Civilinė byla Nr. e2A-113-912/2025

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00195-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.3; 2.6.8.10; 2.6.18.3; 3.3.1.19.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės, Almos Urbanavičienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Latvijos Respublikoje registruotos bendrovės „SIA RERE BŪVE“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gelranga“ (pradinės ieškovės UAB „Langvila“ teisių perėmėja) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Latvijos Respublikoje registruotos bendrovės „SIA RERE BŪVE“ (toliau – ir „SIA RERE BŪVE“) 307 234,70 Eur skolą, 35 636,86 Eur delspinigius, 8 proc. procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad UAB „Langvila“ (rangovė) ir atsakovė (užsakovė) 2018 m. spalio 31 d. sudarė rangos darbų sutartį, pagal kurią rangovė įsipareigojo pagaminti, pristatyti ir įrengti pastato aliuminio stiklo fasadą objekte – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto studijų ir mokslo bazėje, statomoje įgyvendinant projektą – „Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto studijų ir mokslo bazės naujos statybos, Eivenių g. 2, Kaunas, rangos darbai“ (toliau – objektas). Bendra darbų kaina – 477 890 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM). Atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus per 45 kalendorines dienas po darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo ir PVM sąskaitos faktūros pateikimo bei sumokėti 0,05 proc. delspinigius, skaičiuojamus už visą rangos sutarties sumą už kiekvieną uždelstą mokėti dieną. Ieškovė atliko visus darbus ir perdavė juos atsakovei. Atsakovė yra skolinga 307 234,70 Eur be PVM už dalį darbų, perduotų pagal paskutinį atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 6. Ieškovė 2021 m. liepos 14 d. pateikė atsakovei atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 6. Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 11 d. raštu nurodė, kad įsipareigojimus pagal rangos sutartį perėmė kitas juridinis asmuo, todėl atsakovė neva įvykdė įsipareigojimus pagal rangos sutartį. Atsakovė neginčijo atliktų darbų ir jų kokybės.

3.       Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 43 010,10 Eur delspinigius, 6 proc. procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovė nurodė, kad ieškovė atliko darbus 2021 m. liepos 14 d., t. y. vėluodama daugiau negu dvejus metus (790 dienas). Rangovė laiku neatliko darbų, todėl atsakovė apskaičiavo 0,05 proc. delspinigius už sutarties kainą už kiekvieną pavėluotą dieną (477 890 Eur x 0,05 proc. x 180 dienų).

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2024 m. spalio 21 d. sprendimu patenkino ieškinį ir atmetė priešieškinį –  priteisė ieškovei iš atsakovės 307 234,70 Eur skolą už atliktus darbus ir 35 363,86 Eur delspinigius, 8 proc. procesines metines palūkanas ir 5 170,67 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6.       Teismas kvalifikavo, kad šalis siejo rangos sutarties santykiai. Teismas nenustatė, kad rangovės UAB „Langvila“ vadovai ar jos įgalioti asmenys sudarė susitarimus dėl rangos darbų kainos sumažinimo. Teismas nustatė, kad UAB „Langvila“ atliko darbus pagal rangos sutartį. Atsakovė neatsiskaitė už rangos darbus, kuriuos ieškovė vienašališkai perdavė atsakovei atliktų darbų priėmimo aktu Nr. 6. Atsakovė neginčijo atliktų darbų ir jų kokybės.

7.       Pagal vienašalį darbų perdavimo aktą Nr. 6 darbų perdavimo terminas suėjo 2021m. rugsėjo 21 d. Atsakovė už juos nesumokėjo, todėl turi ieškovei sumokėti 35 363,86 Eur delspinigius.

8.       Teismas nustatė, kad rangovė UAB „Langvila“ įvykdė prievolę 2021 m. liepos 14 d., kada pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą serija LAN 21 Nr. 33504 apmokėti už atliktus darbus. Galutinė užsakovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pratęsinėjo darbų atlikimo terminus, buvo sustabdžiusi jų vykdymą. Terminas darbams atlikti praleistas ne dėl ieškovės kaltės. Teismas nusprendė, kad atsakovė neturi teisės reikalauti iš ieškovės delspinigių už termino įvykdyti prievolę praleidimą.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Apeliaciniame skunde atsakovė „SIA RERE BŪVE“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį bei patenkinti priešieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1.                      Konsorciumo sutarties 5.5 papunktyje nustatyta, kad su subrangovais yra atsiskaitoma iš konsorciumo lėšų. Visos projektui įgyvendinti skirtos išlaidos dengiamos iš konsorciumo sąskaitoje esančių lėšų (6.2 papunktis). Iš konsorciumo sąskaitos atlikti mokėjimai už ieškovę, mokant tiesiogiai aliuminio, stiklo ir kitiems tiekėjams.

9.2.                      Teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertino rašytinių įrodymų, neteisingai nustatė bylos aplinkybes. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad už rangovę UAB „Langvila“ buvo sumokėta 300 000 Eur medžiagų tiekėjams (tai padarė užsakovė). Nurodytą aplinkybę patvirtina elektroniniai laiškai, UAB „Langvila“ direktoriaus paaiškinimai ir raštai. Teismas neišnagrinėjo priešieškinio.

9.3.                      Teismo sprendimas prieštaringas. Šalys neginčijo, kad ieškovė nepateikė raštiško pranešimo apie galutinį darbų užbaigimą. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad darbai perduoti tinkamai, bet nepagrindė, kodėl nelaikė pažeidimu pranešimo apie darbų perdavimą nepateikimo.

9.4.                      Ieškovė pateikė vienašalį darbų priėmimo–perdavimo aktą, patvirtinantį, kad ji vėlavo atlikti darbus 790 dienų. Byloje nėra įrodymų, kad darbų terminas buvo pratęstas. Darbų terminai buvo pratęsti vėdinimo ir kondicionavimo, bet ne stiklo ir aliuminio darbams atlikti. Užsakovas VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pratęsė terminus UAB „HSC Baltic“, bet ne ieškovei. Teismas neteisingai nusprendė, kad terminas buvo pratęstas.

