Civilinė byla Nr. 2-762/2011
Procesinio sprendimo kategorija: 126.5.;(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos
pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Donato Šerno,
teismo
posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal restruktūrizujamos
uždarosios akcinės bendrovės „Junesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria patvirtintas
kreditorinis reikalavimas, uždarosios akcinės bendrovės ,,Junesta“
restruktūrizavimo byloje, civilinė byla Nr. 2-152-603/2010, tretysis asmuo D. S.,
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 14 d.
nutartimi UAB ,,Junesta“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo
laikotarpiui administratoriumi paskyrė UAB ,,Įmonių bankroto administravimo ir
teisinių paslaugų biuras“.
Kreditorius D. M. administratoriui
pateikė 215 000 Lt finansinį reikalavimą (b.l.1). Nurodė, kad D.
S. ir D. M. bei RUAB „Junesta“ 2008-07-16 sudarė
nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys
neskelbtini) (buto ir sandėliuko) pirkimo-paradvimo sutartį. Kadangi
statinys nebuvo priduotas LR statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta
tvarka sudarytai komisijai, nebuvo pasirašytas nekilnojamojo turto
priėmimo-perdavimo aktas, pirkėjai nėra įgyję nuosavybės teisių į šį turtą,
tačiau privalo bankui mokėti 2207,44 Lt mėnesinių įmokų, tokiu būdu
kreditoriams padaryta 215 000 Lt žala, kurią privalo atlyginti atsakovas.
Kreditorius D. M. 2010-03-17
teismo posėdyje pateikė patikslintą kreditorinį reikalavimą kuriuo prašė
patvirtinti 27 104,58 Lt finansinį reikalavimą (b.l.50-52). Nurodė, kad pagal 2008-07-16
nekilnojamojo turto pirkimo-paradvimo sutartį, pardavėjas įsipareigojo parduoti
butą ir sandėliuką ir per kuo trumpesnį laiką atlikti visus žemės sklypo,
kuriame yra namas, gerbūvio darbus, o pirkėjai įsipareigojo sumokėti 305 751
Lt. Pagal 2008-01-30 Parkingo statybos sutartį Nr. RP-15 (b.l.64-65), pirkėjai
UAB „Junesta“ sumokėjo 5000 Lt. Gerbūvio darbai iki šiol nėra atlikti,
neįrentas nuolatinis privažiavimas, vaikų žaidimo aikštelė, šaligatviai, žalios
ir rekreacinės zonos, neįrengtas parkingas. Kadangi pirkėjai negavo sutartimi
nustatytos kokybės daikto, pardavėjas privalo sumažinti šio daikto kainą.
Gerbūvio vertė 2008 m. buvo 994 706,06 Lt. (duomenys neskelbtini) yra 45
butai, todėl kiekvienam butui neatlikta darbų už 22 104,58 Lt, atitinkamai buto
ir sandėliuko pirkimo-pardavimo kaina turėtų būti sumažinta 22 104,58 Lt suma,
o pagal parkingo statybos sutartį – 5 000 Lt suma.
D. S. atsiliepimu
į kreditoriaus D. M. reikalavimą prašė laikyti D. S. ir D. M. daliniais kreditoriais,
kurių procesinė padėtis atitinka bendraieškių procesinę padėtį ir prašė patvirtinti
patikslintą reikalavimą lygiomis dalimis D. S. ir D. M. (b.l.85).
RUAB „Junesta“ su kreditorių reikalavimais nesutiko.
Nurodė, kad 2008-07-16 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties 7.2 p.
