Civilinė byla Nr. 2-1909/2013

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01290-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 106.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutarties, kuria nustatytas terminas trūkumams šalinti civilinėje byloje Nr. 2-4621-567/2013 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl procedūrinio sprendimo pripažinimo neteisėtu, suinteresuotas asmuo 395-oji daugiabučio namo savininkų bendrija.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo skundo dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos procedūrinio sprendimo, pateikto Vilniaus apygardos teismui Energetikos įstatymo 34 straipsnio 15 dalies pagrindu, padavimo formos ir tvarkos.

Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš 395-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos 1 664,03 Lt skolą už šilumos energiją, 432,65 Lt delspinigius, 5 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 29 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, nes pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Konstatavo, jog reikalinga nustatyti, ar atsakovo savo lėšomis atliekama šilumos punkto priežiūra (taip pat ir ginčo laikotarpiu) yra tapati priežiūrai, už kurią UAB „Vilniaus energija“ prašo priteisti skolą, o tai yra specialių žinių sfera, susijusi su energetikos įrenginių eksploatavimu, todėl pagal Energetikos įstatymą šis ginčas privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka turi būti nagrinėjamas Valstybinėje energetikos inspekcijoje (b. l. 11, 12).

Vilniaus miesto apylinkės teismui palikus ieškinį nenagrinėtą, pareiškėjas kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (toliau- Komisija) su prašymu išspręsti ginčą, kilusį tarp bendrovės ir 395-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos dėl skolos už šildymą. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsisakė priimti nagrinėti ieškovo prašymą tuo pagrindu, kad Komisija nėra įgaliota nagrinėti energetikos įmonių prašymus išspręsti ginčą, kilusį dėl vartotojų veikimo ar neveikimo, nurodė, kad šalių ginčas turėtų būti sprendžiamas teisme netaikant ikiteisminės privalomos ginčo nagrinėjimo tvarkos (b. l. 9, 10).

Pareiškėjas, pasinaudodamas Energetikos įstatymo 34 straipsnio 15 dalyje numatyta komisijos procedūrinių sprendimų apskundimo teise, pateikė Vilniaus apygardos teismui skundą dėl Komisijos procedūrinio sprendimo atsisakyti priimti nagrinėti prašymą (b. l. 5 – 8).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, 2013 m. birželio 14 d. nutartimi nustatė jam 30 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti procesinio dokumento trūkumus, išaiškino pareiškėjui, kad iki nustatyto termino nepašalinus trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas atgal (b. l. 16, 17). Teismas nurodė, kad CPK 442 straipsnyje nurodytame sąraše bylų, kurios nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, nėra numatytas skundo dėl Komisijos sprendimo nagrinėjimas, todėl pateiktas skundas turi atitikti CPK I dalies „Bendrosios nuostatos“ XI skyriaus „Procesas“ nustatytus procesinio dokumento reikalavimus, pateikiant teismui ieškinį, atitinkantį bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatavo, kad ieškovas ieškinyje privalo nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų procesines padėtis, t. y. nurodyti ieškovą, atsakovą ir trečiuosius asmenis. Be to, ieškovas nepateikė duomenų, kad yra sumokėtas žyminis mokestis, todėl privalo primokėti 144 Lt žyminio mokesčio bei pateikti tiek ieškinio ir jo priedų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai, trečiajam asmeniui ir teismui. Teismas nurodė, jog nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ (toliau – apeliantas) prašo apeliacinės instancijos teismo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti. Nurodo tokius argumentus:

