. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, priteisdamas ieškovei V. M. asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) tai yra 1 320 vnt. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių nominali vertė siekia 38 260,87 Eur sumą. Priteisė iš atsakovių V. M. ir I. M. po 20,87 Eur žyminio mokesčio ieškovės V. M. naudai. Priteisė iš atsakovių V. M. ir I. M. po 506,81 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

4.       Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

4.1.                      Nurodė, kad, nutraukus santuoką ir buvusiems sutuoktiniams nepadalijus santuokoje įgyto turto, jo teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeičia į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje bendraturčių dalys nenustatytos. Teigia, jog tokiems turtiniams teisiniams santykiams taikytinos ne šeimos, o daiktinės teisės normos (CK 4.72–4.92 straipsniai). Pažymėjo, kad, teismui nutraukus ieškovės V. M. ir S. M. santuoką, ginčo turto – bendrovės akcijų teisinis režimas iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasikeitė į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje šalių dalys nenustatytos. Darė išvadą, kad ieškovės teisėms ginti turi būti taikomos daiktinės teisės instituto normos. Kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios.

4.2.                      Nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog S. M., dar būdamas santuokoje su ieškove V. M., bendrovės akcijas įsigijo asmeninės nuosavybės teise ir išskirtinai tik iš savo asmeninių lėšų. Darė išvadą, kad bendrovės akcijos buvo įgytos iš V. M. ir S. M. piniginių lėšų kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės. Pažymėjo, kad atsakovės Z. M. ir (ar) I. M. nereiškė reikalavimo ir neprašė pripažinti, kad S. M., gyvendamas santuokoje su ieškove V. M., bendrovės akcijas įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Nepadalijus šio turto – bendrovės akcijų, nutraukus santuoką jis tapo bendrąja daline nuosavybe.

4.3.                      Teigia, jog byloje neginčijama ir nepateikta duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad vieno iš sutuoktinių po santuokos nutraukimo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdyto turto dalis yra didesnė, todėl konstatavo, jog prezumpcija, kad jų dalys bendrame turte buvo lygios, nepaneigta.

4.4.                      Konstatavo, jog ieškovė yra bendrovės akcijų bendraturtė, kuriai bendrovės akcijos bendrosios dalinės nuosavybės teise šiuo metu priklauso kartu su atsakove Z. M., atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje lygių dalių prezumpcija nenuginčyta, padarė išvadą, kad ieškovei  V. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis, t. y. 1 320 vnt., bendrovės akcijų, kurių nominali vertė siekia 38 260,87 Eur (132 000 Lt) sumą. Pažymėjo kad, atsižvelgiant į prašomo atidalyti daikto rūšį – bendrovės akcijos, darytina išvada, kad bendrovės akcijos gali būti padalijamos natūra be neproporcingos žalos jų paskirčiai.

4.5.                      Nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina faktą, jog Z. M., 2011 m. gruodžio 1 d. iš I. M. nusipirkusi paveldėjimo teises į S. M. palikimą, suvokė ir žinojo, kad pastaroji turi teisę priimti palikėjo palikimą, kurį, be kito turto, sudarė 1/2 dalis UAB (duomenys neskelbtini) akcijų. Sutinka su trečiojo asmens Klaipėdos 10-ojo notarų biuro notarės G. K. teiginiu, kad notarė neturėjo jokio teisinio pagrindo atsakovei Z. M. išduoti paveldėjimo teisės liudijimo į visas (2 640 vnt.) UAB (duomenys neskelbtini) akcijas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Apeliaciniu skundu atsakovės I. M. ir Z. M. prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės V. M. patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

6.       Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

6.1.                      Nurodė, kad nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka, santuokos nutraukimo byloje privalo būti išspręsti bendro turto padalijimo klausimai, visi šie klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje, t. y. santuokos nutraukimo byloje, siekiant išvengti dviejų priešingų sprendimų tuo pačiu klausimu galimybės. Teigia, jog civilinės bylos Nr. 2-6426-826/2011, iškeltos pagal ieškovės 2011 m. balandžio 11 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo, ieškovė prašė atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje dėl ginčo akcijų, tačiau jo kildinimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės atsisakė. Darė išvadą, kad bendroji jungtinė nuosavybė buvo negrįžtamai pasibaigusi, o jos pabaigą lėmė dovanojimo sutartis ir ieškovės atsisakymas tęsti turto dalybas santuokos nutraukimo byloje ir kitas juridinis faktas, o būtent S. M. mirtis, įvykusi 2011 m. rugsėjo 1 d.