yra nurodyta, kad ši sutartis taip pat yra ir priėmimo - perdavimo aktas, todėl
kreditoriai nepagrįstai nurodo, jog turtas nėra perduotas, ir pardavėjas
privalo atlyginti žalą. Be to, kreditoriai nenurodo koku būdu jiems padaryta
žala ir kaip ji yra apskaičiuota (b.l.24). Atsiliepime į patikslintą
reikalavimą nurodo, jog, kreditoriai patikslintame reikalavime nurodo visai
naujas aplinkybes ir naują pagrindą (b.l. 78-79, 91-92). Pagal 2008-01-30
Parkingo statybos sutartį Nr. RP-15, 5000 Lt sumą dviem mokėjimais sumokėjo D. S. ir šis kreditorės reikalavimas yra patvirtintas
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartimi, todėl D. M. reikalavimas patvirtinti 5000 Lt kreditorinį
reikalavimą yra nepagrįstas. Prie gyvenamojo namo yra pakloti šaligatviai,
įrengtas privažiavimas bei automobilių stovėjimo aikštelės, o vaikų žaidimo
aikštelės, pagal projektą numatytos statyti tik III statybų etape. Nurodo, jog
kreditoriai nepagrįstai gerbūvio darbus skaičiuoja tik 45 butams, nes pagal
statybos leidimą yra numatyti 354 butai, ir neatliktus darbus reikėtų
skaičiuoti proporcingai visam projektui ir kreditoriams tektų tik 0,135 proc. sąmatos
vertės, t.y., 1342,85 Lt. Pažymi, kad kreditorių pateikta sąmata pateikta
aukščiausiomis kainomis, kurios neatspindi realių rinkos kainų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 8 d.
nutartimi patvirtino D. M. ir D. S. 22
104,58 Lt kreditorinį reikalavimą lygiomis dalimis. Teismas, remdamasis bylos
duomenimis nustatė, jog prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), nėra
pilnai įrengtas įvažiavimas į kiemą, nėra įrengta automobilių stovėjimo
aikštelė (matyti ant skaldos grunto stovintys automobiliai), neįrengta
stacionari tvora, vizualiai matyti daug aplinkos trūkumų (nulūžinėjusios laiptų
ir šaligatvių plytelės) ir šie įrodymai paneigia atsakovo poziciją, jog visi
darbai, išskyrus vaikų žaidimo aikštelę yra tinkamai atlikti. Kadangi finansinis
reikalavimas pareikštas remiantis pareiškėjo ir atsakovo sudaryta pirkimo - pardavimo
sutartimi, o ne atsakovo nurodytu daugiabučių namų statybos planu, teismas atmetė
atsakovo argumentus, jog vaikų žaidimų aikštelė turėjo būti pastatyta tik III
daugiabučių gyvenamųjų namų statybos etape. Teismas pažymėjo, kad šalys neprašė
skirti teismo ekspertizės aplinkos darbų apskaičiavimui, todėl priimdamas
nutartį teismas remiasi byloje pateiktais duomenimis, ir remdamasis vidiniu
įsitikinimu ir įrodymų visuma daro išvadą, jog pateikta sąmata atitinka
ekonomiškumo ir proporcingumo principus ir laikytina pagrįsta. O įvertinus
aplinkybę, kad turtas įsigytas už 305 751 Lt (b. l. 34), o dalis gerbuvio
darbų nebuvo atlikta, prašoma patvirtinti 22 104,58 Lt kreditorinio reikalavimo
suma, kuri sudaro 7,23 procentus turto pirkimo kainos, laikytina pagrįsta ir
proporcinga (CK 6.334 str. 1 d., 6.399 str.). Reikalavimą, patvirtinti 5000 Lt
sumą, pagal 2008-01-30 Parkingo statybos sutartį Nr. RP-15, atmetė,
nurodydamas, jog šis reikalavimas byloje nepagrįstas jokiais rašytiniais
įrodymais. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartimi
jau yra patvirtintas D. S. 5 000 Lt finansinis
reikalavimas, minėta nutartis yra jau įsiteisėjusi, todėl 5 000 Lt finansinis
reikalavimas, pagal 2008-01-30 Parkingo statybos sutartį Nr. RP-15, reiškiamas
nepagrįstai.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas RUAB ,,Junesta“ atskiruoju skundu prašo
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti. Skundą
grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, nustatydamas, kad nėra pilnai įrengtas
įvažiavimas, nėra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė (matyti ant grunto
stovintys automobiliai), neįrengta stacionari tvora, vizualiai matyti daug
aplinkos trūkumų (nulūžinėjusios laiptų ir šaligatvių plytelės) rėmėsi šalių
pateiktomis nuotraukomis. Tačiau iš RUAB „Junesta” pateiktų nuotraukų Nr. 1,
Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 bei iš kreditorių pateiktos nuotraukos Nr. 1 yra matyti,
kad įvažiavimas prie daugiabučio namo, esančio, (duomenys neskelbtini),
yra įrengtas. Automobilių stovėjimo vietos yra įrengtos prie gatvės.
