Administracinė byla Nr. A-3729-968/2021

Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00088-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant užsieniečiui R. S., jo atstovui advokatui R. J.,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui R. N., 

vertėjui A. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) pilliečio R. S. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Užsieniečių registracijos centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatantį R. S. (R. S.) (toliau – ir Užsienietis) Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 23 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2.       Teikime nurodyta:

2.1.                      2021 m. birželio 23 d. apie 17 val. VSAT Užsieniečių registracijos centro patalpose buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) piliečiu R. S. (R. S.) prisistatęs užsienietis ne ilgiau kaip 48 val.

2.2.                      Užsienietis į Lietuvą atvyko 2021 m. birželio 3 d., veikdamas 19 asmenų grupėje, Dieveniškių mstl. prieigose, Dieveniškių sen., Šalčininkų r. buvo sulaikytas, kadangi neturėjo su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo bei Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre. Užsieniečio prieglobsčio prašymas nagrinėjamas skubos tvarka.

2.3.                      Migracijos departamentas 2021 m. birželio 18 d. rašte pažymėjo, kad Užsienietis piktnaudžiauja migracine sistema, kadangi į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, pasinaudodamas nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų patarimais ar paslaugomis, Lietuvoje nesiekė teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo, naktį kirto Lietuvos valstybės sieną, sulaikytas paaiškino, kad išvyko iš savo šalies į Europą, bei teikė miglotus paaiškinimus dėl savo kelionės tikslo bei dokumento praradimo aplinkybių. Šios aplinkybės, Migracijos departamento vertinimu, pagrindžia prielaidą, kad vengdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsienietis gali pasislėpti arba net nelaukdamas sprendimo dėl jo teisinės padėties išvykti iš Lietuvos į kitas Šengeno valstybes, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties, todėl šiuo atveju egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai.

2.4.                      Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti taikoma tik tokiems asmenims, kurių asmens tapatybė yra patvirtinta, jie nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir bendradarbiauja su valdžios institucijomis, teismais. Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką neturėdamas jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ar jo kopijos ir iki šiol tokio dokumento nepateikė.

3.       Užsienietis nesutiko su sulaikymu, prašė sulaikymo neskirti.

4.       Užsieniečio atstovas prašė Užsieniečio nesulaikyti, nes tam nėra teisinio pagrindo.

II.

5.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2021 m. birželio 25 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino – sulaikė Užsienietį Užsieniečių registracijos centre 3 mėnesiams, t. y. iki 2021 m. rugsėjo 3 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo.

6.       Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) piliečiu R. S. prisistatęs asmuo buvo sulaikytas Lietuvos Respublikoje 2021 m. birželio 3 d. kartu su kitais asmenimis neteisėtai kirtęs Baltarusijos–Lietuvos valstybės sieną. Jis neturėjo su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo bei Migracijos departamento sprendimu buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre. Užsienietis 2021 m. birželio 23 d. apie 17 val. VSAT Užsieniečių registracijos centro patalpose buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val.

7.       Teismas pažymėjo, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, prašymas nagrinėjamas skubos tvarka.

8.       Nurodęs, kad Užsieniečių registracijos centro teikimas sulaikyti Užsienietį grindžiamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktų, 5 dalies 8, 10, 12 punktų pagrindais, teismas aptarė Įstatymo 113 straipsnio 4–5 dalis bei nustatė, kad Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jo asmenybė nėra nustatyta, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Užsienietis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, konstatavo, jog nagrinėjamu egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai (siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), o įvertinęs Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, priėjo prie išvados, jog yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).

9.       Nors sulaikymas yra griežčiausia priemonė, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti alternatyvių sulaikymui priemonių, kadangi minėtos priemonės taikomos tais atvejais, kai, be kita ko, nustatyta užsieniečio tapatybė.

10.       Atsižvelgęs į tai, jog Užsienietis faktiškai buvo sulaikytas 2021 m. birželio 3 d., teismas sulaikymo terminą nustatė iki 2021 m. rugsėjo 3 d.

III.

