Civilinė byla Nr. 2-762/2011   

                                      Procesinio sprendimo kategorija: 126.5.;(S)

 

 

                                                              

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. kovo 21 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Donato Šerno,  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal restruktūrizujamos uždarosios akcinės bendrovės „Junesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorinis reikalavimas, uždarosios akcinės bendrovės ,,Junesta“ restruktūrizavimo byloje, civilinė byla Nr. 2-152-603/2010, tretysis asmuo D. S.,

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 14 d. nutartimi UAB ,,Junesta“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo laikotarpiui administratoriumi paskyrė UAB ,,Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.

Kreditorius D. M. administratoriui pateikė 215 000 Lt finansinį reikalavimą (b.l.1). Nurodė, kad D. S. ir D. M. bei RUAB „Junesta“ 2008-07-16 sudarė nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (buto ir sandėliuko) pirkimo-paradvimo sutartį. Kadangi statinys nebuvo priduotas LR statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudarytai komisijai, nebuvo pasirašytas nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo aktas, pirkėjai nėra įgyję nuosavybės teisių į šį turtą, tačiau privalo bankui mokėti 2207,44 Lt mėnesinių įmokų, tokiu būdu kreditoriams padaryta 215 000 Lt žala, kurią privalo atlyginti atsakovas.

Kreditorius D. M. 2010-03-17 teismo posėdyje pateikė patikslintą kreditorinį reikalavimą kuriuo prašė patvirtinti 27 104,58 Lt finansinį reikalavimą (b.l.50-52). Nurodė, kad pagal 2008-07-16 nekilnojamojo turto pirkimo-paradvimo sutartį, pardavėjas įsipareigojo parduoti butą ir sandėliuką ir per kuo trumpesnį laiką atlikti visus žemės sklypo, kuriame yra namas, gerbūvio darbus, o pirkėjai įsipareigojo sumokėti 305 751 Lt. Pagal 2008-01-30 Parkingo statybos sutartį Nr. RP-15 (b.l.64-65), pirkėjai UAB „Junesta“ sumokėjo 5000 Lt. Gerbūvio darbai iki šiol nėra atlikti, neįrentas nuolatinis privažiavimas, vaikų žaidimo aikštelė, šaligatviai, žalios ir rekreacinės zonos, neįrengtas parkingas. Kadangi pirkėjai negavo sutartimi nustatytos kokybės daikto, pardavėjas privalo sumažinti šio daikto kainą. Gerbūvio vertė 2008 m. buvo 994 706,06 Lt. (duomenys neskelbtini) yra 45 butai, todėl kiekvienam butui neatlikta darbų už 22 104,58 Lt, atitinkamai buto ir sandėliuko pirkimo-pardavimo kaina turėtų būti sumažinta 22 104,58 Lt suma, o pagal parkingo statybos sutartį – 5 000 Lt suma.

D. S. atsiliepimu į kreditoriaus D. M. reikalavimą prašė laikyti D. S. ir D. M. daliniais kreditoriais, kurių procesinė padėtis atitinka bendraieškių procesinę padėtį ir prašė patvirtinti patikslintą reikalavimą lygiomis dalimis D. S. ir D. M. (b.l.85).

