Civilinė byla Nr. e2A-207-601/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15985-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.4.1; 2.6.16.11.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2690-475/2021 pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui E. V. dėl nuostolių atlyginimo ir pagal atsakovo E. V. priešieškinį ieškovei A. G. dėl depozito priteisimo ir patalpų perdavimo pripažinimo tinkamu.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė A. G. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama: 1) priteisti iš atsakovo E. V. 2 251,19 Eur nuostolių sumą; 2) pripažinti atsakovo sumokėtą 900 Eur dydžio depozitą, kaip sumą nuomininko sumokėtą nuomotojai už nuomotojo patirtus nuostolius; 3) priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo 2 251,19 Eur priteistinos nuostolių sumos nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, o taip pat pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti butą perduotu valdyti atsakovei nesant perdavimo priėmimo akto ir priteisti ieškovui 900 Eur depozito.

3.       Ieškovė nurodė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi nuo 2018 m. birželio 15 d. perdavė atsakovui (nuomininkui) laikinai valdyti ir naudotis 69,48 kv. m bendrojo ploto gyvenamąsias patalpas, o nuomininkas įsipareigojo mokėti 450 Eur nuomos mokestį už vieną kalendorinį mėnesį. Pagal sutarties 2.5 punkto sąlygą, nuomininkas sumokėjo 900 Eur depozitą kartu su pirmo mėnesio nuomos mokesčiu. Šis depozitas galėjo būti grąžintas pasibaigus sutarčiai arba iš jo galėjo būti išskaičiuoti mokesčiai iš paskutinio mėnesio ar nuomos mokestis pagal šalių susitarimą arba iš jo apmokama padaryta žala turtui (sutarties 2.4 punktas). Patalpų perdavimo akte buvo nurodyta, kad butas tvarkingas, sienos naujai perdažytos, visi baldai, šviestuvai, buitinė technika, užuolaidos, santechnika, čiužinys, kilimas dėvėti, bet tvarkingi ir veikiantys, o virtuvės stalas su 4 kėdėmis – nauji. Nuomininkas patalpas priėmė, jokių pretenzijų dėl jų būklės nuomotojai nereiškė. Po dviejų metų nuomos, atsakovui pranešus apie sutarties nepratęsimą, 2020 m. balandžio 23 d. apžiūrėjo savo butą ir užfiksavo jame padarytus buto pažeidimus, dėl ko ieškovė patyrė šiuos nuostolius:1) už kilimėlį „Vintage 882“ vietoj dingusio kilimo koridoriuje ieškovė sumokėjo 42 Eur; 2) už tinkamą virtuvės baldų durelių ir lentynų keitimą, komodos bėgelių pakeitimą ir remontą – 170 Eur; 3) už generalinį gyvenamųjų patalpų išvalymą – 140 Eur; 4) už darbo stalo pakeitimą – 105 Eur; 5) už sienų ir lubų glaistymą, perdažymą, grindų apdailos juostos, apibraižytų grindų virtuvėje sutvarkymą ir kitos gyvenamosios patalpos apdailos darbus – 1 130 Eur ir už tam sunaudotas statybines medžiagas ir priemones – 168,51 Eur; 6) durų gamybą, dažymą ir montavimą kartu su apvadais – 650 Eur; 7) už juostelę užuolaidai, užuolaidas, papildomas užuolaidų salono paslaugas, audinio palenkimą – 88,68 Eur; 8) už cheminio valymo paslaugas – 234,60 Eur; 9) už prarastą lemputę vaikų kambaryje – 23,40 Eur (už prarastą daiktą prašoma atlyginti pilną jo vertę, nes ieškovei reikės įsigyti naują lemputę); 10) dėl sudegintos sofos rankos dešiniojo porankio 399 Eur (nors sofos pervilkimas nauju gobelenu kainuotų 300 Eur, tačiau reikalinga pervilkti ir fotelį, priešingu atveju skirsis sofos gobelenas nuo fotelio). Iš viso – 3 151,19 Eur nuostolių suma, kurią atsakovas privalo atlyginti ieškovei.