11.       Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 25 d. sprendimą ir pritaikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

12.       Užsieniečio apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Užsienietis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, dalyvauja visose procedūrose, geranoriškai teikia informaciją apie save ir savo prašymą. Jis yra nurodęs priežastis, dėl ko jam reikalingas prieglobstis, todėl yra įvykdęs visas pareigas prieglobsčio prašymo motyvams atskleisti. Teismas Užsienietį sulaikė turėdamas tikslą, kad jis nepasišalintų iš Lietuvos Respublikos teritorijos, nepasislėptų siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Šį teismo keliamą tikslą galima pasiekti Užsienietį apgyvendinus Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje, t. y. taikant jam alternatyvią sulaikymo priemonę.

12.2.                      Nors teismas konstatavo, kad Užsieniečio tapatybė nenustatyta, tai laikytina formaliu reikalavimu sprendžiant dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Užsieniečiui taikytas sulaikymas ir jo apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, leidžiant jam judėti tik Užsieniečių registracijos centro teritorijoje, iš esmės savo turiniu labai panašūs, tačiau minima alternatyvi sulaikymui priemonė sudarytų galimybę Užsieniečiui bent šiek tiek pasivaikščioti, t. y. adekvačiau ir proporcingiau suvaržytų jo judėjimo laisvę.

12.3.                      Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo. Teismas nepakankamai atidžiai įvertino Užsieniečio atvejį, neatsižvelgė į tai, kad Užsienietis savo veiksmais nėra davęs suprasti, kad ketina išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, todėl manyti, kad jis pažeis buvimo Lietuvoje ir apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre tvarką nėra pagrindo.

12.4.                      Šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta priemonė – tokiu atveju būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat sudarytos sąlygos minimaliai judėti Užsieniečių registracijos centro teritorijoje. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga ir atitiktų Užsieniečio interesus naudotis asmens laisve ir Migracijos departamento, siekiančio išnagrinėti prašymą ir baigti prieglobsčio procedūrą, interesus.

13.       Pareiškėjas Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 25 d. sprendimą. Pareiškėjas pakartoja faktines aplinkybes, susijusias su Užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką, ir papildomai nurodo, kad:

13.1.                      Nėra jokio pagrindo taikyti Užsieniečiui alternatyvios sulaikymui priemonės, kadangi jo tapatybė nenustatyta, jis atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, neturėdamas asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, tokiais veiksmais apsunkino valstybės institucijoms galimybes nustatyti jo teisinę padėtį ir asmens tapatybę.

13.2.                      Migracijos departamentas 2021 m. liepos 15 d. priėmė sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio bei jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, taigi Užsieniečio sulaikymas šiuo atveju yra būtinas, kadangi būdamas nesulaikytas ir žinodamas, kad bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, bandys pasislėpti arba kitokiais būdais sutrukdyti įvykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo.

13.3.                      Bendradarbiavimą su kompetentingomis institucijomis reikėtų suprasti plačiau nei, kaip teigia Užsienietis, vien tik motyvų, kuriais prašoma suteikti prieglobstį, pateikimą ir dalyvavimą visuose procedūrose, kurios susijusios su prieglobsčio prašymo nagrinėjimu. Šiuo atveju reikėtų atsižvelgti ir į tai, kokiu būdu Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką, ar nebuvo pažeisti įstatymai jo atvykimo bei būvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pažeisdamas įstatymus, ne per pasienio kontrolės punktą, neturėdamas asmens tapatybę patvirtinančių dokumentu, jo tapatybė nenustatyta, tokiu būdu jis apsunkino kompetentingų institucijų darbą, nustatant Užsieniečio asmens tapatybę bei teisinę padėtį. Todėl darytina išvada, kad Užsienietis nelinkęs bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis.

13.4.                      Kiekvieno užsieniečio ir prieglobsčio prašytojo, atvykstančio į Lietuvos Respubliką, pareiga yra pateikti savo tapatybę bei pilietybę patvirtinančius dokumentus. Jeigu Užsienietis vyko į saugią šalį prašyti prieglobsčio, kyla klausimas, kodėl jis neatvyko per tarptautinį pasienio kontrolės punktą, o veikdamas didelėje žmonių grupėje, neleistinoje vietoje, neteisėtai kirto Lietuvos valstybės sieną, neturėjo jokio tapatybės atpažinimo dokumento, pateikė nepatikimus duomenis apie savo tapatybę, iki šio nėra žinoma, ar Užsienietis prisistatė tikru savo vardu bei pavardė, ir nesutinka, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais būtų apribota jo judėjimo laisvė, kol bus sprendžiami su jo teisine padėtimi susiję klausimai. VSAT duomenimis užsieniečiai, atvykstantys iš Baltarusijos Respublikos, tame tarpe ir Užsienietis, iš anksto ruošiasi kelionei į Europos Sąjungos valstybes nares, jie pasirūpina turistinių vizų gavimu, prieš atvykdami į Lietuvą kurį laiką gyvena Baltarusijoje. Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad Užsienietis, puikiai suvokdamas, kada ir kur kirto Lietuvos valstybės sieną, neketino Lietuvoje pateikti prieglobsčio prašymo, jo tikslas buvo vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

