Administracinė byla Nr. I2-2791-331/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00955-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Užubalio,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos Kavateka skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Konekta“ dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) 2021 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. A51-/21(3.3.2.26E-MTA) atsisakė kompensuoti automobilio remonto darbus (žalą) dėl užvirtusio medžio ant pareiškjai priklausančio automobilio, kuris stovėjo adresu Savanorių pr. 65A, Vilniuje.
2. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Administracijos sprendimą, nurodytą Administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus 2021 m. kovo 15 d. rašte Nr. A51 -/21 (3.3.2.26E-MTA); 2) įpareigoti Administraciją įvertinti ant automobilio užvirtusio medžio ir visų kitų šalia verslo centro, esančio Vilniuje, Savanorių pr. 65A, automobilių stovėjimo aikštelės augančių medžių, potencialiai keliančių užvirtimo pavojų visoms šioje aikštelėje statomiems (laikomiems) automobiliams, būklę; 3) įpareigoti Administraciją atlyginti MB Kavateka padarytą 5 572 (penki tūkstančiai penki šimtai septyniasdešimt du) eur žalą dėl įmonei priklausančio automobilio apgadinimo, atsiradusią dėl Vilniaus miesto savivaldybės neveikimo, netinkamai organizuojant želdinių apsaugą ir priežiūrą.
2.1. Paaiškino, kad 2021 m. sausio 26 d. verslo centro, esančio Savanorių pr. 65A, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje dėl nukritusios savivaldybės priežiūrai priklausančio medžio stambios šakos buvo apgadintas įmonei MB Kavateka priklausantis automobilis AUDI A5 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis). Apie įvykį pranešė policijai (ROIK 0121000052022). Dėl padarytų apgadinimų, automobilis tapo netinkamas eksploatuoti. Nepriklausomų ekspertų vertinimu, padarytos žalos dydis yra 5 572 eur (ekspertų išvados kopija prideda).
2.2. 2021 m. sausio 30 d. pateikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos, padarytos automobiliui dėl nuvirtusios medžio šakos, atlyginimo, prašė įvertinti ant automobilio užvirtusio medžio ir visų kitų šalia verslo centro, esančio Vilniuje, Savanorių pr. 65A, automobilių stovėjimo aikštelės augančių medžių, potencialiai keliančių užvirtimo pavojų visoms šioje aikštelėje statomiems (laikomiems) automobiliams, būklę. Tačiau Administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius ginčijamu raštu atsisakė kompensuoti patirtą žalą, nevertino ir neapžiūrėjo automobilio, taip pat ir medžių potencialiai keliančių pavojų visiems šioje aikštelėje statomiems (laikomiems) automobiliams.
2.3. Teigia, kad savivaldybės pareiga organizuoti jos teritorijoje esančių želdynų apsaugą ir stebėseną yra nustatyta teisės aktuose, t. y. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintose Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėse. Vilniaus m. savivaldybė, vykdydama teisės aktais jai pavestas želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos, jų būklės stebėsenos funkcijas, organizuodama želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad įvykio vietos teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Tuo tarpu savivaldybė netinkamai vykdė Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi nustatytą pareigą rūpintis tinkama jos teritorijoje esančių želdynų būkle, todėl laiku nepašalino pavojų keliančio medžio.
2.4. Pažymi, kad Savivaldybė, būdama atsakinga už jos teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad verslo centro, esančio Savanorių pr. 65A, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje ir šalia jos augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Apie tai, kad įvykio teritorijoje buvo inventorizuoti medžiai ir įvertinta šių medžių būklė, savivaldybė savo rašte informacijos nepateikė, tik nurodė, kad iki 2021 m. sausio 26 d. į savivaldybę dėl nulūžusio, galimai avarinio medžio, niekas nesikreipė, ir tikslesnių aplinkybių dėl medžių inventorizavimo ir su jų būklės vertinimu, priežiūra susijusiais darbais vykdymo įvykio teritorijoje nenurodė. Todėl, savivaldybė netinkamai vykdė jai teisės aktais priskirtas funkcijas, susijusias su želdinių būklės vertinimu ir savalaike priežiūra ir nesiėmė pakankamų priemonių, kad išvengtų žalos dėl medžio lūžimo, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus anksčiau minėtus teisės aktus privalėjo veikti.