6.2.                      Nurodė, kad, S. M. mirus, bendrosios dalinės nuosavybės (kuri, ieškovės atstovo teigimu, transformavosi iš jungtinės nuosavybės į bendrąją dalinę nuosavybę) nebuvo, kaip ir nebuvo bendrosios dalinės nuosavybės pasidalijimo subjekto (ieškovės atstovo teigimu – bendrosios dalinės ar asmeninės nuosavybės dalyvio) – dabar jau ne sutuoktinio, o palikėjo.

6.3.                      Teigia, jog paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sandoriu Z. M. įgijo teisę į visas perkamas akcijas, nes I. M. negalėjo priimti jų dalimis, kadangi įstatymas draudžia priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl teigia, kad kritiškai vertintinas notarės paaiškinimas teismo posėdžio metu, kad paveldėjimo teisių pirkėja, 2012 m. sausio 30 d. rašydama prašymą priimti tik pusę bendrovei priklausančių akcijų, suprato, kad dalis jų priklauso buvusiai sutuoktinei (ieškovei).

6.4.                      Nurodė, kad visą S. M. palikimą galėjo priimti tik I. M., tačiau dėl atsakovėms nesuprantamų priežasčių iki 2011 m. gruodžio 1 d. notarė paveldėjimo liudijimo į visą paveldėtą turtą jai neišdavė, kaip ir dėl nesuprantamų priežasčių paveldėjimo teisių pirkėjai (Z. M.) savo iniciatyva išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į 1/2 dalį UAB „Aukšto slėgio hidraulinių sistemos“ akcijų nepriimdama motyvuoto rašytinio atsisakymo atlikti notarinius veiksmus, tai yra išduoti nuosavybės teisės liudijimą į paveldimas teises ar paveldėjimo teisių perdavimo aktą į visas nupirktas paveldėjimo teises, įskaitant teisę į visas bendrijos akcijas.

7.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovių Z. M. bei I. M. apeliacinį skundą, o Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8.       Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

8.1.                      Nurodė, kad santuokos nutraukimo byloje S. M. neprašė pripažinti akcijų jo asmenine nuosavybe, neprašė nuginčyti įstatymo prezumpcijos, todėl padarė išvadą, kad būtent ši įstatymo prezumpcija turėjo reikšmės paveldėjimo procedūroje ir notarės atliktų veiksmų teisėtumui – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į 1/2 bendrovės akcijų dalį.

8.2.                      Nurodė, kad, nutraukus V. M. ir S. M. santuoką, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė, bet, turto (bendrovės akcijų) nepadalijus, jie nenustoja būti įmonės akcijų bendraturčiai. Teigia, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011, civilinėje byloje 3K-3-280-916/2015) yra išaiškinęs, kad, nutraukus santuoką, ginčo turto teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeitė į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje šalių dalys nenustatytos, kartu tai reiškia, kad tokiems turtiniams teisiniams santykiams taikytinos ne šeimos, o daiktinės teisės normos (CK 4.72–4.92 straipsniai). Darė išvadą, kad ieškovės teisėms ginti turėjo būti taikomos daiktinės teisės instituto normos, kadangi ieškovė ir atsakovė Z. M. yra bendrosios dalinės nuosavybės dalyvės ir nesutaria dėl bendro turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo tvarkos ir ieškovė kreipėsi į teismą dėl bendraturčių dalių iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo.

8.3.                      Teigia, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcijas S. M. būtų įsigijęs iš jam dovanotų lėšų. Ši bendrovė įsteigta 2001 m. liepos–rugsėjo mėnesiais, pinigų dovanojimo sutartys, kuriomis S. M. tėvai jam dovanojo 19 400 Lt, buvo sudarytos vėliau – 2002 m. rugsėjo mėn. Darė išvadą, kad šios lėšos negalėjo būti panaudotos UAB (duomenys neskelbtini) akcijoms įsigyti.