9.5.                      Ieškovės atlikti darbai nelaikomi priimtais. Ieškovė neinformavo atsakovės apie darbų pabaigą raštu, vėlavo atlikti darbus dvejus metus, darbai turėjo trūkumų, kurių ieškovė nepašalino. Ieškovė nepateikė dokumentacijos. Šalys nepasirašė galutinio darbų perdavimo–priėmimo akto.

9.6.                      Ieškovės vadovas inicijavo, kad atsakovė tiesiogiai atsiskaitytų su medžiagų tiekėjais ieškovės vardu. Jis derino sutarties pakeitimą, kuriuo 300 000 Eur mažinama sutarties kaina. Ieškovė nesąžininga. Teismas neįvertino to, kad ieškovės reikalaujamos sumos ir sąskaitoje nurodyti dydžiai nesutampa.

9.7.                      Konsorciumo finansinis partneris buvo UAB „HSC Baltic“. Ši bendrovė tvarkė buhalterinę apskaitą. Atsakovė prašė teismo įpareigoti trečiąjį asmenį UAB „HSC Baltic“ pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus, patvirtinančius, jog pastaroji už ieškovę atliko mokėjimus stiklo, aliuminio, pastolių tiekėjams, o nepateikus – paskirti baudą. Teismas nurodė, kad baudos skyrimo klausimą išspręs galutiniame procesiniame sprendime, bet to nepadarė.

10.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Gelranga“ prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1.                      UAB „Langvila“ ir atsakovė sudarė rangos sutartį, kiti asmenys nebuvo sutarties šalimis. Atsakovė neteisingai nurodo, kad trečiasis asmuo sumokėjo 300 000 Eur UAB „Langvila“ tiekėjams, todėl atsakovė neturi pareigos mokėti šios sumos. Atsakovė siekia išvengti pareigos atsiskaityti su UAB „Langvila“ pagal rangos sutartį. Ji, nesumokėdama medžiagų tiekėjams ir vengdama mokėti UAB „Langvila“, elgiasi nesąžiningai, nes yra gavusi ir panaudojusi UAB „Langvila“ atliktų darbų rezultatą. 

10.2.                      Atsakovė galėjo inicijuoti susitarimą dėl rangos sutarties darbų apimties ir kainos sumažinimo, bet jis nesudarytas. Rangos sutartis galėjo būti pakeista tik raštu. Atsakovė remiasi nepasirašytu 2019 m. rugsėjo 2 d. papildomu susitarimu Nr. 1. Rangos sutartis nebuvo pakeista. Tai patvirtino liudytoju apklaustas buvęs UAB „Langvila“ komercijos direktorius. Atsakovės atstovė teismo posėdyje negalėjo atsakyti, kodėl papildomo susitarimo Nr. 1 nepasirašė atsakovė, kuriai toks susitarimas buvo naudingas.

10.3.                      Konsorciumo sutartys skirtos UAB „HSC Baltic“ ir „SIA RE & RE“ tarpusavio teisėms ir pareigoms nustatyti, dalyvaujant VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto paskelbtame viešajame pirkime dėl Slaugos fakulteto studijų ir mokslo bazės statybų bei įgyvendinant viešojo pirkimo būdu sudarytą sutartį. Konsorciumo sutartyse nėra nuorodos į rangos sutartį ar UAB „Langvila“ ir atsakovės santykius. Rangos sutartyje nėra nuorodos į konsorciumo sutartį, UAB „HSC Baltic“, „SIA RE & RE“ ir atsakovės santykius. Konsorciumo ir rangos sutarčių nesieja teisinis ryšys. Atsakovė nebuvo konsorciumo dalyve ir konsorciumo sutarčių šalimi. Ji buvo konsorciumo subrangovė. Konsorciumo sutartyse įtvirtinta subrangovų samdymo ir atsiskaitymo tvarka aktuali tik atsakovei, bet ne UAB „Langvila“, kurios nesaistė jokie santykiai su konsorciumo dalyviais. Atsakovė neteisingai aiškina faktines aplinkybes.

10.4.                      Ieškovė nesutinka, kad, suderinus su UAB „Langvila“, iš trečiojo asmens UAB „HSC Baltic“ valdomos konsorciumo banko sąskaitos tiekėjams sumokėta 300 000 Eur. Mokėjimo pavedimuose nurodyta, kad mokama už UAB „Langvila“ pagal „susitarimą“ ar „išankstinę sąskaitą“, bet šių dokumentų byloje nėra, todėl negalima nustatyti tikrojo mokėjimo pagrindo. Nė viename trečiojo asmens UAB „HSC Baltic“ mokėjimo pavedime „Reynaers Aluminium Sp .z. o. o.“ nenurodyta, kad būtų mokama už UAB „Langvila“. Nesutampa atsakovės nurodytų mokėjimų ir trečiojo asmens UAB „HSC Baltic“ atliktų mokėjimų sumos. Atsakovės pateiktame UAB „HSC Baltic“ 2019 m. birželio 7 d. – 2020 m. gruodžio 15 d. pirkimo operacijų žurnale neužfiksuota iš konsorciumo sąskaitos atliktų mokėjimų. Nesutampa UAB „Skafaldo“ ir „Reynaers Aluminium Sp.zo.o.“ mokėjimų sumos, jos taip pat nepagrįstos dokumentais. Atsakovė neįrodė, kad mokėjimai iš trečiojo asmens UAB „HSC Baltic“ valdomos konsorciumo banko sąskaitos atlikti už rangovę UAB „Langvila“, t. y., kad mokėjimai susiję su rangos sutartimi.

