Pirmosios instancijos teismo                                                      Civilinė byla Nr. e2A-553-755/2017

Teisėjas Liudvikas Myško                                                        Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00451-2016-7

                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.3.,3.1.7.6.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS  TEISMAS

NUTARTIS

LITUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 25 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos( pirmininkas ir pranešėjas), Zinos Mickevičiūtės ir Laimanto Misiūno, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Š. atstovės adv.D. T. ,atsakovų N. V., S. K. apeliacinius skundus dėl Molėtų rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 10 d.sprendimo.

Teismas

n u s t a t ė :

                                          I.Ginčo esmė

1. ieškovas D. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti atsakovų R. V. ir N. V. 2015-03-13 dovanojimo sutartį negaliojančia , pripažinti atsakovų N. V. ir S. K. 2015-03-17 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) niekine ir taikyti restituciją natūra, t. y. pripažinti ieškovui D. Š. nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovas teigė, jog 2012-09-14 jis ir atsakovas R. V. (toliau - Skolininkas) sudarė sutartį, pagal kurią Skolininkas įsipareigojo pagaminti ir perduoti Kreditoriui skulptūrą „Bebundanti mūza“ iki 2013 m. kovo mėn., o Kreditorius - sumokėti Skolininkui 20 273,40 EUR. Kreditorius sutarties sudarymo dieną sumokėjo Skolininkui 14 481 EUR avansą, tačiau Skolininkas neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartį, t. y. nepagamino Skulptūros sutartyje nustatytais tvarka ir terminais. Ieškovas nutraukė sutartį ir pareikalavo Skolininko grąžinti sumokėtą 14 481 EUR avansą. Skolininkui negrąžinus sumokėto avanso, ieškovas Molėtų rajono apylinkės teismui pateikė  ieškinį Skolininkui dėl skolos ir palūkanų priteisimo , teismo 2015-11-20 sprendimu ieškinys buvo visiškai patenkintas (ieškovui iš R. V. priteista 14 481 EUR skolos, 137,57 EUR palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 14 618,57 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-07-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 387,85 EUR bylinėjimosi išlaidų).
3. Panevėžio apygardos teismas kaip apeliacinės instancijos teismas 2016-04-06 priėmė nutartį, kuria Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-11-20 sprendimą iš esmės paliko nepakeistą (priteistą iš atsakovo R. V. 3 387,85 EUR bylinėjimosi išlaidų sumą ieškovui sumažino iki 3 148,30 EUR ir priteisė iš atsakovo 339,40 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovo naudai).
4. Kreditoriui pradėjus domėtis Skolininko mokumu ir turimu turtu, paaiškėjo, kad jis tretiesiems asmenims perleido jam nuosavybės teise priklausantį turtą: 2015-03-13 dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą perleido savo sutuoktinei atsakovei N. V., o pastaroji po 4 dienų, t. y. 2015-03-17, dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido turtą atsakovui S. K.. Šia dovanojimo sutartimitaip pat buvo nustatyta uzufrukto teisė Skolininkui ir N. V..
5. Skolininkas turtą perleido vien tik nesąžiningai siekdamas išvengti priverstinio skolos
   išieškojimo ir tokiu būdu paslėpti savo turtą. Toks sandoris pažeidė ieškovo teises, todėl ieškovas prašė pripažinti negaliojančia pirmąją dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją natūra, t. y. pripažinti D. Š. nuosavybės teisę į turtą.
6. Ieškovo vertinimu yra visos actio Pauliana taikymo sąlygos.
7. Teismo posėdyje ieškovas prašė pripažinti 2015-03-17 ( antrąją) dovanojimo sutartį niekine ex officio, bylinėjimosi išlaidas priteisti iš visų atsakovų solidariai. 
8. Atsakovas R. V. bylos nagrinėjimo metu su ieškiniu sutiko iš dalies, pripažino, kad ieškovo interesai yra pažeisti, sandoriai turi būti naikintini ir taikytina restitucija – turtas grąžintinas į atsakovo R. V. nuosavybę.
9. Atsakovai N. V. ir S. K. 2016-07-15 atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą, prašė ieškovo reikalavimams taikyti ieškinio senatį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tačiau 2016-12-16 pateikė teismui pranešimą, kuriuo visiškai pripažino ieškovo ieškinį ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi, o ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti tik iš atsakovo R. V., jų nepriteisiant iš atsakovų N. V. ir S. K..
10. Teismo posėdžio metu atsakovė N. V. su ieškiniu nebesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad S. K. padėjo R. V., išpirko nuosavybę, kurią R. šis buvo užstatęs. Buvo planuojama bendrai kurti šeimos verslą. Dovanojimo sandoris buvo planuojamas seniai ir tik taip sutapo, kad jis įvyko prieš pat pateikiant ieškinį. Pripažįno, kad R. V. buvo skolingas D. Š. ir privalėjo atlikti darbus.Apie R. V. įsiskolinimą nežinojo. Jeigu sudarant sandorius būtų norėję nuslėpti, nebūtų investavę į tą sklypą.
11. Atsakovas S. K. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad byloje neatsižvelgiama į jo atliktas investicijas į patį sklypą. Pats R. V. pasiūlė sudaryti sandorį, perdovanoti sklypą, žinodamas apie savo skolas. R. V. ir jam yra skolingas.