8.4.                      Nurodė, kad byloje nėra pagrindo nesutikti su apeliantėmis, nes byloje nėra ginčo, kad I. M. priėmė visą palikimą. Sutinka su teismo argumentais, jog Z. M. neįgijo  daugiau  teisių,  nei jų turėjo paveldėtoja, kuri galėjo paveldėti tik 1/2 dalį (1 320 vnt.) bendrovės akcijų, kadangi, ieškovei ir S. M. 2008 m. gegužės 22 d. nutraukus santuoką ir nepasidalijus bendrovės akcijų, pastarosios po santuokos nutraukimo bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis iki S. M. mirties priklausė S. M. ir jo buvusiai sutuoktinei V. M..

8.5.                      Nurodė, kad nors civilinė byla Nr. 2-6426-826/2011 dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-693-676/2008 buvo nutraukta V. M. iniciatyva, tačiau S. M. nuosavybės teisė į visas bendrovės akcijas pripažinta arba nustatyta nebuvo – įstatymo prezumpcija nuginčyta nebuvo. Teigia, jog net ir žinodamas, kad yra pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo, S. M. nesiėmė veiksmų, kad nuginčytų įstatymo prezumpciją dėl sutuoktinių turto.

8.6.                      Nurodė, kad, perėmęs palikėjo teises ir pareigas universaliu teisių perėmimo būdu, įpėdinis iš esmės yra tokioje pačioje situacijoje, kurioje buvo palikėjas, kol buvo gyvas. Teigia, jog I. M. negalėjo įgyti daugiau teisių, negu turėjo S. M., tai yra ji negalėjo perimti teisės į 1/2 dalį bendrovės akcijų, kuriomis po santuokos nutraukimo bendrosios nuosavybės teise disponavo V. M.. Pažymėjo, kad, kilus ginčui dėl 1/2 dalies bendrovės akcijų, I. M. neturi suinteresuotumo, nes negali pretenduoti į turtą, likusį po S. M. mirties, kuris po paveldėjimo procedūros užbaigimo atiteko Z. M..

9.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo notarė G. K. prašo atmesti atsakovių apeliacinį skundą.

10.       Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

10.1.                      Nurodė, kad atsakovei Z. M. paveldėjimo teisės liudijimas į 1/2  dalį akcijų išduotas ne notaro iniciatyva, o pagal jos (Z. M.) pareiškimą. Teigia, jog po šio dokumento gavimo Z. M. nė karto nebuvo atėjusi konsultuotis į notaro biurą dėl kitos dalies akcijų paveldėjimo, neprašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimo į visas akcijas, neprašė atsisakymo atlikti notarinį veiksmą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į kitą dalį akcijų išdavimo.

10.2.                      Nurodė, kad nuosavybės teisės liudijimas galėjo būti išduotas ir buvusiam sutuoktiniui, jei sutuoktiniai išsituokė, tačiau turto nepasidalijo ir mirusio buvusio sutuoktinio įpėdiniai neginčija, kad turi būti taikoma bendraturčių lygių dalių prezumpcija. Teigia, kad nesutikus atsakovei Z. M. toks dokumentas išduotas nebuvo.

Teisėjų kolegija        

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

12.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės ir atsakovo (apelianto) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

13.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl akcijų pripažinimo daline nuosavybe ir jos atidalijimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

14.       CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos  Aukščiausiojo  Teismo  2016  m.  vasario  26  d.   nutartį   civilinėje   byloje   Nr.   3K-3-110-313/2016).

15.       Kartu su apeliaciniu skundu atsakovės į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. 2011 m. rugpjūčio 20 d. testamentą, 2011 m. lapkričio 17 d. atsakovės I. M. pareiškimą dėl palikimo priėmimo, 2011 m. lapkričio 17 d. notarės pranešimą apie paveldėjimo teisės pažymėjimo neišdavimą, 2011 m. rugsėjo 7 d. atsakovės Z. M. pareiškimą dėl palikimo priėmimo, 2011 m. gruodžio 1 d. paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį ir 2011 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro pažymą-prašymą apie paveldimo turto vertę. Nors apeliaciniame skunde atsakovės nenurodo jokių argumentų, kodėl minėti įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau įvertinęs aplinkybes, jog minėti įrodymai susiję su nagrinėjama byla, ir atsižvelgdamas į tai, kad šių įrodymų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, apeliacinės instancijos teismas nutaria minėtus įrodymus pridėti prie bylos.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

16.       Teisė kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka įgyvendinama per ieškinio institutą. Ieškinys – tai procesinė priemonė pažeistai ar ginčijamai teisei arba įstatymų saugomam interesui apginti. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

