Civilinė byla Nr. e2A-1001-601/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13795-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.3.6; 2.6.10.3; 2.6.10.5.1; 2.6.18.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybos ir restauravimo darbai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-12-955/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Projektų rengimo biuras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybos ir restauravimo darbai“, trečiajam asmeniui – Nacionalinei teismų administracijai dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Projektų rengimo biuras“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Statybos ir rekonstravimo darbai“ 22 178,00 Eur skolą, 978,41 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2016 m. gruodžio 21 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Projektavimo paslaugų sutartis Nr. 2016/12/21 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti Ukmergės rajono apylinkės teismo naujo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, statybos architektūrinės ir konstrukcinės dalies (kartu pateikiant ir brėžinius dwg. formatu) darbo projektą pagal techninio projekto 43-TP-NS (laidos A, 2016 m.) sprendinius, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus pagal ieškovės pateiktus ir atsakovės pasirašytus sutartinio darbo perdavimo–priėmimo aktus ir PVM sąskaitas faktūras per 30 kalendorinių dienų. Sutarties 3.1 punkte šalys susitarė, kad sutartinio darbo kaina yra 27 178,00 Eur su PVM (iš jų – 4 716,84 Eur PVM). Darbų kainos išskaidymas buvo numatytas Sutarties priede Nr. 1 „Kalendorinis projektavimo darbų grafikas“, tačiau faktiškai nei viena šalis nesilaikė nustatytos tvarkos, t. y. projektavimo darbai užsitęsė iki pat 2019 metų, nors darbų laikotarpis pagal Sutarties priedą Nr. 1 numatytas 2017 m. sausio mėn.–rugpjūčio mėn. Aplinkybė, jog projektavimo darbų atlikimas užsitęsė 2 metais ilgiau nėra niekaip susijusi su ieškovės veiksmais. Ieškovė nebuvo ir nėra gavusi jokių atsakovės pretenzijų dėl darbų trukmės. Ieškovės žiniomis, statybos darbai objekte yra vykdomi pagal techninio prižiūrėtojo raštu patvirtintą darbo projektą, kurį parengė ieškovė. Tačiau atsakovė nebendradarbiauja su ieškove ir vengia atsiskaityti už visus atliktus darbus, t. y. atsakovė pagal Sutarties 4.1 punktą yra sumokėjusi 5 000,00 Eur avansą, tačiau iki ieškinio parengimo dienos nebuvo apmokėjusi šių PVM sąskaitų faktūrų: 2018 m. rugsėjo 19 d. PVM sąskaitos faktūros Serija PRB Nr. 0493 8 470 Eur sumai ir 2019 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaitos faktūros Serija PRB Nr. 0562 likusiai neapmokėtai 13 708,00 Eur sumai. Anot ieškovės, vadovaujantis Sutarties 7.1.1 punktu, atsakovei nepagrįstai uždelsus atsiskaityti už atliktus darbus nustatytu laiku, atsakovė privalo mokėti ieškovei 0,02 proc. sutartinės kainos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgdama į tai, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės ne tik 22 178,00 Eur skolą, bet ir 978,41 Eur delspinigius.

3.       Atsakovė UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė akcentavo, kad šalys susitarė dėl kalendorinio projektavimo darbo grafiko, darbo atlikimo terminas darbo projektui parengti buvo numatytas ir sutartas laikotarpiu nuo 2017 metų sausio mėnesio iki 2017 metų rugpjūčio mėnesio, tačiau projektavimo darbai nebuvo atlikti ne tik numatytu ir šalių sutartu terminu, tačiau jie nėra atlikti ir atsiliepimo parengimo dienai, t. y. ieškovė darbų projekto pagal atsakovės pateiktas pastabas neištaisė ir, nei atsakovė, nei trečiasis asmuo ieškovės netinkamai atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu nepriėmė. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo ieškovei atlyginti visą sutartą darbų kainą. Ieškovės direktorius A. D. atsakovei 2018 metais yra pateikęs rašytinį dokumentą, kuriame nurodoma, kad „už 09-07 pateiktą projektinę dokumentaciją rangovas nereikalaus sumokėti, kol statytojas jos nepatvirtins“, todėl nesant statytojos patvirtintos projektinės dokumentacijos bei atsakovės pastabų ištaisymo, atsakovei nekyla pareiga apmokėti ieškovei už darbus. Be to, ieškovė neturi teisės skaičiuoti prašomus priteisti delspinigius nuo visos Sutarties kainos, atsižvelgiant į tai, kad ieškovei 5 000,00 Eur avansas buvo apmokėtas pagal Sutartį 2017 m. sausio mėnesį ir sutartos bei neapmokėtos kainos likutis sudaro 22 178,20 Eur.

4.       Trečiasis asmuo Nacionalinė teismų administracija byloje laikėsi neutralios pozicijos ir teismo prašė dėl ieškovės ieškinio pagrįstumo spręsti savo nuožiūra. Nurodė, jog tai, kad numatytais terminais darbai nebuvo atliekami, turėtų būti laikoma reikšminga aplinkybe vertinant atliktų darbų baigtumą ir iš to kylančių ieškovės reikalavimų nepagrįstumą. Kita vertus, trečiasis asmuo pažymėjo, kad ieškovei pretenzijų dėl techninio projekto neturi; ieškovės parengta projektinė dokumentacija trečiąjį asmenį tenkina. Paaiškino, kad statinio architektūros ir statinio konstrukcijų darbo projekto bylas trečiajam asmeniui tiesiogiai pateikė ieškovė. Be to, 2019 m. balandžio 3 d. trečiajam asmeniui buvo pateikta ir elektroninė statinio architektūros ir statinio konstrukcijų darbo projekto bylų versija el. paštu. Trečiajam asmeniui apie statinio architektūros ir statinio konstrukcijų darbo projekto bylų pateikimą informavus atsakovę ir paprašius pateikti projekto bylas pagal Rangos sutartį su atsakovės lydraščiu ir statybos techninės priežiūros žymomis „Pritariu statyti“, atsakovė minėtas bylas pasiėmė, o vėliau grąžino trečiajam asmeniui. Tačiau, patikrinus grąžintų bylų turinį, buvo nustatyta, kad jis skiriasi nuo pirminio gauto darbo projekto, kurį trečiajam asmeniui pristatė ieškovė – grąžintose bylose trūko dalies sprendinių (18 brėžinių). Trūkstami statinio architektūros ir statinio konstrukcijų bylų sprendiniai, kuriuos iš darbo projekto išėmė atsakovė, trečiajam asmeniui taip ir nebuvo pateikti, todėl sutartis su atsakove buvo nutraukta 2020 m. gegužės 21 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį patenkino, t. y. priteisė ieškovei UAB „Projektų rengimo biuras“ iš atsakovės UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ 22 178,00 Eur skolą, 978,41 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidas ir 3 141,86 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6.       Teismas nustatė, kad ginčas šioje byloje kilęs iš projektavimo darbų rangos teisinių santykių, t. y., kad ieškovė 2016 m. gruodžio 21 d. Sutartimi įsipareigojo atlikti Ukmergės rajono apylinkės teismo naujo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, statybos architektūrinės ir konstrukcinės dalies (kartu pateikiant ir brėžinius dwg. formatu) darbo projektą pagal techninio projekto 43-TP-NS (laidos A, 2016 m.) sprendinius. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė, nors ir praleidusi projektavimo darbų atlikimo terminus, vis dėlto, faktiškai yra atlikusi Sutartyje numatytus projektavimo darbus ir, atsakovei vengiant priimti projektavimo darbų rezultatą, projektus yra perdavusi tiesiogiai trečiajam asmeniui. Pagal šiuos projektus šiuo metu yra vykdomi pastato statybos darbai; teismas jokių projektavimo darbų trūkumų bylos nagrinėjimo metu nenustatė; atsakovė byloje taip pat nereiškė savarankiškų reikalavimų dėl atliktų darbų kokybės. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkino jį visiškai.

