Civilinė byla Nr. 2-1398/2014

              Proceso Nr. 2-56-3-00305-2014-1

              Procesinio sprendimo kategorija:

              106.3; 106.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės spaustuvės „Spindulys“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1871-273/2014, kuria ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės spaustuvės „Spindulys“ ieškinys atsakovui European Print Group dėl skolos ir palūkanų priteisimo, laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 505 174,56 Lt skolos, 207 237,02 Lt palūkanų, 7,28 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nustatė, kad ieškinio faktinis pagrindas (aplinkybės) yra nepakankamai aiškus, kad būtų pradėtas teismo procesas, nes iš išdėstytų aplinkybių neaišku, ar šalys buvo sudariusios sutartį, dėl kokių darbų ir paslaugų buvo susitarta, koks buvo numatytas terminas apmokėti minėtas sąskaitas faktūras, taip pat nėra duomenų, kad atsakovui buvo pateiktos apmokėti PVM sąskaitos faktūros. Be to, ieškovo į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros neišverstos į lietuvių kalbą kaip vientisas dokumentas.

Ieškovas pateikė teismui pranešimą dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, nurodydamas, kad ieškovas pašalina tik dalį teismo nurodytų trūkumų, t. y. pateikia Kauno apygardos teismo         2009-09-10 nutarties, kuria iškelta bankroto byla UAB „Spindulys“, pretenzijos išsiuntimo dokumentų nuorašą, atstovavimo sutarties vertimus į anglų kalbą. Jo nuomone, ieškinio reikalavimų tikslinimas bei papildomų rašytinių įrodymų pateikimas būtų tikslingas tik tuo atveju, jeigu atsakovas nesutiktų su pareikštu ieškiniu ar jo dalimi. Nors atsakovui buvo išsiųstos pretenzijos dėl skolos apmokėjimo, atsakovas jokių prieštaravimų nepareiškė.

Ieškinys pareikštas faktinių aplinkybių ribose, nes, nesant prieštaravimų dėl skolos, papildomų rašytinių įrodymų pateikimas bankrutavusiai įmonei sudarytų papildomas bylinėjimosi išlaidas vertimo paslaugoms atlikti, kadangi visi dokumentai buvo sudaryti ir susirašinėjimas vyko anglų kalba. Jo manymu, nėra tikslinga atlikti PVM sąskaitų faktūrų vertimo, nes jos surašytos dviem kalbomis ir jų turinys turėtų būti suprantamas tiek teismui, tiek abiems sutarties / proceso šalims.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 20 d. nutartimi ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui dėl to, kad ieškovas ištaisė ne visus ieškinio trūkumus. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad ieškovas nepašalino Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartyje nustatytų trūkumų. Teismo vertinimu, ieškovo prie ieškinio pateiktos PVM sąskaitos faktūros turi būti išverstos kaip vientisas dokumentas į valstybinę kaltą, o atsakovui – į jam suprantamą kalbą. Atsakovas yra Jungtinėje Karalystėje registruota įmonė. Ieškinio pateikimo valstybinės kalbos nemokančiam asmeniui reikalavimai CPK imperatyviai numatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, o teismas galėtų kuo operatyviau išnagrinėti pareikštus reikalavimus ir priimti pagrįstą sprendimą. Ieškovas nurodė, kad neprieštarauja dėl sprendimo už akių priėmimo, todėl tam, kad teismas galėtų priimti byloje sprendimą už akių, ieškovo nurodytas ieškinio pagrindas (aplinkybės) teismui neturėtų kelti abejonių, o šiuo atveju jis nėra pakankamai aiškus dėl teismo nutartyje dėl trūkumų šalinimo nurodytų aplinkybių.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad ieškovas teismui pateikė ieškinio ir jo priedų vertimus į anglų kalbą, tačiau laikė, kad nėra tikslinga atlikti prie ieškinio pateiktų PVM sąskaitų faktūrų vertimų, nes šie dokumentai yra surašyti lietuvių – anglų kalbomis, taigi jų turinys turėtų būti suprantamas tiek teismui, tiek abiem sutarties / proceso šalims. Dėl nurodytos priežasties teismo reikalavimas atlikti 20 PVM sąskaitų faktūrų vertimus į lietuvių kalbą bei į anglų kalbą yra perteklinis ir formalus, be to, bankrutavusiai įmonei sudarytų papildomas bylinėjimosi išlaidas vertimo paslaugoms atlikti.

Apeliantas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje, pažymi, kad, jeigu ieškinio dalykas ir pagrindas yra aiškūs, nors ir nesuformuluoti tiksliai, ieškinio trūkumų šalinimo institutas negali būti taikomas, nes tokiu atveju nepagrįstai suvaržoma asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeidžiamas teiminės gynybos prieinamumo principas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Pažymėtina, jog procesiniame įstatyme įtvirtinti civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti ir plėtoti teisę negali būti pasiekti be civilinio proceso dalyvių pagalbos.

