Civilinė byla Nr. e2-255-302/2019
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00666-2018-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovams L. K. bankrutavusiai individualiai įmonei „Talka“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Skirnuva“ ir L. K. bankrutavusios individualios įmonės „Talka“ savininkui L. K.,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja J. K. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pakeisti Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 19 d. nutarties dalį dėl J. K. įtraukimo į bankrutavusios L. K. individualios įmonės „Talka“ bankroto bylą bendraatsakove bei panaikinti jos asmeninio turto areštą pagal Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutartį; 2) panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį, pagal kurią buvo patvirtintas 37 110,78 Eur dydžio AB „Swedbank“ reikalavimas dėl palūkanų ir delspinigių priskaičiavimo jau po nutarties iškelti L. K. individualiai įmonei „Talka“ bankroto bylą įsiteisėjimo; 3) priteisti iš AB „Swedbank“ pareiškėjai jos sumokėtus 5 985,01 Eur, kaip palūkanas ir delspinigius; 4) taikyti restituciją dėl neteisėtai parduoto pareiškėjos asmeninio turto ir priteisti pareiškėjai iš L. K. bankrutavusios individualios įmonės „Talka“ (toliau – ir BIĮ „Talka“) bankroto administratorės 310 311 Eur bei 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2016 m. liepos 29 d. (neteisėto pardavimo datos) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 5) panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartyje patvirtintą ir vėlesnėmis šio teismo nutartimis kitiems asmenims perleidžiamą hipotekinį AB „Parex“ banko 953 091,52 Lt (276 034,38 Eur) dydžio reikalavimą, paliekant Hipotekos lakšte Nr. 06120080000023 nustatytą maksimalios hipotekos 830 000 Lt (240 384,62 Eur) dydžio reikalavimą, o įvertinus, kad iš hipoteka užtikrinto turto jau gauta 166 241 Eur, nustatyti, kad likusi hipoteka įkeisto turto dalis sudaro 4 143,62 Eur; 6) priteisti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Skirnuva“ 673 772,01 Eur dydžio lėšas, šiuo dydžiu sumažinant Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-94-413/2014 patvirtintą 695 409,96 Eur dydžio BUAB „Skirnuva“ finansinį reikalavimą; 7) priteisti iš L. K. pareiškėjai 673 772,01 Eur dydžio kompensaciją ir įtraukti ją su šiuo reikalavimu į bankrutavusios L. K. individualios įmonės „Talka“ kreditorių sąrašą; 8) priteisti iš antstolės A. K. 2 929,52 Eur ir 6 proc. metines palūkanas nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 9) priteisti solidariai iš antstolės A. K. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) 761,04 Eur ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo neišmokėtų sumų nuo 2018 m. kovo 21 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
2. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – suformuluoti ieškinio faktinį pagrindą ir pateikti įrodymus, kuriais pareiškėja grindžia savo reikalavimus.
3. Vykdydama šią teismo nutartį, pareiškėja pateikė patikslintą ieškinį. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pareiškėjos ieškinį atsisakė priimti, nurodydamas, kad pareiškėja su reikalavimais, nagrinėtinais bankrutavusios L. K. individualios įmonės „Talka“ bankroto byloje turi teisę kreiptis paduodama pareiškimą (prašymą) šioje bankroto byloje Kauno apygardos teismui; su ieškiniu dėl 5 985,01 Eur be pagrindo gautų lėšų priteisimo iš AB „Swedbank“ – į Vilniaus miesto apylinkės teismą, o su ieškiniu dėl 3 690,56 Eur nuostolių iš antstolės A. K. ir VSDFV priteisimo – į Alytaus apylinkės teismą.
4. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos J. K. reikalavimus atsakovams AB ,,Swedbank“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir antstolei A. K., kaip neteismingus Kauno apygardos teismui. Kitą Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarties dalį (kuria atsisakyta priimti kitus pareiškėjos procesinio dokumento reikalavimus) panaikino ir šių reikalavimų priėmimo klausimą perdavė nagrinėti iš naujo Kauno apygardos teismui.
5. Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi dar kartą ieškovei nustatė teminą ieškinio trūkumams pašalinti, nurodydamas, kokius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnio reikalavimus turi atitikti teismui teikiamas ieškinys.