7.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, atsižvelgdamas į tai, kad pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, laikė, kad ieškovės prašymas dėl 8 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra pagrįstas.

8.       Teismas taip pat pagrįstu laikė ir ieškovės reikalavimą dėl 978,41 Eur delspinigių priteisimo, kadangi jie paskaičiuoti tiksliai taip, kaip buvo sutarusios šalys Sutartyje, t. y. delspinigius skaičiuoti nuo visos Sutarties kainos, (27 178 Eur × 0,02 / 100 × 180).

9.       Teismas, tenkindamas ieškinį visiškai, iš atsakovės priteisė taip pat 2019 m. rugsėjo 24 d. mokėjimo nurodymu Nr. 84 už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimą ir už ieškinį sumokėtą 521,00 Eur žyminį mokestį, taip pat – advokatui Nedui Šilaikai 2019 m. liepos 25 d. mokėjimo nurodymu sumokėtą 174,24 Eur, 2019 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimo nurodymu sumokėtą 181,50 Eur, 2019 m. lapkričio 22 d. mokėjimo nurodymu sumokėtą 1 481,04 Eur, 2020 m. sausio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 323 sumokėtą 435,60 Eur, 2020 m. liepos 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 595 sumokėtą 348,48 Eur sumas už teisines paslaugas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ Kauno apygardos teismo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Projektų rengimo biuras“ reikalavimą dėl 22 178 Eur skolos priteisimo sumažinti bei atmesti ieškovės UAB „Projektų rengimo biuras“ reikalavimą dėl 978,41 Eur delspinigių ir 8 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo. Atsakovė taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, skirti byloje Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų naujo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, statybos architektūrinės ir konstrukcinės dalies darbo projekto ekspertizę, atsakant į proceso šalių pateiktus klausimus, o taip pat – priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1.                      Atsakovė neginčija fakto, kad tarp ieškovės ir atsakovės sudarytoje Sutartyje nurodytos paslaugos buvo suteiktos ir apeliantei kyla pareiga už jas atsiskaityti. Tačiau šioje byloje ieškovės neveikimas, nebendradarbiavimas ir nuolatinis klaidingų projektų teikimas užsakovei, vėlavimas darbus atlikti laiku ir tinkamai, negali būti vertinamas kaip tinkamas ir sąžiningas sutarties šalies elgesys. Tokiu atveju pagrįstai spręstina, kad dėl to, jog apeliantė UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ neįvykdė savo sutartinių prievolių, iš dalies yra atsakinga ir pati ieškovė, todėl egzistuoja CK 6.259 straipsnyje numatyta sąlyga, dėl kurios skolininko atsakomybė gali būti sumažinta. Tuo tarpu nuspręsti dėl atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškove apimties galima tik atlikus Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų naujo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, statybos architektūrinės ir konstrukcinės dalies darbo projekto ekspertizę, kurią pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atsisakė skirti;

10.2.                      Pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino tarp šalių esančius sutartinius santykius, t. y. nors Sutartis sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės, teismas nepagrįstai vertino tik tai ar ieškovės atliktiems darbams pretenzijas reiškė trečiasis asmuo, bet visiškai netyrė ir nepasisakė, jog dėl atliktų darbų netinkamumo nuolat pretenzijas ieškovei reiškė atsakovė (užsakovė);

10.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad atsakovė priėmė darbų rezultatą (parengtą darbo projektą) ir turi pareigą atsiskaityti su ieškove. Anot apeliantės, ieškovė nesilaikė įsipareigojimo perduoti atsakovei atliktą vientisą darbų projektą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus, popieriniame variante. Be to, ieškovė, perduodama šalių sutartą darbo projektą, nepateikė perduodamų darbų aprašo, t. y. ką būtent ir kokią darbų apimtį perduoda atsakovui, todėl šiuo atveju visiškai neaišku už kokią atliktų ir neva perduotų darbų dalį ieškovė reikalauja apmokėjimo. Tuo tarpu tai, kad ieškovė galutinį darbo projektą pateikė trečiajam asmeniui, negali būti laikoma tinkamu darbų perdavimu užsakovei, ko pasėkoje ši neturėjo galimybės pateikti ieškovei visas pastabas dėl sutartų ir netinkamai atliktų darbų;

10.4.                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl to, ar pagal sutartį darbai buvo atlikti ir perduoti, ir nustatęs, kad užsakovė nepasirašė darbų perdavimo–priėmimo akto, turėjo nustatyti ir įvertinti priežastis, dėl kurių užsakovė atsisakė pasirašyti ir priimti atliktus darbus, ar atlikti statybos darbai nebuvo perduoti vienašališkai, ar užsakovė nėra faktiškai priėmusi darbų ir jais nesinaudoja, ir pan. Juolab, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė ieškovės atliktų darbų nepriėmė, nes jie buvo atlikti ne tik, kad ne laiku, bet ir esant trūkumams, be atsakovės originalių parašų, taip pat atsakovei, kaip užsakovui, nebuvo pateikta vientisa ir popierinė darbo projekto medžiaga;