RUAB „Junesta“ su kreditorių reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad 2008-07-16 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties 7.2 p. yra nurodyta, kad ši sutartis taip pat yra ir priėmimo - perdavimo aktas, todėl kreditoriai nepagrįstai nurodo, jog turtas nėra perduotas, ir pardavėjas privalo atlyginti žalą. Be to, kreditoriai nenurodo koku būdu jiems padaryta žala ir kaip ji yra apskaičiuota (b.l.24). Atsiliepime į patikslintą reikalavimą nurodo, jog, kreditoriai patikslintame reikalavime nurodo visai naujas aplinkybes ir naują pagrindą (b.l. 78-79, 91-92). Pagal 2008-01-30 Parkingo statybos sutartį Nr. RP-15, 5000 Lt sumą dviem mokėjimais sumokėjo D. S. ir šis kreditorės reikalavimas yra patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartimi, todėl D. M. reikalavimas patvirtinti 5000 Lt kreditorinį reikalavimą yra nepagrįstas. Prie gyvenamojo namo yra pakloti šaligatviai, įrengtas privažiavimas bei automobilių stovėjimo aikštelės, o vaikų žaidimo aikštelės, pagal projektą numatytos statyti tik III statybų etape. Nurodo, jog kreditoriai nepagrįstai gerbūvio darbus skaičiuoja tik 45 butams, nes pagal statybos leidimą yra numatyti 354 butai, ir neatliktus darbus reikėtų skaičiuoti proporcingai visam projektui ir kreditoriams tektų tik 0,135 proc. sąmatos vertės, t.y., 1342,85 Lt. Pažymi, kad kreditorių pateikta sąmata pateikta aukščiausiomis kainomis, kurios neatspindi realių rinkos kainų.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 8 d. nutartimi  patvirtino D. M. ir D. S. 22 104,58 Lt kreditorinį reikalavimą lygiomis dalimis. Teismas, remdamasis bylos duomenimis nustatė, jog prie namo, esančio (duomenys neskelbtini),  nėra pilnai įrengtas įvažiavimas į kiemą, nėra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė (matyti ant skaldos grunto stovintys automobiliai), neįrengta stacionari tvora, vizualiai matyti daug aplinkos trūkumų (nulūžinėjusios laiptų ir šaligatvių plytelės) ir šie įrodymai paneigia atsakovo poziciją, jog visi darbai, išskyrus vaikų žaidimo aikštelę yra tinkamai atlikti. Kadangi finansinis reikalavimas pareikštas remiantis pareiškėjo ir atsakovo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartimi, o ne atsakovo nurodytu daugiabučių namų statybos planu, teismas atmetė atsakovo argumentus, jog vaikų žaidimų aikštelė turėjo būti pastatyta tik III daugiabučių gyvenamųjų namų statybos etape. Teismas pažymėjo, kad šalys neprašė skirti teismo ekspertizės aplinkos darbų apskaičiavimui, todėl priimdamas nutartį teismas remiasi byloje pateiktais duomenimis, ir remdamasis vidiniu įsitikinimu ir įrodymų visuma daro išvadą, jog pateikta sąmata atitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principus ir laikytina pagrįsta. O įvertinus aplinkybę, kad turtas įsigytas už 305 751 Lt (b. l. 34),  o dalis gerbuvio darbų nebuvo atlikta, prašoma patvirtinti 22 104,58 Lt kreditorinio reikalavimo suma, kuri sudaro 7,23 procentus turto pirkimo kainos, laikytina pagrįsta ir proporcinga (CK 6.334 str. 1 d., 6.399 str.). Reikalavimą, patvirtinti 5000 Lt sumą, pagal 2008-01-30 Parkingo statybos sutartį Nr. RP-15, atmetė, nurodydamas, jog šis reikalavimas byloje nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartimi jau yra patvirtintas D. S. 5 000 Lt finansinis reikalavimas, minėta nutartis yra jau įsiteisėjusi, todėl 5 000 Lt finansinis reikalavimas, pagal 2008-01-30 Parkingo statybos sutartį Nr. RP-15,  reiškiamas nepagrįstai.