1. Skundas Vilniaus apygardos teismui buvo paduotas ne dėl vartotojo ir apelianto ginčo esmės, o dėl Komisijos, kaip ikiteisminės institucijos, priimto procedūrinio sprendimo atsisakyti priimti prašymą nagrinėti. Todėl apeliantas negali pateikti ieškinio pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnį, nes prašoma panaikinti Komisijos sprendimą net nepradėjus nagrinėti ginčo iš esmės ir tai užkerta kelią tolesniam ginčo nagrinėjimui. Nuo 2012-01-01 įsigaliojus Energetikos įstatymo 34 straipsnio pakeitimui, kuris numato, kad apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja atitinkamo pobūdžio bylas (CPK 27 str. 9 p.), turi būti palikta galimybė apeliantui pateikti ne ieškinį, o skundą, kuris savo esme atitinka CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą, taikytiną teismo nutarčių apskundimui. Kitaip paneigiama įstatymo leidėjo Energetikos įstatymo 34 straipsnio 15 dalyje apeliantui numatyta galimybė skųsti procedūrinius sprendimus neprašant nagrinėti ginčo iš esmės, pateikiant ieškinį, nes jis net ir nebuvo nagrinėtas ikiteismine tvarka;
2. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pripažinus, kad apeliantas privalo pateikti ne skundą, o ieškinį, o apeliantui pateiktą dokumentą įvardijus skundu, toks neva netinkamas teismui teikiamo procesinio dokumento pavadinimas nėra pagrindas atsisakyti atlikti prašomus procesinius veiksmus;
3. Komisijai atsisakius priimti prašymą dėl ginčo išsprendimo, negali būti pripažinta, kad pasinaudota privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo procedūra. Kadangi apelianto prašymas nebuvo išnagrinėtas iš esmės, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 2 dalimi žyminis mokestis nemokamas. Priešingu atveju to paties ginčo nagrinėjimas žyminiu mokesčiu būtų apmokestinamas du kartus: pirmą kartą – skundžiant ikiteisminės institucijos atsisakymą priimti prašymą nagrinėti skundą; antrą kartą – skundžiant institucijos sprendimą, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliantas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartį, kuria nustatytas 30 dienų terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Todėl apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytų procesinio dokumento trūkumų nustatymo pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad apeliantas 2013 m. gegužės 15 d. raštu kreipėsi į Komisiją, pateikdamas prašymą išspręsti ginčą, kilusį tarp UAB „Vilniaus energija“ ir 395-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos dėl skolos už šildymą. Komisija 2013 m. gegužės 30 d. procedūriniu sprendimu „Dėl atsisakymo priimti prašymą išspręsti ginčą“ Nr. R3-1635 atsisakė priimti nagrinėti apelianto prašymą, motyvuodama tuo, kad nėra įgaliota nagrinėti energetikos įmonių prašymus išspręsti ginčą, kilusį dėl vartotojų veikimo ar neveikimo (b. l. 9, 10). Apeliantas, vadovaudamasis Energetikos įstatymo 34 straipsnio 15 dalimi, pateikė Vilniaus apygardos teismui skundą dėl minėto Komisijos procedūrinio sprendimo (b. l. 5 – 8). Vilniaus apygardos teismas, skundžiama nutartimi nustatęs skundo trūkumus, įpareigojo apeliantą pateikti ieškinį pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 135 straipsnį, nurodant tinkamas šalių procesines padėtis; sumokėti 144 Lt žyminio mokesčio už ieškinį, pateikiant teismui tai patvirtinantį dokumentą; pateikti tiek ieškinio ir jo priedų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai, trečiajam asmeniui ir teismui (b. l. 16, 17).

Dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį už valstybinės įstaigos procedūrinio sprendimo apskundimą

Energetikos įstatymo 34 straipsnio 15 dalyje numatyta, kad vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant skundą ar ginčą, tarp jų ir sprendimai atsisakyti priimti prašymą nagrinėti skundą ar ginčą, palikti prašymą nenagrinėtą, nutraukti ar sustabdyti skundo ar ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelia tolesniam skundo ar ginčo nagrinėjimui, per septynias dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui. Šiame įstatyme nėra aiškiai numatyta vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančių institucijų procedūrinių sprendimų apskundimo Vilniaus apygardos teismui ir nagrinėjimo šiame teisme forma.

Teisme skundai dėl privačių teisinių santykių subjektų sprendimų nagrinėjami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, CPK 442 straipsnyje nurodytame sąraše bylų, kurios nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, nėra numatytas skundo dėl valstybės institucijos  - Komisijos sprendimo nagrinėjimas. Tačiau tai, kad tokio pobūdžio skundas nagrinėtinas apygardos teisme, numato minėtas Energetikos įstatymas. Tuo tarpu tai, kad, minėta, šis įstatymas nenustato skundo formos ir jo nagrinėjimo tvarkos, nereiškia, kad visi, neįeinantys į CPK 442 straipsnyje esantį sąrašą, procesiniai dokumentai turi būti pateikiami CPK I dalies  „Bendrosios nuostatos“ XI skyriaus „Procesas“ nustatyta tvarka paduodant ieškinį, apmokestinamą žyminiu mokesčiu.

