Civilinė byla Nr. 2T-8-881/2023

Teismo proceso Nr. 2-60-3-00109-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.6.8

                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Vitebsko srities komunalinės unitarinės vandens tiekimo ir kanalizacijos ūkio įmonės „Vitebskoblvodokanal“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities ekonominio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja Vitebsko srities komunalinė unitarinė vandens tiekimo ir kanalizacijos ūkio įmonė „Vitebskoblvodokanal“ (toliau – ir UĮ „Vitebskoblvodokanal“) kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydama pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities ekonominio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas). Nurodytu Sprendimu UĮ „Vitebskoblvodokanal“ iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Arginta“ priteista 406 922,66 Baltarusijos rublių skola, 20 652,67 Baltarusijos rublių delspinigiai, 24 274,67 Baltarusijos rublių palūkanos už disponavimą svetimomis lėšomis, iš viso – 451 850,31 Baltarusijos rublių, taip pat 8 640 Baltarusijos rublių valstybinė rinkliava, 6 267,98 Baltarusijos rublių teisinių išlaidų, iš viso – 466 758,29 Baltarusijos rubliai. Prašomame pripažinti Sprendime nurodyta, kad UAB „Arginta“ suvartojo elektros energiją, už ją neatsiskaitė pagal apskaitos prietaisų rodmenis, taip pat neatsiskaitė už elektros įrenginių techninės priežiūros paslaugas.

2.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartimi pareiškėjos prašymą patenkino – pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities ekonominio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą ir išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą.

3.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje
Nr. 3K-3-255-611/2022 Lietuvos apeliacinis teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismas nurodė, kad Baltarusijos Respublikai Europos Sąjungos (toliau – ir ES) lygiu taikomos ribojamosios priemonės (sankcijos) patenka į Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1992 m. spalio 20 d. sudarytos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 19 straipsnio taikymo apimtį ir atitinkamai taikomos sankcijos gali būti atsisakymo teikti teisinę pagalbą pagrindu pagal minėtą Dvišalės tarptautinės sutarties straipsnį. Todėl sprendžiant dėl pareiškėjos prašymo turi būti nustatyta, ar egzistuoja pagrindai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 Dėl Baltarusijai taikomų ribojamųjų priemonių (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 765/2006) nuostatas vertinti, kad pareiškėjai taikomos sankcijos.

4.       Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi nustatė šalims terminą pateikti papildomus įrodymus.

5.       Pareiškėja UĮ „Vitebskoblvodokanal“ pateikė paaiškinimus, kuriuose, be kita ko, nurodė :

5.1.                      Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjai tiesiogiai nėra taikomos jokios ES sankcijos. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja nuosavybės teise priklausytų ar būtų kontroliuojama sankcionuotų asmenų. Teismui pateikta įstatų ištrauka patvirtina, kad pareiškėją įsteigė Vitebsko srities vykdomasis komitetas kaip unitarinę įmonę 2000 m. vasario 23 d. Vitebsko srities vykdomojo komiteto nutarimu Nr. 76. Vitebsko srities vykdomasis komitetas, kaip UĮ „Vitebskoblvodokanal“ steigėjas ir turto savininkas, neatsako už UĮ „Vitebskoblvodokanal“ prievoles. Atitinkamai UĮ „Vitebskoblvodokanal“ taip pat neatsako už Vitebsko srities vykdomojo komiteto prievoles (Baltarusijos Respublikos civilinio kodekso 113 straipsnis). Vitebsko srities vykdomajame komitete nėra asmenų, kuriems taikomos ES sankcijos. Įmonės valdymą vykdo generalinis direktorius, veikiantis savarankiškai pareiškėjos interesais, kurį skiria Vitebsko srities vykdomojo komiteto Būsto ir komunalinių paslaugų departamentas. Pareiškėja yra savarankiškas juridinis asmuo, turi savarankišką balansą, savarankiškai atsako už savo prievoles, gali įgyti ir naudotis turtinėmis ir asmeninėmis neturtinėmis teisėmis, vykdyti prievoles, būti ieškovu ir atsakovu teisme (Įstatų 1.7 punktas). Pareiškėjos turtas yra atskiras nuo valstybės turto (Įstatų 1.7 punktas). Pareiškėjos generaliniam direktoriui netaikomos ES sankcijos. Pareiškėja patenka į būsto ir komunalinių paslaugų sektorių. Valstybės valdymo institucija, reglamentuojanti būsto ir komunalinių paslaugų srities veiklą Baltarusijos Respublikoje, yra Baltarusijos Respublikos būsto ir komunalinių paslaugų ministerija (toliau – BKP ministerija). Ministrui ir ministerijos darbuotojams ES sankcijos taip pat netaikomos. BKP ministerijos funkcijoms ir užduotims įgyvendinti Vitebsko srities būsto ir komunalinių paslaugų srityje buvo įsteigtas Vitebsko srities vykdomojo komiteto Vyriausiasis būsto ir komunalinių paslaugų departamentas, kuris yra pareiškėjos valdymo organas, tačiau tiesiogiai pareiškėjo nevaldo (Departamento nuostatų 7 punktas). Vitebsko srities vykdomojo komiteto Vyriausiojo būsto ir komunalinių paslaugų departamento vadovui ir darbuotojams ES sankcijos netaikomos. Pareiškėjos gautos lėšos, vykdant Sprendimą Lietuvos Respublikoje, nebus perskirstytos sankcionuotiems asmenims. Lėšos, kaip ir UAB „Arginta“ veiklos Baltarusijoje rezultatas, yra (bus) naudojamos Vitebsko srities gyventojų gėrovės didinimui, tvarkant komunalinį ūkį. Pareiškėjos veikla rodo, kad pareiškėja neprisideda prie veiksmų, už kuriuos ES teritorijoje nustatyti sankcijų režimai.