6. 2018 m. gruodžio 6 d. ieškovė J. K. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame suformulavo tokius reikalavimus: 1) pripažinti J. K. asmeninio nekilnojamojo turto (buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini); pastatų komplekso, esančio (duomenys neskelbtini)) pardavimo sutartis negaliojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 28 straipsnio 2 dalies, CPK 18 straipsnio pagrindais; CK 1.80 straipsnio 2 dalies, 138 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu taikyti restituciją natūra dėl neteisėtai parduoto J. K. asmeninio nekilnojamojo turto. Jeigu teismas nuspręstų restitucijos natūra netaikyti, ieškovė prašė CK 6.146 ir 6.147 straipsnių pagrindais priteisti jai iš bankrutavusios L. K. individualios įmonės „Talka“ bankroto administratoriaus UAB „Stinkoma“ 310 311 Eur bei 6 proc. metines palūkanas nuo 2016 m. liepos 29 d. (neteisėto pardavimo datos) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 2) priteisti iš L. K. J. K. ½ 484 954,24 Eur dydžio kompensaciją (242 477,12 Eur) CK 3.98 straipsnio 3 dalies pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės J. K. patikslintą ieškinį dalyje dėl santuokos nutraukimo sutarties pasekmių pakeitimo – 242 477,12 Eur kompensacijos priteisimo, paaiškindamas ieškovei, kad su tokio pobūdžio reikalavimu ji turi teisę kreiptis į apylinkės teismą pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Taip pat nustatė ieškovei dešimties dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti kitos ieškinio dalies trūkumus ir pateikti teismui CPK 135 straipsnio reikalavimus atitinkantį ieškinį ir įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimą.
8. Teismo nuomone, reikalavimas pripažinti negaliojančiomis ieškovės J. K. asmeninio nekilnojamojo turto (buto, adresu (duomenys neskelbtini); pastatų komplekso, esančio (duomenys neskelbtini)) pardavimo sutartis yra su trūkumais. Teismas išskyrė šiuos trūkumus: 1) ieškovė nenurodė, koks konkrečiai turtas, kada ir kam parduotas, kokį konkretų pirkimo–pardavimo sandorį ar sandorius ieškovė prašo panaikinti; 2) nepateikti įrodymai, patvirtinantys turto pardavimo sandorius; 3) nenurodytos sandorių šalys – pirkėjas ir pardavėjas ar pardavėjai, kurie, prašant pripažinti turto įgijimo sandorį negaliojančiu, privalo būti įtraukti į bylą atsakovais; 4) neaiškiai nurodyta, ką ieškovė laiko atsakovu – bankrutavusią L. K. IĮ „Talka“, atstovaujamą bankroto administratoriaus UAB „Stinkoma“, kas nurodyta ieškinio pradžioje, ar pačią bankroto administratorę UAB „Stinkoma“, iš kurios reikalauja priteisti pinigines sumas, jei nebus taikoma restitucija natūra; 5) neaišku, kodėl atsakove nurodoma BUAB „Skirnuva“, kai jai nepareikštas joks reikalavimas. Teismas nurodė, kad, neaiškiai nurodžius, kokiems atsakovams reiškiamas ieškinys, neaiškus yra ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas.
9. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji sumokėjo 3 302 Eur žyminį mokestį, paskaičiuotą nuo restitucijos pagrindu reikalaujamos priteisti 310 311 Eur sumos, ir atkreipė ieškovės dėmesį, kad pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 6 punktą reikalaujama teikiamame procesiniame dokumente nurodyti, kokie priedai yra pateikiami su teikiamu dokumentu. Be to, teismas pasiūlė ieškovei tiksliai ir motyvuotai paaiškinti, kokias laikinąsias apsaugos priemones ir kokiu tikslu ji prašo taikyti.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Ieškovė J. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, vadovaujantis atskirajame skunde pateiktais argumentais, be to, su atskiruoju skundu pateikia naujų rašytinių įrodymų. Ieškovė nurodo šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:
10.1 Sutinkant su daugeliu Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nurodytų ieškinio trūkumų, teismui 2018 m. gruodžio 18 d. buvo pateiktas patikslintas ieškinys.