3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad šioje byloje ji nėra tinkama atsakovė, privalanti atlyginti automobiliui dėl nugriuvusio medžio padarytą žalą, nes pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kurio 7 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog minėtas žemės sklypas 2003 m. sausio 29 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2003-26535 iki 2102 m. sausio 28 d. yra išnuomotas UAB „KONEKTA“.
3.1. Teigia, kad pagal Želdynų įstatymo 2 straipsnio 32 dalies nuostatas, želdynų ir želdinių valdytojas yra želdynų ir želdinių savininkas ar savivaldybė, valstybės įmonė ar organizacija, patikėjimo teise valdantys įstatymų nustatyta tvarka jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę žemę, kurioje yra želdynų ir želdinių, ar kitas fizinis ar juridinis asmuo, teisėtai įgijęs privačios žemės valdymo teisę ar žemę naudojantis įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu pagrindu, arba turintis tik želdynų ir želdinių valdymo teisę. To paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad želdynų ir želdinių valdytojai ir savininkai privalo: 1) išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus; 2) taikyti kovos su kenkėjais ir ligomis priemones.
3.2. Pažymi, kad be savivaldybės leidimo kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti savivaldybės
teritorijoje esančius želdynus yra draudžiama, tačiau mano, jog minėti žemės naudotojai savo pareigą saugoti ir prižiūrėti jų naudojamame žemės sklype augančius medžius privalėjo įvykdyti
pranešdami Administracijai apie prastą jų naudojamame žemės sklype esančių želdynų būklę, jeigu tokią būtų pastebėję. Todėl, dėl galimai avarinio medžio (jo prastos būklės, galimo pavojaus, keliamų nepatogumų ar kitų aplinkybių), niekas (nei sklypo savininkas, nei valdytojas) iki 2021 m. sausio 30 d. į Administraciją nesikreipė. Minėtu laikotarpiu dėl šioje teritorijoje esančių želdynų prastos būklės nebuvo gautas ir nė vienas gyventojų skundas, seniūno pranešimas ar kitas kreipimasis, dėl kurių Administracija, realiai įvertinusi medžio būklę, būtų privalėjusi imtis veiksmų ir vykdyti savo pareigą organizuoti želdynų priežiūrą, t. y. išduoti leidimą tokį medį pašalinti.
3.3. Mano, kad želdynų valdytojais gali būti laikomi asmenys, naudojantys žemės sklypą nuomos sutarties pagrindu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nurodytos Vietos savivaldos įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo, Želdynų įstatymo, Civilinio Kodekso ir Taisyklių nuostatos dėl savivaldybių teisių ir pareigų, susijusių su jų teritorijose esančių želdynų ir želdinių priežiūra, nėra aiškintinos taip, kad bet kokia žala, atsiradusi dėl netinkamos želdynų ir želdinių priežiūros, nepriklausomai nuo žemės sklypo, kuriame jie yra, nuosavybės formos ar valdymo, turi būti atlyginama iš savivaldybės biudžeto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1278-624/2017).
3.4. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja į bylą nepateikė dokumento, įrodančio, kad sąmatoje nurodyta suma tikrai buvo apmokėta. Žalos dydis yra grindžiamas UAB „Marleksa“ 2021 m. vasario 1 d. remonto sąmata, kuri niekaip negali būti prilyginama mokėjimą patvirtinančiam dokumentui. Be to, nėra pateikta jokių duomenų apie detalių nusidėvėjimo įvertinimą, todėl mokėjimas nėra įrodytas, pareiškėjos pateikti įrodymai neatitinka Lietuvos teisės sistemoje įtvirtino realių nuostolių principo. Pagal teismų suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose dėl žalos atlyginimo, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie buvo tiesiogiai nulemti įvykio, o žalos dydis nustatomas ne turint tikslą suremontuoti, pagerinti ir atnaujinti automobilį, tačiau siekiant atkurti automobilio būklę tiksliai į tokią, kuri buvo prieš įvykstant įvykiui. Todėl šioje byloje pareiškėja žalos dydžio apskritai neįrodė, nes nėra įrodytas apmokėjimo faktas, tuo labiau, kad atsiradusi žala yra susijusi išimtinai su 2021 m. sausio 26 d. įvykiu bei jose nurodytos sumos yra neginčijamos ir įrodytos.