17.       Teikdamas  ieškinį ieškovas privalo nurodyti esminius jo elementus – ieškinio dalyką (CPK 135  straipsnio  1  dalies 4 punktas) ir faktinį pagrindą bei jį patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Pateikus ieškinį, teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, turi išsiaiškinti, ar dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nėra įsiteisėjusios teismo nutarties dėl ieškovo atsisakymo ieškinio ar patvirtintos taikos sutarties, taip pat ar teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai). Taip įstatymų leidėjas apsaugo,  kad  dėl  vieno  ir  to  paties  ginčo  nebūtų  priimta  kelių teismo sprendimų. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jei yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

18.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė V. M. ir S. M. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokos metu, t. y. 2001 m. liepos 23 d. ir 2001 m. rugsėjo 3 d.,  akcijų  pasirašymo  sutarčių  pagrindu  S. M. nuosavybės  teise įsigijo 2 640 vnt. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų. Klaipėdos apylinkės  teismo  2008  m.  gegužės  22   d.   sprendimu,   priimtu   civilinėje   byloje   Nr.   N2-693-676/2008, ieškovės ir S. M. santuoka buvo nutraukta. Šiuo sprendimu teismas po santuokos nutraukimo S. M. asmeninės nuosavybės teise priteisė garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonę – automobilį „Ford Orion“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonę – automobilį „Ford Transit“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovei V. M. iš S. M. priteista 4 048,00 Lt (1 173,33 Eur) kompensacija. Kitas turtas padalytas nebuvo. Šios aplinkybės rodo, jog, Klaipėdos apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. sprendimu nutraukus ieškovės V. M. bei S. M. santuoką, nebuvo išspręstas UAB (duomenys neskelbtini) akcijų padalijimo klausimas.

19.       Taip pat nustatyta, kad ieškovė V. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-693-676/2008. Tuo pagrindu buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-6426-826/2011. Civilinės bylos atnaujinimo pagrindu ieškovė nurodė aplinkybes, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2008 m. gegužės 22 d. sprendimu neišsprendė UAB (duomenys neskelbtini) akcijų padalijimo klausimo, ir prašė šias akcijas padalyti lygiomis dalimis. Atnaujintoje civilinėje byloje Klaipėdos apylinkės teismas 2011 m. gegužės 30 d. nutartimi priėmė ieškovės  V. M. pareiškimą  dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-693-676/2008 atsisakymo ir civilinę bylą nutraukė. Minėta nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas nurodė: „Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas pareiškė, kad teismo posėdžio metu paaiškėjus, kad dukrai buvo padovanotas butas (duomenys neskelbtini), atsisako savo pareiškimo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje N2-693-676/2008, taip pat paaiškino, kad pareiškėjai suprantamos pareiškimo atsisakymo teisinės pasekmės, kad atsisakius pareiškimo, byla bus nutraukta ir pareiškėja nebegalės kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.“

20.       Apeliaciniu  skundu  iš  esmės  yra  teigiama,  kad   aplinkybės,   jog   civilinėje   byloje   Nr. 2-6426-826/2011, iškeltoje pagal ieškovės 2011 m. balandžio 11 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo, ieškovė prašė atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje dėl ginčo akcijų padalijimo, tačiau vėliau savo reikalavimo atsisakė, leidžia daryti išvadą, kad klausimas dėl ginčo akcijų padalijimo yra išspręstas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, vertinant ieškovės ieškiniu pareikštų reikalavimų atsakovėms tapatumą ieškovės pareiškime dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-693-676/2008 išdėstytiems reikalavimams, būtina nustatyti, ar minėti reikalavimai atitinka ginčo šalių, ieškinio dalyko ir pagrindo kriterijus.

21.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015). Ieškinio pagrindas – tai aplinkybės, patvirtinančios ieškovo subjektinę teisę ir reikalavimo pagrįstumą. Ieškinyje turėtų būti atskirtas faktinis ir teisinis jo pagrindas. Ieškovo reikalavimas atsakovui išplaukia iš konkretaus teisinio santykio, iš subjektinės ieškovo teisės. Taigi ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Tai faktai, su kurių (ne)buvimu teisės aktai sieja teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą arba pasibaigimą, tokie kaip, pvz., sutarties sudarymas, žalos padarymas ir pan. Tai reiškia, kad faktai turi būti teisiškai reikšmingi tam, kad sukeltų teisinius padarinius. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, ir šias  aplinkybes  pagrindžiančius  įrodymus  (CPK  111   straipsnio   2   dalies   5   punktas,   135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Tačiau faktai juridinę reikšmę įgauna tik tuo atveju, jei būtent su jais materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčo teisinį santykį, sieja juridinių faktų atsiradimą, t. y. šalis siejančių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą, pasibaigimą. Vadinasi, ieškovas, ieškinyje nurodydamas esminius faktus, turi atsižvelgti į atitinkamas materialiosios teisės normas, taip pat į proceso teisės normas pagal bylos kategoriją.