Stacionari tvora neturėjo būti įrengta, nes tokių įsipareigojimų nėra numatyta
sutartyje. Šiuo metu esanti tvora skiria pagal I statybos etapą pastatytus
daugiabučius nuo statybvietės, kurioje bus statomi kiti pastatai pagal turimą
statybos leidimą. Pagal byloje esančią schemą, statyba buvo suskirstyta į tris
etapus. Pirmame etape buvo pastatyti daugiabučiai gyvenamieji namai, esantys (duomenys
neskelbtini), o vaikų žaidimo aikštelė buvo numatyta trečiame statybos
etape. Jos nebuvimas nėra buto trūkumas, nepažeidžia kreditorių interesų, nes
jie vaikų neturi, ir pirkdami butą galimai domėjosi statybos dokumentais bei
matė, kad žaidimų aikštelės nėra ir dėl to neprieštaravo.
2. Teismas nepagrįstai kreditorinį reikalavimą patvirtino
vadovaudamsis pateikta sąmata, nes ši sąmata sudaryta nesivadovaujant projektu,
joje nurodomi tokie darbai kaip tvoros įrengimas, apželdinimas, kurie jau yra atlikti
ir matosi iš šalių pateiktų nuotraukų. Automobilių stovėjimo aikštelei įrengti
sąmatoje numatyta beveik milijonas litų, tačiau sutartyje nenumatytas stovėjimo
aikštelės įrengimas, o tik numatytos automobilių stovėjimo vietos prie gatvės.
Pagal statybos darbų eiliškumo schemą I etapo statybos riba baigiasi ties
daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), šaligatviu, todėl
vidiniame kieme nebuvo numatyta įrengti automobilių stovėjimo aikštelės, tokiu
būdu sąmatoje numatyti darbai Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11 būtų atliekami
nepagrįstai, neteisėtai būtų ardomi gatvės bortai. Nurodo, jog atnaujinti vejos
ir sodinti medžių taip pat nereikia, o metalinės tvoros įrengimas,
nereikalingas (sąmatos p. 16). Vienintelis statinys, kuris yra numatytas
įrengti ateityje yra vaikų žaidimų aikštelė ir kurios šiuo metu nėra.
3. Teismo patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma
yra neprotinga ir nepagrįsta. Kreditoriai sąmatos sumą padalijo 45 butams, tačiau
daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat
turi ir 4 komercines patalpas, o šalia stovintis daugiabutis gyvenamasis namas,
esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra dar 30 butų ir 6 komercinės
patalpos, dalijasi bendru įvažiavimu ir gerbūviu. Be to, gerbūvis turėjo būti įrengtas
visam projektui, kurį sudaro 374 butai, kurių naudingą plotą sudaro 22 635,19
kv. m. Kreditoriams priklauso po ½ 61,15 kv.m. buto, t.y. po 30,575 kv. m ir bendrame
projekte tai sudaro 0,135 proc., todėl sąmatos kainą – 994 706,06 Lt reikėtų
dauginti iš jam priklausančio buto ploto dalies ir tai sudarytų 1 342,85 Lt. Bet
kokiu atveju, sąmata nenurodo trūkumų, o tik sąmatos sudarytojo numonę dėl
darbų atlikimo, kuriuos jis įsivaizduoja kaip reikalingus.