3.5. Teigia, kad įvykio dieną medis nulūžo dėl stichinės nelaimės padarinių, susikaupusio neįprastai didelio sniego kiekio, todėl, Atsakovė sukeltų padarinių negalėjo nei numatyti, nei kontroliuoti, todėl civilinė atsakomybė Atsakovės atžvilgiu netaikytina. Teismų praktikoje yra atvejų, kai nepaisant to, kad teismas nepripažįsta tam tikrų aplinkybių force majeure aplinkybe, tačiau sumažina iš dalies nuostolių dydį. Kai kurie teismai iš dalies atleidžia nuo civilinės atsakomybės dėl stichinės jėgos aplinkybių, remdamiesi ne Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 straipsnio 1 ir 2 dalimis, o Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
3.6. Pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju turėtų būti įvertinamas ir toks faktas, ar pats automobilio savininkas laikėsi bendros pareigos elgtis atsargiai, atidžiai ir rūpestingai. Automobilio valdytojas priėmė sprendimą, t. y. prisiėmė riziką įvykio dieną pastatyti automobilį vietoje tiesiogiai po medžiais, taip sukeliant didelę grėsmę tiek asmenų, tiek automobilio saugumui. Ši aplinkybė neturėtų būti ignoruojama, negali būti vertinama kaip pakankamai atsargus ir apdairus asmens elgesys. Tokie automobilio valdytojo veiksmai patvirtina paties automobilio valdytojo kaltę, kad skunde patirta žala didele dalimi kilusi būtent iš automobilio valdytojo neatsargių tyčinių veiksmų. Žala nebūtų atsiradusi, jei automobilio valdytojas būtų laikęsis bendros pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai. Būtent rizikos prisiėmimas, taip pat gali būti pagrindu, jei ne atleisti kitą pusę nuo civilinės atsakomybės, tai sumažinti priteistiną žalos atlyginimą (Civilinio kodekso 6.253 straipsnio 5 dalis). Pažymi, kad sniegas ant medžių šakų kaupėsi palaipsniui, jau diena prieš įvairiausios žinių tarnybos pranešė apie pirmadienį po piet prasidėsiančia stichiją, ragino nestatyti automobilių į pavojingą zoną, t. y. po medžiais, tačiau nepaisant to nukentėjusysis pastatė automobilį aikštelėje netoli medžio ar po juo, nepasirūpino vėlesniu jo perstūmimu, t. y. nedėjo protingų pastangų galimai žalai (bent jos daliai) išvengti ar sumažinti. Dėl nurodytų priežasčių priteistinos žalos atlyginimas turėtų būti mažintinas.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Konekta“ prašo pareiškėjo skundą patenkinti. Atsiliepime paaiškino, kad bendrovė valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu naudojasi adresu Savanorių pr. 65A, Vilniuje esančiu, 0,5937 ha ploto dydžio žemės sklypu (registro Nr. 1/44559, unikalus Nr. 0101-0052-0343. Tai patvirtina, nuo 2016 m. birželio 4 d. 10:41:27 val. galiojantis VĮ "Registrų centras" Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas ir šio žemės sklypo geodeziniai bei žemės matavimų planai. Nuo to laiko nuomos sutarties pagrindu naudojamos valstybinės žemės sklypo ploto dydis, o dėl to ir jo ribos nesikeitė.
4.1. Pažymi, kad 2018 m. gegužės 14 d. buvo užbaigtas, sutikrintas, patvirtintas bei Vilniaus miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus priimtas uždarųjų akcinių bendrovių "Geoksis" ir "Skaidula", parengtas bendrovei, išnuomotos nurodyto valstybinės žemės sklypo ribų, jame ir šalia jo ribų esančios: energetinių požeminių tinklų ir komunikacijų, o būtent dėl to ir medžių lokacijos. Iš teismui pateikto plano matyti pažymėtas medis, augantis už trečiojo suinteresuotojo asmens nuomos sutarties pagrindu naudojamo žemės sklypo ribų, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės priežiūroje esančioje žemėje. Dėl šios priežasties bei pagrindo uždaroji akcinė bendrovė "Konekta" nėra, negali ir neturėtų būti atsakinga už nukritusiomis medžio šakomis pareiškėjos turtui, t. y. automobiliui, padarytą turtinę žalą ir jos atlyginimą.