10.2 Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei nurodė sumokėti žyminį mokestį, kadangi ieškovė kaip bendraatsakovė bankrutavusios L. K. IĮ „Talka“ bankroto byloje CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi L. K., kaip bankrutavusios individualios įmonės savininką, buvo atleidęs buvo žyminio mokesčio mokėjimo. Be to, kadangi ieškovės asmeninis turtas buvo parduotas vykdant bankroto procedūras, ieškovė nuo žyminio mokesčio atleistina ir CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Taip pat, atsižvelgiant į sunkią ieškovės turtinę padėtį, ieškovė nuo žyminio mokesčio atleistina ir CPK 83 straipsnio 3 dalies pagrindu.
10.3 Jeigu nebus sustabdytas Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutarties vykdymas, bus parduotas ieškovei nuosavybės teise priklausantis turtas, todėl, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais bei siekiant nepažeisti ieškovės teisėtų lūkesčių principo, turėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 ir 338 straipsniai).
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria dalį ieškinio atsisakyta priimti, o kitai ieškinio daliai nustatytas terminas trūkumams pašalinti, yra pagrįsta ir teisėta.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
13. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujų rašytinių įrodymų: 2016 m. rugpjūčio 29 d. varžytynių aktą, 2016 m. lapkričio 29 d. BIĮ „Talka“ bankroto administratoriaus ataskaitą, Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartį, 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, 2018 m. birželio 15 d. atskirąjį skundą, 2009 m. birželio 30 d. turto pasidalijimo sutartį, išrašą iš apeliantės banko sąskaitos ir 2018 m. gruodžio 12 d. ieškinio projektą.
9. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
14. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės teikiami rašytiniai nėra neturi esminės įtakos sprendžiant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, juos atsisakytina prijungti prie bylos medžiagos.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo
15. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu procesinio dokumento, teiktino teismui, įforminimu.
16. Procesinių dokumentų, įskaitant procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas (iškėlimas), formai ir turiniui yra keliami reikalavimai įtvirtinti CPK 111, 113–114 straipsniuose. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą, tik jeigu tokio dokumento forma ir turinys atitinka proceso įstatymo nustatytus reikalavimus (CPK 115 straipsnio 1 dalis).
17. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi dalį ieškinio dėl santuokos nutraukimo sutarties pasekmių pakeitimo – 242 477,12 Eur kompensacijos priteisimo, buvo atsisakyta priimti, o kitai patikslinto ieškinio daliai buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas išskyrė šiuos patikslino ieškinio trūkumus: 1) ieškovė nenurodė, koks konkrečiai turtas, kada ir kam parduotas, kokį konkretų pirkimo–pardavimo sandorį ar sandorius ieškovė prašo panaikinti; 2) nepateikti įrodymai, patvirtinantys turto pardavimo sandorius; 3) nenurodytos sandorių šalys – pirkėjas ir pardavėjas ar pardavėjai, kurie, prašant pripažinti turto įgijimo sandorį negaliojančiu, privalo būti įtraukti į bylą atsakovais; 4) neaiškiai nurodyta, ką ieškovė laiko atsakovu – bankrutavusią L. K. IĮ „Talka“, atstovaujamą bankroto administratoriaus UAB „Stinkoma“, ar pačią bankroto administratorę UAB „Stinkoma“, iš kurios reikalauja priteisti pinigines sumas, jei nebus taikoma restitucija natūra; 5) neaišku, kodėl atsakove nurodoma BUAB „Skirnuva“, kai jai nepareikštas joks reikalavimas. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių tai, jog ji sumokėjo 3 302 Eur žyminį mokestį ir teismas atkreipė ieškovės dėmesį, kad pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 6 punktą reikalaujama teikiamame procesiniame dokumente nurodyti, kokie priedai yra pateikiami su teikiamu dokumentu. Be to, teismas pasiūlė ieškovei tiksliai ir motyvuotai paaiškinti, kokias laikinąsias apsaugos priemones ir kokiu tikslu ji prašo taikyti.