5.2.                      Baltarusijos Respublikos savivaldybės įmonė, kokia yra pareiškėja, negali būti laikoma kontroliuojamu ES sankcionuoto asmens A. L. ir (ar) būti atsakinga už pastarojo veiksmus, vien dėl to, kad pastarasis yra Baltarusijos Respublikos Prezidentas ir tarp jų gali egzistuoti acta jure imperii (viešosios valdžios) pobūdžio teisiniai santykiai. 

6.       Suinteresuotas asmuo UAB „Arginta“ pateikė paaiškinimus, kuriuose, be kita ko, nurodė, kad:

6.1.                      Europos Sąjungos Tarybos 2012 m. birželio 15 d. „Ribojamųjų priemonių pagal ES bendrą užsienio ir saugumo politiką įgyvendinimo ir vertinimo gairių“ Nr. 11205/12 papildymo elementų 2013 m. balandžio 30 d. dokumento Nr. 9068/13 (toliau – ir Gairių nauji elementai) I dalies 2 punkte yra nustatyta, kad kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar juridinis asmuo ar subjektas yra kontroliuojamas kito asmens ar subjekto, vieno arba pagal susitarimą su kitu dalininku ar kita trečiąja šalimi, inter alia (be kita ko), apima galimybę turėti vyraujančią įtaką juridiniam asmeniui ar susivienijimui pagal susitarimą su tuo juridiniu asmeniu ar susivienijimu arba pagal steigimo sutarties ar įstatų nuostatą tais atvejais, kai tam juridiniam asmeniui ar susivienijimui taikomas įstatymas leidžia sudaryti tokį susitarimą arba priimti tokią nuostatą; turėjimą galios naudotis teise turėti vyraujančią įtaką, nesant tos teisės turėtoju; turėjimą teisės disponuoti visu juridinio asmens ar subjekto turtu ar jo dalimi. 