10.5.                      UAB „Langvila“ parengė atliktų darbų aktą Nr. 6 ir jo pagrindu išrašė 2021 m. liepos 14 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurie pateikti atsakovei. Ši 2021 rugpjūčio 11 d. rašte nurodė esą jos įsipareigojimai pagal rangos sutartį įvykdyti ir neginčijo rangovės atliktų darbų, jų kokybės bei termino. Dėl to rangovė UAB „Langvila“ 2021 rugpjūčio 12 d. vienašališkai perdavė atsakovei atliktų darbų akte Nr. 6 nurodytus darbus.

10.6.                      UAB „Langvila“ 2021 m. liepos 14 d. PVM sąskaitos faktūros dydis – 405 109,68 Eur. Joje nurodyta, kad 334 801,39 Eur yra be PVM. Skola sumažinta atėmus atsakovės sumokėtą avanso likutį – 27 566,83 Eur.

10.7.                      UAB „Langvila“ nevėlavo atlikti darbų. Jai atsakovė nereiškė pretenzijų dėl vėlavimo. Atsakovė praleido priešieškinio senaties terminą, neprašė jo atnaujinti.

10.8.                      Baudos išsprendimo klausimas neturi reikšmės apskųsto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas atmetė atsakovės prašymus išreikalauti rašytinius įrodymus iš trečiojo asmens, todėl bauda jam neskirtina. Atsakovė nenurodė nutarties, kuria teismas nutarė baudos skyrimo klausimą išspręsti galutiniu teismo procesiniu sprendimu. Atsakovė neprašė priimti papildomo sprendimo šiam klausimui išspręsti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos – tai apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

12.       Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų ar būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.

13.       Byloje kilo pareigos apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisės skaičiuoti delspinigius aiškinimo bei vertinimo klausimai.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

14.       UAB „HSC Baltic“ ir „SIA RE&RE“, siekdamos laimėti ir įgyvendinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto viešųjų pirkimų projektą „Slaugos fakulteto studijų ir mokslo bazės statybos Eivenių g. 2, Kaunas“, 2016 m. spalio 4 d. ir 2017 m. birželio 29 d. sudarė konsorciumo sutartis.

15.       Rangovė UAB „Langvila“ ir užsakovė (apeliantė) 2018 m. spalio 31 d. sudarė statybos rangos darbų sutartį (toliau – rangos sutartis), kuria rangovė įsipareigojo savo rizika, medžiagomis ir mechanizmais pagaminti pastato aliuminio stiklo fasadą, pristatyti ir įrengti jį objekte (1 punktas). Rangos sutarties kaina – 477 890 Eur be PVM (2.1 papunktis). Sutarties 3 punkte šalys susitarė dėl kainos mokėjimo tvarkos. Užsakovė įsipareigojo sumokėti rangovei 100 000 Eur avansą, o už tinkamai, kokybiškai ir laiku atliktus darbus – likusią kainos dalį per 45 kalendorines dienas po darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo ir PVM sąskaitos faktūros pateikimo (rangos sutarties 3.1, 3.2 papunkčiai). Rangovė turėjo atlikti ir perduoti darbus užsakovei pagal kalendorinių darbų grafiką iki 2019 m. gegužė 15 d. (5.1 papunktis). Darbų terminas galėjo būti pratęstas, jeigu: 1) darbai stabdomi ne dėl rangovės kaltės; 2) užsakovė vėluoja perduoti darbų frontą ar jo dalį (5.2 papunktis). Rangos sutarties 9.1 papunktyje šalys susitarė, kad, jeigu rangovė dėl savo kaltės nesilaikys nurodytų darbų atlikimo terminų, laiku neįvykdys kitų įsipareigojimų, užsakovė įgis teisę reikalauti 0,05 proc. delspinigių nuo sutarties kainos už kiekvieną pavėluotą dieną. Pagal rangos sutarties 9.7 papunktį užsakovė turėjo teisę išskaityti sutartyje numatytus delspinigius, sąskaitose dėl rangovei apskaičiuotos baudos, taip pat nuostolius, nuo bet kurios rangovei bet kuriuo metu išmokamos sumos.

16.       Projektų vadovas T. U. 2019 m. lapkričio 22 d. elektroniniame laiške M. M. nurodė, kad pagal sutartą planą šią savaitę sumokėjo „SKP“ (UAB „SKP stiklas“) ir „Reynaers“ („Reynaers Aluminium Sp. z. o. o.“), kad būtų įmanoma užsakyti ir laiku pagaminti visus trūkstamus fasadų elementus, todėl neturėtų būti jokių kliūčių. Jis taip pat paprašė patvirtinti, kad visi fasadams reikalingi profiliai užsakyti, ir nurodyti, kada jie bus objekte.

17.       Rangovės UAB „Langvila“ komercijos direktorius M. M. 2019 m. gruodžio 18 d. elektroniniame laiške nurodė, kad atsilieka „nuo gamybos grafiko su aliuminiu, o jau stiklai pagaminti“, norėtų turėti objekte juos, „kad bet kurią akimirką sumontavus būtų galima atlikti stiklinimo darbus“.

18.       M. M. 2020 m. sausio 21 d. elektroniniu laišku persiuntė sąskaitą „HSC už stiklus“, kurią užsakovė apmokėjo UAB „SKP stiklas“, ir paaiškino, kad sąskaitoje įrašyta suma bus išminusuota iš bendros sumos, kaip ir „Reynaers“ („Reynaers Aluminium Sp. z. o. o.“).

19.       Rangovė 2020 m. sausio 31 d. rašte nurodė, kad po visų apmokėjimų ir trišalių uždengimų sutarties kaina sumažės iki 194 531,28 Eur (477 890 - (158 358,72 + 120 000 + 5 000) = 194 531,28).