10.5.                      Pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir niekuo nemotyvuotą išvadą, jog atsakovas vengė priimti projektavimo darbų rezultatą, todėl tuo pagrindu ieškovė šiuos darbus perdavė trečiajam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo teisės atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir, jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti;

10.6.                      Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime nevertino to, kad ieškovė yra gavusi pretenziją dėl patirtų nuostolių iš trečiojo asmens Nacionalinės teismų administracijos dėl techninio darbo projekto netinkamo atlikimo ir jo netinkamo atlikimo sutartu laiku. Taigi, būtent dėl ieškovės rengto techninio projekto, kuris buvo su trūkumais, užsitęsė tiek darbo projekto rengimas, tiek faktinis atsakovės darbų atlikimas;

10.7.                      Pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybės, kad ieškovė dalinę darbo projekto ekspertizę atliko tik 2019 metais, kai tuo tarpu naujo pastato statybos darbai atsakovės buvo pradėti vykdyti jau 2017 metais pagal pilna apimtimi neparengtą darbo projektą. Ieškovei nesilaikant Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, teisės aktuose numatyti įpareigojimai buvo atlikti nesilaikant darbų atlikimo tvarkos, tuo ieškovė, kaip projektuotoja, pažeidė jai teisės aktuose keliamus reikalavimus. Juolab, kad buvo atlikta tik darbo projekto konstrukcinės dalies dalinė ekspertizė, o ne ekspertizė dėl konstrukcinių ir architektūrinių sprendimų suderinamumo, kas šiuo atveju atsiskleistų ieškovės parengto Darbo projekto trūkumai;

10.8.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai neįvertino to, kad atsakovė siekė bendradarbiavimo su ieškove, nepažeidė šalis siejančių sutartinių santykių, geranoriškai elgėsi ieškovės atžvilgiu ir tikėjosi, jog visi sutarti darbai bus atlikti laiku ir tinkamai;

10.9.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai priteisė iš atsakovės 978,41 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidas ieškovės naudai, neįvertinęs to, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1803-390/2020 atsakovei UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ yra iškelta nemokumo (restruktūrizavimo) byla;

11.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Projektų rengimo biuras“ apeliacinės instancijos teismo prašo UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-12-955/2021, palikti galioti nepakeistą. Ieškovė taip pat prašo atmesti apeliantės prašymus dėl civilinės bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir ekspertizės skyrimo. Ieškovė prašo priteisti iš apeliantės UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ ieškovės UAB „Projektų rengimo biuras“ naudai visas jos apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1.                      Vien tas faktas, jog darbo projektas buvo pateiktas ne popierine forma, savaime nepanaikina atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus, nes šalys Sutartyje nebuvo susitarusius, jog parengtas darbo projektas turi būti pateiktas tik popierine, o ne elektronine forma. Kita vertus, atsakovė nereiškė ieškovei pretenzijų dėl to, kad darbo projektas buvo teikiamas PDF formatu, ką patvirtina tarp šalių vykę el. susirašinėjimai, ieškovei pirmą kartą (2018 m. rugsėjo 7 d.) pateikus projektinę dokumentaciją atsakovei;

11.2.                      Perduodama darbo projektą tiek atsakovei (2019 m. vasario 21 d. el. paštu), tiek statytojai (2019 m. vasario 15 d. ir 2019 m. vasario 20 d. popierinis projekto variantas, o 2020 m. balandžio 3 d. – elektroninis variantas), ieškovė nepažeidė jokių sutartinių įsipareigojimų. Projektinės dokumentacijos pateikimas ne tik atsakovei, bet ir statytojai, kuri betarpiškai dalyvaudavo susitikimuose su ginčo šalimis, aptardavo projektavimo darbų eigą, nepanaikina atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus;

11.3.                      Nors atsakovė tvirtina, kad esminę reikšmę turi aplinkybė, kad darbo projektas nebuvo parengtas numatytais terminais, tačiau, ieškovės įsitikinimu, svarbesnę reikšmę turi tai, kad projektavimo darbai ir jų sprendiniai nebuvo praradę reikšmės statytojai, t. y. atsakovė faktiškai naudojosi darbo projektu vykdydama statybos darbus objekte kur kas anksčiau nei 2019 m. rugsėjo 16 d. buvo parengtas atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas, tuo labiau jų negrąžino atgal projektuotojai. Kita vertus, byloje nėra ginčijama ir šalys pripažįsta, kad darbo projektas buvo parengtas nesilaikant grafike nustatytų terminų, vėlavimo priežastys šalims (įskaitant statytoją) buvo žinomos ir suprantamos. Juolab, kad atsakovė nėra pareiškusi jokių reikalavimų šioje byloje ieškovei dėl atliktų darbų vėlavimo ir (ar) terminų praleidimo. Be to, termino praleidimas taip pat nesudaro pagrindo atsakovei nepriimti ieškovės atlikto darbo. Galiausiai, ieškovei vėluojant atlikti darbus pagal Sutartį, atsakovė turėjo visas galimybes pareikšti ieškovei reikalavimus dėl delspinigių atlyginimo ir (ar) Sutarties nutraukimo, tačiau to nepadarė;

11.4.                      Atsakovė tvirtina, kad jai darbo projektas nebuvo perduotas, tačiau iš bylos medžiagos neginčijamai nustatyta, kad atsakovė el. paštu 2019 m. vasario 21 d. gavo darbo projektą PDF formatu, taip pat jai statytoja vėliau perdavė ir popierinį darbo projekto variantą. Be to, ieškovė 2019 m. rugsėjo 17 d. išsiuntė atsakovei el. paštu lydraštį dėl pagal Sutartį atliktų darbų priėmimo, kartu pateikdama 2019 m. rugsėjo 16 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, tačiau jokių pastabų Sutarties 5.9 punkte nustatytu terminu negavo, kas reiškia, kad yra laikoma, jog projektavimo darbų rezultatas yra priimtas ir užsakovei (atsakovei) kyla pareiga apmokėti už atliktus pagal Sutartį darbus;