4.2. Atkreipė dėmesį, kad bendrovei "Konekta" išnuomotos valstybinės žemės sklypo ribos ir medžiai susiję su faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniai pagrindai, yra puikiai žinomi ir negali būti nežinomi atsakovei Administracijai bei joje dirbantiems atsakingiems tarnautojams, todėl atsakovės teiginys, kad bendrovė kalta dėl nukritusio medžio ant pareiškėjos automobilio, yra nepagrįstas, nes nebuvo ir nėra pagrindų dėl kurių šioje byloje turėtų ar galėtų būti svarstomas bendovės "Konekta" kaip trečiojo suinteresuotojo asmens arba kaip galimos atsakovės kaltės ir atsakomybės dėl 2021 m. sausio 26 d. verslo centro, esančio Savanorių pr. 65A automobilių stovėjimo aikštelėje automobiliui "(duomenys neskelbtini)", turinčio valst. reg. ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) padarytosios, t. y. pareiškėjos patirtos turtinės žalos atlyginimo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl turtinės žalos priteisimo, pareiškėjai MB Kavateka kreipusis į administracinį teismą prašant panaikinti ginčijamą sprendimą, kuriuo atsakovė atsisakė kompensuoti žalą, įpareigoti atlyginti turtinę žalą, kilusią dėl medžio nulūžusios šakos apgadinto automobilio, iš atsakovo Administracijos.
6. Nustatyta, kad 2021 m. sausio 26 d. verslo centro, esančio Savanorių pr. 65A, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje dėl nukritusios savivaldybės priežiūrai priklausančio medžio stambios šakos buvo apgadintas įmonei MB Kavateka priklausantis automobilis (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie įvykį buvo pranešta policijai (ROIK 0121000052022). Pareiškėja pateikė UAB “Marleksa” detalią 20212 m. vasario 1 d. transporto priemonės vertinimo pažymą Nr. 20-401-03, iš kurios matyti, kad automobilio bazinė kaina 2021 m. sausio 29 d. sudaro 15 930 su PVM, o atkūrimo (remonto) sąnaudos su PVM 2021 m. sausio 29 d. sudaro 5 572 Eur (b. l. 47-101).
6.1. Pareiškėja 2021 m. sausio 30 d. pretenzija kreipėsi į Administraciją atlyginti turtinę žalą dėl atsiradusios žalos, kai 2021 m. sausio 26 d. automobilių stovėjimo aikštelėje dėl nukritusios savivaldybės priežiūrai priklausančio medžio stambios šakos buvo apgadintas įmonei MB Kavateka priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat prašė įvertinti medžių, potenciliai keliančių užvirtimo pavojų visoms šioje aikštelėje statomiems automobiliams (b. l. 8).
6.2. Administracija 2021 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. A51-/21(3.3.2.26E-MTA) atsisakė kompensuoti automobilio remonto darbus (žalą) dėl užvirtusio medžio ant pareiškjai priklausančio automobilio, kuris stovėjo adresu Savanorių pr. 65A, Vilniuje, paaiškindama, jog nėra aišku dėl kokių priežasčių lūžo medis, ar dėl to, kad jis buvo neprižiūrimas, ar dėl nenugalimos jėgos, be to, nėra duomenų, kurie patvirtintų faktą, jog būtent dėl Administracijos veiksmų/neveikimo buvo apgadinta transporto priemonė.
7. Pareiškėjos teigimu, Administracija, būdama atsakinga už jos teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad verslo centro, esančio Savanorių pr. 65A, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje ir šalia jos augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Tuo tarpu savivaldybė netinkamai vykdė jai teisės aktais priskirtas funkcijas, susijusias su želdinių būklės vertinimu ir savalaike priežiūra ir nesiėmė pakankamų priemonių, kad išvengtų žalos dėl medžio lūžimo, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus anksčiau minėtus teisės aktus privalėjo veikti.
