PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 21 d.

Panevėžys

             Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Raščiuvienės, teisėjų Donato Jatužio ir Prano Šimkaus,

sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                 

dalyvaujant prokurorei Marinai Jelizarovai,

gynėjui advokatui Vytautui Mykolui Kazlauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. P. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo P. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį areštu trisdešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta bausmė - areštas dvidešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Visagino miesto apylinkės teismo 2015-03-17 nuosprendžiu paskirta bausme ir P. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas keturiems mėnesiams dvidešimčiai dienų.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2015-06-11 iki 2015-06-12 (viena diena) ir bausmės pradžia nurodyta skaičiuoti nuo P. P. sulaikymo bausmės atlikimui pradžios.

Šiuo nuosprendžiu iš P. P. nukentėjusiajam P. M. priteista 115 eurų turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

P. P. nuteistas už tai, kad slapta pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2015 m. gegužės 24 d. apie 13.10 val., būdamas bute, Visagine (duomenys neskelbtini), koridoriuje iš kelnių, kabojusių ant vonios durų, kišenės pagrobė svetimą turtą – 115 eurus, priklausančius P. M., tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam P. M. padarydamas 115 eurų turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis P. P. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį – skirtą laisvės atėmimo bausmę sušvelninti.  Nurodo, kad nuoširdžiai gailisi, pilnai prisipažino, prašo skirti baudą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas skunde ginčija jam skirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, byloje tikrina tik bausmės skyrimo klausimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, kurią prašo sušvelninti ir pakeisti baudą. Nustatyta, jog apelianto argumentai nepagrįsti.

Teismas, parinkdamas apeliantui bausmės rūšį ir trukmę, teisingai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, susijusius su kaltininko padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu ir jo asmenybe.

Apeliantas tyčinę nusikalstamą veiką padarė praėjus vos dviem mėnesiams po Visagino miesto apylinkės teismo 2015-03-17 nuosprendžio, kuriuo jis buvo nubaustas laisvės atėmimo bausme už BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikaltimas veikas,  paskelbimo. Minėtu nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, vadovaujantis BK 75 straipsnio pagrindu ir nuteistasis buvo supažindintas su nuosprendžio vykdymo ir vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis, tačiau vėl nusikalto. Be to, P. P. anksčiau buvo ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei. Apeliantas nusikalto, turėdamas neišnykusius teistumus už tyčinius nusikaltimus. Byloje nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nustatyta nebuvo. Nors apeliantas teigia, kad jam skirta bausmė per griežta ir prašo skirti baudą, tačiau bylos duomenys nurodo, jog apeliantas niekur nedirba (b. l. 24), sistemingai baudžiamas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 25-35), paskirtų administracinių nuobaudų – baudų – gera valia nevykdo, baudos keičiamos nemokamais viešaisiais darbais, todėl, akivaizdu, jog P. P. neturi lėšų sumokėti paskirtą baudą, todėl šis apelianto skundo argumentas pripažįstamas nepagrįstu. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas iki šios nusikalstamos veikos padarymo niekur nedirbo, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, buvo baustas administracinėmis nuobaudomis, be to, jau teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, jo daromos nusikalstamos veikos rodo pasirinktą nusikalstamą gyvenimo būdą ir nenorą jį keisti. Pirmosios instancijos teismas apeliantui už baudžiamąjį nusižengimą skyrė BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę, įvertinęs visas bylos aplinkybes. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliantui skirta bausmė savo rūšimi bei dydžiu atitinka jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jo asmenybę, nėra aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina.

Tenkinti P. P. skundą ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam teisingai skirtą bausmę nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo P. P. apeliacinį skundą atmesti.