20.       T. U. 2020 m. balandžio 15 d. elektroniniame laiške M. M. atkreipė dėmesį, kad jis taip ir nepasirodė su stiklais objekte, neatsiliepia telefonu. Jis nurodė, kad atsakovė sumokėjo „tiesiogiai SKP už stiklus“.

21.       T. U. 2020 m. gegužės 13 d. elektroniniame laiške M. M. ir UAB „SKP stiklas“ vadovui Ž. M. patikslino, kad sutinka apmokėti, nes pažadėjo Žydrūnui ir dėl to, jog M. M. informavo, kad nespės surinkti lėšų atsiskaityti su UAB „SKP stiklas“. T. U. suabejojo, ar išankstinė sąskaita geriausias variantas, nes lėšos gali iki ketvirtadienio vakaro nepasiekti UAB „SKP stiklas“, ir pasidomėjo, ar nebūtų geriau sumokėti tiesiogiai. M. M. 2020 m gegužės 14 d. elektroniniame laiške paaiškino, kad išankstinė sąskaita patvirtina, jog mokama už UAB „Langvila“ į UAB „SKP stiklas“ sąskaitą. Ši sąskaita tokia pati, kaip ir prieš tai išrašytos.

22.       M. M. 2020 m. birželio 19 d. elektroniniame laiške R. B. (UAB „HSC Baltic“) nurodė, kad bendra projekto vertė – 477 890 Eur plius PVM. UAB „HSC Baltic“ sutartis (vertė) – 300 000 Eur plius PVM. „Reynaers Aluminium Sp. z. o. o.“ (gautos sąskaitos) – 144  766,36 Eur plius PVM (nebus įtraukta į aktą, tik vertė), UAB „Skafaldo“ (gauta sąskaita) 4 132,23 Eur plius PVM (nebus įtraukta į aktą, tik vertė), UAB „SKP stiklas“ – 151 101,41 Eur (1 aktas – stiklai plius montažas 585 000 Eur; 2 aktas – 60 000 Eur; 3 aktas – 150 6 101,41 Eur). „Rare sutartis sumažinta iki – 177 890 Eur plius PVM“. M. M. taip pat nurodė, kad pradėjo rengti aktus, bet nespėjo visko iki galo sutvarkyti, planuoja pirmadienį atsiųsti „ir Rere, ir HTC f3 formas“. Elektroninio laiško kopija išsiųsta T. U. ir L. N. (UAB „HSC Baltic“).

23.       Užsakovė pateikė UAB „HSC Baltic“ pirkimų operacijų išrašą, mokėjimo nurodymų kopijas, patvirtinančius jos mokėjimus „Reynaers Aluminium Sp. z. o. o.“, UAB „SKP stiklas“, UAB „Skafaldo“.

24.       T. U. 2020 m. spalio 25 d. elektroniniu laišku informavo, kad vienam darbuotojui nustatyta „COVID-19“ liga, todėl draudžiama patekti į objektą iki 2020 m. spalio 28 d. T. U. 2020 m. spalio 27 d. elektroniniu laišku pranešė, kad keliems dirbusiems asmenims nustatyta „COVID-19“ liga, todėl iki 2020 m. spalio 30 d. draudžiama patekti į objektą.

25.       Rangovė 2021 m. liepos 14 d. išrašė užsakovei PVM sąskaitą faktūrą serija LAN 21 Nr. 33504, kurioje nurodyta 334 801,39 Eur be PVM už aliuminio konstrukcijas „Reynaers“, montavimą. Sąskaitos apmokėjimo terminas – 2021 m. rugpjūčio 13 d.

26.       Rangovė UAB „Langvila“ parengė atliktų darbų aktą, kuriame užfiksavo atliktus darbus ir išlaidas, taip pat parengė atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą Nr. 6. Nurodytuose dokumentuose užfiksuota, kad rangovės atliktų darbų vertė – 334 801,39 Eur. Aktą ir pažymą 2021 m. sausio 28 d. pasirašė rangovės vadovas M. M.. Statinio statybos vadovas D. K. akte įrašė ranka „Darbai atlikti“.

27.       M. M.

28.       Rangovė atliktų darbų akte ir atliktų darbų bei išlaidų apmokėjimo pažymoje įrašė, kad 2021 m. rugpjūčio 11 d. aktas vienašališkai įtrauktas į apskaitą.

29.       Rangovė 2021 m. gruodžio 12 d. paskutiniu įspėjimu pareikalavo sumokėti 334 801,39 Eur skolą pagal 2021 m. liepos 14 d. sąskaitą faktūrą iki 2021 m. gruodžio 22 d.

30.       Rangovės UAB „Langvila“ 2018 m. sausio 1 d. – 2022 m. liepos 18 d. apyvartos žiniaraštyje užfiksuota, kad užsakovė 2018 m. lapkričio 12 d. sumokėjo ieškovei 50 000 Eur, 2018 m. gruodžio 4 d. – 25 000 Eur, 2019 m. kovo 28 d. – 25 000 Eur, 2019 m. gegužės 29 d. – 18 062,12 Eur, 2019 m. birželio 20 d. – 9 554,24 Eur, 2019 m. liepos 24 d. – 11 524,93 Eur, 2019 m. lapkričio 26 d. – 15 314,01 Eur, 2020 m. vasario 25 d. – 16 200 Eur iš viso – 170 655,30 Eur.

31.       UAB „SKP stiklas“ 2022 m. lapkričio 11 d. patvirtinime nurodė, kad UAB „HSC Baltic“ 2018–2021 metais sumokėjo už UAB „Langvila“ 145 000 Eur, taip pat kad negali identifikuoti visų mokėjimų, nes nurodytu laikotarpiu iš UAB „Langvila“ gauta daugiau negu 900 000 Eur už stiklo tiekimą.

32.       Į bylą pateikti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir UAB „HSC Baltic“ 2019 m. kovo 14 d., 2019 m. liepos 17 d. ir 2019 m. rugsėjo 26 d. susitarimai, kuriais sutarties galiojimas pratęstas iki 2020 m. liepos 8 d.

Dėl užsakovės pareigos sumokėti rangovei už atliktus darbus

33.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino rašytinius įrodymus ir neteisingai nustatė faktines aplinkybes. Pasak apeliantės, ji iš tiesų visiškai atsiskaitė su rangove pagal rangos sutartį.

34.       CK 6.681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.687 straipsnio 1 dalis).

35.       Darbų kaina – tai rangovo turėtų išlaidų kompensavimas ir atlyginimas jam už darbą. Rangos sutarties šalys pagal sutarčių laisvės principą yra laisvos pačios nustatyti individualią kainos nustatymo ir apskaičiavimo tvarką ar kitus su kaina susijusius klausimus. Šiuos klausimus šalys gali aptarti sudarydamos sutartį ar ją vykdydamos. Esminė tokių susitarimų sąlyga – šalių valios tikrumas ir aiškumas. Jei šalys aiškiai ir konkrečiai susitaria dėl visų svarbių statybos rangos sutarties kainos nustatymo ir apskaičiavimo klausimų, tai dispozityviosios CK nuostatos, reglamentuojančios šiuos klausimus, netaikytinos. Jei šalys susitaria tik dėl kai kurių klausimų, dispozityviosios CK nuostatos taikomos subsidiariai – tiek, kiek šalys konkretaus klausimo atskirai neaptarė.

36.       Faktinės iš statybos rangos santykių kilusios ginčo aplinkybės turi būti nustatomos laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015; 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-313/2016, 15 punktas).

37.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys sudarė rangos sutartį, kurios kaina – 477 890 Eur plius PVM. Rangovė parengė atliktų darbų aktą ir 2021 m. liepos 14 d. išrašė užsakovei PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta 334 801,39 Eur be PVM už aliuminio konstrukcijas „Reynaers“, montavimą. Užsakovė turėjo sąskaitą apmokėti iki 2021 m. rugpjūčio 13 d. Užsakovė neapmokėjo sąskaitos ir nepasirašė atliktų darbų akto, todėl rangovė pasirašė jį vienašališkai ir įtraukė į savo apskaitą.

38.       CK 6.694 straipsnyje nustatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). 

39.       Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Įstatymo nuostata (CK 6.694 straipsnio 4 dalis), suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2017 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-684/2017, 30 punktas).

40.       Užsakovė teisingai nurodo, kad rangovė nepateikė pranešimo apie pasirengimą perduoti darbų rezultatą (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto iš šalių elektroninių laiškų nustatyta, kad užsakovė kontroliavo darbų eigą, rūpinosi medžiagomis, mokėjo už jas tiekėjams, t. y. ji žinojo apie rangovės atliktų darbų pabaigą. Užsakovė teigia, kad rangovė atliko ne visus darbus, atlikti darbai turi trūkumų, bet nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų.

41.       Užsakovė, gavusi atliktų darbų aktą, neginčijo, kad rangovė neatliko darbų ar atliko juos nekokybiškai ir dėl to turėjo pašalinti rangovės atliktų darbų trūkumus. Užsakovė 2021 m. rugpjūčio 11 d. rašte nurodė rangovei, kad įsipareigojimus pagal rangos sutartį perėmė kitas juridinis asmuo, todėl atsakovė įvykdė savo įsipareigojimus. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad rangovė UAB „Langvila“ vienašaliu atliktų darbų perdavimo aktu perdavė atliktus darbus užsakovei (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Taigi, užsakovei kilo pareiga apmokėti už rangovės atliktus darbus.

42.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nustatytas aplinkybes, nesutinka su apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apeliantė neįvykdė pareigos sumokėti rangovei 307 234,70 Eur už atliktus darbus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių susirašinėjimą elektroniniais laiškais, išklausęs buvusio rangovės vadovo M. M. paaiškinimų, teisingai nustatė, kad šalys nesudarė susitarimo dėl rangos sutarties kainos sumažinimo. Vis dėlto aplinkybė, kad rangos sutarties šalys raštu nesudarė papildomo susitarimo prie rangos sutarties, kuriuo būtų pakeista rangos sutarties kaina, savaime nepagrindžia užsakovės pareigos sumokėti rangovei visą rangos sutarties kainą.

43.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad rangovė dėl apyvartinių lėšų stokos negalėjo laiku apmokėti už medžiagas tiekėjams, todėl už medžiagas, kurias rangovė panaudojo objekte, apmokėjo kitas asmuo – trečiasis asmuo UAB „HSC Baltic“. Nurodytas aplinkybes patvirtina rangovės vadovo elektroniniai laiškai, jo paaiškinimai, UAB „SKP stiklas“ 2022 m. lapkričio 11 d. patvirtinimas, UAB „HSC Baltic“ pirkimų operacijų išrašas, mokėjimo nurodymų kopijos, patvirtinantys mokėjimus „Reynaers Aluminium Sp. z. o. o.“, UAB „SKP stiklas“, UAB „Skafaldo“. Elektroninių laiškų turinys, rangovės 2020 m. sausio 30 d. raštas dėl sutarties kainos sumažinimo, pirmosios instancijos teisme apklaustų šalių, liudytojo M. M. paaiškinimai pirmosios instancijos teisme, kad apeliantė mokėjo tiesiogiai medžiagų tiekėjams, yra pagrindas konstatuoti, kad šalys susitarė ne dėl rangos sutarties kainos pakeitimo, bet pakeitė atsiskaitymo pagal rangos sutartį tvarką (nutarties 17, 19–24 punktai). Rangos sutarties 3 punkte nustatyta sutarties kainos mokėjimo tvarka, pagal kurią užsakovė turėjo sumokėti ieškovei rangos sutarties kainą. Ieškovė turėjo finansinių sunkumų, t. y. negalėjo laiku sumokėti tiekėjams už medžiagas, todėl tiekėjų („Reynaers Aluminium Sp. z. o. o.“, UAB „Skafaldo“, UAB „SKP stiklas“) sąskaitas apmokėjo trečiasis asmuo UAB „HSC Baltic“. Taigi, šalys susitarė, kad rangos sutarties kaina sumokama tokia tvarka: tiesiogiai tiekėjams – 300 000 Eur plius PVM, ieškovei – 177 890 Eur plius PVM. Dėl to ieškovė neteisingai įtraukė į PVM sąskaitą faktūrą ir atliktų darbų aktą sumas, kurias tiekėjams rangovės vardu apmokėjo trečiasis asmuo, ir pareikalavo, kad užsakovė jas apmokėtų. Užsakovė, gavusi atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą, nurodė, kad jos įsipareigojimus pagal rangos sutartį medžiagų tiekėjams įvykdė trečiasis asmuo, todėl ji neskolinga rangovei. Pirmiau nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad UAB „HSC Baltic“ už rangovę apmokėjo rangos sutarties kainos dalį – 300 000 Eur – tiekėjams. Dėl to apeliantė 2021 m. rugpjūčio 11 d. rašte teisingai nurodė, kad šį įsipareigojimą perėmė ir įvykdė kitas asmuo.

44.       Pagal rangovės UAB „Langvila“ 2018 m. sausio 1 d. – 2022 m. liepos 18 d. apyvartos žiniaraštį užsakovė nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 2020 m. vasario 25 d. sumokėjo rangovei – 170 655,30 Eur (nutarties 30 punktas). Taigi, likusi nesumokėta kainos dalis yra 7 234,70 Eur (177 890 - 170 655,30 = 7 234,70). Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad apeliantė sumokėjo nurodytą sumą rangovei. Apeliantė teigia, kad nurodyta darbų kainos dalis buvo įskaityta kaip delspinigiai pagal rangos sutarties 9.7 papunktį ir nesumokėta rangovei, nes pastaroji vėlavo atlikti darbus. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad ji informavo rangovę apie apskaičiuotus delspinigius, nes ši vėlavo atlikti darbus, ir jų įskaitymą į mokėtiną kainą už darbus. Dėl to teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nustatytas faktines aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, kad ieškovei iš apeliantės priteistina likusi neapmokėta rangos sutarties kainos dalis – 7 234,70 Eur (be PVM) (CK 6.644 straipsnio 1 dalis; 6.681 straipsnio 1 dalis).

Dėl užsakovės pareigos mokėti delspinigius

45.       Rangos sutarties 9.3 papunktyje užsakovė įsipareigojo mokėti rangovei 0,05 proc. delspinigius už visą sutarties sumą už kiekvieną uždelstą dieną, jeigu dėl užsakovės kaltės būtų vėluojama atsiskaityti su rangove už atliktus darbus.

46.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad rangovė 2021 m. rugpjūčio 11 d. vienašališkai perdavė apeliantei atliktus rangos darbus, užfiksuotus atliktų darbų priėmimo akte Nr. 6. Taigi, apeliantė turėjo už juos sumokėti rangovei iki 2021 m. rugsėjo 27 d. (nutarties 15 punktas). Pirmiau nustatyta, kad apeliantė liko skolinga rangovei 7 234,70 Eur už atliktus darbus. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių priežastis, dėl kurių apeliantė laiku neatsiskaitė su rangove. Dėl to apeliantei kilo pareiga sumokėti delspinigius, skaičiuojamus už visą sutarties kainą už kiekvieną uždelstą dieną. Rangovė apskaičiavo, kad apeliantė turi sumokėti jai 35 363,86 Eur delspinigių ((477 890 Eur x 0,05 proc.) x 148 dienos = 35 363,86 Eur).

47.        Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis).

48.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalys netesybas nustato siekdamos keleto tikslų. Pirmiausia, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73  straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003; 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023, 19–21 punktai).

49.       Šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017, 43 punktas; 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023, 23 punktas).

50.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad rangovė 2021 m. rugpjūčio 11 d. vienašališkai perdavė apeliantei atliktus rangos darbus, užfiksuotus atliktų darbų priėmimo akte Nr. 6. Taigi, užsakovė turėjo už juos sumokėti rangovei iki 2021 m. rugsėjo 27 d. Pirmiau nurodyta, kad rangovė apskaičiavo, kad apeliantė turi sumokėti 35 363,86 Eur delspinigius (žr. šios nutarties 46 punktą).

51.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė įvykdė 98,5 proc. rangos sutarties. Likusi nesumokėta rangovei kainos dalis yra 7 234,70 Eur, t. y. beveik penkis kartus mažesnė negu ieškovės apskaičiuoti delspinigiai. Rangovė siekė sumažinti sutarties kainą iki 177 890 Eur, nes trečiasis asmuo apmokėjo už rangovės panaudotas medžiagas tiesiogiai jų tiekėjams. Rangovė neteisingai įtraukė į atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą trečiojo asmens apmokėtas sumas už rangovę medžiagų tiekėjams. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo išaiškinimus, nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad rangovės apskaičiuoti delspinigiai yra neprotingai dideli, todėl jie mažinami iki 3 000 Eur (CK 6.258 straipsnio 3 dalis).

Dėl užsakovės teisės reikalauti delspinigių iš rangovės už pavėluotai atliktus darbus 

52.       Rangos sutarties 5.1 papunktyje šalys susitarė, kad rangovė turėjo atlikti ir perduoti darbus apeliantei pagal kalendorinių darbų grafiką iki 2019 m. gegužės 15 d. Apeliantė prašė priteisti iš rangovės 43 010,10 Eur delspinigius, nes pastaroji laiku neatliko rangos darbų. Rangovė teigia, kad VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir trečiasis asmuo UAB „HSC Baltic“ susitarė pratęsti darbų įvykdymo terminą iki 2020 m. liepos 8 d., taip pat prašė taikyti ieškinio senaties terminą apeliantės priešieškinio reikalavimui dėl delspinigių už vėlavimą atlikti ir perduoti rangos darbus priteisimo. 