Kreipdamiesi į teismą su ieškiniu asmenys turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurių nesilaikymas sukelia atitinkamus procesinius padarinius. Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti ieškiniui keliami bendri ir specialūs reikalavimai, kurių privalo laikytis ieškovas, kad teismas, priėmęs ieškinio formai ir turiniui keliamus reikalavimus atitinkantį ieškinį, galėtų įgyvendinti aukščiau nurodytus civilinio proceso tikslus, nustatyti, ar ieškinys yra pagrįstas bei išspręsti tarp šalių kilusį teisinį ginčą. Taigi pagrindiniai ieškinio elementai, kurie turi būti tiksliai suformuluoti ieškovo, yra ieškinio dalykas (ieškovo suformuluotas materialusis teisinis reikalavimas atsakovui) ir faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas), nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 1-3 p.). Prie ieškinio taip pat turi būti pridėti dokumentai bei kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 str. 2 d.).

Teismas, nustatęs, kad ieškinys neatitinka Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio reikalavimų, nustato terminą jiems pašalinti vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 115 straipsnyje nustatyta tvarka. Ieškovui nepašalinus šių trūkumų, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui European Print Group (buveinė Jungtinėje Karalystėje) dėl skolos ir palūkanų priteisimo, nurodydamas, kad skola susidarė už atliktus darbus pagal pateiktas PVM sąskaitas – faktūras, o palūkanas prašė priteisti vadovaudamasis įstatymu.

Pirmosios instancijos teismas, laikydamas nepaduotu ieškinį, konstatavo, kad ieškovas nepašalino teismo nustatytų ieškinio trūkumų, pakankamai aiškiai nesuformulavo ieškinio faktinio pagrindo (aplinkybių), t. y. teismui liko neaišku, ar šalys buvo sudariusios sutartį, dėl kokių darbų ir paslaugų buvo susitarta, koks buvo numatytas terminas apmokėti minėtas sąskaitas faktūras, taip pat nėra duomenų, kad atsakovui buvo pateiktos apmokėti PVM sąskaitos faktūros, be to, ieškovo į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros neišverstos į lietuvių kalbą kaip vientisas dokumentas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju su tokiomis teismo išvadomis sutinka.

Nors atskirajame skunde teisingai pažymima, kad kreipiantis į teismą reikalavimas suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą, tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-09-06 apžvalgoje Nr. AC-36-1 „Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje“, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju teismas nereikalavo įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumo, tačiau, pasinaudodamas ieškinio trūkumų šalinimo institutu, siekė sudaryti galimybes ieškovui tinkamai realizuoti teisę į teisminę gynybą nurodant, kokiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis grindžiamas pareikštas reikalavimas dėl skolos priteisimo, nes iš to, kas nurodyta ieškinyje, - kad skola susidarė už atliktus darbus, ir prie ieškinio nurodytų bei pateiktų priedų – PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų už tam tikrus kiekius knygų, žurnalų, brošiūrų (b. l. 12-31), - nebūtų pakankamai aišku, iš kokių teisinių santykių kildinamas reikalavimas ir kaip reikėtų teisiškai kvalifikuoti kilusį ginčą, taip pat, ar atsakovui atsirado pareiga atsiskaityti pagal šias sąskaitas faktūras ir pan. Nesant nurodytų esminių aplinkybių apie ginčo esmę, teismas negalėtų konstatuoti net tikėtino jo teisių pažeidimo, kuris yra pagrindas pradėti nagrinėti bylą, nes teismas imasi nagrinėti bylą asmens, kurio teisės ieškinio priėmimo stadijoje vertintinos kaip tikėtinai pažeistos (CPK 5 str.). Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, toks sprendimas gali būti priimamas teismui atlikus formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikinus, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.), todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškinyje nurodytas ieškinio faktinis pagrindas (aplinkybės) neturėtų kelti abejonių. Tokio ieškinio priėmimas neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo (Civilinio proceso kodekso 7 str.), kooperacijos (Civilinio proceso kodekso 8 str.) principų, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį laikė nepaduotu.

Kitas teismo konstatuotas trūkumas, kad ieškovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros neišverstos kaip vientisas dokumentas, kad ieškovas teismui jas turėtų išversti į valstybinę kalbą, o atsakovui – į jam suprantamą kalbą, ir tai prieštarauja CPK 113 straipsnio 3 daliai, šiuo konkrečiu atveju vertintinas kaip perteklinis, kadangi atsakovui šių dokumentų turinys būtų suprantamas, nes visi rekvizitai nurodyti jam suprantama anglų kalba, o teismui pagrindiniai PVM sąskaitų faktūrų rekvizitai taip pat būtų aiškūs, o kilus neaiškumų jie galėtų būti išsiaiškinti bylos nagrinėjimo metu. Tačiau pažymėtina, kad ieškovas kaip bankrutavusi įmonė, siekdamas išvengti papildomų išlaidų vertimo paslaugoms atlikti, galėjo detalizuoti PVM sąskaitų faktūrų turinį teismui šalindamas trūkumus, tačiau to nepadarė.

Papildomai pažymėtina, kad ieškinio laikymas nepaduotu neužkerta kelio ieškovui pakartotinai kreiptis į teismą su tinkamai parengtu ieškiniu, atitinkančiu jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus.

Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 336-339 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                            Danguolė Martinavičienė