Kreditorius D. M. atsiliepimu į
atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį
palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, jog
apelianto argumentai, kad įvažiavimas į namo kiemą ir stovėjimo aikštelė
įrengta tinkamai, neatitinka tikrovės. Šiuo metu gyventojai naudojasi laikinu
įvažiavimu į kiemą ir laikina automobilių stovėjimo aikštele, nes pagal
projektą įvažiavimas ir automobilių stovėjimo aikštelė yra numatyti kitoje
vietoje. O įvažiavimo ir aikštelės negalima laikyti tinkamai įrengtomis, nes
šie objektai įrengti nustūmus žemes ir pabėrus skaldos. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo
sutartyje nėra numatyta jokių sąlygų, išlygų, ar statybų etapų dėl vaikų
žaidimų aikštelės įrengimo, todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, jog tai nėra įsigyto
daikto trūkumas. Kreditorius pripažįsta, kad sutartyje nebuvo numatytas apelianto
įsipareigojimas pastatyti tvorą, tačiau statybos metu, statybvietė turėjo būti aptverta
tinkama tvora. Šiuo metu apelianto pastatyta tvora, skirianti (duomenys
neskelbtini) namą nuo likusio neužbaigto statybos projekto statybvietės yra
prastos kokybės, skylėta, už jos yra didelis šlaitas, o esant tokiam šlaito
aukščiui, reikalinga speciali tvora. Kreditorius nurodo, jog apeliantas ginčija
teismo patvirtinto reikalavimo dydį bei pateiktoje sąmatoje nurodytų darbų
atlikimo pagrįstumą, tačiau nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme
apeliantas sąmatos, joje nurodytų darbų kiekio, apimties ar jų kainos
neginčijo, prašymo skirti ekspertizę, nereiškė. Byloje esančią sąmatą sudarė
UAB „Kompleksinis projektavimas ir statyba” - valstybės atestuota įmonė,
turinti teisę atlikti projektavimo darbus, todėl preziumuojama, kad šios įmonės
pateiktas atliktinų darbų sąrašas yra būtinas siekiant, kad daugiabutis
gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) ir jo aplinka, atitiktų
minimalius teisės aktų reikalavimus. Kreditorius nurodo, kad apelantas su
atskiruoju skundu pateikia teismui naują dokumentą - Valstybinės terotorijų
planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos faktinių duomenų
patikrinimo 2010 m rugsėjo 23 d. aktą. Šis aktas neturėtų būti prijungtas prie
bylos, nes apeliantas nenurodo, kodėl šis dokumentas negalėjo būti pateiktas
nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Be to, šiame dokumente nepastebėti
akivaizdūs teisės aktų pažeidimai atliekant gerbūvio darbus, t. y. nepastebėta,
kad įrengti neįgaliųjų pandusai neatitinka teisės aktų reikalavimų, nukritusios
ir nulūžinėjusios laiptinės ir šaligatvio plytelės, trinkelių danga nekokybiška
(galimai panaudotos netinkamos, nesertifikuotos medžiagos), netinkamai įrengti
laptinės laiptai (per aukšta pakopa), nesutvarkyta lietaus kanalizacija nuo
stogo, tvora prastos kokybės. Tačiau net ir prijungus šį dokumentą prie bylos,
šiame dokumente užfiksuotos faktinės aplinkybės nepagrndžia tinkamo pirkimo - pardavimo
sutarties įvykdymo fakto ir nepaneigia UAB „Kompleksinis projektavimas ir
statyba” lokalinėje sąmatoje nurodytų apelianto neatliktų automobilių stovėjimo
aikštelės, vaikų žaidimo aikštelės, tvoros nuo statybvietės įrengimo ir vaikų
žaidimo aikštelės apželdinimo, darbų.
IV. Apeliacinio
teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Sutartis apibrėžiama kaip dviejų ar
daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius
santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims
atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o
pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Tiek sandoris, tiek sutartis yra
laisvos asmens valios aktas, asmens laisvės ir autonomijos pasireiškimas,
įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje
įtvirtintus asmenų ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principus. Asmenys,
sudarydami sutartis, visų pirma įgyvendina savo teisę laisvai sudaryti sutartis
ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Pripažįstama, kad teisėtai
sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalių
sudaryta sutartis turi būti tinkamai ir sąžiningai vykdoma. Įstatyme draudžiama
šaliai vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo
sąlygas, nebent tai būtų iš anksto susitarta sutartyje arba tokia galimybė būtų
numatyta įstatyme. Prievolės,
sutarties neįvykdymas yra pagrindas nukentėjusiai šaliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus civilinių teisių
gynimo būdus. CK 6.327 straipsnio 1 dalis nustato, kad parduodamo daikto
kokybė ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje
tokios nenurodytos – įprastus reikalavimus. Pirkėjo, nusipirkusio netinkamos
kokybės daiktą, teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 6.334
straipsnyje. Be kitų teisių gynimo būdų, pirkėjas gali pareikalauti atitinkamai
sumažinti pirkimo kainą arba grąžinti sumokėtą kainą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).
Byloje nustatyta, kad 2008-07-16 šalys sudarė nekilnojamojo
daikto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas D.