19. Nors ieškovė prašo panaikinti visą Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartį, tačiau iš ieškovės atskirojo skundo turinio matyti, jog ieškovė nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti jos ieškinio dalį dėl santuokos nutraukimo sutarties pasekmių pakeitimo – 242 477,12 Eur kompensacijos priteisimo, todėl, neišeinant už atskirojo skundo ribų, dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies nepasisakytina. Taip pat pati ieškovė atskirajame skunde sutinka su didžiąja dalimi pirmosios instancijos teismo nustatytų patikslinto ieškinio trūkumų ir nurodo, kad, siekdama pašalinti šiuos trūkumus, pateikė patikslintą ieškinį. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismui 2018 m. gruodžio 17 d. buvo pateiktas patikslintas ieškinys, o Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje nurodė, kad minėto patikslinto ieškinio priėmimo klausimas bus sprendžiamas, kai bus išnagrinėtas ieškovės atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutarties. Esant nurodytoms aplinkybėms, nepasisakytina ir dėl šių patikslinto ieškinio trūkumų, su kuriais pati ieškovė sutinka, pagrįstumo.
20. Esminis klausimas, kurį ieškovė kelia atskirajame skunde, yra tas, ar ji turi mokėti už reiškiamą patikslintą ieškinį žyminį mokestį. Ieškovės teigimu, ji nuo žyminio mokesčio yra atleista ir CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, ir CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, ir CPK 83 straipsnio 3 dalies pagrindu, todėl toliau aptartina ieškovės atleidimo nuo žyminio mokesčio galimybė jos nurodytais pagrindais.
21. CPK 83 straipsnyje yra išvardinti atvejai, kada atsižvelgiant į civilinėje byloje vykstančio materialinio teisinio ginčo pobūdį, byloje dalyvaujančio asmens teisinį statusą ar materialinę padėtį, suinteresuoti asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo civilinėse bylose.
22. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami: įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios normos taikymo, yra nurodęs, kad: pirma, žyminio mokesčio lengvata pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą taikoma ne visiems asmenims, bet tik tokiems, kurie turi specifinį statusą, t. y. asmenims, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kuriuose vykdoma neteisminė bankroto procedūra, todėl žyminio mokesčio lengvata gali būti taikoma tik tokiu atveju, jei tie asmenys patys dalyvauja procese; antra, siekiant užtikrinti tokiose bylose, kai byla pradedama specifinį statusą turinčio asmens iniciatyva, dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumą ir galimybes apginti savo teises, atitinkamai dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-1075/2018).
24. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju ieškovė, nors ji į L. K. individualios įmonės „Talka” bankroto bylą ir buvo įtraukta bendraatsakove, nepatenka į pirmiau nurodytų asmenų ratą, kadangi CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas taikytinas tik pačiam bankrutuojančiam subjektui, todėl nagrinėjamu atveju negali būti taikoma ši žyminio mokesčio lengvata. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad tai jau kartą jai buvo išaiškinta Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1587-302/2018.
25. Kitas apeliantė nurodomas jos atleidimo nuo žyminio mokesčio atleidimo pagrindas – CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys bankroto ar restruktūrizavimo bylose.
26. Įstatymo leidėjo tikslas yra tiek bankrutuojančią įmonę, tiek jos esamus ar potencialius kreditorius atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, reiškiant turtinius reikalavimus, ir tokiu būdu nebedidinti ir taip jau dėl bankroto bylos iškėlimo nukentėjusių kreditorių patirtų nuostolių bei užtikrinti tokiose bylose dalyvaujančių asmenų – bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių procesinį lygiateisiškumą (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 2 dalis, 87 straipsnio 1 dalies 6punktas). Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jei bankrutuojančios įmonės atžvilgiu pareikšti turtiniai reikalavimai yra betarpiškai susiję su tokios įmonės bankroto procesu, pareiškėjai turi būti atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nepaisant to, kad tokie turtiniai reikalavimai nagrinėjami ne pačioje bankroto byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2348/2013, 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2283/2013, 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1063/2013, 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1857/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-510/2014; kt.).