 

III. Atskirojo skundo argumentai

 

Atsakovas RUAB ,,Junesta“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti.  Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, nustatydamas, kad nėra pilnai įrengtas įvažiavimas, nėra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė (matyti ant grunto stovintys automobiliai), neįrengta stacionari tvora, vizualiai matyti daug aplinkos trūkumų (nulūžinėjusios laiptų ir šaligatvių plytelės) rėmėsi šalių pateiktomis nuotraukomis. Tačiau iš RUAB „Junesta” pateiktų nuotraukų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 bei iš kreditorių pateiktos nuotraukos Nr. 1 yra matyti, kad įvažiavimas prie daugiabučio namo, esančio, (duomenys neskelbtini), yra įrengtas. Automobilių stovėjimo vietos yra įrengtos prie gatvės.  Stacionari tvora neturėjo būti įrengta, nes tokių įsipareigojimų nėra numatyta sutartyje. Šiuo metu esanti tvora skiria pagal I statybos etapą pastatytus daugiabučius nuo statybvietės, kurioje bus statomi kiti pastatai pagal turimą statybos leidimą. Pagal byloje esančią schemą, statyba buvo suskirstyta į tris etapus. Pirmame etape buvo pastatyti daugiabučiai gyvenamieji namai, esantys (duomenys neskelbtini), o vaikų žaidimo aikštelė buvo numatyta trečiame statybos etape. Jos nebuvimas nėra buto trūkumas, nepažeidžia kreditorių interesų, nes jie vaikų neturi, ir pirkdami butą galimai domėjosi statybos dokumentais bei matė, kad žaidimų aikštelės nėra ir dėl to neprieštaravo.

2. Teismas nepagrįstai kreditorinį reikalavimą patvirtino vadovaudamsis pateikta sąmata, nes ši sąmata sudaryta nesivadovaujant projektu, joje nurodomi tokie darbai kaip tvoros įrengimas, apželdinimas, kurie jau yra atlikti ir matosi iš šalių pateiktų nuotraukų. Automobilių stovėjimo aikštelei įrengti sąmatoje numatyta beveik milijonas litų, tačiau sutartyje nenumatytas stovėjimo aikštelės įrengimas, o tik numatytos automobilių stovėjimo vietos prie gatvės. Pagal statybos darbų eiliškumo schemą I etapo statybos riba baigiasi ties daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), šaligatviu, todėl vidiniame kieme nebuvo numatyta įrengti automobilių stovėjimo aikštelės, tokiu būdu sąmatoje numatyti darbai Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11 būtų atliekami nepagrįstai, neteisėtai būtų ardomi gatvės bortai. Nurodo, jog atnaujinti vejos ir sodinti medžių taip pat nereikia, o metalinės tvoros įrengimas, nereikalingas (sąmatos p. 16). Vienintelis statinys, kuris yra numatytas įrengti ateityje yra vaikų žaidimų aikštelė ir kurios šiuo metu nėra.

3. Teismo patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma yra neprotinga ir nepagrįsta. Kreditoriai sąmatos sumą padalijo 45 butams, tačiau daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat turi ir 4 komercines patalpas, o šalia stovintis daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra dar 30 butų ir 6 komercinės patalpos, dalijasi bendru įvažiavimu ir gerbūviu. Be to, gerbūvis turėjo būti įrengtas visam projektui, kurį sudaro 374 butai, kurių naudingą plotą sudaro 22 635,19 kv. m. Kreditoriams priklauso po ½  61,15 kv.m. buto, t.y. po 30,575 kv. m ir bendrame projekte tai sudaro 0,135 proc., todėl sąmatos kainą – 994 706,06 Lt reikėtų dauginti iš jam priklausančio buto ploto dalies ir tai sudarytų 1 342,85 Lt. Bet kokiu atveju, sąmata nenurodo trūkumų, o tik sąmatos sudarytojo numonę dėl darbų atlikimo, kuriuos jis įsivaizduoja kaip reikalingus.