              II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Molėtų rajono apylinkės teismas 2017-03-10 sprendimu nutarė ieškinį tenkinti iš dalies, pripažino atsakovų R. V. ir N. V. 2015-03-13 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia, atsakovų N. V. ir S. K. 2015-03-17 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) niekine ir taikė restituciją natūra, t. y. pripažino R. V. nuosavybės teisę į žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, kiemo rūsį, garažą, kiemo statinius, , esančius (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 3017,23 EUR bylinėjimosi išlaidų. 
13. Teismas  nustatyta, kad 2012-09-14 ieškovas ir atsakovas sudarė sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pagaminti ir perduoti ieškovui skulptūrą „Bebundanti mūza“ iki 2013 m. kovo mėnesio, o ieškovas sumokėti atsakovui 20 273,40 EUR. Sutarties pasirašymo metu ieškovas sumokėjo atsakovui 14481 EUR avansą. Atsakovas savo įsipareigojimo neįvykdė, skulptūros nepagamino, todėl ieškovas 2015-04-24 pranešimu sutartį nutraukė ir pareikalavo grąžinti sumokėtą 14 481 EUR avansą. 2015-07-07 ieškovas kreipėsi į Molėtų rajono apylinkės teismą dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš R. V.. Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-11-20 sprendimu ieškovo ieškinys buvo tenkintas ir priteista iš atsakovo R. V. 14 481 EUR skolos, 137,57 EUR palūkanų ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3387,85 EUR bylinėjimosi išlaidų. Panevėžio apygardos teismo 2016-04-06 nutartimi Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimas dėl skolos ir palūkanų priteisimo paliktas nepakeistas.
14. R. V. jam nuosavybės teise priklausiusį turtą - 2,7494 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), 2015-03-13 dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido savo sutuoktinei atsakovei N. V., kuri po 4 dienų, t. y. 2015-03-17, dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido turtą atsakovui S. K..
15. Teismas sutiko,jog yra pagrindas actio Pauliana teisiniu pagrindu ( CK 6.66 straipsnis)  pripažinti vieną sutartį negaliojančia, kitą sutartį niekine, nes ieškovas ir atsakovas R. V. sutartį, iš kurios atsirado ieškovo reikalavimo teisė į R. V., sudarė 2012-09-14. Todėl D. Š. neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė į atsakovą R. V. egzistavo nuo to laiko.
16. R. V. iki šios dienos nėra atsiskaitęs su ieškovu pagal sutartį, nors skola priteista Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-11-20 sprendimu.
17. Dovanojimo sutartys pažeidė ieškovo teises, nes dėl sudarytų sandorių skolininkas nebeturi realios galimybės atsiskaityti su ieškovu ir įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Skolininko iki ginčijamo sandorio sudarymo turėtas turtas buvo vienintelis jo turimas turtas, į kurį kreditorius galėjo nukreipti išieškojimą ir atgauti bent dalį pagal sutartį jam priklausančios skolos sumos. Skolininkui sudarius ginčijamą sandorį iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto.
18. Skolininkas neprivalėjo sudaryti dovanojimo sutarties su N. V.. Dovanojimo sutarčių sudarymo iniciatorius buvo pats skolininkas . Darė išvadą, kad skolininkas R. V. buvo nesąžiningas.
19. N. V. būdama ne tik skolininko sutuoktinė, bet taip pat įgaliota tvarkyti visus skolininko turtinius klausimus, negalėjo nežinoti, kad R. V. turi neįvykdytų įsipareigojimų ieškovui ir viso turto padovanojimas pažeis D. Š. teises ir interesus.
20. S. K. patvirtino, kad pats R. V. pasiūlė sudaryti sandorį, perdovanoti sklypą, taigi žinojo apie jo skolas.
21. Sprendė, kad ieškinio senatis nepraleista.Padarė išvadą, kad egzistuoja visos actio pauliana sąlygos, kurios įrodytos.
22. Turto natūra ieškovui nepriteisė, nes, turtą grąžinus R. V. nuosavybėn, ieškovo (kreditoriaus) reikalavimai bus užtikrinami vykdymo procese.
23. Ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (2/3) iš atsakovų solidariai priteisė bylinėjimosi išlaidas 141,33 EUR žyminio mokesčio išlaidų ir 2875,90 EUR atstovavimo išlaidų, kurias vertino pagrįstomis ir protingomis, ieškovo naudai.Viso 3017,23 Eur.

