Administracinė byla Nr. AS-102-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02287-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Umonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. J., V. P. ir R. A. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. J., V. P. ir R. A. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjai V. J., V. P. ir R. A. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. T2-144 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės peticijų komisijos sudarymo“; 2) panaikinti Tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. T2-272 „Dėl pareiškėjų grupės 2019 m. liepos 22 d. skundo „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės peticijų komisijos sprendimo nepripažinti kreipimosi peticija panaikinimo“; 3) įpareigoti atsakovą Tarybos 2004 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 1-406 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės peticijų komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 31 punkte išbraukti sakinį „sprendimas atsisakyti tenkinti skundą yra galutinis ir neskundžiamas“; 4) įpareigoti Tarybą suformuoti naujos teisėtos sudėties Klaipėdos miesto savivaldybės peticijų komisiją; 5) kreipimosi pripažinimo peticija klausimo iš naujo svarstymą perduoti naujos teisėtos sudėties Klaipėdos miesto savivaldybės peticijų komisijai.   

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą skundo trūkumams pašalinti.

Pirmosios instancijos teismas nutartyje, be kita ko, nurodė, kad Nuostatai yra norminis teisės aktas, o norminių administracinių aktų teisėtumui tirti nustatyta speciali tvarka. Pareiškėjų skundo reikalavimas įpareigoti Tarybą Nuostatų 31 punkte išbraukti sakinį „sprendimas atsisakyti tenkinti skundą yra galutinis ir neskundžiamas“, negali būti priimtas ir nagrinėjamas kaip vienas iš skundo reikalavimų, tačiau pareiškėjai galėtų prašyti ištirti norminį administracinį aktą, kai skundas bus nagrinėjamas teisme. Pareiškėjams prašant ištirti Nuostatų 31 punkte įtvirtintą nuostatą, toks prašymas turėtų būti pagrįstas teisiniais motyvais ir nurodytos aplinkybės, dėl kurių pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose 2019 m. gruodžio 5 d. gautas pareiškimas, kuriame pareiškėjai nurodė, kad jų pateiktas skundas neturi trūkumų, o teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis neatitinka įstatymo reikalavimų. Pareiškėjai pažymėjo, jog jų prašymas dėl Nuostatų 31 punkto yra pagrįstas teisiniais motyvais, jis yra tiesiogiai susijęs su reikalavimu panaikinti Tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. T2-272. Galiojanti Nuostatų 31 punkto norma pareiškėjams užkerta kelią sprendimą netenkinti jų skundo skųsti nustatyta tvarka, todėl ši nuostata akivaizdžiai prieštarauja įstatymui.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi priėmė pareiškėjų skundo dalį dėl Tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T2-144 ir 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. T2-272 panaikinimo bei Tarybos įpareigojimo suformuoti naujos teisėtos sudėties Klaipėdos miesto savivaldybės peticijų komisiją, kreipimosi pripažinimo peticija klausimo iš naujo svarstymo perdavimo naujos teisėtos sudėties Klaipėdos miesto savivaldybės peticijų komisijai; tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundo dalį dėl Tarybos įpareigojimo iš Nuostatų 31 punkto išbraukti sakinį „sprendimas atsisakyti tenkinti skundą yra galutinis ir neskundžiamas“.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjų skundo reikalavimas įpareigoti Tarybą iš Nuostatų 31 punkto išbraukti sakinį „sprendimas atsisakyti tenkinti skundą yra galutinis ir neskundžiamas“, negali būti priimtas ir nagrinėjamas kaip vienas iš skundo reikalavimų, nes teismas negali įpareigoti atsakovo pakeisti norminį teisės aktą pareiškėjų nurodomu būdu. Pareiškėjai, galėdami teikti prašymą ištirti norminio teisės akto teisėtumą, tokio prašymo teismui neteikia. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti šią pareiškėjų skundo dalį kaip nenagrinėtiną teismų. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjams taip pat išaiškino, kad bylos nagrinėjimo metu jie turi teisę pateikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112–115 straipsniuose nustatytus reikalavimus atitinkantį prašymą ištirti norminio akto teisėtumą ir kad kilus abejonių dėl byloje taikomo norminio administracinio teisės akto teisėtumo teismas pats gali spręsti klausimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo bylos pradėjimo.

II.

Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjų skundo dalį dėl Tarybos įpareigojimo iš Nuostatų 31 punkto išbraukti sakinį „sprendimas atsisakyti tenkinti skundą yra galutinis ir neskundžiamas“.