4.       Atsakovas nurodė, kad prieš pasibaigiant nuomos sutarčiai ieškovė atsisakė pasirašyti patalpų priėmimo–perdavimo dokumentą, bet pasiėmė buto raktus ir išvyko. Todėl laikytina, kad ieškovė priėmė patalpas ir privalo grąžinti jai sumokėtą 900 Eur depozitą. Atsakovas su ieškove atsiskaitė tinkamai, sumokėjo komunalinius mokesčius. Butas buvo grąžintas toks koks buvo nuomos pradžios momentu, įskaitant natūralų baldų nusidėvėjimą ir baltai dažytų sienų patamsėjimą. Anot apelianto, kadangi ieškovė pernuomavo patalpas su nepilnai perdažytomis sienomis, nebaigtomis montuoti durimis, neįrengta vonios ventiliacija, drėgmės pažeistais baldais, drėgmės pažeistomis durimis ir neaprašė atskirai kiekvieno pažeidimo bei kiekvieno naudoto baldo būklės, ieškovė negali kaltinti atsakovo neva šis tyčia padarė žalą jos baldams. Juolab, kad ieškovė privalo skaičiuoti likutinę daiktų vertę, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą, remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos rekomendacijomis bei Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė atsakovui E. V. iš ieškovės A. G. 141,28 Eur negrąžinto depozito, o kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Teismas taip pat priteisė ieškovei A. G. 273,84 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo E. V..

6.       Teismas pripažino pagrįstais ieškovės reikalavimus dėl 23,40 Eur nuostolių už prarastą lemputę vaikų kambaryje (nesant byloje duomenų, jog lemputė buvo išmesta ieškovei leidus), 170 Eur už virtuvės baldų durelių ir lentynų keitimą, komodos bėgelių pakeitimą ir remontą (įvertinus tai, kad virtuvės baldų durelės buvo išimtos ir apgadintos atsakovo nuomos laikotarpiu), 105 Eur nuostolių dėl darbo stalo pakeitimo (stalo defektai nėra natūralaus nusidėvėjimo pobūdžio, juolab, atsakovas sutiko pakeisti stalą nauju ir siūlė savo variantą) ir 650 Eur už durų gamybą, dažymą ir montavimą kartu su apvadais (durų apgadinimai, atsiradę atsakovo nuomos laikotarpiu, nėra natūralaus nusidėvėjimo pobūdžio). Tačiau, kadangi šie daiktai atsakovo patalpų nuomos laikotarpiu nebuvo nauji, įvertinęs atsakovo nuomos laikotarpį, teismas taikė 20 proc. nusidėvėjimą ir priteisė ieškovei 758,72 Eur (23,40 Eur + 650 Eur + 105 Eur + 170 Eur = 948,40 Eur – 189,68 Eur nusidėvėjimas) nuostolių atlyginimą. O, įskaitęs 900 Eur depozitą, teismas atsakovo priešieškinio reikalavimą tenkino iš dalies, priteisiant jam iš atsakovės 141,28 Eur depozitą.

7.       Teismas ieškovės reikalavimus dėl 42 Eur už naują kilimėlį, 399 Eur už sofos ir fotelio pervilkimą, 88,68 Eur už juostelę užuolaidai, užuolaidas, papildomas užuolaidų salono paslaugas, audinio palenkimą, 140 Eur už generalinį gyvenamųjų patalpų ir 234,60 Eur už cheminio valymo paslaugas, 1 130 Eur už sienų ir lubų glaistymą, perdažymą, grindų apdailos juostos, apibraižytų grindų virtuvėje sutvarkymą ir 168,51 Eur už kitos gyvenamosios patalpos apdailos darbus bei už tam sunaudotas statybines medžiagas ir priemones atmetė kaip nepagrįstus ir (arba) neįrodytus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Apeliaciniu skundu atsakovas E. V. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą, o taip pat – priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1.                        Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies (16 proc.), nors iš sprendimo motyvų akivaizdu, jog priešieškinys dėl prašomos priteisti 900 Eur depozito sumos patenkintas visiškai, o vėliau tik atliktas priešpriešinis įskaitymas dėl patenkintos ieškinio dalies. Dėl to, teismas ne tik neteisingai suformulavo dalį rezoliucinės dalies, bet ir neteisingai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas;

8.2.                        Pirmosios instancijos teismas pažeidė galiojančią teismų praktiką, suformuotą tokio pobūdžio bylose;

8.3.                        Pirmosios instancijos teismas, nepaaiškinęs kokiu būdu skaičiuoja baldų nusidėvėjimo procentą 10 proc. per metus, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, kurio pirmame priede nurodoma kaip turi būti skaičiuojamas baldų nusidėvėjimas ir per kiek metų laikoma, kad baldai nusidėvi. Apelianto skaičiavimu, kadangi baldai buvo naudoti ne mažiau kaip ketverius metus, likutinė baldų vertė – 33,33 proc. nuo baldų kainos;