 

Kreditorius D. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, jog apelianto argumentai, kad įvažiavimas į namo kiemą ir stovėjimo aikštelė įrengta tinkamai, neatitinka tikrovės. Šiuo metu gyventojai naudojasi laikinu įvažiavimu į kiemą ir laikina automobilių stovėjimo aikštele, nes pagal projektą įvažiavimas ir automobilių stovėjimo aikštelė yra numatyti kitoje vietoje. O įvažiavimo ir aikštelės negalima laikyti tinkamai įrengtomis, nes šie objektai įrengti nustūmus žemes ir pabėrus skaldos. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje nėra numatyta jokių sąlygų, išlygų, ar statybų etapų dėl vaikų žaidimų aikštelės įrengimo, todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, jog tai nėra įsigyto daikto trūkumas. Kreditorius pripažįsta, kad sutartyje nebuvo numatytas apelianto įsipareigojimas pastatyti tvorą, tačiau statybos metu, statybvietė turėjo būti aptverta tinkama tvora. Šiuo metu apelianto pastatyta tvora, skirianti (duomenys neskelbtini) namą nuo likusio neužbaigto statybos projekto statybvietės yra prastos kokybės, skylėta, už jos yra didelis šlaitas, o esant tokiam  šlaito aukščiui, reikalinga speciali tvora. Kreditorius nurodo, jog apeliantas ginčija teismo patvirtinto reikalavimo dydį bei pateiktoje sąmatoje nurodytų darbų atlikimo pagrįstumą, tačiau nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme apeliantas sąmatos, joje nurodytų darbų kiekio, apimties ar jų kainos neginčijo, prašymo skirti ekspertizę, nereiškė. Byloje esančią sąmatą sudarė UAB „Kompleksinis projektavimas ir statyba” - valstybės atestuota įmonė, turinti teisę atlikti projektavimo darbus, todėl preziumuojama, kad šios įmonės pateiktas atliktinų darbų sąrašas yra būtinas siekiant, kad daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) ir jo aplinka, atitiktų minimalius teisės aktų reikalavimus. Kreditorius nurodo, kad apelantas su atskiruoju skundu pateikia teismui naują dokumentą - Valstybinės terotorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos faktinių duomenų patikrinimo 2010 m rugsėjo 23 d. aktą. Šis aktas neturėtų būti prijungtas prie bylos, nes apeliantas nenurodo, kodėl šis dokumentas negalėjo būti pateiktas nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Be to, šiame dokumente nepastebėti akivaizdūs teisės aktų pažeidimai atliekant gerbūvio darbus, t. y. nepastebėta, kad įrengti neįgaliųjų pandusai neatitinka teisės aktų reikalavimų, nukritusios ir nulūžinėjusios laiptinės ir šaligatvio plytelės, trinkelių danga nekokybiška (galimai panaudotos netinkamos, nesertifikuotos medžiagos), netinkamai įrengti laptinės laiptai (per aukšta pakopa), nesutvarkyta lietaus kanalizacija nuo stogo, tvora prastos kokybės. Tačiau net ir prijungus šį dokumentą prie bylos, šiame dokumente užfiksuotos faktinės aplinkybės nepagrndžia tinkamo pirkimo - pardavimo sutarties įvykdymo fakto ir nepaneigia UAB „Kompleksinis projektavimas ir statyba” lokalinėje sąmatoje nurodytų apelianto neatliktų automobilių stovėjimo aikštelės, vaikų žaidimo aikštelės, tvoros nuo statybvietės įrengimo ir vaikų žaidimo aikštelės apželdinimo, darbų.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

 