8. Atsakovė su pareiškėjos teiginiais nesutinka, argumentuodama, kad šioje byloje ji nėra tinkama atsakovė, privalanti atlyginti automobiliui dėl nugriuvusio medžio padarytą žalą, nes pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kurio 7 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog minėtas žemės sklypas 2003 m. sausio 29 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2003-26535 iki 2102 m. sausio 28 d. yra išnuomotas UAB „Konekta“; pareiškėja į bylą nepateikė dokumento, įrodančio, kad sąmatoje nurodyta suma tikrai buvo apmokėta; įvykio dieną medis nulūžo dėl stichinės nelaimės padarinių, susikaupusio neįprastai didelio sniego kiekio, todėl, atsakovė sukeltų padarinių negalėjo nei numatyti, nei kontroliuoti, todėl civilinė atsakomybė atsakovės atžvilgiu netaikytina; šiuo konkrečiu atveju turėtų būti įvertinamas ir toks faktas, ar pats automobilio savininkas laikėsi bendros pareigos elgtis atsargiai, atidžiai ir rūpestingai.
9. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos.
9.1. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis).
9.2. Įvertinus šias teisės normas, darytina išvada, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Todėl, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1355/2010).
9.3. Taigi, atsižvelgus į aptartas teisines nuostatas, byloje turi būti vertinamas atsakovės veiksmų/neveikimo teisėtumas. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte nustatyta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje.
9.4. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte numatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena.
9.5. Pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Pagal Želdynų įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos.
9.6. Paminėtas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad savivaldybės turi pareigą vykdyti želdynų ir želdinių stebėseną, inter alia siekiant nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma (LVAT administracinėje byloje Nr. A622-1673/2012; Nr. A362-438/2015). Taip pat pagal Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos.
9.7. Be to, 9Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, vadovaudamasis Želdynų įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtino Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisykles (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 1 punktas apibrėžia, kad medžių ir krūmų priežiūra apima tokius darbus, kaip medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus. Taisyklėmis vadovaujasi ir savivaldybės (Taisyklių 3 punktas). Šios taisyklės privalomos prižiūrint medžius ir krūmus, vandens telkinius, esančius želdynuose, vejas ir gėlynus visuose miestų ir miestelių želdynuose, išskyrus esančius privačioje žemėje ir privačioje namų valdoje, jomis vadovaujasi savivaldybės, valstybinės kelių priežiūros įmonės, fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys medžių ir krūmų (išskyrus augančių privačioje žemėje) priežiūros darbus. Pagal Taisyklių nuostatas, medžių ir krūmų priežiūros darbai apima, ir vėjo, ir sniego nulaužtų, aplaužytų, pavojingai palinkusių, pavojų praeiviams ir pastatams keliančių, baigiančių džiūti stiebų ir šakų šalinimą, tikrinamą, ar seni medžiai nėra supuvę ir jei reikia jų pašalinimą (43 ir 44 punktai). Joms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti (Taisyklių 44 punktas) (LVAT administracinėje byloje Nr. A62-932/2011).
9.8. Sisteminis anksčiau nurodytų teisės aktų nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad būtent savivaldybei nustatyta pareiga atlikti jos teritorijoje esančių, valstybinėje ar jai priskirtoje žemėje augančių medžių ir krūmų priežiūrą, kas apima ir tikrinimą, ar medžiai nėra supuvę, supuvusių medžių šalinimą, taip pat pavojų keliančių šakų ir medžių stiebų šalinimą. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma (LVAT administracinėse bylose Nr. A622-1673/2012, Nr. eA-1038-1062/2017, Nr. eA-433-629/2019). Minėta praktika atitinka ir bendrosios kompetencijos kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, kad valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdinių prižiūra pavesta savivaldybei (LAT civilinėse bylose Nr. 3K-3-21/2012, 3K-3-360/2013).