8.4.                        Pirmosios instancijos teismas neteisingai išnagrinėjo įrodymus, nesiaiškino civilinės atsakomybės sąlygų ir nenustatinėjo atsakovo tyčios, kas lėmė neteisingas išvadas:

8.4.1.                      Dėl kompensacijos už dviejų durų sugadinimą. Anot apelianto, ieškovė pateikė teismui dvi nuotraukas 5N5 ir 5N6, kuriose yra matyti tos pačios vonios durys, ir matosi, kad yra pažeistos ne pačios durys, bet tik durų apvadai, todėl neaišku kodėl buvo keistos dvi durys. Be to, ieškovė net dvejose nuomos sutartyse buvo įsipareigojusi sutvarkyti durų apvadus, todėl už apvadus ir durų keitimą atsakovas taip pat neturėtų mokėti;

8.4.2.                      Dėl kompensacijos už visų virtuvės durelių keitimą. Apelianto tvirtinimu, jis neprivalo mokėti už akivaizdų ketverius metus naudotos virtuvės pagerinimą. Juolab, kad vienas dureles buvo pakeitęs pats atsakovas, kitos durelės buvo tik iškabintos iš vyrių, dėl ko nebuvo jokios priežasties keisti visas virtuvės dureles naujomis;

8.4.3.                      Dėl komodos remonto. Apelianto įsitikinimu, komoda buvo įsigyta ne mažiau nei prieš ketverius metus, todėl bėgelių plastikiniai ratukai buvo susidėvėję natūraliai dėl ilgo naudojimo;

8.4.4.                      Dėl kompensacijos už lemputę. Apeliantas teigia, kad byloje esanti nuotrauka patvirtina, jog jau nuomos pradžioje lemputė buvo deformuota ir netinkama naudoti. Juo labiau, kad ieškovė patalpas pardavė ir jokios lempos nepirko; ieškovės pateiktas lempos įsigijimo dokumentas yra išrašytas Delinet, UAB, o ne ieškovės vardu;

8.4.5.                      Dėl kompensacijos už darbo stalą. Apeliantas akcentuoja, kad stalas buvo įsigytas anksčiau nei prieš ketverius metus, jau nuomos pradžioje buvo apgadintas, o, kadangi buvo pagamintas iš nekokybiškų medžiagų dėl perteklinės drėgmės patalpose atsiklijavo faneruotė nuo stalo kraštų.

9.       Atsiliepime ieškovė A. G. apeliacinės instancijos teismo prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimą, atmesti atsakovo E. V. apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

9.1.                        Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad priešieškinį tenkina iš dalies. Ieškovė pažymi, kad atsakovas priešieškiniu reiškė du reikalavimus – pripažinti butą perduotu valdyti atsakovei nesant perdavimo priėmimo akto ir priteisti iš ieškovo 900 Eur depozito. Atsakovo priešieškinio reikalavimo pripažinti butą perduotu valdyti atsakovei nesant perdavimo priėmimo akto teismas netenkino, o priteisti 900 Eur tenkino iš dalies. Tuo tarpu atsakovo priešieškinio patenkinta dalis (16 proc.) buvo apskaičiuota pagal tai, kiek faktiškai atsakovas gavo patenkinimo iš savo reikalautos 900 Eur sumos;

9.2.                        Nors apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teismų praktiką, suformuotą tokio pobūdžio bylose, tačiau kurias konkrečias teismų praktikos nuostatas pažeidė, nedetalizavo;

9.3.                        Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skaičiavo 20 procentų baldų nusidėvėjimą, t. y. po 10 procentų per metus, atsižvelgdamas į tai, kad faktinis atsakovo nuomos laikotarpis sudarė du metus – nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2020 m. birželio 14 d. Tuo tarpu atsakovo nurodytos Pelno mokesčio įstatymo nuostatos šiuo atveju netaikytinos, nes ginčas vyko tarp dviejų Lietuvos Respublikos piliečių – fizinių asmenų;

9.4.                        Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino durų būklę pateiktose nuotraukose ir pagrįstai nurodė, kad durų apgadinimai nėra natūralaus nusidėvėjimo pobūdžio. Ieškovė papildomai akcentavo, kad iš šių nuotraukų matyti ne tik apvadų iš abiejų pusių, bet ir durų staktų bei pačių durų nuo drėgmės išpūsti ir supūdyti, apibraižyti bei nudaužyti paviršiai;