22.       Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė tiek patikslintu ieškiniu šioje byloje, tiek pareiškimu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-693-676/2008 prašė pripažinti bei priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, tai yra 1 320 vnt. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų. Taip pat matyti, kad abu minėtus reikalavimus ieškovė kildina iš santuokos metu įgyto turto padalijimo, t. y. ieškovė tiek šioje byloje, tiek kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-693-676/2008 įrodinėja, kad santuokos metu iš bendrų lėšų buvo įgyta 2 640 vnt. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, kurios nutraukiant santuoką nebuvo padalytos. Kaip nurodyta šios nutarties 20 punkte, ieškovė sužinojusi, kad jos dukrai buvo padovanotas butas (duomenys neskelbtini),  atsisakė  savo  pareiškimo  dėl  proceso  atnaujinimo  civilinėje byloje N2-693-676/2008. Be to, nurodė, kad jai suprantamos pareiškimo atsisakymo teisinės pasekmės, kad, atsisakius pareiškimo, byla bus nutraukta ir pareiškėja nebegalės kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovė tiek šioje byloje, tiek kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-693-676/2008 kreipėsi į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. pateikė tapatų ieškinį dėl reikalavimų, kurie išnagrinėti civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo Nr. N2-693-676/2008.

23.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai) ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai, kad ieškovė prašydama pripažinti, jog 2 640 vnt. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei V. M. ir atsakovei Z. M., ir atidalinti ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovei asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, tai yra 1 320 vnt. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, remiasi daiktinėmis teisės normomis, o civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo Nr. N2-693-676/2008 ginčas spręstas remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, nereiškia, jog ieškovė į teismą kreipėsi kitu pagrindu, o minėtos bylos nėra tapačios.

24.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors bylos šalys šioje civilinėje byloje bei civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo Nr. N2-693-676/2008 formaliai skiriasi, tačiau įvertinus faktines bylos aplinkybes, jog atsakovės iš esmės perėmė S. M. teises bei pareigas, darytina išvada, kad bylos šalys abiejose bylose iš esmės yra tos pačios. Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad, S. M. mirus, jo palikimą pagal testamentą paveldėjo motina atsakovė I. M., kuri 2011 m. gruodžio 1 d. Paveldėjimo teisių prikimo–pardavimo sutarties pagrindu pardavė atsakovei Z. M. visas paveldėjimo teises. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. LR CK 5.1 straipsnis numato, kad paveldėjimas yra mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. Paveldimi yra materialūs ir nematerialūs daiktai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 2 dalis). Nurodytas teisinis reglamentavimas bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės suponuoja išvadą, kad tiek šioje byloje, tiek civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo Nr. N2-693-676/2008 ginčo šalys sutampa, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog patikslintas ieškinys pareikštas kitoms proceso šalims nei byloje dėl proceso atnaujinimo, laikytini nepagrįstais.

25.       Įvertinęs aplinkybes, kad ieškovė į teismą kreipėsi su tapačiu ieškiniu, o civilinė byla nutrauktina, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

26.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje pareiškė ieškinį dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kuris buvo išnagrinėtas ir Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6426-826/2011 pagal ieškovės V. M. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-693-676/2008. Esant nustatytoms aplinkybėms ir vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktu, civilinė byla pagal ieškovės V. M. patikslintą ieškinį atsakovėms Z. M. ir I. M., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarei G. K. dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir atidalijimo nutrauktina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

27.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos, remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą, atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).

28.       Pagrindinis principas, kuriuo paremtas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tai yra būdinga visų instancijų teisminiams procesams (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas. Tas aiškiai atsispindi ir pirmiau minėtose proceso įstatymo nuostatose, kurios  reglamentuoja  bylinėjimosi  išlaidų  paskirstymo taisykles (žr. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalį).