10. Vadinasi, nurodyti teisės aktai aiškiai patvirtina, kad atsakovas – Vilniaus miesto savivaldybė, būdamas atsakingas už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydamas jų būklės stebėseną, organizuodamas valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad šalia Savanorių pr. 65A, Vilniuje, stovėjimo aikštelės augęs medis nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Tačiau nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi atitinkamų priemonių, jog minėtoje teritorijoje būtų vykdoma tinkama augančių želdinių (taip pat ir medžio nūlūžusios šakos) priežiūra, stebima jų būklė.
11. 1Byloje taip pat nėra pateiktų duomenų, kad žalos kilimą, medžiui užvirtus ant automobilio, nulėmė kitų asmenų veiksmai ar gamtos reiškiniai, o ne atsakovo veiksmai – netinkama medžio priežiūra. Tokių aplinkybių nenurodo ir atsakovas.
12. Iš atsakovo pateiktos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus 2021 m. balandžio 8 d. pažymos apie meteorologines sąlygas matyti, kad didžiausias vėjo greitis įvykio dieną, t. y. 2021 m. spalio 26 d., siekė 14,8 m/s, kritulių kiekis 19,8 mm. Nuo sausio 25 d. 14 val. 30 min iki sausio 26 d. vėlaus vakaro be pertraukų fiksuoti krituliai. Dažniausiai snigo, protarpiai krito šlapdriba, oro tempertūra buvo artima 0oC, drėgnas sniegas kaupėsi ant medžių šakų (b. l. 156). Teismo vertinimu, esant tokiam vėjui pagal empirinę vėjo intensyvumo – tarptautinę Boforto skalę, siūbuoja medžiai, linksta didelės šakos, eiti prieš vėją sunku, tačiau pagal šią skalę, medžiai lūžta tik vėjo greičiui esant 24,5–28,4 m/s. Vėjo įtakos medžio nuvirtimui aspektu yra pasisakęs LVAT administracinėse bylose Nr. A552-2084/2013, Nr. A442-2227/2012. Iš esmės panašiai vėjo greitis, kaip ekstremalus įvykis, vertinamas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 241 „Dėl ekstremalių įvykių kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 153-6928), kurio 2.1.1 punkte prie stichinių meteorologinių reiškinių inter alia priskiriama labai stipri audra, kurios metu vėjo greitis siekia nuo 28 iki 32 m/s.
13. Atsakovė šiuo atveju nepateikė įrodymų, kad Savanorių pr., Vilniuje, būtų lūžę ar išvirtę kiti medžiai, jog būtų galima teigti, kad vėjo stiprumas buvo didesnis nei nurodyta hidrometeorologijos tarnybos pažymoje, taip pat nepateikė įrodymų dėl sniego padarytos žalos. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pažymi, kad, net įvykio metu esant atsakovo nurodytam 17 m/s greičiui, normalios fiziologinės būklės medžiai nelūžta, todėl nagrinėjamu atveju vėjas negali būti traktuojamas kaip vienintelis faktorius, nulėmęs medžio nulūžimą, todėl vertinamas kaip nenugalima jėga ir šalinantis atsakovo atsakomybę.
14. Taip pat atsakovė nepateikė kitų nagrinėjamu atveju reikšmingų įrodymų, patvirtinančių, kad ji ėmėsi visų reikalingų atitinkamų priemonių, jog minėtoje teritorijoje būtų vykdoma tinkama augančių želdinių (taip pat ir nuvirtusio medžio) priežiūra, stebima jo būklė. Atsakovė nepateikė duomenų, kad iki įvykio nurodytoje teritorijoje želdinius inventorizavo, t. y. tinkamai neatliko šios pareigos, kuri apima ir medžių fiziologinės būklės vertinimą. Tai sudaro pagrindą teigti, jog atsakovė nevykdė pareigos apskaityti, inventorizuoti, stebėti želdinius. Teismas pažymi ir tai, kad pareigą vykdyti tinkamą ir savalaikę medžių ir krūmų priežiūrą savivaldybei nustato teisės aktai, todėl suinteresuotų asmenų prašymas dėl tam tikro želdinio būklės nėra būtinas. Tai, kad želdinių valdytojai turi pareigas prižiūrėti želdinius neeliminuoja savivaldybės pareigos, kuri imperatyviai įtvirtinta viešosios teisės normose. Tuo pačiu, tai neatleidžia ir želdinių valdytojų nuo pareigos vykdymo ir galimos atsakomybės, tačiau tokia atsakomybė jau būtų išvestinė ir šioje byloje nenagrinėjama. Jiems viešoji želdinių priežiūros funkcija, priklausanti savivaldybei, nebuvo perleista, o šioje byloje svarbi būtent savivaldybės viešojo administravimo veikla.