9.5.                        Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad virtuvės baldų durelės buvo išimtos ir apgadintos atsakovo nuomos laikotarpiu, ir dėl to laikė pagrįstu ieškovės reikalavimą priteisti 170 Eur už virtuvės baldų durelių ir lentynų keitimą, komodos bėgelių pakeitimą ir remontą. Tuo tarpu apelianto argumentai, kad jis buvo tik išėmęs senas dureles ir jas vėliau įstatė, turi būti vertinami kritiškai, kadangi šių durelių tekstūra ir atspalvis skyrėsi nuo kitų virtuvės baldų durelių;

9.6.                        Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovės patirtus nuostolius ir už lemputę vaikų kambaryje bei darbo stalą, pagal 2018 m. birželio 12 d. perdavimo–priėmimo aktą tiek lemputė, tiek stalas buvo tvarkingi. Apeliantas nuomos laikotarpio pradžioje jokių šių daiktų netvarkingumo ir negalėjimo naudoti pagal paskirtį nenurodė. Be to, kaip matyti iš prie ieškinio pateiktų nuotraukų, stalo pažeidimai yra mechaninės kilmės ir akivaizdžiai rodo netinkamą nuomininko stalo naudojimą, nesirūpinimą daikto būkle, netvarką ir nešvarą.

       Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Apeliacinis skundas tenkintinas.

11.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320

12.       Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

       Dėl apelianto 2022 m. sausio 9 d. dokumento pateikimo

13.       Apeliantas 2022 m. sausio 10 d. pateikė teismui savo paaiškinimus raštu „Parodymų teikimas dėl ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą“, kuriuose teikia paaiškinimus dėl ieškovės pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą.

14.       Apeliacinis teismas atsisako priimti apelianto pateiktus paaiškinimus, nes jie pateikti pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, o šiam terminui pasibaigus yra draudžiama papildyti apeliacinį skundą (CPK 323 straipsnis).

Faktinės bylos aplinkybės

15.       Ieškovė ir apeliantas (atsakovas) 2018 m. birželio 12 d. sudarė terminuotą nuomos sutartį Nr. 2018-06-12, kuria ieškovė išnuomojo, o apeliantas išsinuomojo 69,48 kv. m bendro ploto gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini)z, Kaune. Šalys susitarė, kad patalpos nuomininkui minėta sutartimi išnuomotos nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2019 m. birželio 15 d. Pasibaigus šios nuomos sutarties terminui, šalys 2019 m. birželio 14 d. sudarė kitą tos pačios patalpos nuomos sutartį Nr. 2019-06-14 ir susitarė, kad patalpos nuomininkui išnuomojamos iki 2020 m. birželio 14 d. Ieškovė (nuomotoja), pasibaigus nuomos sutarties terminui arba nutraukus šią sutartį prieš terminą, įsipareigojo priimti iš apelianto (nuomotojo) nuomojamas patalpas sudarant perdavimo–priėmimo aktą (sutarties Nr. 2 3.1.2. punktas). Šalys taip pat susitarė dėl 900 Eur depozito, kurį nuomininkas įsipareigojo sumokėti kartu su pirmo mėnesio nuomos mokesčiu (sutarties Nr. 2.5. punktas). Šalys nurodė, kad depozitas yra pinigų suma, kuri yra nuomos mokėjimo garantija. Depozitas gali būti grąžintas pasibaigus sutarčiai arba išskaičiuoti mokesčiai iš paskutinio mėnesio ar nuomos mokesčio pagal šalių susitarimą ar apmokama padaryta turtui žala.

16.       2020 m. balandžio 3 d. ieškovė gavo pranešimą apie nuomos sutarties nepratęsimą. 2020 m. balandžio 23 d. apžiūrėjo savo butą ir užfiksavo jame padarytus buto pažeidimus. Užfiksuotus pažeidimus su 7 vnt. nuotraukų nuomotoja persiuntė nuomininkui ir pareikalavo jo pašalinti defektus ir daiktų trūkumus iki 2020 m. birželio 14 d. Kiek vėliau, t. y. 2020 m. birželio 8 d. ieškovė persiuntė dar vieną elektroninį pranešimą atsakovui apie nustatytus papildomus gyvenamosiose patalpose esančių daiktų (baldų, įrangos ir kt.) pažeidimus ar trūkumus. Apeliantas kai kuriuos atsiradusius daiktų trūkumus pašalino (pakeitė subraižytą durų stiklą), su kitais nesutikdamas ir ieškovei atsisakius grąžinti 900 Eur depozitą, apeliantas 2020 m. birželio 22 d. ieškiniu kreipėsi į teismą dėl šio depozito priteisimo (nagrinėjamu atveju priešieškinis). 2020 m. spalio 9 d. ieškinį teismui dėl nuostolių atlyginimo (dėl apeliantui perduoto naudotis turto sugadinimo) pateikė ieškovė.

