Civilinė byla Nr. e2S-2689-1097/2023

Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00459-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.5.14

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „APS grupė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ginestra“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „APS grupė“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

nustatė: 

                                                                 I. Bylos esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ginestra“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „APS grupė“ (toliau – ir atsakovė) dėl skolos ir delspinigių priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovės 6 159,20 Eur skolos, 174,68 Eur delspinigių, 6 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, patvirtinęs šalių sudarytą taikos sutartį, civilinę bylą nutraukė. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad atsakovė sumokės ieškovei 5 898,39 Eur sumą dalimis laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 29 d. iki 2024 m. vasario 29 d.

3.       2023 m. spalio 12 d. ieškovė pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nurodydama, jog atsakovė nėra įvykdžiusi taikos sutarties sąlygų – šalys buvo susitarusios, kad atsakovė 2023 m. rugsėjo 29 d. atliks 1 000 Eur įmoką, tačiau jos neatliko. Pagal patvirtintos taikos sutarties 15 punktą šalys susitarė, kad atsakovei pažeidus nors vieną sutarties 2-7 punktą dėl įmokų mokėjimo, ieškovė turi teisę išsiimti vykdomąjį dokumentą ir jį pateikti priverstinai vykdyti antstoliui dėl visos likusios skolos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-11308-600/2023 ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino ir išdavė ieškovei vykdomąjį raštą dėl 5 898,39 Eur skolos išieškojimo pagal 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarties rezoliucinės dalies 1–7 punktus.

5.       Teismas nurodė, kad duomenų, jog nutartimi patvirtinti taikos sutarties įsipareigojimai įvykdyti, ar įvykdyti didesne apimtimi, nei nurodė ieškovė, byloje nėra. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgdamas į tai, kad taikos sutarties 15 punkte šalys susitarė, jog atsakovei nesumokėjus bent vienos įmokos ilgiau nei dvi dienas, ieškovė gali kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl visos įsiskolinimo sumos, teismas ieškovės reikalavimą tenkino ir išdavė vykdomąjį raštą dėl 5 898,39 Eur nesumokėtos skolos sumos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.       Atskiruoju skundu atsakovė UAB „APS grupė“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartį ir prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.                      Teismas nesilaikė vykdomojo rašto išdavimo tvarkos – neįteikė atsakovei procesinių dokumentų ir nesudarė galimybės pareikšti nuomonės dėl ieškovės prašymo, pateikti įrodymus. Dėl to teismas neįvykdė pareigos ištirti šalių nurodomas aplinkybes ir įrodymus.

6.2.                      Atsakovė vykdė taikos sutartį: 2023 m. rugsėjo 27 d. sumokėjo 500 Eur, 2023 m. spalio 5 d. sumokėjo 500 Eur, 2023 m. spalio 26 d. sumokėjo 1 000 Eur. Dėl sunkios finansinės padėties pirmi du mokėjimai buvo atlikti dalimis. Teismo nutarties priėmimo dieną atsakovė buvo atlikusi pirmąją įmoką pagal taikos sutartį, todėl neįvykdytos taikos sutarties dalies formaliai nebuvo.

6.3.                      Nors formaliai taikos sutarties nuostatos dėl sunkios atsakovės turtinės padėties buvo pažeistos, tačiau, siekiant išlaikyti atsakovės mokumą ir galimybę toliau vykdant veiklą atsiskaityti su kreditoriais, atsakovei turi būti leista toliau vykdyti taikos sutartį ir mokėti dalimis.

7.       Atsiliepimu ieškovė UAB „Ginestra“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.                      Atsakovės pateikti bankiniai mokėjimo pavedimai yra suklastoti – juose rankiniu būdu buvo taisyta mokėjimo paskirtis, galimai ir suma. Ieškovė iš atsakovės yra gavusi šiuos mokėjimus – 2023 m. rugsėjo 27 d. 150 Eur, 2023 m. spalio 5 d. 931,20 Eur, iš kurių tik 100 Eur galima laikyti mokėjimu pagal taikos sutartį, nes kiti mokėjimai atlikti pagal einamąsias išankstines sąskaitas, 2023 m. spalio 26 d. 1 000 Eur.

7.2.                      Įstatymas nenustato pareigos teismui pranešti ir įteikti skolininkui pateikto prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, nes teismas turi diskreciją tai padaryti, jei mato tam būtinybę.