53.       VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir UAB „HSC Baltic“ 2019 m. kovo 14 d., 2019 m. liepos 17 d. ir 2019 m. rugsėjo 26 d. susitarimuose pratęstas terminas rangos darbams atlikti iki 2020 m. liepos 8 d. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad susitarimus pasirašė kiti asmenys, todėl rangovei terminas darbams atlikti nebuvo pratęstas, taip pat jog terminas pratęstas tik vėdinimo ir kondicionavimo darbams atlikti (rangovė neatliko nurodytų darbų). Nors apeliantė teisingai nurodė, kad susitarimus pasirašė ne ieškovė ir apeliantė, bet VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir trečiasis asmuo UAB „HSC Baltic“, bet šie susitarimai buvo svarbūs, vykdant taip pat ir bylos šalių sudarytą rangos sutartį. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad aptariamame 2019 m. kovo 14 d. susitarime, kuriuo nuspręsta pratęsti darbų pabaigos laiką iki 2019 m. liepos 19 d., buvo įvertinti ieškovės UAB „Langvila“ paaiškinimai, susiję su būtinybe įrengti automatines pertvaras, kurios valdytų langų išstumiamas varčias, fasado gaisringumu. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir UAB „HSC Baltic“ 2019 m. liepos 17 d. susitarimu sustabdytas visos sutarties galiojimas nuo 2019 m. liepos 17 d. dėl nustatytos būtinybės atlikti papildomus darbus, susijusius su šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo įrengimu. 2019 m. rugsėjo 26 d. susitarimu sutarties galiojimas atnaujintas. Aptariamo susitarimo 3.3.1 papunktyje nustatyta, kad darbai atnaujinami nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. ir vykdomi per iki sustabdymo likusį jiems įvykdyti terminą. UAB „Langvila“ terminas buvo pratęstas iki 2019 m. liepos 19 d., sutarties galiojimas sustabdytas nuo 2019 m. liepos 17 d., t. y. jai buvo likusios trys dienos darbams užbaigti. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Langvila“ atliko papildomus darbus, susijusius su šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo įrengimu, todėl jai netaikytinas 2019 m. rugsėjo 26 d. susitarimo 3.3.2 papunktyje pratęstas terminas iki 2020 m. liepos 8 d. darbams atlikti. Nurodytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad UAB „Langvila“ turėjo atlikti ir perduoti darbus apeliantei iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Be to, elektroniniuose laiškuose taip pat užfiksuota, kad UAB „Langvila“ vėlavo atlikti darbus (nutarties 18, 21 punktai).

54.       Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad rangovė neįvykdė darbų per rangos sutartyje nustatytą terminą, todėl užsakovė 2019 m. spalio 1 d. įgijo teisę reikalauti 0,05 proc. delspinigių nuo sutarties kainos už kiekvieną pavėluotą dieną.

55.       Rangos santykiuose taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 6.667 straipsnio 1 dalis). CK 1.125 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Rangovė neatliko darbų iki 2019 m. gegužė 15 d. (rangos sutarties 5.1 papunktis), todėl apeliantė įgijo teisę reikalauti iš rangovės delspinigius (rangos sutarties 9.1 papunktis). Iš bylos duomenų nustatyta, kad rangovė vienašališkai perdavė apeliantei darbus 2021 m. rugpjūčio 11 d. Apeliantė nepateikė duomenų, kad ji, nesutikdama su rangovės jai pateiktu atliktų darbų aktu, nurodė atliktų darbų trūkumus. Pastebėjusi nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, apeliantė privalėjo nedelsdama apie juos pranešti rangovei (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantė nesutiko apmokėti darbų kainos, nes, jos teigimu, ji ir trečiasis asmuo įvykdė sutartinius įsipareigojimus, t. y. apmokėjo už rangovės atliktus darbus ir tiekėjams už rangovės panaudotas medžiagas. Apeliantė taip pat nepateikė duomenų, kad ji po 2019 m. spalio 1 d. informavo rangovę apie pradėtus skaičiuoti delspinigius ir jų įskaitymą į darbų kainą.

56.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Ieškinio senatis ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų civilinio teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022, 33 punktas; 2025 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2025, 27 punktas)

57.       Teisėjų kolegija atsižvelgia į pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat į tai, kad apeliantės teisė reikalauti delspinigių iš rangovės kilo ne iš piniginės prievolės, bet už vėlavimą atlikti darbus, todėl daro išvadą, kad apeliantė turėjo pareikšti reikalavimą priteisti delspinigius per šešis mėnesius nuo rangovės vienašališkai perduotų atliktų darbų, t. y. ne vėliau negu iki 2022 m. vasario 12 d. Apeliantė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš rangovės delspinigius, 2022 m. rugpjūčio 9 d., t. y. praleidusi ieškinio senaties terminą. Dėl to apeliantės priešieškinio reikalavimas priteisti delspinigius iš rangovės už pavėluotai atliktus darbus atmetamas kaip pareikštas praleidus tokio pobūdžio reikalavimams nustatytą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

58.       Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2024 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-684/2024, 46 punktas). Teisėjų kolegija įvertino esminius apeliacinio skundo argumentus ir dėl jų pasisakė, dėl kitų argumentų išsamiau nepasisako, nes jie neturi įtakos apskųsto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

59.       Apibendrindama visa tai, kas šioje nutartyje pirmiau nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti pakeistas, sumažinant ieškovei priteistiną sumą už atliktus statybos rangos darbus iki 7 234,70 Eur (be PVM) ir delspinigius už atsakovės vėlavimą sumokėti sutarties kainą iki 3 000 Eur. Kita apskųsto sprendimo dalis paliekama nepakeista.