       Dėl bylos esmės

17.       Byloje kilo ginčas, susijęs su nuomos teisiniais santykiais. Ieškovė nurodo, kad patalpas (juose esančius baldus) apeliantas grąžino ne tokios būklės kokios gavo, todėl turi atlyginti nuostolius, susijusius su nuomojamų patalpų (jame esančio turto) pabloginimu. Apeliantas teigia, kad nuomotos patalpos grąžintos tinkamos būklės, atsižvelgiant į jų nusidėvėjimą, todėl ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti ir ieškovė turi jam grąžinti 900 Eur depozitą.

18.       Pirmosios instancijos teismas, tenkino ieškinį iš dalies pripažindamas, kad ieškovė patyrė 758,72 Eur nuostolių: 1) dėl prarastos lemputės, 2) dėl apgadintų virtuvės baldų durelių ir lentynų keitimo, komodos bėgelių keitimo ir remonto, 3) dėl apgadinto darbo stalo keitimo, 4) dėl apgadintų durų su apvadais gamybos ir montavimo. Nustatęs šiuos ieškovės patirtus nuostolius, teismas atliko įskaitymą su apelianto prašomu grąžinti 900 Eur depozitu ir apeliantui priteisė 141,28 Eur negrąžinto depozito.

19.       Apeliantas, nesutikdamas su šiuo teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išnagrinėjo įrodymus, pažeidė tokio pobūdžio bylose galiojančią teismų praktiką, dėl ko nepagrįstai priteisė iš jo nuostolius. 

20.       CK 6.500 straipsnyje nustatyta: jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis).

21.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais nuomotojas turi žinoti ir gali iš anksto numatyti išnuomojamo daikto pabloginimą, taigi jis negali pagrįstai tikėtis nuostolių atlyginimo dėl daikto pabloginimo, jeigu jam tokia teisė į nuostolių atlyginimą nesuteikta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008; 2016 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2016). Remiantis jau minėta kasacinio teismo praktika, aiškinančia CK 6.499 straipsnio 1 dalies bei 6.500 straipsnio nuostatas, konstatuotina, kad nuomininko atsakomybė už išsinuomoto daikto būklės pablogėjimą paprastai kyla tais atvejais, kai daikto vertė sumažėja arba daiktas netenka dalies savo funkcionalumo dėl sutarties sąlygų nesilaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2016).

22.       Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad daikto būklės pablogėjimo dėl natūralaus jo susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų rizikos nepriskyrus nuomininkei, ši rizika lieka kasatoriui (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas teisingai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą ir pagrįstai sprendė, kad kasatorius, teigdamas, jog išnuomotų patalpų būklė pablogėjo dėl atsakovės kaltės, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2016).

23.       Taigi, ieškovė, reikalaudama nuostolių atlyginimo dėl jai grąžintų daiktų būklės pabloginimo, turi pareigą įrodyti, kad daiktų būklė pablogėjo dėl apelianto kaltės.

24.       Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

25.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra nustatytos aplinkybės (ieškovė nepateikė įrodymų), kurios leistų daryti išvadą, jog ieškovei grąžintų daiktų būklė yra pablogėjusi arba pablogėjo dėl apelianto kaltės, o ne dėl jų natūralaus susidėvėjimo arba dėl jų normalaus naudojimo.