29.       Ieškiniu buvo pareikštas reikalavimas pripažinti ginčo akcijas bendrąja daline ieškovės V. M. ir atsakovės Z. M. nuosavybe ir reikalavimas atidalyti ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovei asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį ginčo akcijų. Kadangi civilinė byla buvo nutraukta dėl to, kad ieškovė kreipėsi į teismą su tapačiu ieškiniu, t. y. dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kaip ir anksčiau išnagrinėta byla, darytina išvada, jog ieškovė bylą pralaimėjo, todėl privalo atlyginti atsakovių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

30.       Atsakovė Z. M. prašė priteisti iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus, t. y. 2012 m. birželio 28 d. bei 2014 m. birželio 2  d.  atstovavimo  sutartis,  2013  m.  birželio  25 d. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, 2013 m. birželio 25 d. pinigų priėmimo kvitą, serija LAT, Nr. 574439, pagal kurį atsakovė Z. M. sumokėjo advokatui 2 000 Lt (579,24 Eur), 2014 m. gruodžio 11 d. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, 2014 m. gruodžio 11 d. pinigų priėmimo kvitą, serija LAT, Nr. 574477, pagal kurį atsakovė Z. M. sumokėjo advokatui 2 000 Lt (579,24 Eur), 2019 m. sausio 31 d. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, 2019 m. sausio 29 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 622, 2019 m. sausio 29 d. pinigų priėmimo kvitą, serija LAT Nr. 851524, pagal kurį atsakovė Z. M. sumokėjo advokatui 500 Eur, 2019 m. spalio 17 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 639, 2019 m. spalio 17 d. pinigų priėmimo kvitą, serija  LAT,  Nr.  851541, pagal kurį atsakovė Z. M. sumokėjo advokatui 2 000  Eur.  Teisėjų  kolegija,  atsižvelgdama  į  Lietuvos  Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, konstatuoja, kad atsakovės Z. M. prašoma priteisti 3 658,48 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl iš ieškovės atsakovei Z. M. priteistina 3 658,48 Eur bylinėjimosi  išlaidų,  patirtų  apeliacinės  instancijos  teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis). 

31.       Trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus, t. y. 2019 m. vasario 22 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 624, 2019 m. vasario 22 d. pinigų priėmimo kvitą, serija LAT, Nr. 851526, pagal kurį trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo advokatui 500 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, konstatuoja, kad trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) prašoma priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl iš ieškovės trečiajam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) priteistina   500   Eur   bylinėjimosi   išlaidų,   patirtų  apeliacinės  instancijos  teisme  (CPK   93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis). 

32.       Atsakovė I. M. į bylą pateikė 2014 m. rugpjūčio 4 d. atstovavimo sutartį, tačiau nepateikė jokių jos bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl atsakovės I. M. turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 

33.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

34.       Apeliaciniu skundu atsakovė Z. M. prašo priteisti iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 1 000 Eur. Pagrįsdama patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsakovė į bylą pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus: 2020 m. balandžio 14 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 652 bei 2020 m. balandžio 14 d. pinigų priėmimo kvitą, serija LAT, Nr. 851554, patvirtinantį, jog atsakovė Z. M. sumokėjo už teisines paslaugas 1 000 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, konstatuoja, kad atsakovės prašoma priteisti 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl iš ieškovės atsakovei Z. M. priteistina 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

35.       Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi atidėjo atsakovėms žyminio mokesčio – 798 Eur sumokėjimą iki teismo sprendimo / nutarties priėmimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors apeliacinis skundas yra tenkintas iš dalies, tačiau šia nutartimi iš esmės patenkinti visi apeliacinio skundo reikalavimai (skundas tenkintas iš dalies dėl procesinio pobūdžio klausimų, t. y. civilinė byla nutraukta). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovėms žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 798 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnis).

36.       Kitų prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme byloje negauta, todėl jos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą pagal ieškovės V. M. patikslintą ieškinį atsakovėms Z. M. ir I. M., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarei G. K. dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir atidalijimo nutraukti.

Priteisti atsakovei Z. M. iš ieškovės V. M. 3 658,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. 

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. M. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovei Z. M. iš ieškovės V. M. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės V. M. 798 Eur žyminio mokesčio valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, vieną iš sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Teisėjos                           Irma Čuchraj        

                           Jolanta Gailevičienė

                           Danutė Žvinklytė