11.5.                      Byloje nėra ginčijama ir šalys pripažįsta šias akivaizdžias aplinkybes, jog Darbo projektas buvo parengtas nesilaikant grafike nustatytų terminų, vėlavimo priežastys šalims (įskaitant Statytoją) buvo žinomos ir suprantamos. Tuo tarpu Apeliantė, grįsdama savo sprendimą neatsiskaityti su Ieškove, iš esmės motyvuoja tuo, jog Ieškovė nesilaikė sutartų terminų ir darbų sutartu laiku nepateikė dar 2017 metais. Dar sykį akcentuojame, jog termino praleidimo (kuris buvo sąlygotas labiau Atsakovės nei Ieškovės, žr. toliau) priežastys ir pasekmės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes Atsakovė nėra pareiškusi jokių reikalavimų šioje byloje. Termino praleidimas taip pat nesudaro pagrindo Atsakovei nepriimti Ieškovės atlikto darbo (CK 6.681 str. 1 d., 6.694 str.). Galiausiai, Ieškovei vėluojant atlikti darbus pagal Sutartį, Atsakovė turėjo visas galimybes pareikšti Ieškovei reikalavimus dėl delspinigių atlyginimo ir (ar) Sutarties nutraukimo, tačiau to nepadarė;

11.6.                      Apeliantė akcentuoja, kad dėl ieškovės rengto techninio projekto, kuris buvo su trūkumais, užsitęsė tiek darbo projekto rengimas, tiek faktinis atsakovės darbų atlikimas, tačiau nėra pagrindžiama, kokie konkrečiai projektų sprendiniai (tiek techninio projekto, tiek darbo projekto) turi trūkumų, nors šias aplinkybes privalo įrodyti atsakovė. Juolab, kad statytoja, duodama žodinius paaiškinimus teismo posėdžio metu, vienareikšmiškai nurodė, kad ieškovei pretenzijų nei dėl techninio projekto, nei dėl darbo projekto neturi;

11.7.                      Apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nėra pateikusi dalinės ekspertizės darbo projekto architektūrinei daliai. Ieškovė pažymi, kad nei Sutartyje, nei kituose teisės aktuose nėra numatyta pareiga projektuotojui atlikti architektūrinės dalies ekspertizę. Be to, atsakovei vykdant sutartinius įsipareigojimus tiek statytojai, tiek ieškovei pagal Sutartį, atsakovė nematė poreikio atlikti ekspertizę dar ir darbo projekto architektūrinei daliai, šio klausimo taip pat nekėlė visą Sutarties galiojimo laikotarpį ir net po to, kai ėmė faktiškai naudotis ieškovės parengtu darbo projektu;

11.8.                      Nors apeliaciniame skunde yra keliamas klausimas dėl atsakovės atsakomybės sumažinimo CK 6.259 straipsnio pagrindu, ieškovė akcentuoja, kad šioje byloje ji pareiškė ir pirmosios instancijos teismas visiškai tenkino reikalavimą ne dėl civilinės atsakomybės taikymo, o dėl sutartinės prievolės įvykdymo, t. y. atsiskaitymo už ieškovės faktiškai atliktus projektavimo darbus. Kita vertus, net ir nėra jokio objektyvaus nei faktinio, nei teisinio pagrindo atleisti atsakovę nuo atsakomybės arba sumažinti atsakomybę tuo pagrindu, jog dėl atsakovės nepagrįsto vėlavimo atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus yra kalta pati ieškovė;

11.9.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės prašymą skirti byloje darbo projekto ekspertizę, kuris buvo pateiktas pavėluotai. O tuo atveju, jeigu būtų sprendžiamas klausimas dėl ekspertizės skyrimo apeliacinėje instancijoje (su kuo kategoriškai ieškovė nesutinka), prašo teismo atsižvelgti į tai, jog formuluojami klausimai yra išimtinai teisinio pobūdžio ir neturintys jokios reikšmės, kadangi projektinės dokumentacijos tinkamumą ir atitikimą teisės aktų reikalavimams patvirtina jos tolimesnis naudojimas užbaigiant statybos darbus objekte, tačiau pasitelkiant nebe atsakovę (su kuria statytoja nutraukė sutartį nuo 2020 m. gegužės 21 d.), o naująjį rangovą;

11.10.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė tiek delspinigius, tiek ir palūkanas. Ieškovė akcentavo, kad ieškovės paskaičiuoti delspinigiai yra už laikotarpį iki civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. iki ieškinio pareiškimo), kuomet atsakovei dar nebuvo iškelta restruktūrizavimo byla. Kita vertus, šiuo metu nei ieškovei, nei teismui nėra žinomos atsakovės restruktūrizavimo bylos nagrinėjimo aplinkybės ir perspektyvos. Todėl atsakovės atleidimo nuo palūkanų skaičiavimo klausimas turi būti sprendžiamas restruktūrizavimo bylos apimtyje.

12.       Trečiasis asmuo Nacionalinė teismų administracija apeliacinės instancijos teismo prašo dėl apeliacinio skundo reikalavimų spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškovo parengta projektinė dokumentacija administraciją iš esmės tenkina.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

14.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320

15.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

        Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

16. Apeliantė (atsakovė) prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nepateikė jokių argumentų, kodėl reikalingas žodinis bylos nagrinėjimas.

17. CPK 321 straipsnio 1dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

18. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantei nenurodžius jokių motyvų dėl žodinio bylos nagrinėjimo, jos prašymas atmestinas. Teisėjų kolegijos nuomone, reikšmingų, esminių aplinkybių įvertinimas yra galimas bylą nagrinėjant rašytinio apeliacinio proceso tvarka.

       Dėl ekspertizės skyrimo

19.       Apeliantė prašo skirti byloje Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų naujo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Ukmergėje (toliau – ginčo pastatas), statybos architektūrinės ir konstrukcinės dalies darbo projekto ekspertizę, ekspertui užduodant šiuos klausimus:

1)       Ar ieškovės UAB „Projektų rengimo biuras“ parengtas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų naujo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, statybos architektūrinės ir konstrukcinės dalies darbo projekto architektūrinė ir konstrukcinė dalys atitinka Lietuvos Respublikos Statybos techninį reglamentą STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų normatyvinius statybos techninių dokumentų reikalavimus?

2)       Ar pakankama ieškovės UAB „Projektų rengimo biuras“ parengto Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų naujo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, statybos architektūrinės ir konstrukcinės dalies pateikta darbo projekto detalizacija, remiantis Lietuvos Respublikos Statybos techniniu reglamentu STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“?