6.2.                      Pareiškėja nors ir nėra į ES sankcijų sąrašą įtrauktas asmuo, tačiau jos lėšas valdo ir kontroliuoja A. L., kuris ES sankcijų sąraše yra nurodytas 45-uoju numeriu. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad A. L. tiesioginiu savo sprendimu Baltarusijos Respublikos prezidento vardu 2019 m. birželio 7 d. priėmė sprendimą, kuriuo UĮ „Vitebskoblvodokanal“ nurodė vykdyti Vitebsko miesto nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos darbų, vykdomų įgyvendinant investicinį projektą „Baltarusija: aplinkos infrastruktūros projektas – pirmasis etapas“ užsakovo funkcijas, t. y. A. L. UĮ „Vitebskoblvodokanal“ atžvilgiu patvirtino sandorio dokumentą, kuris UĮ „Vitebskoblvodokanal“ sukuria civilines teises ir pareigas. Be to, A. L. pareiškėjai kuria mokestines privilegijas ir naudojasi jos piniginėmis lėšomis. A. L. 2005 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 637 yra įkūręs Nacionalinio vystymo fondą. Iš įsakymo teksto matyti, kad A. L. įkurtas Nacionalinės gerovės fondas nėra Baltarusijos valstybės biudžeto dalis, tačiau lėšos į jį surenkamos valstybės biudžeto formavimo tvarka, o šio fondo lėšų dydį, išlaidų rūšis ir sprendimus dėl šio fondo lėšų panaudojimo priima pats
A. L.. Įmokas į nurodytą Nacionalinės gerovės fondą, remiantis A. L. 
2005 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 637 pagrindu, moka juridiniai asmenys, tame tarpe ir pareiškėja. Taigi, A. L. iš pareiškėjos gauna finansines lėšas, dėl kurių panaudojimo būdo ir tikslo sprendžia pats. 2015 m. birželio 8 d. įsaku Nr. 232 „Dėl investicinio projekto įgyvendinimo“ A. L. atleido nuo mokesčių į Baltarusijos valstybės biudžetą tuos užsakovus, kurie tarptautinių finansinių institucijų finansuojamuose projektuose pasinaudos rangovų pateiktomis banko garantijomis. Šios privilegijos pasekmė ta, kad įsako pagrindu jame nurodytos pareiškėjos gautos banko garantijų sumos, neatskaičius jokių mokesčių į valstybės biudžetą, sumokamos į A. L. valdomą Nacionalinio vystymo fondą. Sugretinus UAB „Arginta“ pateiktais įrodymais patvirtintas faktines aplinkybes apie
A. L. vykdomą UĮ „Vitebskoblvodokanal“ faktinę kontrolę, kuriamas mokestines privilegijas ir naudojimąsi UĮ „Vitebskoblvodokanal“ piniginėmis lėšomis su Gairių naujųjų elementų I dalies 2 punkto d, e ir f papunkčių normomis, matyti, kad UĮ „Vitebskoblvodokanal“ yra kontroliuojamas sankcionuoto asmens A. L., nes jis kontroliuoja ir valdo pareiškėjos lėšas, turi vyraujančią įtaką.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

II.                      Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 810 straipsnio 1 dalį, užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu, o minėtame straipsnyje nustatytos užsienio teismų sprendimų nepripažinimo sąlygos taikomos tik tais atvejais, kai užsienio valstybės su Lietuvos Respublika nesieja tarptautinė sutartis.

8.       Tarptautinių sutarčių pagrindu užsienio teismų sprendimai pripažįstami pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 straipsnio 5 dalis). Jomis valstybės iš esmės susitaria dėl kontrolės, kurią valstybių teisminės institucijos vykdo viena kitos atžvilgiu, ribų. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009 ir kt.).

9.       Pagal Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1992 m. spalio 20 d. sudarytos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – ir Dvišalė tarptautinė sutartis) 19 straipsnį teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti susitariančiosios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui, piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams.

10.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje
Nr. 3K-3-255-611/2022 nurodė, kad visuotinai pripažinti tarptautinės teisės principai, taip pat Europos Sąjungos teisės aktai, kurių Lietuva, be kita ko, įsipareigojo laikytis stodama į Europos Sąjungą, yra sudėtinė Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, o juose įtvirtinti pagrindiniai principai yra viešosios tvarkos turinio elementai. Todėl Dvišalės tarptautinės sutarties 19 straipsnio nuostata, jog teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti susitariančiosios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui, piliečių teisėms ir teisėtiems interesams arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams, turi būti aiškinama kaip apimanti ir Europos Sąjungos teisės aktų pagrindinius principus.

