Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1S-271-309-2013].doc
Bylos nr.: 1S-271-309/2013
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Ðiauliø apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Sukčiavimas (BK 182 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai (BK XXXII skyrius)
Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų klastojimu (BK XLIII skyrius)
Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimas (BPK X dalis)
Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams (BPK 439 str.)

Bylos Nr

Bylos Nr. 1S-271-309/2013

Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00056-2004-0 Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.1.3.4; 2.12.4.

(S)

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. vasario 11 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas,

sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,

dalyvaujant kaltinamojo R. D. gynėjui advokatui Žilvinui Astrauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. D. skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutarties, ir

 

n u s t a t ė:

 

Raseinių rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-1-674/2013, kurioje A. R. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, G. A., E. K., A. L., R. V., E. B., A. Č., Č. Š., A. B., G. G., P. B., P. P., R. B., S. D., A. B., R. D., N. N., kaltinami pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, R. G., R. Ž., A. S., A. V. kaltinami pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinami padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.

Raseinių rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 14 d. nutartimi tenkino prokuroro prašymą ir baudžiamąją bylą Nr. 1-1-674/2013 kaltinamojo R. D. atžvilgiu išskyrė ir atidėjo iki jis pasveiks.

Kaltinamasis R. D. skundu aukštesniajam teismui prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartį. Skunde nurodo, kad su teismo nutartimi išskirti baudžiamąją bylą Nr. 1-1-674/2013 jo atžvilgiu ir atidėti iki jis pasveiks, nesutinka. Teismui pateikė medicininę pažymą, kad negali dalyvauti teismo posėdžiuose nuo 2012-12-06 iki 2013-03-31. Tai susiję su patirta trauma ir jos gydymo režimu. Kartu teismui nurodė, kad, esant galimybei, į teismo posėdžius atvyks anksčiau nei 2013-03-31.

Pasak kaltinamojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 234 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta, kad bylos nagrinėjimas atidedamas, kai kaltinamasis sužalotas arba suserga sunkia liga ir dėl to negali dalyvauti teismo posėdyje - kol jis pasveiks. Jo neatvykimo maksimalus terminas nėra ilgas, be to, jis, priklausomai nuo jo sveikatos būklės ir kitų, nuo jo paties nepriklausančių aplinkybių - meteorologinių sąlygų - gali tik trumpėti.

Kaltinamojo teigimu, jis sutinkamai su Lietuvos Respublikos Konstitucija, baudžiamojo proceso kodekso bei tarptautinių dokumentų normomis, turi teisę į teisingą teismą ir kuo greitesnį teismo procesą. Mano, kad, išskyrus baudžiamąją bylą jo atžvilgiu ir ją nagrinėjant atskirai nuo kitų kaltinamųjų, ši jo teisė bus suvaržyta. Baudžiamoji byla Nr. 1-1-674/2013 yra didelės apimties, joje atlikta daug teisminio nagrinėjimo veiksmų, vyksta bylos medžiagos garsinimas. Bylos išskyrimo atveju, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu turės nagrinėti kitas teisėjas, kuris privalės susipažinti su visa bylos medžiaga, be to, galimai pakartotinai atlikti kitų kaltinamųjų, liudytojų, specialistų apklausas, kitus jau atliktus teisminio nagrinėjimo veiksmus. Pasak kaltinamojo visiškai nesuprantami ir prokuroro motyvai, išsakyti pareiškus prašymą išskirti baudžiamąją bylą jo atžvilgiu, kuriais teigiama, kad, jam pasveikus, baudžiamąsias bylas vėl bus galima sujungti. Tačiau tokiu atveju visi baudžiamojoje byloje atskirai atlikti veiksmai turėtų būti kartojami ir procesas tik būtų vilkinamas.

Kaltinamasis atkreipia dėmesį į tai, kad jam inkriminuojamas nusikalstamų veikų padarymas veikiant organizuotoje grupėje su kitais kaltinamaisiais, todėl, jei jų atžvilgiu bus priimtas apkaltinamasis nuosprendis, gali būti iš esmės išspręstas ir jo kaltės klausimas, kas pažeistų nekaltumo prezumpcijos principą. Bylos jo atžvilgiu išskyrimas pažeidžia BPK 254 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad byla išskiriama tik tada, jei tai nekenkia nagrinėjimo teisme išsamumui.

Kaltinamojo teigimu Raseinių rajono apylinkės teismas neteisingai nurodė, kad nutartis dėl baudžiamosios bylos išskyrimo jo atžvilgiu yra neskundžiama. Tai prieštarauja BPK 439 straipsnio nuostatoms ir suformuotai teismų praktikai (nutartis 1N-99/2012 ir kt).