M. ir tretysis asmuo D. S. lygiomis dalimis iš
atsakovo UAB „Junesta“ nupirko gyvenamosios paskirties patalpą – butą ir negyvenamosios
paskirties patalpą - sandėliuką, esančius (duomenys neskelbtini). Tarp
šalių kilo ginčas, kad atsakovas UAB „Junesta“ neįvykdė nekilnojamojo turto
pirkimo - pardavimo sutarties 4.8 punkte numatytų sąlygų. Pirmos instancijos
teismas kreditorių prašymą patvirtinti 22 104,58 Lt kreditorinį reikalavimą tenkino
vizualiai įvertinęs byloje pateiktas nuotraukas, kuriose atsispindi gyvenamojo
namo, esančio (duomenys neskelbtini), aplinka. Pirmos instancijos
teismas konstatavo, kad įvažiavimas į namo kiemą nėra pilnai įrengtas, nėra
įrengta automobilių stovėjimo aikštelė (matyti ant skaldos stovintys
automobiliai), neįrengta stacionari tvora, vizuliai matyti daug aplinkos
trūkumų (nulūžinėjusios laiptų ir šaligatvių plytelės).
2008-07-16 Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo
sutarties 4.8 punkte nurodyta, kad žemės sklypo, kuriame yra gyvenamasis namas,
gerbūvio darbai bus atlikti esant teigiamoms aplinkos ir grunto temperatūroms
per įmanomai trumpiausius, technologiškai pagrįstus terminus, leidžiančius
užtikrinti nurodytų darbų kokybę. Vilniaus apskrities viršininko administracijos
teritorijų planavimo ir statybos valstybinės prieržiūros departamento
2009-04-15 Daugiabučių gyvenamųjų namų su administracinėmis patalpomis, esančių
(duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamais naudoti akto Nr. (101) 11.4
– 752 (b.l.135-136) 12 punkte numatyta, kad sklypo sutvarkymo, apželdinimo ir
kiti darbai (trinkelių, šaligatvio plytelių, vejos, asfalto darbai) komisijos
leidimu atidėti iki 2009-06-30. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos
inspekcijos prie aplinkos ministerijos faktinių duomenų patikrinimo 2010-09-23
akte Nr. SP2-175, pateiktame apeliacinės instancijos teismui nustatyta, kad
prie daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini),
rytinėje pusėje įrengta trinkelių danga, tarp pastatų (duomenys neskelbtini),
įrengta veja; komisija nusprendė, jog statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte
2009-04-15 Nr. (101)-11.4-752 teritorijų tvarkymo darbai, kurie buvo atidėti
dėl sezoniškumo, yra įvykdyti. Taigi Valstybinės teritorijų planavimo ir
statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos faktinių duomenų patikrinimo
2010-09-23 akto Nr. SP2-175 išvados patvirtina apeliantų nurodytas
aplinkybes, jog gerbūvio darbai, dėl kurių reiškiamas kreditorinis reikalavimas
yra atlikti. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir minėto
įrodymo nevertino.
Restruktūrizavimo proceso paskirtis yra įstatymuose įtvirtintomis priemonėmis išsaugoti ir plėtoti
įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą, sumokėti skolas, atkurti
mokumą ir išvengti bankroto (ĮRĮ
1 straipsnio 2 dalis). Įmonės restruktūrizavimo procese gali
būti pakeista ūkinės veiklos rūšis, modernizuojama gamyba, tobulinamas darbo
organizavimas, parduodamas įmonės turtas ar jo dalis, priimamas kitų įmonių,
jas jungiant ar skaidant, turtas, įgyvendinamos techninės, ekonominės bei
organizacinės priemonės, skirtos įmonės mokumui atkurti, pakeičiami įmonės įsipareigojimų
kreditoriams dydžiai bei vykdymo terminai (ĮRĮ
2 straipsnio 2 dalis).
Restruktūrizavimo procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų
nevykdančios įmonės kreditorių (tiek privačių, tiek valstybės institucijų),
darbuotojų, tiek pačios restruktūrizuojamos įmonės interesus. Akivaizdu, kad
šis procesas gali turėti poveikį ne tik keliems privatiems asmenims, bet ir
valstybės ekonomikai, jos biudžetui. Tai lemia neabejotiną viešojo intereso
egzistavimą restruktūrizavimo bylose, todėl nagrinėjant tokio pobūdžio bylas
teismo vaidmuo turi būti aktyvus. Tuo tarpu pirmos instancijos teismas nesiėmė
aktyvaus vaidmens, nepasiūlė šalims pateikti papildomų įrodymų, jeigu būtina,
atlikti ekspertizę, o vertindamas atliktų darbų trūkumus bei kiekį, vadovavosi
byloje pateiktomis nuotraukomis, kreditorinį reikalavimą patvirtino vadovaujantis
pateikta UAB „Kompleksinis projektavimas ir statyba“ lokaline samata nurodant,
kad pateikta sąmata atitinka ekonomiškumo ir proporcingumo proncipus, nes šalys
neprašė skirti darbų apskaičiavimui ekspsertizės.