Lietuvos Respublikos CPK 3 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendrais teisės principais. Galimybė apskųsti Vilniaus apygardos teismui valstybės institucijos procedūrinį sprendimą atsisakyti priimti prašymą numatyta ne tik Energetikos įstatymo 34 straipsnio 15 dalyje, bet ir Elektroninių ryšių įstatymo 28 straipsnio 17 dalyje. Šioje normoje  nurodoma, kad Ryšių reguliavimo tarnybos procedūriniai sprendimai atsisakyti priimti prašymą, palikti ginčą nenagrinėtą, sustabdyti prašymo nagrinėjimą, taip pat kiti procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant ginčą, užkertantys kelią tolesniam ginčo nagrinėjimui, per septynias dienas nuo tokio sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XVI skyriaus antrojo skirsnio nuostatomis. Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl tokio Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo neskundžiama. Energetikos įstatymo ir Elektroninių ryšių įstatymo numatytas procedūrinio sprendimo apskundimo terminas yra toks pat kaip pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskundimo terminas, t. y. septynios dienos. Todėl konstatuojama, kad nesant konkrečios skundo dėl Komisijos procedūrinio sprendimo apskundimo Vilniaus apygardos teismui formos ir skundo nagrinėjimo tvarkos reguliavimo Energetikos įstatyme, vadovaujantis įstatymo analogija, turi būti laikomasi Elektroninių ryšių įstatyme numatytos procedūrinių sprendimų apskundimo ir nagrinėjimo tvarkos, t.y. skundas Vilniaus apygardos teisme turi būti nagrinėjamas pagal atskirojo skundo nagrinėjimo nuostatas (CPK III dalies XVI skyriaus antras skirsnis). Taigi,  apeliantas pagrįstai nurodo, kad šiuo atveju Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 2 dalies pagrindu žyminis mokestis neturi būti mokamas. Be to, pastebėtina, kad atvejai, kada turi būti sumokėtas žyminis mokestis, yra nurodyti CPK 80 straipsnyje –žyminis mokestis yra mokamas už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose. Šiame straipsnyje nenumatyta pareiga mokėti žyminį mokestį už valstybinių institucijų sprendimų apskundimą. Todėl konstatuojama, kad paduodant Vilniaus apygardos teismui skundą dėl Komisijos procedūrinio sprendimo žyminis mokestis neturi būti mokamas.

Dėl įpareigojimo nurodyti tinkamas šalių procesines padėtis ir pateikti papildomus procesinių dokumentų egzempliorius

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas įpareigojo apeliantą pateikti ieškinį, nurodant tinkamas šalių procesines padėtis: ieškovas, atsakovas, trečiasis asmuo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą į teismą besikreipiantis asmuo ieškinyje privalo nurodyti šiuos duomenis: dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį, vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą, juridinio asmens pavadinimą, buveinę, kodą, atsiskaitomosios sąskaitos numerį ir kredito įstaigos rekvizitus. Jeigu šie duomenys ieškinyje nurodomi neteisingai arba jeigu jie iš viso nepateikiami, vadovaujantis bendrąja nuostata, taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas. Tačiau visais atvejais teismas atitinkamų duomenų apie byloje dalyvaujančius duomenis nenurodymą turi įvertinti remdamasis CPK 115 straipsnio 4 dalyje nurodytu kriterijumi - ar tų duomenų trūkumas yra esminė kliūtis tolesnei proceso eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo mėn. 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1). Aukščiau jau minėta, kad skundas nagrinėtinas ne kaip ieškinys ar pareiškimas ypatingosios teisenos byloje, o kaip apeliacine tvarka nagrinėtinas atskirasis skundas. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo įpareigojimas pateikti ieškinį, nėra pagrįstas.

Lietuvos Respublikos CPK 113 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad teismui pateikiama tiek procesinių dokumentų ir jų priedų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir tretiesiems asmenims. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu ieškinys neatitinka CPK 113 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimų, teismas galį priimti nutartį ir skirti terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, t. y. įpareigoti pateikti procesinių dokumentų originalus ar (ir) tinkamą skaičių procesinių dokumentų priedų ar jų kopijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo mėn. 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1). Tas pat taikytina ir apeliaciniam procesui (CPK 302, 311 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo apeliantą pateikti papildomus procesinių dokumentų egzempliorius.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartis keistina, panaikinant nutarties dalis, kuriomis teismas įpareigojo apeliantą pateikti ieškinį, nurodant tinkamas šalių procesines padėtis, bei sumokėti 144 Lt žyminį mokestį, o nutarties dalį, kurioje numatytas įpareigojimas pateikti papildomus skundo su priedais egzempliorius, paliekant nepakeistą (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti nutarties dalis, kuriomis uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ įpareigota pateikti ieškinį bei sumokėti 144 Lt žyminį mokestį.

Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ terminą iki 2013 m. rugsėjo 1 d. pateikti Vilniaus apygardos teismui papildomus skundo su priedais egzempliorius.

Teisėjas                                                                             Alvydas Poškus