11.       Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. lapkričio 9 d. nutartyje pažymėjo, kad Baltarusijos Respublikai Europos Sąjungos lygiu yra taikomos ribojamosios priemonės (sankcijos), o kadangi jų paskirtis atspindi pagrindinius Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės principus, todėl jos patenka į Dvišalės tarptautinės sutarties 19 straipsnio taikymo apimtį ir atitinkamai taikomos sankcijos gali būti atsisakymo teikti teisinę pagalbą pagrindu pagal minėtą Dvišalės tarptautinės sutarties straipsnį. Todėl sprendžiant dėl pareiškėjos prašymo turi būti nustatyta, ar egzistuoja pagrindai pagal Reglamento (EB) Nr. 765/2006 nuostatas vertinti, kad pareiškėjai taikomos sankcijos. Kasacinis teismas nurodė, kad reikalavimas apmokėti sąskaitą faktūrą už suteiktas paslaugas yra „piniginis reikalavimas“, priskirtinas „lėšų“ teisinei kategorijai, atitinkamai tokiems reikalavimams Reglamente Nr. 765/2006 nustatyta tvarka gali būti taikomas „lėšų įšaldymas“; galiojančios redakcijos Reglamento Nr. 765/2006 1 straipsnio 15 punkte nurodyta, kad reikalavimas – kiekvienas procesiniais veiksmais patvirtintas arba nepatvirtintas reikalavimas, pateiktas iki šio reglamento įsigaliojimo dienos, jo įsigaliojimo dieną arba po jos, pagal sutartį ar sandorį arba su jais susijęs, ir visų pirma apimantis: reikalavimą pripažinti, be kita ko, taikant egzekvatūros procedūrą, bet kur priimtą teismo, arbitražo ar lygiavertį sprendimą arba užtikrinti jų vykdymą. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad Reglamentas Nr. 765/2006 apima tiek į sankcijų sąrašus įtrauktiems asmenims priklausančių, tiek jų kontroliuojamų lėšų įšaldymą (Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 1 dalis), be to, apima tiek tiesioginio, tiek netiesioginio naudojimosi lėšomis draudimą (Reglamento Nr. 765 2 straipsnio 2 dalis). Taigi, jis apima taip pat valdymo ir kontrolės situacijas, todėl vien aplinkybė, kad tam tikras asmuo formaliai pats nėra įtrauktas į sankcijų sąrašus, nereiškia, jog sankcijų režimas jam nebus taikomas – už jo de facto (pagal faktą) gali stovėti į sąrašą įtrauktas asmuo.

12.       Bylos duomenys patvirtina ir šalys neginčija, kad pareiškėjos atžvilgiu jokios Europos Sąjungos sankcijos tiesiogiai nėra taikomos, t. y. Vitebsko srities komunalinė unitarinė vandens tiekimo ir kanalizacijos ūkio įmonė „Vitebskoblvodokanal“ nėra įtraukta į Reglamento Nr. 269/2014 I priede pateiktą fizinių ir juridinių asmenų, subjektų ir įstaigų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą ir (arba) Reglamentą Nr. 765/2006.

13.       Suinteresuoto asmens teigimu, Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities ekonominio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimas neturėtų būti pripažįstamas Lietuvos Respublikoje, todėl, kad pareiškėja yra kontroliuojama Europos Sąjungos sankcionuoto asmens A. L., turi jai vyraujančią įtaką, be to, A. L. pareiškėjai kuria mokestines privilegijas ir naudojasi jos piniginėmis lėšomis. Kaip šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus suinteresuotas asmuo pateikė Baltarusijos Respublikos Prezidento 2015 m. birželio 8 d. įsako Nr. 232 „Dėl investicinio projekto įgyvendinimo“ suvestinę redakciją; Baltarusijos Respublikos Prezidento 2019 m. birželio 7 d. įsaką Nr. 221 „Dėl Baltarusijos Respublikos Prezidento įsakų keitimo“ ir Baltarusijos Respublikos Prezidento 2005 m. gruodžio 28 d. įsako Nr. 637 „Dėl valstybinių unitarinių įmonių, valstybinių susivienijimų, esančių komercinėmis organizacijomis, pelno dalies, o taip pat ūkinių bendrijų, esančių respublikinėje ir komunalinėje nuosavybėje akcijų (dalių įstatiniuose fonduose) dalies pajamų atskaitymo į biudžetą tvarkos ir dėl valstybinio tikslinio biudžetinio nacionalinio vystymo fondo sudarymo“ suvestinę redakciją.

14.       2018 m. gegužės 4 d. Europos Sąjungos Taryba parengė gaires dėl sankcijų taikymo. Šiose gairėse nurodyta, kad valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių, kuriomis būtų užtikrinama, kad būtų laikomasi ribojamųjų priemonių. Europos Sąjungos valstybėje narėje įregistruotas subjektas negali nei naudotis jo kontroliuojama bendrove kaip priemone draudimui apeiti, įskaitant tuos atvejus, kai ta bendrovė nėra įregistruota Europos Sąjungoje, nei duoti nurodymų šiuo tikslu. Taigi, iš esmės gairėse nurodyta, kad ribojimai taikomi ne tik tiems, kurie įtraukti į Europos Sąjungos sankcionuotų subjektų sąrašą, tačiau ir tiems, kurie yra šių subjektų kontrolėje ar priklauso nuosavybės teise.