 

Teismo posėdžio metu kaltinamojo R. D. gynėjas advokatas Ž. Astrauskas prašė skundą tenkinti.

 

Skundas tenkintinas iš dalies.

 

Aukštesnės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 439 straipsniu ir susiformavusia teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1N-99/2012), daro išvadą, kad Raseinių rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 14 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodė, jog ši nutartis yra neskundžiama, todėl ši nutarties rezoliucinė dalis keistina.    

BPK 234 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad byla gali būti išskirta į kelias tais atvejais, jeigu tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas bylas. Šio straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta, kad bylos nagrinėjimas atidedamas, kai kaltinamasis sužalotas ar suserga sunkia liga ir dėl to negali dalyvauti teismo posėdyje, - kol jis pasveiks. BPK 254 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai byloje yra keli kaltinamieji, bylą galima išskirti ir atidėti dėl vienų kaltinamųjų ir nagrinėti toliau dėl kitų kaltinamųjų. Tačiau jeigu atskiras nagrinėjimas kenkia nagrinėjimo teisme išsamumui, visos bylos nagrinėjimas atidedamas.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Raseinių rajono apylinkės teisme 2012 m. lapkričio 26 d. gautas kaltinamojo R. D. prašymas atidėti teismo posėdį, kuris įvyks 2012 m. lapkričio 27 – 28 dienomis, nes yra susižeidęs ir negali dalyvauti (165 t. 48 b. l.). Prie prašymo pateikė tai patvirtinančius dokumentus (165 t. 49-50 b. l.). Raseinių rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 27 d. posėdžio metu atidėjo bylos nagrinėjimą iki 2012 m. gruodžio 10 d. dėl kaltinamojo R. D. negalėjimo dalyvauti teismo posėdžiuose.

2012 m. gruodžio 7 d. Raseinių rajono apylinkės teisme gautas kaltinamojo R. D. prašymas atidėti teismo posėdžius nuo 2012 m. gruodžio 10 d. iki 2013 m. kovo 31 d., nes yra susižeidęs (duomenys neskelbtini) (165 t. 86 b. l.). Su prašymu pateikė tai patvirtinančius dokumentus (165 t. 87-88 b. l.).

2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi Raseinių rajono apylinkės teismas nutarė kreiptis į Valstybinę teismo medicinos tarnybą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su prašymu pagal R. D. pateikiamus medicininius dokumentus nustatyti, ar dėl savo sveikatos būklės R. D. gali dalyvauti teismo posėdžiuose, ar reikia teismui sudaryti specialias sąlygas ir jei reikia, tai kokias ? Nuo kada galės dalyvauti teismo posėdžiuose ?

2013 m. sausio 8 d. Raseinių rajono apylinkės teisme gautas atsakymas iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuriame nurodyta, kad R. D. gali dalyvauti teismo posėdžiuose, sudarant jam sąlygas būti fizinės ramybės būklėje. Operuotos kojos mobilizacija įtvaru apsunkina judėjimo galimybes, tačiau nesudaro kliūčių dalyvauti teismo posėdžiuose. Kliūtimi dalyvauti teismo posėdyje gali būti tik stacionarinis reabilitacinis gydymas, tačiau nėra duomenų, kad toks gydymas buvo paskirtas. Ambulatorinis reabilitacinis gydymas suderinus procedūrų laiką su teismo posėdžių laiku, taip pat nėra kliūtis dalyvavimui juose.

2013 m. sausio 11 d. Raseinių rajono apylinkės teismas atidėjo bylos nagrinėjimą iki 2013 m. sausio 14 d. dėl kaltinamųjų R. D., R. Ž., G. A. ir P. B. neatvykimo į teismo posėdį.

2013 m. sausio 14 d. Raseinių rajono apylinkės teismo posėdžio metu kaltinamojo R. D. gynėjas advokatas Ž. Astrauskas parodė, kad jo ginamasis R. D. negali atvykti į teismo posėdį, nes šiuo metu yra labai šalta, slidu, ir dėl to apsunkintas jo judėjimas, ir jam uždrausta tokiomis sąlygomis judėti.

Iš 2012 m. lapkričio 27 d., 2013 m. sausio 17 d. Raseinių rajono apylinkės teismo raštų Nacionalinei teismų administracijai (165 t. 54; 141 b. l.) ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-674/2013 iki 2013 m. birželio 12 d. yra suplanuoti 27 teismo posėdžiai, kurių datos yra suderintos su visais proceso dalyviais (165 t.                   122 b. l.).

Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso paskirties esmei būdingi proceso greitumo, procesinės lygybės, viešumo, teisingo bylos išnagrinėjimo principai. Greitumo reikalavimas įpareigoja tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnus, tiek teismus visus procesinius veiksmus atlikti ir sprendimus priimti kaip įmanoma greičiau. Greitai tiriant bei nagrinėjant bylas patenkinamas visuomenės interesas, kad teisingumas būtų įvykdomas ir teisinė santarvė, kiek įmanoma, būtų atkuriama praėjus kuo mažiau laiko nuo nusikalstamos veikos padarymo. Dėl baudžiamojo proceso operatyvumo ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo teisme greitumo, bei bylų išskyrimo tikslingumo ne kartą savo sprendimuose yra pasisakęs ir Europos žmogaus teisių teismas (Jakumas v. Lithuania, no. 6924/02, judgement of 18 July 2006; Norkunas v. Lithuania, no. 302/05, judgment of 20 January 2009, Kiper v. Turkey, no. 44785/98, judgement of 23 May 2006, Merit v. Ukraine, no. 66561/01, judgement of 30 March 2004, G. K. v. Poland, no. 38816/97, judgment of 20 January 2004).

Aukštesnės instancijos teismas susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga, daro išvadą, kad šioje byloje susidariusi situacija, kai vienas kaltinamasis dėl susižalojimo negali dalyvauti teismo posėdžiuose, kurių datos yra iš anksto suderinamos su visais proceso dalyviais, taip pat tai, kad kaltinamasis R. D. negalės dalyvauti teismo posėdžiuose iki 2013 m. kovo 31 d., ne tik trukdo operatyviam bylos nagrinėjimui, bet ir pažeidžia kitų kaltinamųjų teises, kad jų byla per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis būtų teisingai išnagrinėta. Šiuo atveju būtina įvertinti ir tai, kad baudžiamoji byla Nr. 1-1-674/2013 yra didelės apimties, kadangi ją sudaro 165 tomai medžiagos, yra 22 kaltinamieji, 100 liudytojų. Taigi, minėtų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad šioje byloje įstatymu siekiamų tikslų negalima užtikrinti neišskyrus bylos dėl vieno kaltinamojo ir toliau nagrinėjant visą bylą dėl kitų kaltinamųjų. Teismo nuomone, šiuo atveju bylos išskyrimas nepakenks jos išnagrinėjimo išsamumui, kadangi bylos nagrinėjimas teisme yra baigiamojoje stadijoje, byloje apklausti visi liudytojai, bei kaltinamieji.

Aukštesnės instancijos teismas remdamasis tuo, kas išdėstyta daro išvadą, kad Raseinių rajono apylinkės teismas  2013 m. sausio 14 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai išskyrė bylą kaltinamojo R. D. atžvilgiu ir bylos nagrinėjimą šioje dalyje atidėjo iki pasveiks ir teismo posėdžiuose galės dalyvauti kaltinamasis R. D..

Teismas taip pat pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymas leidžia teisme sujungti bylas, kuriose keli asmenys kaltinami bendrininkavimu vienoje ar keliose nusikalstamose veikose arba kuriose vienas asmuo kaltinamas kelių nusikalstamų veikų padarymu (BPK 254 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kaltinamajam R. D. pasveikus, teismas išskirtą bylą dėl minėto kaltinamojo galės sujungti su nagrinėjama baudžiamąja byla. Preziumuojant, kad visi proceso dalyviai turi būti suinteresuoti operatyviu bylos išnagrinėjimu, bylas sujungus, tolimesnis įrodymų tyrimas galėtų būti atliekamas vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis.

Aukštesnysis teismas įvertinęs anksčiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo teiginiai, jog jis kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu veikiant organizuotoje grupėje su kitais kaltinamaisiais, ir jei jų atžvilgiu bus priimtas apkaltinamasis nuosprendis, gali būti iš esmės išspręstas ir jo kaltės klausimas, kas pažeistų nekaltumo prezumpcijos principą, yra tik perspektyvinio pobūdžio prielaidos, neturinčios įtakos bylos išskyrimo teisėtumui ir pagrįstumui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vieno iš bendrininkų atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nepažeidžia kitų bendrininkų nekaltumo prezumpcijos, kadangi jų atžvilgiu nuosprendis nebuvo priimtas (kasacinė byla Nr. 2K-P-9/2009).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartį pakeisti:

panaikinti nutarties rezoliucinės dalies dalį, kurioje nurodyta, kad ši nutartis yra neskundžiama.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

 

 

Teisėjas                                                                                      Zigmas Kavaliauskas