14.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 25 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta sulaikyti Užsienietį Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 3 d., bet ne ilgiau, nei bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

15.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo Teikimą tenkino, nes nustatė, kad Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, prieglobsčio prašymo motyvai dar nėra išaiškinti, Užsienietis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika, o taip pat yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

16.       Užsienietis su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir laikosi pozicijos, jog jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, yra nurodęs prieglobsčio prašymo priežastis, todėl nagrinėjamu atveju turi būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė. Užsienietis teigia, jog nėra jokių požymių, leidžiančių įtarti, kad jis ketina išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

17.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

18.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. LVAT savo praktikoje laikosi nuostatos, kad sulaikymas užsieniečiui gali būti taikomas ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014).

19.       Užsieniečių registracijos centras Teikimą sulaikyti Užsienietį grindė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1–2 punktų, 5 dalies, 8, 10 ir 12 punktų nuostatomis.

20.       Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose yra nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje pateikiamas sąrašas aplinkybių, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, tarp kurių: siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu (12 p.).

21.       Pirmosios instancijos teismas išvadą, jog byloje egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1–2 punktuose nustatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai padarė įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, o ne vertindamas atskirus įrodymus. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

22.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, ir priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo Užsienietis, atidžiai įvertino Užsieniečio atvejį. Nustatytos faktinės aplinkybės, jog Užsienietis neteisėtai kirto Baltarusijos–Lietuvos valstybės sieną, neturėjo su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, neabejotinai įrodo, kad Užsienietis nesiekė teisėtu būdu atvykti į Lietuvą su tikslu prašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

23.       Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Migracijos departamentas 2021 m. liepos 15 d. priėmė sprendimą Nr. 12PR-179 (Asmens b. l. 23–31) nesuteikti prieglobsčio Užsieniečiui ir jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo neatima iš prieglobsčio prašytojo teisės pateikti naujus įrodymus ar aplinkybes, atsiradusias jau po apklausos ar sprendimo priėmimo. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021). Teisėjų kolegija vertina, kad Užsieniečio motyvai, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, nebuvo galutinai išsiaiškinti. Taigi, egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas.

24.       Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

25.       Užsieniečio apeliacinio skundo argumentai, kad jis dalyvavo visose procedūrose, susijusiose su prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimu, yra įvykdęs visas pareigas prieglobsčio prašymo motyvams atskleisti, vienareikšmiškai nepagrindžia jo bendradarbiavimo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodė, kad užsieniečio bendradarbiavimą su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu reikėtų suprasti plačiau nei, kaip teigia Užsienietis, vien tik motyvų, kuriais prašo suteikti prieglobstį, pateikimą. Į bendradarbiavimo sampratą taip pat patenka ir Lietuvos Respublikos įstatymų, poįstatyminių aktų laikymasis, valstybės institucijų priimtų sprendimų vykdymas.

26.       Užsienietis teigia, kad pakankama ir proporcinga priemonė yra jo apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Su šiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka. Nagrinėjamu atveju nėra priežasčių taikyti Užsieniečiui Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktą, kadangi nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys jo tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje, taip pat turi būti išsiaiškinti motyvai, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, atsižvelgiant į konkrečias Užsieniečio atvykimo į Lietuvą aplinkybes, jo teiktus paaiškinimus ir pan., todėl darytina išvada, jog Užsieniečio sulaikymas būtinas ir proporcingas galutiniam sprendimui priimti ir (ar) jį vykdyti. Šiuo atveju skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti minėtų tikslų.

27.       Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pagrindo tenkinti Užsieniečio apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

(duomenys neskelbtini) piliečiu R. S. prisistačiusio užsieniečio apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Rytis Krasauskas

        Gintaras Kryževičius