3)       Ar ieškovės UAB „Projektų rengimo biuras“ parengtas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų naujo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, architektūrinės ir konstrukcinės dalies darbo projektas ir darbo projekto architektūrinės ir konstrukcinės dalys atitinka ieškovo UAB „Projektų rengimo biuras“ parengto techninio projekto 43-TP-NS (laidos A, 2016 m.) sprendinius?

20.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai atsisakė paskirti šią ekspertizę, o jos atlikimas padėtų operatyviai, tinkamai ir teisingai išspręsti šalių ginčą. Pažymėjo, kad nesutikimą su ieškovės prašoma priteisti suma pilna apimtimi, apeliantė grindžia tuo, kad ieškovės parengtas darbo projektas neatitinka Lietuvos Respublikos Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų.

21.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ekspertizę tikslinga skirti tada, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialiosios žinios. Ekspertizę skiria teismas, jei tam yra pagrindas – būtinybė išsiaiškinti tam tikrą byloje kilusį klausimą, kai reikalingos specialios mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinios (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizės atlikimas yra tikslingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2005).

22.       Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje.

23.       Taip pat pažymėtina, kad teismas negali pavesti teismo ekspertui atsakyti į teisinio pobūdžio klausimus, kurie yra išimtinai teismo kompetencija.

24.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės klausimai teismo ekspertui yra teisinio pobūdžio klausimai (kaip pagrįstai nurodė ir ieškovė savo atsiliepime), kurie yra priskirti teismo kompetencijai, todėl negali būti užduoti teismo ekspertui. Be to, apeliantės keliami klausimai yra labai nutolę nuo ginčo esmės ir atsakymai į juos negali pakeisti tarp šalių esančių įsipareigojimų bei faktiškai įvykusių teisinių santykių. Šalių ginčas yra kilęs dėl atsiskaitymo (skolos priteisimo) pagal Projektavimo paslaugų sutartį Nr. 2016/12/21, parengus darbo projekto architektūrinę ir konstrukcinę dalis, todėl byloje svarbu nustatyti, ar darbo projektas buvo parengtas ir perduotas apeliantei, ar jis priimtas, ar apeliantė reiškė dėl jo pretenzijas (nurodė trūkumus), ar apeliantės nurodyti trūkumai buvo ištaisyti, ar darbo projektas naudojamas statant objektą, ar atsiskaityta pagal sutartį. Tuo tarpu apeliantė nesiekia ekspertizės aktu pagrįsti (ar paneigti) būtent šias nustatytinas aplinkybes. Juo labiau, kad apeliantė savo nesutikimą su mokėtina suma, grindžia sutarties termino pažeidimu, jos nurodytų trūkumų neištaisymu, darbo projekto neperdavimu, o ne darbo projekto neatitikimu ieškovo UAB „Projektų rengimo biuras“ parengto techninio projekto 43-TP-NS (laidos A, 2016 m.) sprendiniams. Apeliantės prašymas skirti ekspertizė vertintinas, kaip bandymas rasti formalių pažeidimų, kurių apeliantė net nežino (jų nenurodė) ir kurie neturėjo įtakos jos įsipareigojimų nevykdymui (neapmokėjimui už atliktą darbą). Taigi, teisėjų kolegija apeliantės prašymo skirti ekspertizę netenkina.

Dėl skolos priteisimo

25.       Byloje nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 21 d. ieškovė ir apeliantė (atsakovė) sudarė Projektavimo paslaugų sutartį Nr. 2016/12/21 (toliau – Sutartis). Sutarties 2.1. punkte šalys susitarė, kad ieškovė atliks Ukmergės rajono apylinkės teismo naujo pastato statybos, (duomenys neskelbtini), Ukmergėje architektūrinės ir konstrukcinės dalies (kartu pateikiant ir brėžinius dwg. formatu) Darbo projektą pagal Techninio projekto 43-TP-NS (laidos A, 2016 m.) sprendinius. Sutarties 3.1. punkte buvo susitarta dėl 27 178,00 Eur su PVM kainos, kurią apeliantė sumoka ieškovei dalimis Sutarties priede Nr. 1 nustatyta tvarka pagal ieškovės pateiktus ir apeliantės pasirašytus sutartinio darbo perdavimo – priėmimo aktus ir sąskaitas faktūras per 30 kalendorinių dienų. Sutarties 4.3. punkte šalys susitarė, kad galutinis apmokėjimas už atliktus darbus vykdomas po apeliantės pasirašyto su statytoju galutinio darbo perdavimo – priėmimo akto ir sąskaitos faktūros pasirašymo per 30 kalendorinių dienų. Sutarties 5.4. punkte numatyta, kad sutartinis darbas yra atliktas, kai abi šalys pasirašo sutartinio darbo perdavimo – priėmimo aktą. Sutarties 5.5. punkte šalys susitarė, kad ieškovė atliktą sutartinį darbą kartu su lydraščiu ir sąskaita faktūra sutartinio darbo perdavimo – priėmimo aktu perduos apeliantei, o atsakovė jį priims tiesiogiai, pasirašydama lydraštyje. Sutarties 5.7. punkte numatyta apeliantės pareiga nepritarus parengtam projektui, per 5 kalendorines dienas pateikti ieškovei pastabas dėl projekto, pagal kurias jeigu jos neprieštarauja normatyviniams statybos techniniams dokumentams ir normatyviniams statinio saugos ir paskirties dokumentams bei privalomiesiems projekto rengimo dokumentams, ieškovė pataiso darbo projektą per 5 darbo dienas (Sutarties 5.8. punktas). Sutarties 5.9. punkte nustatyta, kad šalys supranta, jog apeliantė pritaria projekto sprendiniams jeigu per 5 kalendorines dienas nepateikia ieškovei pastabų ir nepasirašo sutartinio darbo perdavimo – priėmimo akto. Tokiu atveju laikytina, kad sutartinis darbas yra atliktas ir ieškovė turi teisę reikalauti, kad apeliantė sumokėtų sutartinę kainą. Sutarties 7.1.1. punkte šalys susitarė, kad atsakovei nepagrįstai uždelsus atsiskaityti už atliktus darbus nustatytu laiku, ir ieškovei pareikalavus, atsakovė moka ieškovei 0,02 proc. sutartinės kainos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną.