Pareiškėjai pakartotinai nurodo, kad jų prašymas dėl Nuostatų 31 punkto yra pagrįstas teisiniais motyvais, kad jis yra tiesiogiai susijęs su reikalavimu panaikinti Tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. T2-272 ir kad galiojanti Nuostatų 31 punkto norma pareiškėjams užkerta kelią sprendimą netenkinti jų skundo skųsti nustatyta tvarka, todėl ši nuostata akivaizdžiai prieštarauja įstatymui. Pareiškėjų manymu, teismas privalo įpareigoti Tarybą iš Nuostatų 31 punkto išbraukti sakinį „sprendimas atsisakyti tenkinti skundą yra galutinis ir neskundžiamas“, be to, šiuo konkrečiu atveju pats administracinis teismas, priėmęs visą kitą pareiškėjų skundo dalį, nutartimi privalo sustabdyti individualios bylos nagrinėjimą ir nuspręsti pradėti tyrimą.  

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti dalį pareiškėjų skundo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Tarybą iš norminio teisės akto – Nuostatų 31 punkto išbraukti sakinį „sprendimas atsisakyti tenkinti skundą yra galutinis ir neskundžiamas“ atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) ir išaiškino pareiškėjams teisę teikti prašymą ištirti su individualiąja byla susijusio norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 113 str.).

Pareiškėjai su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, mano, kad jų skundas turėtų būti priimtas nagrinėti visa apimtimi, kadangi Nuostatų 31 punktas prieštarauja įstatymams, pareiškėjai taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas turėtų pradėti tirti minėto norminio administracinio akto teisėtumą savo iniciatyva.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisės kreiptis į teismą, realizavimas administracinių ginčų srityje nustatytas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus. ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo. Prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (113 str. 1 d.). Kai nagrinėdamas individualiąją bylą pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo individualiosios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti tyrimą (113 str. 3 d.). Išnagrinėjęs bylą dėl pareiškimo (prašymo) ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų: skundžiamą norminį administracinį aktą (ar jo dalį) pripažinti teisėtu; skundžiamą norminį administracinį aktą (ar jo dalį) pripažinti prieštaraujančiu įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui (117 str. 1 d. 1–2 p.).

Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, kad siekdami norminio administracinio akto, susijusios su teisme nagrinėjama individualiąja byla, teisėtumo ištyrimo administraciniame teisme pareiškėjai turi reikšti aiškų procesinio pobūdžio prašymą ištirti tokio norminio administracinio akto teisėtumą, o ne materialųjį reikalavimą panaikinti tokį norminį administracinį aktą (jo dalį) ar įpareigoti tai padaryti skundžiamą norminį administracinį aktą priėmusį viešojo administravimo subjektą. Pažymėtina, jog, išnagrinėjęs bylą dėl prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, administracinis teismas gali tik pripažinti skundžiamą norminį administracinį aktą (jo dalį) teisėtu arba neteisėtu, o remdamasis tokiu išaiškinimu vėliau individualiąją bylą nagrinėjantis administracinis teismas gali išspręsti konkretų tarp šalių kilusį ginčą tenkindamas arba atmesdamas toje byloje suformuluotus materialiuosius reikalavimus. Administraciniams teismams teisės aktais nėra suteikta kompetencija patiems pakeisti ar panaikinti skundžiamą norminį administracinį aktą (jo dalį) ar įpareigoti tai padaryti skundžiamą norminį administracinį aktą priėmusią viešojo administravimo instituciją.  

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai konkretaus procesinio prašymo ištirti Nuostatų 31 punkto teisėtumą pirmosios instancijos teismui nereiškia, nors tokia teisė pareiškėjams buvo išaiškinta Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nutartyje. Pareiškėjai siekia, kad administracinis teismas įpareigotų atsakovą pakeisti norminio administracinio akto dalį, t. y. iš Nuostatų 31 punkto išbraukti sakinį „sprendimas atsisakyti tenkinti skundą yra galutinis ir neskundžiamas“. Kaip minėta, toks pareiškėjų reikalavimas neatitinka ABTĮ nustatytos administracinių teismų kompetencijos, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai konstatavo, jog aptariamas pareiškėjų skundo reikalavimas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka ir atsisakė jį priimti.

Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, atsisakymas priimti minėtą pareiškėjų skundo dalį neužkerta pareiškėjams kelio bylos nagrinėjimo metu ABTĮ nustatyta tvarka suformuluoti ir teikti teismui konkretų procesinio pobūdžio prašymą ištirti Nuostatų 31 punkto teisėtumą. Be to, sprendimą ištirti Nuostatų 31 punkto teisėtumą, nagrinėdamas tarp pareiškėjų ir Tarybos kilusį ginčą, savo iniciatyva gali priimti ir bylą nagrinėjantis teismas.

Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundo dalį, kuria jie prašė įpareigoti Tarybą iš Nuostatų 31 punkto išbraukti sakinį „sprendimas atsisakyti tenkinti skundą yra galutinis ir neskundžiamas“, naikinti šią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį nėra teisinio ir faktinio pagrindo, todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.  

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjų V. J., V. P. ir R. A. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Audrius Bakaveckas

                                        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė