Civilinė byla Nr. 2S-582-777/2023

                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00622-2023-9

                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos:

 3.1.14.4; 3.1.14.10; 3.3.1.15; 3.3.2.4; 3.3.2.5

                                                                                (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. Š atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kretingos rajono savivaldybės administracijai, VĮ Registrų centro Klaipėdos padaliniui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti seno statinio (esančio (duomenys neskelbtini)), pastatyto 1968 m., 16 kv. m, kuriam 1984 m. atlikti kadastriniai matavimai, juridinę reikšmę turintį faktą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Plungės apylinkės teismas 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

3.       Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai:

3.1.                      Nurodė, kad procesiniu dokumentu keliami reikalavimai turi būti konkretūs ir aiškūs. Visi suinteresuoti asmenys turi būti įtraukti į bylą. Teigia, jog iš pateikto pareiškimo nėra galimybės nustatyti, kokį juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėja prašo nustatyti. Taip pat pažymi, kad iš pateikto pareiškimo nėra galimybės nustatyti, ar visi suinteresuoti asmenys, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos byloje priimtas procesinis sprendimas yra įtraukti į bylą.

3.2.                      Nurodė, kad už pareiškimą ypatingos teisenos mokamas 72 Eur žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 82 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad pareiškėja su pareiškimu nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog yra sumokėjusi įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, prašymo iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą nepareiškė, ir tokių prašymų pagrįstumą patvirtinančių įrodymų nepateikė. Laikė, jog pareiškimas turi akivaizdžių trūkumų.

3.3.                      Akcentavo, jog teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad dėl pareiškime nurodyto ūkinio statinio, esančio (duomenys neskelbtini), įteisinimo pareiškėja į teismą kreipiasi nebe pirmą kartą, naudodamasi vis kitu teisiniu pagrindu.

3.4.                      Teigia, kad iš pareiškimo turinio neaišku, kokią juridinę reikšmę turintį faktą prašoma nustatyti, tačiau aišku, kad pareiškėja siekia įteisinti pareiškime nurodytą statinį. Pažymi, kad dėl statinio (duomenys neskelbtini) su kuriuo susijęs pareiškimas, yra priimti ir įsiteisėję teismo sprendimai ne vienoje civilinėje byloje. Sprendimas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra priverstinai vykdomas ne vienerius metus. 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4.       Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5.       Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

5.1.                      Nurodė, kad Plungės apylinkės teismo nutartimi yra pažeidžiamos pareiškėjos teisės, kadangi nebuvo leidžiama per atitinkamą laikotarpį ištaisyti trūkumus, t. y. susimokėti už pareiškimą 72 Eur žyminį mokestį, nebuvo leidžiama pateikti prašymą iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Mano, kad tokiais veiksmais buvo siekiama kaip įmanoma greičiau pareiškimą atsisakyti priimti, jog pareiškimas nebūtų nagrinėjamas, ir kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose neišaiškėtų, jog civilinė byla Nr. 2-91-325/2012 yra išnagrinėta pagal pateiktus suklastotus dokumentus, melagingus parodymus.

5.2.                      Teigia, jog iš gautos Plungės apylinkės teismo nutarties neaišku, kur ir į kokį teismą ji privalo kreiptis pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes Plungės apylinkės teismas galimai nagrinėja tik pasirinktas bylas ir išskirtines bylas, naudingas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

6.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo  ribų  būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio  2  dalis).  Apeliacinės  instancijos  teismas  ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

7.       Pareiškėja prašo bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi žodinis bylos nagrinėjimo procesas, jos teigimu, leistų apeliantei plačiau atskleisti byloje keliamo ginčo aspektus, kurie pagrįstų atsakovo veiksmų neteisėtumą, kas turėtų tiesioginės įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui. Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjančiam teismui pripažinus, kad tai yra būtina, apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Iš atskirojo skundo rezoliucinės dalies matyti, kad pareiškėja prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodo visiškai jokių argumentų, kodėl žodinis procesas yra reikalingas. Be to akcentuotina, jog nagrinėjamu atveju sprendžiamas procesinis klausimas, t. y. pareiškimo priėmimo klausimas, kuris yra priskirtinas išimtinai teismo prerogatyvai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje – sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą, žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o rašytinis bylos procesas pareiškėjos teisių nepažeis, todėl prašymas atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, netenkintinas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

8.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą teisėtumo ir pagrįstumo.

9.       Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės, įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.

10.       Suinteresuotas asmuo, siekiantis apginti galimai pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi pateikti teismui procesinį dokumentą (ieškinį, pareiškimą, skundą), kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys). Teismas, nustatęs, kad pateiktas ieškinys (pareiškimas) nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, atsisako priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą). 

11.       Pažymėtina, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti pareiškimą konstatavo, jog iš pateikto pareiškimo nėra galimybės nustatyti, kokį juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėja prašo nustatyti. Taip pat pažymėjo, kad iš pateikto pareiškimo nėra galimybės nustatyti, ar visi suinteresuoti asmenys, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos byloje priimtas procesinis sprendimas yra įtraukti į bylą. Bei nustatė, kad nėra sumokėtas žyminis mokestis. Vertinant šiuos pirmosios instancijos teismo argumentus matyti, kad iš pateikto pareiškimo turinio nėra galimybės nustatyti pareiškimo teisinio bei faktinio pagrindo, nėra aišku, ar visi asmenys įtraukti į bylą bei nesumokėtas žyminis mokestis, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visi šie trūkumai gali būti ištaisyti pasitelkus ieškinio trūkumų institutą.

12.       Nors pirmosios instancijos teismas teigia, kad iš pareiškimo turinio neaišku, kokią juridinę reikšmę turintį faktą prašoma nustatyti, tačiau aišku, kad pareiškėja siekia įteisinti pareiškime nurodytą statinį, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje proceso stadijoje nėra pakankamai duomenų tokiai išvadai daryti. Tik tinkamai suformulavus ieškinio reikalavimus bus pagrindas spręsti, ar dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai galės būti pradėtas.

13.       Tais atvejais, kai procesinis dokumentas neatitinka jo formai ar turiniui keliamų reikalavimų (įskaitant kai jis nepasirašytas ar pasirašytas nesilaikant įstatymo nustatytų reikalavimų), teismas ne atsisako priimti pareiškimą, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), bet nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

14.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas susijusias su ieškinio priėmimu, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                         Jolanta Gailevičienė