Sutartis apibrėžiama kaip dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Tiek sandoris, tiek sutartis yra laisvos asmens valios aktas, asmens laisvės ir autonomijos pasireiškimas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus asmenų ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principus. Asmenys, sudarydami sutartis, visų pirma įgyvendina savo teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Pripažįstama, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalių sudaryta sutartis turi būti tinkamai ir sąžiningai vykdoma. Įstatyme draudžiama šaliai vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas, nebent tai būtų iš anksto susitarta sutartyje arba tokia galimybė būtų numatyta įstatyme. Prievolės, sutarties neįvykdymas yra pagrindas nukentėjusiai šaliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus. CK 6.327 straipsnio 1 dalis nustato, kad parduodamo daikto kokybė ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje tokios nenurodytos – įprastus reikalavimus. Pirkėjo, nusipirkusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 6.334 straipsnyje. Be kitų teisių gynimo būdų, pirkėjas gali pareikalauti atitinkamai sumažinti pirkimo kainą arba grąžinti sumokėtą kainą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad 2008-07-16 šalys sudarė nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas D. M. ir tretysis asmuo D. S. lygiomis dalimis iš atsakovo UAB „Junesta“ nupirko gyvenamosios paskirties patalpą – butą ir negyvenamosios paskirties patalpą - sandėliuką, esančius (duomenys neskelbtini). Tarp šalių kilo ginčas, kad atsakovas UAB „Junesta“ neįvykdė nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties 4.8 punkte numatytų sąlygų. Pirmos instancijos teismas kreditorių prašymą patvirtinti 22 104,58 Lt kreditorinį reikalavimą tenkino vizualiai įvertinęs byloje pateiktas nuotraukas, kuriose atsispindi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), aplinka. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad įvažiavimas į namo kiemą nėra pilnai įrengtas, nėra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė (matyti ant skaldos stovintys automobiliai), neįrengta stacionari tvora, vizuliai matyti daug aplinkos trūkumų (nulūžinėjusios laiptų ir šaligatvių  plytelės).

2008-07-16 Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties 4.8 punkte nurodyta, kad žemės sklypo, kuriame yra gyvenamasis namas, gerbūvio darbai bus atlikti esant teigiamoms aplinkos ir grunto temperatūroms per įmanomai trumpiausius, technologiškai pagrįstus terminus, leidžiančius užtikrinti nurodytų darbų kokybę. Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės prieržiūros departamento 2009-04-15 Daugiabučių gyvenamųjų namų su administracinėmis patalpomis, esančių (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamais naudoti akto Nr. (101) 11.4 – 752 (b.l.135-136) 12 punkte numatyta, kad sklypo sutvarkymo, apželdinimo ir kiti darbai (trinkelių, šaligatvio plytelių, vejos, asfalto darbai) komisijos leidimu atidėti iki 2009-06-30. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos faktinių duomenų patikrinimo 2010-09-23 akte Nr. SP2-175, pateiktame apeliacinės instancijos teismui nustatyta, kad prie daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), rytinėje pusėje įrengta trinkelių danga, tarp pastatų (duomenys neskelbtini), įrengta veja; komisija nusprendė, jog statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte 2009-04-15 Nr. (101)-11.4-752 teritorijų tvarkymo darbai, kurie buvo atidėti dėl sezoniškumo, yra įvykdyti. Taigi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos faktinių duomenų patikrinimo 2010-09-23 akto Nr. SP2-175 išvados patvirtina apeliantų nurodytas aplinkybes, jog gerbūvio darbai, dėl kurių reiškiamas kreditorinis reikalavimas yra atlikti. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir minėto įrodymo nevertino.

Restruktūrizavimo proceso paskirtis yra įstatymuose įtvirtintomis priemonėmis išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis). Įmonės restruktūrizavimo procese gali būti pakeista ūkinės veiklos rūšis, modernizuojama gamyba, tobulinamas darbo organizavimas, parduodamas įmonės turtas ar jo dalis, priimamas kitų įmonių, jas jungiant ar skaidant, turtas, įgyvendinamos techninės, ekonominės bei organizacinės priemonės, skirtos įmonės mokumui atkurti, pakeičiami įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžiai bei vykdymo terminai (ĮRĮ 2 straipsnio 2 dalis). Restruktūrizavimo procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių (tiek privačių, tiek valstybės institucijų), darbuotojų, tiek pačios restruktūrizuojamos įmonės interesus. Akivaizdu, kad šis procesas gali turėti poveikį ne tik keliems privatiems asmenims, bet ir valstybės ekonomikai, jos biudžetui. Tai lemia neabejotiną viešojo intereso egzistavimą restruktūrizavimo bylose, todėl nagrinėjant tokio pobūdžio bylas teismo vaidmuo turi būti aktyvus. Tuo tarpu pirmos instancijos teismas nesiėmė aktyvaus vaidmens, nepasiūlė šalims pateikti papildomų įrodymų, jeigu būtina, atlikti ekspertizę, o vertindamas atliktų darbų trūkumus bei kiekį, vadovavosi byloje pateiktomis nuotraukomis, kreditorinį reikalavimą patvirtino vadovaujantis pateikta UAB „Kompleksinis projektavimas ir statyba“ lokaline samata nurodant, kad pateikta sąmata atitinka ekonomiškumo ir proporcingumo proncipus, nes šalys neprašė skirti darbų apskaičiavimui ekspsertizės.