26.       Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nuostolius dėl apgadintų virtuvės baldų durelių ir lentynų keitimo, komodos bėgelių keitimo ir remonto, dėl apgadinto darbo stalo keitimo, dėl apgadintų durų su apvadais gamybos ir montavimo, nurodė, kad ant šių daiktų esantys apgadinimai (defektai) nėra natūralaus pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nes tiek iš ieškovės, tiek iš apelianto pateiktų į bylą nuotraukų galima daryti išvadą, jog šių daiktų trūkumai atsirado būtent dėl natūralaus jų dėvėjimosi ir naudojimo. Pažymėtina, kad šiuo atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad ieškovės išnuomotame apeliantui bute nebuvo įrengta tinkama ventiliacinė sistema, dėl ko bute jau 2018 m. pabaigoje atsirado pelėsis, kaupėsi drėgmė. Apie tai apeliantas pranešė ieškovei, tačiau ieškovė nesiėmė jokių priemonių šiai problemai išspręsti. Taigi, bute kaupdavosi drėgmė, kas neabejotinai įtakojo ieškovės nurodytus virtuvės baldų durelių pažeidimus, darbo stalo tam tikrus pažeidimus (apsilupę kraštai) bei durų su apvadais pažeidimus. Taip pat pažymėtina, kad iš apelianto pateiktų darbo stalo nuotraukų matyti, kad darbo stalas jau jį perduodant apeliantui buvo subraižytas, t. y. buvo pakankamai stipriai apgadintas. Iš komodos bėgelių nuotraukų matyti, kad plastikiniai jų ratukai yra susidėvėję, kas įvyksta dėl normalaus jų naudojimo. Svarbu ir tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų (nuotraukų ar kt.), kokios būklės daiktus perdavė apeliantui 2018 m. išnuomodama jam butą. Iš prie sutarties esančio perdavimo-priėmimo akto matyti, kad perduoti daiktai yra naudoti, bet tvarkingi ir veikiantys, tačiau tai niekaip nepatvirtina fakto, kad šie daiktai buvo be defektų. Priešingai, vien tai, kad daiktai buvo naudoti ne vienus metus suponuoja tikėtiną išvadą, jog jie turėjo trūkumų, kurie netrukdė daiktu naudotis. Sutiktina ir su apelianto argumentu, jog daiktai nėra itin kokybiški (pagaminti ir plokščių), nėra atsparūs drėgmei, ilgalaikiui, intensyviam naudojimui, kas taip pat turi didelės įtakos greitam jų dėvėjimuisi.  

27.       Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nuostolius dėl prarastos lemputės vaikų kambaryje, nurodė, kad ieškovė lempą įsigijo už 23,40 Eur, tam patvirtinti pateikė kvitą bei nėra įrodymų, kad apeliantas lemputę išmetė ieškovei leidus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nepagrįstai priteisė nuostolius už šią lemputę. Pirmiausia pažymėtina, kad apeliantas nurodo, jog ši lemputė (turima omenyje stalinė lempa) buvo sugadinta (deformuota), tą patvirtina jo pateikta nuotrauka (pateikta dar 2021 m. vasario 1 d. su paaiškinimais raštu). Antra, ieškovė nurodo, kad šią lemputę įsigijo 2016 m. rugpjūčio 24 d. iš UAB „Kesko Senukai Lithuania“, pateikdama kaip patvirtinimą sąskaitą faktūrą ir kasos kvitą. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo apeliantas prekių pirkėjas pagal ieškovės pateiktą sąskaitą faktūrą yra ne ieškovė, o UAB „Delinet“, be to, pagal šiuos dokumentus buvo įsigytas ne stalinis šviestuvas, o 3 vnt. lempučių, kurios įsukamos į šviestuvą. Taigi ieškovė, siekdama prisiteisti nuostolius, elgiasi nesąžiningai, klaidindama tiek apeliantą, tiek teismą. Tokie ieškovės veiksmai leidžia abejoti ieškovės nurodomomis aplinkybėmis, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad stalinis šviestuvas buvo sugadintas ir išmestas ieškovei leidus.  

28.       Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, į tai, kad byloje nenustatyta, kad apeliantas atliktų kokius nors neteisėtus veiksmus (tyčia gadintų turtą, nesilaikytų kažkokių sutarties sąlygų ir pan.), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas), nurodant, jog ieškinys atmestinas visiškai, o priešieškinis tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies <...> (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

30.       Nagrinėjamu atveju ieškinys yra atmestas, o priešieškinis yra patenkintas, todėl apeliantui iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

31.       Apeliantas pirmosios instancijos teisme patyrė 1 680 Eur (150 Eur žyminis mokestis, 1 530 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti), o apeliacinės instancijos teisme patyrė 34 Eur (sumokėtas žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidų. Viso patirta 1 714 Eur bylinėjimosi išlaidų.

32.       Prašomos priteisti patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio maksimalių dydžių, atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, todėl laikytinos pagrįstomis.

33.       Taigi, apeliantui iš ieškovės priteistina 1 714 Eur bylinėjimosi išlaidų.

       Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

       Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

       Ieškovės A. G. ieškinį atsakovui E. V. atmesti.

       Atsakovo E. V. priešieškinį ieškovei A. G. patenkinti.

       Priteisti atsakovui E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės A. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini), 900 Eur (devynis šimtus eurų) negrąžinto depozito.

       Priteisti atsakovui E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 714 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

       Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.