15.       Tam, kad būtų nustatyta, ar subjektas yra kontroliuojamas ar priklauso nuosavybės teise sankcionuotam subjektui, gairėse yra išdėstyti konkretūs kriterijai (kriterijų sąrašas nėra baigtinis), į kuriuos privaloma atsižvelgti. Gairių skyriuje „Priklausymas nuosavybės teise ir kontrolė“ nurodyta, kad: 1) subjektas gali priklausyti nuosavybės teise sankcionuotam subjektui. Kriterijus, į kurį reikia atsižvelgti vertinant, ar juridinis asmuo arba subjektas nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui ar subjektui, yra daugiau nei 50 % nuosavybės teisių į subjektą arba daugumos dalies akcijų jame turėjimas. Jei šis kriterijus tenkinamas, laikoma, kad juridinis asmuo ar subjektas nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui ar subjektui; 2) subjektas gali būti kontroliuojamas sankcionuoto subjekto.

16.       Apie šių kriterijų vertinimą užsiminė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m.
lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas turėtų aiškintis, kokia yra pareiškėjos įmonės nuosavybės forma, kokie asmenys yra įmonės steigėjai ir turi sprendimų priėmimo teisę, kaip yra paskirstomas jos pelnas ir pan.

17.       Pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo (toliau – Tarptautinių sankcijų įstatymas) 3 dalies 1 punktą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba), užtikrina tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą, pagal jai priskirtas veiklos sritis užtikrina apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais, mokėjimų apribojimų, kitų finansinės veiklos apribojimų (finansinių sankcijų) įgyvendinimą. Tarptautinių sankcijų įstatymo
11 straipsnio 4 dalis numato, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba koordinuoja, prižiūri ir užtikrina finansinių sankcijų (apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais) įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. Užtikrindama finansinių sankcijų įgyvendinimą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atlieka šiame straipsnyje nurodytas kompetentingos institucijos funkcijas, įskaitant informacijos, kurią pagal kompetenciją yra išsiaiškinusi analizuodama fizinių ir (ar) juridinių asmenų sąsajas su subjektais, kuriems paskirtos tarptautinės sankcijos, teikimą finansines sankcijas įgyvendinantiems subjektams.

18.       Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 12 d. nutartimi įtraukė į civilinę bylą išvadą teikiančią instituciją – Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą. 

19.       Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba 2023 m. vasario 17 d. pateikė išvadą Dėl Vitebsko srities komunalinės unitarinės vandens tiekimo ir kanalizacijos ūkio įmonės „Vitebskoblvodokanal“, kurioje, apibendrinusi surinktus viešus duomenis apie UĮ „Vitebskoblvodokanal“ valdymo bei nuosavybės struktūrą, konstatavo, kad: UĮ „Vitebskoblvodokanal“ nėra įtraukta į Reglamento I priedą, t. y. UĮ „Vitebskoblvodokanal“ tarptautinės sankcijos tiesiogiai netaikomos; UĮ „Vitebskoblvodokanal“ generalinis direktorius C. A. N., generalinio direktoriaus pavaduotojai K. D. M., D. I. V., R. J. I., S. T. V., K. O. G., I. A. V., Š. A. N. nėra įtraukti į Reglamento I priedą, t. y. tarptautinės sankcijos tiesiogiai netaikomos; Vitebsko srities pagrindinis vykdomojo komiteto būsto ir komunalinių paslaugų skyrius nėra įtrauktas į Reglamento I priedą, t. y. Skyriui tarptautinės sankcijos tiesiogiai netaikomos; Skyriaus vadovas D. J. A., pirmasis pavaduotojas G. D. I. bei pavaduotojas R. J. A. nėra įtraukti į Reglamento I priedą, t. y. tarptautinės sankcijos tiesiogiai netaikomos; Vitebsko srities vykdomasis komitetas nėra įtrauktas į Reglamento I priedą, t. y. Komitetui tarptautinės sankcijos tiesiogiai netaikomos; Komiteto pirmininkas S. G. G., pirmininko pavaduotojai K. P. N., G. A. V., Č. Ž. V., S. S. P. nėra įtraukti į Reglamento I priedą, t. y. tarptautinės sankcijos tiesiogiai netaikomos; Baltarusijos Respublikos būsto ir komunalinių paslaugų ministerija nėra įtraukta į Reglamento I priedą, t. y. ministerijai tarptautinės sankcijos tiesiogiai netaikomos; Baltarusijos Respublikos būsto ir komunalinių paslaugų ministerijos ministras K. A. V., ministro pavaduotojai T. G. A. bei S. V. A. nėra įtraukti į Reglamento I priedą, t. y. tarptautinės sankcijos tiesiogiai netaikomos; UĮ „Vitebskoblvodokanal“ 100 % nuosavybės teise priklauso Vitebsko srities vykdomajam komitetui; Baltarusijos Respublikos prezidentas A. R. L. dalyvauja skiriant įmonės „Vitebskoblvodokanal“ veiklą kontroliuojančių subjektų vadovus; Vitebsko srities vykdomojo komiteto pirmininkas yra atskaitingas ir kontroliuojamas Baltarusijos Respublikos prezidento, tačiau vykdomojo komiteto pirmininko skyrimą į pareigas tvirtina atitinkamos srities deputatų Taryba.