UAB „Kompleksinis projektavimas ir statyba“ lokalinėje sąmatoje atliktinų darbų numatyta už 994 706,06 Lt. Aplinkos tvarkymui numatytas grunto kasimas, grunto transportavimas, pasluoksnio iš smėlio įrengimas, gatvės bortų išardymas ir įrengimas, vejos plotų atnaujinimas, 2 vaikų žaidimų aikštelių įrengimas, lapuočių sodinimas, metalinio tinklo skydų tvoros įrengimas. Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad ne visi lokalinėje sąmatoje išvardinti darbai buvo būtini, kai kurie jų – jau atlikti (pvz., vejos pasodinimas, tvoros pastatymas) ir, kad turi būti atliekami tik projekte numatyti darbai. Teismas šų aplinkybių netyrė. Nagrinėjamu atveju paskaičiuotų darbų kiekis ir vertė turi būti nustatyta vadovaujantis bendru projektu, bei atsižvelgiant į kiekvieno bendraturčio proporcingai turimą dalį bendrame turte, taip pat įvertinant aplinkybę, kokia dalis gyventojų, t. y. ar tik (duomenys neskelbtini) namo gyventojai ir kitų patalpų savininkai naudosis įvažiavimu į kiemą, vaikų žaidimo akštelėmis, ir kitu gerbūviu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir neišnagrinėjo tarp bylos šalių kilusio ginčo, o pagal pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti, nes CPK normose nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas pats privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o byla gali būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme (CPK 327 straipsnis) nustatytais atvejais. Pagal CPK 327 straispnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; 2009-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; ir kt.).

Įvertinus nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus ir pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis yra grindžiami reikalavimai, atsakovo pateiktus argumentus į atskirąjį skundą, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė pagrindinių aplinkybių, kurios yra teisiškai svarbios tam, kad būtų teisingai išspręsta byla ir išnagrinėtas šalių ginčas, todėl piermos instamcijos nutartios naikintina ir byla pirmos instancijos teismui skundžiamoje dalyje perduotina nagrinėti iš naujo. Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga, aukštesnės instancijos teismai dėl kompetencijos pasiskirstymo pirmosios instancijos teismo pakeisti negali, priešingu atveju apeliacinės instancijos teismas pažeistų šalių teisę pasinaudoti viena (pirmąja) teismine instancija.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria lygiomis dalimis patvirtintas kreditorių D. M. ir D. S. 22 104,58 Lt finansinis reikalavimas naikintina ir byla pirmos instancijos teismui šioje dalyje perdeuotina nagrinėti iš naujo.

Atitinkamai naikintina ir nutarties dalis, kuria kreditoriui D. M. iš atsakovo UAB „Jusnesta“ priteista 3000 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutarties dalis, kuriomis patvirtintas kreditorių D. M. ir D. S. 22 104,58 Lt finansinis reikalavimas ir kreditoriui D. M. iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Junesta“ priteista 3000 Lt bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą dalį palikti nepakeistą.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                 Alė Bukavinienė

 

 

                                                                                                            Kazys Kailiūnas

 

                                                         

                                                                                                            Donatas Šernas