26.       Taip pat nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. ieškovė pateikė apeliantei PVM sąskaitą faktūrą serija PRB Nr. 0493 8 470 Eur sumai apmokėti už atliktą darbą, kurią pasirašė apeliantės atstovas techninis direktoriaus S. K. bei nurodė, kad sąskaita apmokama Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir ištaisius apeliantės 2018 m. rugsėjo 19 d. siųstame rašte nurodytas pastabas. Apeliantė ieškovei nurodė 22 pastabas dėl jos 2018 m. rugsėjo 7 d. pateiktos dokumentacijos. 2019 m. vasario 21 d. ieškovės architektas A. U. elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)@gmail.com) išsiuntė apeliantei bylas pdf formatu. Ieškovės 2019 m. liepos 22 d. pateikė Pretenzija Nr. 14-417/2019 atsakovei, kurioje nurodė, kad apeliantės pastabos buvo ištaisytos ir darbo projektas apeliantei elektroniniu paštu perduotas 2019 m. vasario 21 d., todėl prašoma apmokėti 8 470 Eur skolą. 2019 m. rugsėjo 17 d. ieškovė pateikė apeliantei pasirašytus 2019 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija PRB Nr. 0562 13 708,00 Eur sumai apmokėti ir priėmimo–perdavimo aktą bei priminė, kad pagal 2018 m. rugsėjo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija PRB Nr. 0493 atsakovė dar nėra sumokėjusi 8 470 Eur skolos. 2019 m. rugsėjo 24 d. raštu ieškovė pranešė atsakovei, kad per 5 kalendorines dienas apeliantė nepateikė ieškovei pastabų ir pasirašyto atliktų darbo priėmimo–perdavimo akto, todėl vadovaujantis tarp šalių sudarytos Sutarties 5.9. punktu ieškovė laiko, kad projektavimo darbų rezultatas yra priimtas ir apeliantei kyla pareiga apmokėti už atliktus pagal Sutartį darbus.

27.       Taip pat nustatyta, kad 2019 m. vasario 14 d. buvo atlikta projekto konstrukcinės dalies ekspertizė (Dalinės ekspertizės aktas Nr. 56/1-19), kurioje nurodoma, jog administracinės paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, statybos projekto konstrukcinės dalies sprendiniai atitinka Reglamento (ES) 305/2011(5.17) nustatytus esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Darbo projekto konstrukcinę dalį galima tvirtinti.

28.       Taip pat nustatyta, kad ant darbo projekto dokumentų yra techninio prižiūrėtojo S. Z. antspaudai „Pritariu statyti“ su parašu.

29. Taip pat nustatyta, kad 2019 m. vasario 15 d. trečiajam asmeniui Nacionalinei teismų administracijai (apelianės užsakovui) Dokumentų perdavimo aktu buvo perduota konstrukcinės dalies darbo projekto popierinė byla (2 bylos, 4 segtuvai) bei laikmena su pdf formato failu, o 2019 m. vasario 20 d. Dokumentų perdavimo aktu buvo perduota architektūrinės dalies darbo projekto popierinė byla (2 bylos, 2 segtuvai) bei laikmena su pdf formato failu. Trečiajam asmeniui apie statinio architektūros ir statinio konstrukcijų darbo projekto bylų pateikimą informavus apeliantę ir paprašius pateikti projekto bylas pagal Sutartį su apeliantės lydraščiu ir statybos techninės priežiūros žymomis „Pritariu statyti“, apeliantė minėtas bylas pasiėmė, o vėliau grąžino trečiajam asmeniui, tačiau grąžintose bylose trūko dalies sprendinių (18 brėžinių). Trūkstami statinio architektūros ir statinio konstrukcijų bylų sprendiniai, kuriuos iš darbo projekto išėmė apeliantė, trečiajam asmeniui taip ir nebuvo pateikti, todėl sutartis su apeliante buvo nutraukta 2020 m. gegužės 21 d. Ieškovės parengta projektinė dokumentacija trečiąjį asmenį tenkina. Objekto statyba yra tęsiama būtent vadovaujantis ieškovės parengtais projektavimo darbų sprendiniais.

30.          Apeliantė savo nesutikimą su teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas bei nepakankamai motyvavo teismo sprendimą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais. 

31.        Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje Van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

32. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

33.        Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-701/2021).

34. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir iš esmės tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

35. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs arba neesminiai, juose nenurodomi konkretūs (nurodomi bendro pobūdžio) pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai, nenurodomos konkrečios bylos faktinės aplinkybės, kurios buvo netinkamai įvertintos, ir kodėl toks vertinimas nėra tinkamas, taip pat nenurodoma, kokią reikšmę turi vienų ar kitų apeliantės nurodomų aplinkybių nustatymas teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Iš apeliacinio skundo galima suprasti, kad esminiai apeliacinio skundo motyvai yra tokie pat, kuriuos apeliantė nurodė ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, t. y. ieškovė darbus atliko ne laiku, darbai su trūkumais, darbai nepriimti, nepateikta apeliantei vientisa ir popierinė projekto medžiaga.

36. Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsiskaitymo (įsiskolinimo priteisimo) pagal Projektavimo paslaugų sutartį Nr. 2016/12/21, parengus darbo projekto architektūrinę ir konstrukcinę dalis (toliau – darbo projektas), todėl byloje svarbu nustatyti, ar darbo projektas buvo parengtas ir perduotas apeliantei, ar jis priimtas, ar apeliantė reiškė dėl jo pretenzijas (nurodė trūkumus), ar apeliantės nurodyti trūkumai buvo ištaisyti, ar darbo projektas naudojamas statant objektą, ar atsiskaityta pagal sutartį. Byloje nėra ginčo, kad darbo projektas ieškovės buvo parengtas, apeliantei perduotas (ieškovė perdavė apeliantei elektroninę versiją) ir apeliantė nėra atsiskaičiusi už šio projekto parengimą. Nors apeliantė teigia, kad jai turėjo būti perduotas popierinis darbo projekto variantas, tačiau šio savo teiginio nepagrindė. Sutartyje nebuvo numatyta, kokia forma apeliantei turėjo būti pateiktas darbo projektas, todėl darbo projekto perdavimas elektroniniu formatu, negali būti laikomas trūkumu, kuris leistų apeliantei nevykdyti savo įsipareigojimų, juo labiau, jog apeliantė nenurodė tokio trūkumo, gavusi priėmimo-perdavimo aktą. Be to, nustatyta, kad trečiasis asmuo Nacionalinė teismų administracija apeliantei pateikė popierinį darbo projekto variantą (kuris trečiajam asmeniui buvo grąžintas be dalies dokumentacijos), t. y. apeliantė matė ir turėjo popierinį variantą. Kad apeliantė turėjo darbo projekto popierinį variantą patvirtina tai, kad ant darbo projekto dokumentacijos yra techninio prižiūrėtojo spaudai ir rankraštiniai įrašai, kuriuos techninis prižiūrėtojas uždėdavo apeliantei pateikus dokumentaciją.

37. Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, jog ieškovės pateiktas darbo projektas yra nepriimtas ir su trūkumais. CK 6.622 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti <...>. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Sutarties 5.5. punkte šalys susitarė, kad ieškovė atliktą sutartinį darbą kartu su lydraščiu ir sąskaita faktūra sutartinio darbo perdavimo – priėmimo aktu perduos apeliantei, o atsakovė jį priims tiesiogiai, pasirašydama lydraštyje. Sutarties 5.7. punkte numatyta apeliantės pareiga nepritarus parengtam projektui, per 5 kalendorines dienas pateikti ieškovei pastabas dėl projekto, pagal kurias jeigu jos neprieštarauja normatyviniams statybos techniniams dokumentams ir normatyviniams statinio saugos ir paskirties dokumentams bei privalomiesiems projekto rengimo dokumentams, ieškovė pataiso darbo projektą per 5 darbo dienas (Sutarties 5.8. punktas). Sutarties 5.9. punkte nustatyta, kad šalys supranta, jog apeliantė pritaria projekto sprendiniams jeigu per 5 kalendorines dienas nepateikia ieškovei pastabų ir nepasirašo sutartinio darbo perdavimo – priėmimo akto; tokiu atveju laikytina, kad sutartinis darbas yra atliktas ir ieškovė turi teisę reikalauti, kad apeliantė sumokėtų sutartinę kainą. Byloje nustatyta, kad apeliantė 2018 m. rugsėjo 19 d., gavusi darbo projekto dokumentaciją, nurodė 22 pastabas. Ieškovė pataisė darbo projektą ir 2019 m. vasario 21 d. perdavė pataisytą darbo projektą apeliantei. Pataisytam darbo projektui apeliantė pastabų nepateikė, o gavusi (2019 m. rugsėjo 17 d. išsiųstą elektroniniu paštu) atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, jo nepasirašė ir negrąžino ieškovei, trūkumų taip pat nenurodė. Taigi, nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovė tinkamai perdavė atliktą darbą (jo rezultatą), o apeliantui nepareiškus per sutartyje nustatytą terminą pastabų, laikytina jog darbas atliktas be trūkumų ir priimtas, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Šią išvadą patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės, t. y. 1) ant darbo projekto dokumentų yra techninio prižiūrėtojo S. Z. antspaudai „Pritariu statyti“ su parašu; 2) 2019 m. vasario 14 d. buvo atlikta projekto konstrukcinės dalies ekspertizė (Dalinės ekspertizės aktas Nr. 56/1-19), kurioje nurodoma, jog administracinės paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, statybos projekto konstrukcinės dalies sprendiniai atitinka Reglamento (ES) 305/2011(5.17) nustatytus esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Darbo projekto konstrukcinę dalį galima tvirtinti; 3) ieškovės parengta projektinė dokumentacija trečiąjį asmenį Nacionalinę teismų administraciją tenkina; objekto statyba yra vykdoma būtent vadovaujantis ieškovės parengtais projektavimo darbų sprendiniais. 

38. Apeliantės argumentai dėl ieškovės vėlavimo parengti darbo projektą, nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų pažeidimą (CK 6.652 straipsnio 2 dalis). Jeigu rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis). Toks teisinis reguliavimas suponuoja, kad užsakovas rangos sutartiniuose santykiuose rangovui praleidus viso darbo galutinį terminą turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl terminio praleidimo padarytus nuostolius tik tuo atveju, jei darbų įvykdymas tokiomis sąlygomis užsakovui prarado prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-219/2018). Byloje nėra ginčo, kad ieškovė darbo projektą parengė ir perdavė apeliantei, pažeidusi Sutartyje nustatytus terminus, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog tiek šalims, tiek trečiajam asmeniui, kurio naudai buvo statomas objektas (pagal ieškovės parengtą darbo projektą), šis vėlavimas buvo suprantamas ir tam nebuvo teikiama didelės reikšmės. Apeliantė dėl Sutarties terminų nesilaikymo nenutraukė Sutarties su ieškove, nereikalavo nuostolių atlyginimo, o tęsė jos vykdymą (statė objektą pagal ieškovės teikiamus darbo projekto sprendinius) ir, kaip nustatyta, darbus priėmė, pastabų dėl darbo projekto nepareiškė. Taigi, darbo projektas įvykdymas apeliantei nebuvo praradęs prasmės, jis buvo vykdomas ir po Sutartyje numatytų terminų pasibaigimo, apeliantė remdamasi juo (jo sprendiniais) vykdė statybas iki trečiasis asmuo nutraukė su ja sutartį, todėl nėra būtinos sąlygos pagal CK 6.652 straipsnio 4 dalį atsisakyti priimti darbus ir nesumokėti už juos.

39. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad egzistuoja CK 6.259 straipsnyje numatyta sąlyga, dėl kurios skolininko atsakomybė gali būti sumažinta. Pažymėtina, kad CK 6.259 straipsnis taikytinas tuomet, kai kyla ginčas dėl civilinės atsakomybės taikymo. Ieškovas gi šioje byloje pareiškė ir pirmosios instancijos teismas visiškai tenkino reikalavimą ne dėl civilinės atsakomybės taikymo, o dėl sutartinės prievolės įvykdymo, tai yra atsiskaitymo už ieškovės faktiškai atliktus projektavimo darbus. Nei ieškovė, nei apeliantė nėra byloje pareiškusi jokio reikalavimo dėl civilinės atsakomybės taikymo, t. y. dėl joms atsiradusių nuostolių, kuriuos sąlygojo kitos šalies veiksmai, ar neveikimas. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra taikytinas CK 6.259 straipsnis, siekiant sumažinti įsiskolinimą už atliktus darbus.