20.       Taigi, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, atsižvelgdama į šiuo metu turimus duomenis bei visas svarbias faktines aplinkybes, pritaikius rizika grindžiamą metodą, padarė išvadą, kad nurodytu atveju UĮ „Vitebskoblvodokanal“ negali būti taikomos Europos Sąjungos Reglamente nustatytos ribojamosios priemonės (sankcijos), nebent konkrečiu atveju bus pagrįstai nustatyta, kad atitinkamos lėšos ar ištekliai bus naudojami to į sąrašą įtraukto asmens naudai.

21.       Sprendžiant užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo klausimą, atitiktis Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai tikrinama tik analizuojant pripažinto ir leisto vykdyti užsienio teismo sprendimo pasekmių įtaką Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, t. y. ar pripažinto ir leisto vykdyti užsienio teismo sprendimo vykdymas Lietuvos Respublikoje nepažeistų Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos. Viešoji tvarka suprantama siaurai ir apima tik esminius Lietuvos Respublikos visuomenės santvarkos pagrindus. Ji gali būti pažeista tik tais išimtiniais atvejais, kai užsienio teismo sprendimo įvykdymas gali sukelti pasekmes, neleistinas Lietuvos teisinės sistemos požiūriu. Sąvoka „viešoji tvarka“ aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  3K-3-612/2004; 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006).

22.       Viešosios tvarkos tikslas yra apsaugoti pagrindinius, gyvybiškai svarbius valstybės, visuomenės interesus, t. y. viešosios tvarkos sąvoka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2006; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008).

23.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublika, įgyvendindama užsienio politiką, vadovaujasi visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis, siekia užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę, piliečių gerovę ir pagrindines jų teises bei laisves, prisideda prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo. Europos Sąjungos sutarties (toliau – ir ESS) 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog Europos Sąjungos veiksmai tarptautinėje arenoje grindžiami principais, paskatinusiais jos pačios sukūrimą, vystymąsi ir plėtrą, ir kurių įgyvendinimą ji skatina platesniame pasaulyje: demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais bei Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022).

24.       Nors bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos atžvilgiu jokios Europos Sąjungos sankcijos tiesiogiai nėra taikomos, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022 nurodė, jog Reglamentas Nr. 765/2006 apima taip pat valdymo ir kontrolės situacijas, todėl vien aplinkybė, kad tam tikras asmuo formaliai pats nėra įtrauktas į sankcijų sąrašus, nereiškia, jog sankcijų režimas jam nebus taikomas – už jo de facto gali stovėti į sąrašą įtrauktas asmuo.

25.       Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs, Europos Sąjungos Tarybos gaires dėl sankcijų taikymo, kuriose iš esmės nurodyta, kad ribojimai taikomi ne tik tiems asmenims, kurie įtraukti į Europos Sąjungos sankcionuotų subjektų sąrašą, tačiau ir tiems, kurie yra šių subjektų kontrolėje ar priklauso nuosavybės teise, o taip pat individualią šioje byloje susiklosčiusią situaciją, kuomet, A. L., kuris įtrauktas į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą, viešajam juridiniam asmeniui UĮ „Vitebskoblvodokanal“ gali de facto daryti tiesioginę įtaką (kontroliuoti, valdyti per fondus pareiškėjos lėšas, t. y. turi vyraujančią įtaką), atsisako pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities ekonominio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą, kaip prieštaraujantį Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai, Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principams (demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo).

        Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 810 straipsniais, 

n u t a r i a :

atmesti pareiškėjos Vitebsko srities komunalinės unitarinės vandens tiekimo ir kanalizacijos ūkio įmonės „Vitebskoblvodokanal“ prašymą.

Atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities ekonominio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėja                                                              Vilija Mikuckienė