15. Teismas, nustatęs faktines ir teisines aplinkybes, sprendžia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ginčo sprendime padarė nepagrįstą išvadą, argumentuodama, kad nėra aišku dėl kokių priežasčių lūžo medis, ar dėl to, kad jis buvo neprižiūrimas, ar dėl nenugalimos jėgos, be to, nėra duomenų, kurie patvirtintų faktą, jog būtent dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų/neveikimo buvo apgadinta transporto priemonė. Todėl ginčijamas sprendimas yra naikintinas, pareiškėja privalo įvertinti ant automobilio užvirtusio medžio ir visų kitų šalia verslo centro, esančio Vilniuje, Savanorių pr. 65A, automobilių stovėjimo aikštelės augančių medžių, potencialiai keliančių užvirtimo pavojų visoms šioje aikštelėje statomiems (laikomiems) automobiliams, būklę.
16. Priešingai, kaip jau buvo konstatuota, Vilniaus miesto savivaldybei teisės aktai nustato atsakomybę už miesto želdinių priežiūros organizavimą ir vykdymą, pareigą užtikrinti, kad atsakovo valdomoje teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Tačiau šiuo atveju teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad savivaldybė ėmėsi atitinkamų priemonių – stebėjo ir vertino medžių fiziologinę būklę bei ėmėsi atitinkamų prevencinių priemonių pažeistiems medžiams prižiūrėti. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Įvertinus turimus duomenis spręstina, kad medžio šaka nulūžo pati, neveikiama tokios vėjo jėgos ar sniego, kurios galėtų nulaužti sveikų medžių šakas, kitų asmenų veiklos nuverčiant medį nenustatyta. Taigi, nagrinėjamu atveju yra visos būtinos viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygos, todėl nagrinėtinas klausimas dėl įpareigojimo atsakovę atlyginti pareiškėjai padarytą žalą dėl įmonei priklausančio automobilio apgadinimo, atsiradusią dėl Vilniaus m. savivaldybės neveikimo, netinkamai organizuojant želdinių apsaugą ir priežiūrą.
17. Pareiškėja grįsdama reikalaujamos priteisti žalos dydį, pateikė teismui UAB “Marleksa” detalią 20212 m. vasario 1 d. transporto priemonės vertinimo pažymą Nr. 20-401-03, iš kurios matyti, kad automobilio bazinė kaina 2021 m. sausio 29 d. sudaro 15 930 su PVM, o atkūrimo (remonto) sąnaudos su PVM 2021 m. sausio 29 d. sudaro 5 572 Eur. Iš sąmatos matyti, kad joje nurodyti darbai, medžiagos ir detalės, susijusios su automobilio apgadinimais ir atkūrimu bei remontu. Iš į bylą pateiktų nuotraukų, vaizduojančių nulūžusios medžio šakos, susijusios su automobilio apgadinimais, matyti, kad nukentėjo būtent pareiškėjos automobilis (b. l. 47-101).
18. Bendruosius žalos atlyginimo principus įtvirtina Civilinis kodeksas (6.249 pvz., straipsnis). ABTĮ 4 straipsnio 7 dalis nustato, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad žalos administravimo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Šiuo pagrindu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (toliau – ir Išmokos Taisyklės), 15 punktas nustato, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo nurodytu būdu. Išmokos taisyklės suponuoja, kad dėl eismo įvykio padaryta žala dėl transporto priemonės sugadinimo apima išlaidas, būtinas sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Tuo atveju, jei transporto priemonė buvo remontuojama, žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal faktiškai turėtas išlaidas, o jei neremontuojama – apskaičiuojamas pagal būtinąsias remonto išlaidas. Toks žalos dėl turto sugadinimo aiškinimas atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą.