40. Kiti apeliantės argumentai dėl skolos nepagrįstumo neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų nepasisakytina.

       Dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo

40. Dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai priteisė iš jos 978,41 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas ieškovės naudai, neįvertino to, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1803-390/2020 atsakovei UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ yra iškelta nemokumo (restruktūrizavimo) byla.

41. Ieškovė nurodo, kad jos paskaičiuoti delspinigiai yra už laikotarpį iki civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. iki ieškinio pareiškimo), kuomet apeliantei dar nebuvo iškelta restruktūrizavimo byla. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Kauno apygardos teismo 2020-09-09 nutartimi civilinėje byloje Nr.B2-1803-390/2020 apeliantei iškelta restruktūrizavimo byla, kuri įsiteisėjo 2020-09-26, todėl apeliantės teiginiai dėl nepagrįstai priskaičiuotų delspinigių yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

42. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės argumentais dėl delspinigių nepagrįsto priteisimo. Pažymėtina, kad bylos eigoje ieškovė nepateikė duomenų, nuo kada pradėti skaičiuoti delspinigiai, t. y. už kokį laikotarpį jie yra paskaičiuoti. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė, kada atsirado ieškovui teisė reikalauti delspinigių. Tuo tarpu Sutarties 4.2. punkte šalys susitarė, kad užsakovas atsiskaito su projektuotoju už sutartinį darbą sumokėdamas sutartinę kainą dalimis Sutarties priede Nr. 1 nustatyta tvarka pagal projektuotojo pateiktus ir užsakovo pasirašytus sutartinio darbo perdavimo priėmimo aktus ir sąskaitas faktūras, per 30 kalendorinių dienų, o Sutarties 4.3. punkte šalys susitarė, kad galutinis apmokėjimas už atliktus darbus vykdomas po atsakovės pasirašyto su statytoju galutinio darbo perdavimo – priėmimo akto ir sąskaitos faktūros pasirašymo per 30 kalendorinių dienų. Taigi, šalys susitarė, kad už atliktus darbus bus apmokama per 30 kalendorinių dienų po to, kai ieškovė pateiks atlikto darbo priėmimo - perdavimo aktą ir sąskaitą faktūrą apeliantei ir ši juos pasirašys. Šiuo atveju byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų pateikusi apeliantei tarpinius darbų priėmimo – perdavimo aktus (su 2018 m. rugsėjo 19 d. PVM sąskaita faktūra nebuvo pateiktas darbų priėmimo – perdavimo aktas), t. y. buvo pateiktas tik vienas galutinis darbų priėmimo – perdavimo aktas (išsiųstas apeliantei 2019 m. rugsėjo 17 d.). Tokiu būdu, apeliantei per 5 kalendorines dienas nepasirašius ir nepateikus pastabų dėl jai išsiųsto darbų priėmimo – perdavimo akto ir atsižvelgus į apeliantės pareigą apmokėti per 30 kalendorinių dienų, laikytina, jog įsiskolinimo ieškovei sumokėjimo terminas suėjo tik 2019 m. spalio 22 d. Kaip matyti, ieškovė pareiškimą teismui dėl skolos priteisimo pateikė 2019 m. rugpjūčio 20 d. (2019 m. rugpjūčio 21 d. priimtas teismo įsakymas), o 2019 m. rugsėjo 24 d. buvo pateiktas ieškinys teismui. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovės prašomus delspinigius, nes ieškovei kreipiantis į teismą dėl skolos išieškojimo dar nebuvo suėjęs skolos sumokėjimo terminas. 

43. Nustačius, kad ieškovei skola turėjo būti apmokėta iki 2019 m. spalio 22 d., 8 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų priteisimas nėra teisingas. Šioje dalyje tikslinga pakeisti palūkanų priteisimo datą, nurodant, jog jos priteistinos nuo 2019 m. spalio 23 d. (nuo skolos atsiradimo dienos). Kitoje dalyje teismo sprendimas nekeistinas. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. 

44. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės argumentai susiję su iškelta restruktūrizavimo byla, nėra reikšmingi teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes nustatyta, kad restruktūrizavimo byla apeliantei 2021 m. birželio 7 d. Kauno apygardos teismo nutartimi yra nutraukta (įsiteisėjo 2021 m. birželio 15 d.). Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 115 straipsnio (Juridinio asmens restruktūrizavimo bylos nutraukimo pasekmės) 2 dalyje numatyta, kad palūkanų ir netesybų skaičiavimas bei išieškojimai, išskyrus jau įvykdytas prievoles, atnaujinami nuo jų skaičiavimo sustabdymo pradžios. 

       Dėl bylos baigties

45.  Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

46. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, atmetant ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo ir nurodant, jog procesinės palūkanos priteistinos nuo 2019 m. spalio 23 d. (nuo skolos atsiradimo dienos) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. Patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovo patirtos išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 d.).

48. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 3 141,86 Eur (521 Eur žyminis mokestis ir 2 620,86 Eur išlaidos advokato pagalbai) bylinėjimosi išlaidų, apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 045,44 Eur bylinėjimosi išlaidų (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas). Viso patirta 4 187,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

49. Apeliantė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 000 Eur (apeliacinio skundo parengimas) bylinėjimosi išlaidų.

50. Prašomos priteisti šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio maksimalių dydžių, atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, todėl laikytinos pagrįstomis.

51. Ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti 95,78 proc. (22 218 Eur x 100 proc. / 23 196,41 Eur), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 4 010,60 Eur (4 187,30 Eur x 95,78 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės priteistina 42,20 Eur (1 000 Eur x 4,22 proc.). Atlikus šalims viena iš kitos priteistinų išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 3 968,40 Eur.

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

       Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

       Ieškinį tenkinti iš dalies.

       Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Projektų rengimo biuras“ (juridinio asmens kodas 302494928, buveinė Vilniuje, Kareivių g. 19-181) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybos ir restauravimo darbai“ (juridinio asmens kodas 134741740, buveinė Kaune, Raudondvario pl. 242K) 22 178 Eur (dvidešimt dviejų tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt aštuonių eurų) skolą, 8 (aštuonių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2019 m. spalio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur (keturiasdešimties eurų) skolos išieškojimo išlaidas ir 3 968,40 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas.

       Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas Burzdikas

                                                                                                                            Diana Labokaitė

                                                                                                                             Lina Žemaitienė