Civilinė byla Nr. 2-2371-541/2013
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-15992-2012-7
Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6; 35.4; 42.2; 42.9; 54; 116.5.1; 116.5.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja J. V., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lindorf Oy, veikiančio per Lindorf Oy filialą, ieškinį atsakovui dėl skolos, baudos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo, priimdama sprendimą už akių,
n u s t a t ė :
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 513,58 Lt skolos, 500 Lt baudos, 234,96 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 495,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad 2003-07-31 pradinis kreditorius AB „Swedbank lizingas“ (buvęs pavadinimas UAB „Hansa lizingas“) ir atsakovu sudarė Lizingo sutartį, pagal kurią AB „Swebank lizingas“ nuosavybės teise įgijo ir atsakovui perdavė naudotis ir valdyti jo pasirinktą prekę (televizorių), o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti daikto kainą, kredito palūkanas ir kitus mokesčius pagal sutartyje nustatytą įmokų grafiką. Atsakovui tinkamai nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, sutartis su atsakovu buvo nutraukta, o atsakovas pradiniam kreditoriui liko skolingas 513,58 Lt neišpirktos turto vertės bei 500 Lt baudos pagal sutarties 6.5 p., viso 1 013,58 Lt. Ieškovas reiškiamą reikalavimo teisę į atsakovo skolą įgijo pagal pradinio kreditoriaus ir ieškovo 2006-08-10 sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovas prašo patenkinti ieškinyje pareikštus reikalavimus (b.l. 2-3).
Atsakovui, kurios buvimo vieta, pareiškus ieškinį, tapo nežinoma, ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 str. nustatyta tvarka (įteikta 2013-01-21), t.y. viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje būdu. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 4 d., esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad AB „Swedbank lizingas“ su atsakovu S. L. 2003-07-01 sudarė Lizingo sutartį (toliau – Sutartis) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinis kreditorius nuosavybės teise įgijo ir atsakovui perdavė naudotis ir valdyti jo pasirinktą prekę - televizorių Orion TVR 1000, už kurią pradiniam kreditoriui atsakovas turėjo mokėti daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus mokesčius pagal sutartyje nustatytą įmokų grafiką (b. l. 4-6). Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl pradinis kreditorius vienašališkai nutraukė lizingo sutartį, o atsakovas liko skolingas 513,58 Lt neišpirktos turto vertės ir 500 Lt baudos pagal sutarties 6.5 punktą (b.l. 7).
Byloje nustatyta, kad 2006-08-10 ieškovas su AB „Swedbank lizingas“ pasirašė Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią AB „Swedbank lizingas“ perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovo skolą (b.l. 8-9, 10).
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos A. T. 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku (b.l. 2). Ieškovas šio pranešimo į bylą nepateikė. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos A. T. yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos A. T. 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos A. T. 2011 m. kovo 14 d. priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, laikytina, kad naujasis kreditorius tinkamai informavo skolininką apie reikalavimo teisės perleidimą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 str. 1 d. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.101 str. 1 d., kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. CK 6.59 str. draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.567 str. 1 d. nustatyta lizingo gavėjo pareiga mokėti lizingo davėjui užmokestį už naudojimąsi lizingo davėjo perduotu turtu. Atsižvelgiant į tai, kad į bylą nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė ((duomenys neskelbtini) str.), taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 str.), t.y. atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę, vadovaujantis CK 6.38 str. 1 d., 6.101 str. 1 d., 6.189 str. 1 d., 6.256 str. 1 d., 6.567 str. 1 d., ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 513,58 Lt skolos.
Remiantis CK 6.101 str. 2 d., reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Nagrinėjamu atveju tarp AB „Swedbank lizingas“ ir atsakovo sudarytos Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 punktu, nutraukus sutartį pirma laiko, nuomininkas privalo nedelsiant grąžinti turtą lizingo firmai į jos nurodytą vietą ir nustatytu laiku bei sumokėti baudą, lygią 500 Lt, už sutarties netinkamą vykdymą bei padengti visus nuostolius, susijusius su sutarties nutraukimu ir turto vertės nukritimu, lyginant su neapmokėta turto verte (b.l. 5). Įsipareigojimas dėl baudos mokėjimo pažeidus vieną iš sutarties nuostatų reiškia, kad šalys susitarė dėl netesybų. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str.). CK 6.101 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Išdėstytų argumentų pagrindu ieškovo reikalavimas dėl 500 Lt baudos priteisimo iš atsakovo yra tenkintinas (lizingo sutarties 6.5 p.) (CK 6.71, 6.72 str.).
Lizingo sutarties 2.4 p. AB „Swedbank lizingas“ ir atsakovas susitarė, kad atsakovui laiku nesumokėjus įmokos pagal sutartį, atsakovas moka 0,25 dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nesumokėtos sumos. Už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, t.y. už 183 dienų, ieškovas paskaičiavo atsakovui nuo neišpirktos turto vertės 234,96 Lt delspinigių (b.l. 2-3). Byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovas sutartinės prievolės tinkamai neįvykdė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 234,96 Lt delspinigių yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.71 str.).
CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos A. T. 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Ieškovui pagal jo reikalavimą iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą (1 248,54 Lt) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-11-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 72 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 423,50 Lt už advokato teisinę pagalbą, viso 495,50 Lt (b.l. 1, 12) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 98 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str.).
Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str. 4 d., 279 str., 285-288 str., 307 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
tenkinti ieškinį.
Priteisti ieškovui Lindorff Oy, Lietuvoje veikiančiam per struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, į. k. 111882842, Lvovo g. 25, Vilnius, 513,58 Lt (penkių šimtų trylikos litų 58 ct) skolą už neišpirktą turto vertę, 500 Lt (penkių šimtų litų) baudą, 234,96 Lt (dviejų šimtų trisdešimt septynių litų 18 ct) delspinigius nuo 2012-04-30 iki 2012-10-30, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 248,54 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-11-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 495,50 Lt (keturių šimtų devyniasdešimt penkių litų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.
Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja J. V.