60.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

61.       Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

62.       Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į tokius kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punktas).

63.       Teisėjų kolegija pakeičia apskųstą sprendimą, todėl iš naujo paskirsto pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 9 002,77 Eur bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 3 544 Eur žyminį mokestį, 113,97 Eur užstatą už procesinių dokumentų įteikimą atsakovei Latvijoje, 5 299,80 Eur išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas (800 Eur už bylos medžiagos analizę, 1 800 Eur už procesinių dokumentų parengimą, 1 700 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose, 919 Eur PVM) ir pridėjo jas pagrindžiančius dokumentus. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 4 870 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėjo 870 Eur žyminį mokestį už priešieškinį, 4 000 Eur – už teisines paslaugas).

64.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), ieškovės nurodytas išlaidas už teisines paslaugas – bylos medžiagos analizę, prašymą dėl nuotolinio teismo posėdžio, prašymą dėl sustabdytos bylos atnaujinimo ir dalis išlaidų už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose – laikė nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstomis ieškovės išlaidomis laikė išlaidas už tokias teisines paslaugas: atskirojo skundo parengimą – 864,40 Eur, pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (iš viso – 3 val.) – 648,30 Eur. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės prašomos priteisti 5 299,80 Eur bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, todėl priteisė 1 512,70 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 3 544 Eur žyminį mokestį ir 113,97 Eur užstatą už procesinių dokumentų įteikimą atsakovei Latvijoje. Iš viso pirmosios instancijos teismas ieškovei iš ieškovės priteisė 5 170,67 Eur bylinėjimosi išlaidas.

65.       Bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei patenkinus iš dalies ieškinį bei atmetus priešieškinį, pagal patenkintų ir atmestų ieškinio bei priešieškinio reikalavimų dydį bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme perskirstomos tokiomis proporcijomis – ieškovei 14 proc., proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – 86 proc. atmestų reikalavimų daliai ((342 871,56 – 10 234,70) x 100 proc. : (342 871,56 + 43 010,10) » 86 proc.). Proporcingai ieškovei iš atsakovės priteistina 723,89 Eur (5 170,67 Eur x 0,14 = 723,89 Eur).

66.       Pirmiau nurodyta, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 4 870 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėjo 870 Eur žyminį mokestį už priešieškinį, 4 000 Eur – už teisines paslaugas). Priešieškinis paliekamas atmestas, todėl proporcingai 86 proc. atmestų ieškinio reikalavimų daliai atsakovei iš ieškovės priteistina 3 440 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (4 000 Eur x 0,86 = 3 440).

67.       Atsakovė prašo priteisti jai 4 000 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Atsakovė taip pat sumokėjo 3 869 Eur žyminį mokestį. Ieškovė nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 4 537,50 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šalys nurodytas bylinėjimosi išlaidas patyrė 2025 metų I ketvirtį, todėl jų dydis vertinamas atsižvelgiant į valstybės duomenų agentūros paskelbtą 2024 metų III ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 237,90 Eur. Taigi, maksimali priteistina suma už apeliacinio skundo parengimą nagrinėjamoje byloje yra 3 804,43 Eur (2 237,90 x 1,7), už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 2 909,27 Eur (Rekomendacijų 7 punktas, 8.10, 8.11 papunkčiai). Šalių prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytus kriterijus, nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas priteisti šalims didesnį, negu Rekomendacijose nustatytas, bylinėjimosi išlaidų dydis. Dėl to atsakovės prašomi priteisti 4 000 Eur už apeliacinio skundo parengimą mažinami iki 3 804,43 Eur, ieškovės prašomi priteisti 4 537,50 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – iki 2 909,27 Eur.

68.       Apeliaciniu skundu bendra ginčijamų reikalavimų suma – 385 881,66 Eur (342 871,56 + 43 010,10 = 385 881,66). Bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme, patenkinta 86 proc. ir atmesta 14 proc. apeliacinio skundo reikalavimų (žr. šios nutarties 65 punktą), todėl proporcingai priteisiamos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. ieškovei iš atsakovės priteistina 407,30 Eur (2 909,27 Eur x 14 proc. = 407,30 Eur), atsakovei iš ieškovės – 6 599,15 Eur ((3 804,43 Eur + 3 869 Eur) x 86 proc. = 6 599,15 Eur).

69.       Atlikus šalių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteisiama 8 907,96 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 440 + 6 599,15 - 723,89 - 407,30 = 8 907,96).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 21 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Patenkinti iš dalies ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelranga“ ieškinį atsakovei Latvijos Respublikoje registruotai bendrovei „SIA RERE BŪVE“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Atmesti atsakovės Latvijos Respublikoje registruotos bendrovės „SIA RERE BŪVE“ priešieškinį ieškovei UAB „Gelranga“ dėl delspinigių priteisimo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelranga“ (juridinio asmens kodas 305204052) iš atsakovės Latvijos Respublikoje registruotos bendrovės „SIA RERE BŪVE“ (juridinio asmens kodas 40103820549) 7 234,70 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt keturių eurų 70 ct) skolą už atliktus darbus, 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) delspinigius ir 8 proc. metines palūkanas už priteistus  10 234,70 Eur (dešimt tūkstančių du šimtus trisdešimt keturis eurus 70 ct) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“.

Priteisti atsakovei Latvijos Respublikoje registruotai bendrovei „SIA RERE BŪVE“ (juridinio asmens kodas 40103820549) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelranga“ (juridinio asmens kodas 305204052) 8 907,96 Eur (aštuonių tūkstančių devynių šimtų septynių eurų 96 ct) bylinėjimosi išlaidas.