UAB „Kompleksinis projektavimas ir statyba“ lokalinėje
sąmatoje atliktinų darbų numatyta už 994 706,06 Lt. Aplinkos tvarkymui numatytas
grunto kasimas, grunto transportavimas, pasluoksnio iš smėlio įrengimas, gatvės
bortų išardymas ir įrengimas, vejos plotų atnaujinimas, 2 vaikų žaidimų
aikštelių įrengimas, lapuočių sodinimas, metalinio tinklo skydų tvoros
įrengimas. Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad ne
visi lokalinėje sąmatoje išvardinti darbai buvo būtini, kai kurie jų – jau
atlikti (pvz., vejos pasodinimas, tvoros pastatymas) ir, kad turi būti
atliekami tik projekte numatyti darbai. Teismas šų aplinkybių netyrė. Nagrinėjamu
atveju paskaičiuotų darbų kiekis ir vertė turi būti nustatyta vadovaujantis
bendru projektu, bei atsižvelgiant į kiekvieno bendraturčio proporcingai turimą
dalį bendrame turte, taip pat įvertinant aplinkybę, kokia dalis gyventojų, t.
y. ar tik (duomenys neskelbtini) namo gyventojai ir kitų patalpų
savininkai naudosis įvažiavimu į kiemą, vaikų žaidimo akštelėmis, ir kitu
gerbūviu.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjame skunde
nurodytas aplinkybes, kurios sudaro faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į
atskirąjį skundą argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas
neatskleidė bylos esmės ir neišnagrinėjo tarp bylos šalių kilusio ginčo, o
pagal pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės
instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti
pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam
pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK
327 straipsnio 1
dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios
instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios
instancijos teismui nėra absoliuti, nes CPK normose nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas pats
privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto
klaidas, o byla gali būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos
teismui tik išimtiniais, įstatyme (CPK 327 straipsnis)
nustatytais atvejais. Pagal CPK 327 straispnio 1
dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą
nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės
normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios
instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus
įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės.
Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1
dalies 2 punkto taikymo sąlygos, atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir
pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų
įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla
apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi
naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės
neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą
nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; 2009-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-3-121/2009; ir kt.).
Įvertinus nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus
ir pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis yra grindžiami reikalavimai, atsakovo
pateiktus argumentus į atskirąjį skundą, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas
neišsiaiškino ir nenustatė pagrindinių aplinkybių, kurios yra teisiškai
svarbios tam, kad būtų teisingai išspręsta byla ir išnagrinėtas šalių ginčas,
todėl piermos instamcijos nutartios naikintina ir byla pirmos instancijos
teismui skundžiamoje dalyje perduotina nagrinėti iš naujo. Atskleisti bylos
esmę bei priimti sprendimą dėl
pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines
aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga, aukštesnės instancijos
teismai dėl kompetencijos pasiskirstymo pirmosios instancijos teismo pakeisti
negali, priešingu atveju apeliacinės instancijos teismas pažeistų šalių teisę
pasinaudoti viena (pirmąja) teismine instancija.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos
teismo nutarties dalis, kuria lygiomis
dalimis patvirtintas kreditorių D. M. ir D.
S. 22 104,58 Lt finansinis reikalavimas naikintina ir byla pirmos
instancijos teismui šioje dalyje perdeuotina nagrinėti iš naujo.
Atitinkamai naikintina ir nutarties dalis, kuria
kreditoriui D. M. iš atsakovo UAB „Jusnesta“ priteista
3000 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo, Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n
u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 8 d.
nutarties dalis, kuriomis patvirtintas kreditorių D. M. ir
D. S. 22 104,58 Lt finansinis reikalavimas ir kreditoriui D. M. iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Junesta“ priteista
3000 Lt bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti pirmos
instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai
Alė Bukavinienė
Kazys Kailiūnas
Donatas
Šernas