7.3.                      Atsakovė šiai dienai yra sumokėjusi 1 250 Eur, o turėtų būti sumokėjusi 2 000 Eur. Atsakovės teiginiai, kad teismo nutarties priėmimo dieną ji nebuvo pažeidusi taikos sutarties sąlygų, yra nepagrįsti, nes atsakovė nutarties priėmimo dieną buvo sumokėjusi 150 Eur, nors turėjo būti sumokėta 1 000 Eur.

8.       Ieškovė pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovė toliau nevykdo taikos sutarties sąlygų, t. y. 2023 m. lapkričio 30 d. nesumokėjo įmokos pagal mokėjimo grafiką.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

10.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl papildomų įrodymų priėmimo

11.       Kartu su atskiruoju skundu atsakovė pateikė papildomus įrodymus – mokėjimo pavedimus.

12.       Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

13.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pateiktų naujų įrodymų ryšį su sprendžiamu klausimu, jų svarbą teisingam klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo (ne)pagrįstumo išsprendimui, taip pat į tai, kad prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo nagrinėjamas nepranešus atsakovei, t. y. ji papildomų įrodymų negalėjo pateikti anksčiau, įvertinęs aplinkybę, jog dalyvaujantys bylos asmenys turėjo galimybę su teikiamais duomenimis susipažinti, teikiamus naujus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl vykdomojo rašto išdavimo tvarkos

14.       Bylą nagrinėjant neperžengiant atskirojo skundo ribų, šiuo atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo išduotas vykdomasis raštas atsakovės atžvilgiu dėl taikos sutarties nevykdymo. Atsakovė atskiruoju skundu argumentuoja, jog ji nebuvo informuota apie pateiktą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o nutarties priėmimo dieną taikos sutartis buvo vykdoma, ką, jos teigimu, patvirtina teikiami mokėjimo nurodymai.

15.       Įstatyme įtvirtinta, jog bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta galimybę kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalys, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka.

16.       CPK

17.       Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, jog taikos sutartis yra nevykdoma (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, nutarties 14 punktą). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma, vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, nutarties 32–33 punktai).

18.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutartį, turi pareigą ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą ir tik tada išduoti vykdomąjį dokumentą (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Be to, teismų praktikoje laikomasi aiškinimo, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį teismas, prieš spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, įstatyme nustatyta tvarka turi informuoti apie tai taikos sutarties šalis. Tai reiškia, kad nusprendęs prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka, teismas apie paskirtą teismo posėdį dalyvaujančius byloje asmenis turi informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos paneigti įstatyme nustatytą pareigą ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą. Vykdomojo rašto išdavimas CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju pasižymi specifika, nes jis išduodamas pačių šalių sudarytos taikos sutarties, patvirtintos teismo, pagrindu. Todėl ypač svarbu suteikti šalims galimybę pasisakyti dėl taikos sutarties (ne)vykdymo aplinkybių, kad teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, galėtų jas įvertinti ir dėl jų pasisakyti (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-65-934/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1702-259/2021, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-289-856/2022).

19.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog atsakovė CPK nustatyta tvarka buvo informuota apie ieškovės pateiktą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, taip pat nėra duomenų, jog atsakovei buvo suteikta galimybė pateikti savo nuomonę dėl pareikšto prašymo ir jame išdėstytų argumentų. Pirmosios instancijos teismas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo išsprendė nepranešęs apie tai atsakovei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Taigi, pirmosios instancijos teismas nesuteikė galimybės priešingai šaliai (atsakovei) pateikti savo nuomonę dėl prašymo išduoti vykdomąjį dokumentą, nors, kaip minėta, pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį turėjo pareigą ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą. Pažymėtina, kad iš atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį turinio galima matyti, jog yra kilęs šalių ginčas dėl to, ar taikos sutartis yra vykdoma ir ar ji vykdoma tinkamai. Šios aplinkybės turėtų būti ištirtos sprendžiant dėl prašymo išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo pagrįstumo.

20.       Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomos taikos sutarties, netinkamai taikė CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl vykdomojo rašto pagal patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarkos ir dėl šio pažeidimo nagrinėjamas klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai, nes liko neatskleista nagrinėto klausimo esmė ir neužtikrinta atsakovės teisė į teisingą teismą, o tokia procesinė klaida negali būti ištaisyta apeliacinės instancijos teismo (CPK 6, 12, 17, straipsniai, 133 straipsnio 3 dalis, 329 straipsnio 1 dalis). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

21.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengiant teismo skundžiama nutartimi spręstų klausimų apimties, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

22.       Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo  2023 m. spalio 24 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja           Rūta Latvelė