19. Kaip matyti, Sąmata sudaryta naudojant „Audatex“ sistemą. Ši sistema teisės aktais pripažįstama kaip viena iš naudotinų transporto priemonių vertinime (Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 10, 4 punktas). Atsakovės atstovas dėl Sąmatoje nurodytų įkainių prieštaravimų neteikė. Sąmatoje nurodytos pozicijos, susijusios su šio automobilio remontu. Pagal pateiktas foto nuotraukas būtent šis automobilis buvo apgadintas. Teismas sprendžia, kad pateikta Pažyma patvirtina būtinąsias remonto ir dalių keitimo išlaidas. Atsakovė prieštaravimų ir įrodymų dėl remonto kainos, įskaitant ir nusidėvėjimo aspektus, neteikė. Todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su Pažymoje nurodytomis keistinų dalių kainomis. Todėl visa Pažymoje nurodyta suma 4 604,73 Eur (be PVM) sudaro patirtą žalą.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006, vertinant, ar į išlaidas transporto priemonei suremontuoti (t. y. draudimo išmoką) turi būti įtraukta PVM suma, išaiškinta, kad tuo atveju, kai automobilis neremontuojamas, prievolė apskaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM neatsiranda, nes nėra apmokestinimo objekto, todėl tiek PVM mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų automobiliui suremontuoti, vertė be PVM. Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių turėtas automobilio remonto išlaidas, jai suteiktas paslaugas, UAB „Marleksa“ Pažymoje nurodytas PVM, kurį sudaro 966,99 Eur, negali būti priteisiamas kaip patirta žala.
21. Atsakovė prašo teismo mažinti priteistinos žalos dydį, nes, kaip teigia, jos atsiradimą nulėmė ir pačio pareiškėjo nerūpestingumas, neatsargumas – jis turėjo numatyti, kad automobilį palieka ten, kur jis gali būti apgadintas.
22. Civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.
23. Įvertinęs nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją ir tai, kad savivaldybės administracija nevykdė teisės aktuose jai nustatytos pareigos – užtikrinti tinkamą medžio priežiūrą, laiku pašalinti supuvusį bei pavojų žmonėms ir jų turtui keliantį medį, teismas atsakovės argumentus dėl pareiškėjo kaltės atmeta kaip nepagrįstus. Pareiškėjai nėra ir negali būti taikomi didesnio rūpestingumo ir apdairumo standartai, todėl iš jo negalėjo būti reikalaujama įvertinti augančio ir galinčio nulūžti medžio keliamą pavojų ir / ar jo laipsnį. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjos automobilis Savanorių pr. 65A, Vilniuje, stovėjimo aikštelėje stovėjo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
24. Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytus argumentus, darytina išvada, jog, kaip minėta, yra nustatytos visos atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, tačiau, atsižvelgiant į žalos kilimo aplinkybes, žalos atlyginimas nenukrypstant nuo formuojamos teismų praktikos nagrinėjamu atveju mažintinas vienu trečdaliu iki 3 069,97 (4 604,73- 33.33% = 3069,97). Pažymėtina, kad tokios praktikos LVAT laikosi analogiškose bylose (LVAT administracinėse bylose Nr. A-3725-552/2017, eA-1038-1062/2017 ir kt.). Taigi, vadovaujantis išdėstytu iš atsakovės pareiškėjai priteistina 3 069,97 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl įmonei priklausančio automobilio apgadinimo, atsiradusią dėl Vilniaus m. savivaldybės neveikimo, netinkamai organizuojant želdinių apsaugą ir priežiūrą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos mažosios bendrijos Kavateka (įmonės kodas Nr. 303859995) skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. A51 -/21 (3.3.2.26E-MTA).
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją įvertinti visų kitų šalia verslo centro, esančio Savanorių pr. 65A, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelės augančių medžių, potencialiai keliančių užvirtimo pavojų visoms šioje aikštelėje statomiems (laikomiems) automobiliams, būklę.
Priteisti pareiškėjai mažajai bendrijai Kavateka (įmonės kodas Nr. 303859995) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 3 069,97 Eur (tris tūkstančius šešiasdešimt devynis eurus, 97 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Mefodija Povilaitienė
Henrikas Sadauskas
Gediminas Užubalis