27. Taigi, kaip matyti iš pirmiau nurodytos nuosekliai formuojamos teismų praktikos CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo klausimu, pastaroji teisės norma skirta atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo būtent tos bankrutuojančios bendrovės, kuriai ir reiškiamas reikalavimas konkrečioje byloje, esamą ar potencialų kreditorių, kai reiškiamas turtinis reikalavimas, susijęs būtent su šios bankrutuojančius įmonės (esančios atsakove byloje) skoliniu įsipareigojimu ieškovui, kitaip tariant, kai reiškiamas reikalavimas, ieškinio tenkinimo atveju sukeliantis tiesiogines teisines pasekmes bankrutuojančiai (bankrutavusiai) bendrovei, t. y. suponuojantis būtent šios bankrutuojančios (ar restruktūrizuojamos) bendrovės turtinės prievolės kreditoriui (ieškovui) atsiradimą.
28. Nagrinėjamu atveju, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra aišku, kokį konkretų pirkimo–pardavimo sandorį ar sandorius ieškovė prašo panaikinti, nenurodytos sandorių šalys – pirkėjas ir pardavėjas ar pardavėjai, kurie, prašant pripažinti turto įgijimo sandorį negaliojančiu, privalo būti įtraukti į bylą atsakovais; galiausiai, net neaišku, ką ieškovė laiko atsakovu – bankrutavusią L. K. IĮ „Talka“, atstovaujamą bankroto administratoriaus UAB „Stinkoma“, ar pačią bankroto administratorę UAB „Stinkoma“, iš kurios reikalauja priteisti pinigines sumas, jei nebus taikoma restitucija natūra. Ieškovei pašalinus šiuos patikslinto ieškinio trūkumus, t. y. aiškiai suformulavus ieškinio pagrindą bei dalyką ir nukonkretinus, kokių subjektų atžvilgiu yra reiškiami reikalavimai, bus galima įvertinti, ar ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
29. Be to, apeliantės teigimu, ji dėl sunkios savo turtinės padėties nuo žyminio mokesčio mokėjimo turėtų būti atleista ir CPK 83 straipsnio 3 dalies pagrindu.
30. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą įgalino įstatymų leidėją proceso įstatyme įtvirtinti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas. Todėl asmuo, objektyviai negalėdamas atitinkamo proceso inicijavimo metu sumokėti viso už pateikiamą pareiškimą (ieškinį ar skundą) mokėtino žyminio mokesčio, turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies šio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba mokėjimą atidėti (CPK 84 straipsnis). Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad teismas turi diskrecijos teisę atleisti asmenį tik nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, be to, teismas sprendžia klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo tik tuo atveju, kai į teismą besikreipianti šalis to prašo. Akcentuotina ir tai, kad toks prašymas turi būti pagrįstas, o pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą tenka jį pateikusiam asmeniui (CPK 178 straipsnis).
31. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina Nekilnojamojo turto registro, VĮ „Regitra“, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos ir išrašai, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-679/2009; 2010 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834/2010; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-201/2012; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1540-302/2017; kt.).
32. Taigi, tuo atveju, jeigu nebūtų pagrindo atleisti apeliantės nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, ieškovė patikslintame ieškinyje galėtų pateikti motyvuotą prašymą atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 3 dalies pagrindu, kurio pagrįstumą, spręsdamas patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, įvertintų pirmosios instancijos teismas.
33. Atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, taip pat apeliantei išaiškintina, kad jos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, galės būti sprendžiamas tik tada, kai bus išspręstas jos patikslinto ieškinio priėmimo klausimas (CPK 147 straipsnio 1 dalis). Be to, papildomai atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su ieškinyje keliamais reikalavimais, o prašymas turi būti pagrįstas, nurodant, kodėl, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Dėl procesinės bylos baigties
34. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad, vadovaujantis apeliantės atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
35. Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas patikslinto ieškinio trūkumams ištaisyti jau yra pasibaigęs, tokį terminą iš naujo nustato apeliacinės instancijos teismas (CPK 7 straipsnis), išaiškindamas, kad patikslintas ieškinys turi būti teikiamas pirmosios instancijos teismui
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalimi, 337 straipsnio 1 dalimi ir 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei J. K. terminą iki 2019 m. kovo 7 d. (imtinai) pašalinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartyje nurodytus patikslinto ieškinio trūkumus, priešingu atveju, patikslintas ieškinys bus laikomas nepaduotu ir gražintas jį padavusiam asmeniui.
Teisėja Romualda Janovičienė