              III.  Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos pagrindiniai teisiniai argumentai

24. D. Š. atstovė adv.D. T. ,atsakovai N. V., S. K. pateikė  apeliacinius skundus dėl šio teismo sprendimo. D. Š. atstovė prašo jį  pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai , turtą natūra priteisti ieškovui, o N. V. ir S. K. prašo sprendimą pakeisti ir bylinėjimosi išlaidas priteisti tik iš R. V. .
25. D. Š. atstovė adv.D. T. nurodo,jog actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis).
26. Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“, bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v.  A. P., bylos Nr. 3K-3-584/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. I. G., bylos Nr. 3K-3-497/2006). Viena iš actio Pauliana instituto taikymo sąlygų – kreditoriaus reikalavimo nukreipimas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.
27. Teismas Sprendime konstatavo, jog yra nustatytos ir įrodytos visos actio Pauliana instituto sąlygos, tačiau sprendimu Ieškovo reikalavimas į atsakovo R. V. nesąžiningai perleistą turtą nebuvo nukreiptas, t.y. nebuvo taikyta restitucija natūra pripažįstant Ieškovo nuosavybės teisę į turtą, todėl mano, jog teismas nepagrįstai nenukreipė ieškovo reikalavimo į turtą netaikydamas restitucijos natūra ir nepripažindamas iškovo nuosavybės teisės į turtą.
28. Sprendimo dalis, kuria teismas taiko restituciją natūra, t. y. pripažįsta atsakovo R. V. nuosavybės teisę į turtą, o ne taiko restituciją natūra pripažįstant ieškovo nuosavybės teisę į Turtą, ne tik prieštarauja aukščiau nurodytai teismų praktikai ir actio Pauliana instituto paskirčiai, bet ir sukuria galimybę R. V. po teismo sprendimo įsiteisėjimo turėti nuosavybės teisę į turtą, t.y. jį valdyti, juo disponuoti, todėl jis galėtų realizuoti turtą ar pakartotinai jį perleisti neatlygintinai trečiajam asmeniui, o tai reikštų, jog ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl savo turtinių interesų patenkinimo, sugrąžino turtą nesąžiningam atsakovui , todėl apgynė ne savo asmeninius, o skolininko interesus.
29. R. V. elgiasi nesąžiningai ir siekia apsunkinti ieškovo turimo piniginio reikalavimo į šį atsakovą patenkinimą, todėl galima situacija, jog atsakovas sieks ieškovo turtinių reikalavimų patenkinimą padaryti neįmanomu ir tokiu būdu ieškovo padėtis pablogėtų, jo teisės bus nepagrįstai suvaržytos ir jam vėl teks kreiptis į teismą dėl savo turtinių interesų gynybos, o tai sąlygos didesnius nuostolius.  Dėl šios sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas, nesukuria tinkamų teisinių pasekmių.
30. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog R. V. neturi lėšų, vengia sumokėti Ieškovui. Ieškovo turimo reikalavimo suma į atsakovą R. V. yra  14 481 EUR, t.y. Ieškovo turimo turtinio reikalavimo suma yra 1,5 karto didesnė nei ginčo Turto vertė (9 429 EUR), kuri įrodyta Ieškovo pateiktais bei nepaneigtais duomenimis, todėl net ir pritaikius restituciją natūra bei pripažinus ieškovo nuosavybės teisę į turtą, atsakovas R. V. liktų skolingas ieškovui. Vadinasi, ieškovo nuosavybės teisė į turtą privalo būti pripažinta siekiant bent dalies jo reikalavimo į atsakovą R. V. patenkinimo, nes to nepadarius, nebus atkurtas socialinis teisingumas, besitęsiant teisminiams procesams ieškovo reikalavimo suma į R. V. ateityje didės, ieškovas patirs didelius bei nepagrįstus nuostolius.
31. Daugelį metų vykęs bylinėjimasis su atsakovu R. V. leidžia daryti išvadą, kad kito būdo patenkinti Ieškovo kreditorinius interesus ir apginti jo pažeistas teises nėra.
32. Atsakovė N. V. apeliaciniu skundu prašo bylinėjimosi išlaidas priteisti tik R. V., nes jos patirtos tik dėl jo veiksmų.Netinkamas ( nesąžiningas) buvo ir jo procesinis elgesys dėl kurio ne kartą buvo atidėti posėdžiai, išlaidos didėjo.Teismas neatsižvelgė į jos ir sūnaus S. K. 2016-12-12 pateiktą teismui pareiškimą.
33. Atsakovas S. K. apeliaciniu skundu prašo bylinėjimosi išlaidas priteisti tik R. V., nes jos patirtos tik dėl jo veiksmų. Netinkamas ( nesąžiningas) buvo ir jo procesinis elgesys dėl kurio ne kartą buvo atidėti posėdžiai, išlaidos didėjo.
34. Jis gi sąžiningai dalyvavo procese.
35. Teismas be pagrindo nevertino kitų jo ir R. V. tarpusavio finansinių įsipareigojimų, jo patirtų į sklypą investicijų, siekio žemės sklype vystyti bendrą veiklą.
36. Teismas neatsižvelgė į jo 2016-12-12 pateiktą teismui pareiškimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
37. Atsiliepimu į N. V. ir S. K. apeliacinius skundus D. Š. atstovė prašo juos atmesti, nes bylos nagrinėjimo metu šie atsakovei pakeitė savo poziciją ir prašė atmesti ieškinį, o tas padidino ieškovo išlaidas atstovavimui, todėl teismo sprendimas dėl jų tinkamas.
38. Atsiliepimu į D. Š. skundą ( pavadintą „Rašytiniais paaiškinimais“) N. V. ir S. K. prašo ieškovo skundą atmesti.Nurodo,jog reali sklype esančio turto( ūkinio pastato) vertė yra virš 84000 Eur, todėl tenkinus ieškovo skundą jis įgytų bent 4 kartus didesnės nei visas jo reikalavimas turtą.
39. Ieškovo atstovė pateikė papildomą paaiškinimą, kuriuo prašo „Rašytinių paaiškinimų“ nepriimti, nes jie pateikti pavėluotai. Be to, byloje nepateiktų tinkamos įrodomosios galios įrodymų dėl neva kelis kartus didesnės, nei nurodyta VĮ Registrų centras turto vertė, įrodymų. Prašo priteisti 522,72 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teismo procese išlaidų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovų N. V. ir S. K. apeliaciniai skundai tenkinami dalinai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo solidariai keičiama (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

40. Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (CPK 12 straipsnis). Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 320 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacijos funkciją, neįskaitant išimties dėl absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo ir viešojo intereso gynimo poreikio situacijų, vykdo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Dėl to, peržiūrėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skundo faktinio ir teisinio pagrindų, t. y. apelianto nurodytų klaidų, padarytų nustatant faktines aplinkybes, materialinių ir procesinių teisės normų aiškinimo ar taikymo pažeidimų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
41. Šiuo atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
42. Iš apeliacinių skundo teisinio ir faktinio pagrindų matyti, kad apeliantai prašo įvertinti: 1) ar teismas tinkamai taikė restituciją natūra ir galėjo tinkamai apginti kreditoriaus turtines teises nepriteisdamas ginčo turto jam natūra, o sugrąžindamas jį skolininkui; 2)  ar buvo procesinis pagrindas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš visų atsakovų solidariai. Šie teisės bei fakto klausimai sudaro apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyką.

Dėl restitucijos formos

43. Pirmos instancijos teismo pagrįstai pastebėta,jog kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad Actio Pauliana– specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Dėl to, skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieškinį pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
44. Actio Pauliana institutu siekiama atkurti skolininko mokumą( turtinę padėtį buvusią iki sandorio sudarymo) ,kad pastarasis galėtų atsiskaityti su savo kreditoriais. Pasakyta reiškia, jog pritaikius restituciją išieškojimas galės būti nukreiptas į ieškinio patenkinimo atveju skolininkui sugrąžintą turtą, bet minėta norma  nereiškia,jog reikalavimo nukreipimas į parduotą turtą galėtų būti aiškinimas kaip parduoto turto priteisimas tiesiogiai konkrečiam kreditoriui.
45. Apeliantas ieškovas siekia įgyti daiktinę nuosavybės teisę į turtą būdu, kuris nenumatytas CK 4.47 ar 6.66 straipsniuose.
46. Pastebima, jog sudarant 2012-09-14 sutartį dėl skulptūros pagaminimo ir sumokėjus avansą, šalys nesusitarė dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonių, tame tarpe ir dėl ginčo turto daiktinių teisių suvaržymo.
47. Apelianto atstovės nuoroda į kasacinio teismo praktiką, kuri pasak jos patvirtina tokios kreditoriaus teisių gynimo formos reikalingumą. Kolegija šias nuorodas vertina kaip klaidingas, nes tokių išvadų nurodytose byloje nepadaryta . Civilinėje byloje Nr.3K-3-497/2006 taikant restituciją turtą buvo sugrąžintas natūrą skolininkui, o ne perduotas  kreditoriui. Byloje Nr.3k-3-17/2006 irgi nepadaryta išvadų, kurios patvirtintų aktualius apelianto teiginius.
48. Byloje Nr.3K-3-584/2006, kurią nurodo apeliantas, pastebėta, kad CK 6.66 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta actio Pauliana specifika nuo kitų sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindų, pavyzdžiui, patenkinus netiesioginį ieškinį išreikalautas turtas (piniginės lėšos), kitaip nei tenkinant Pauliano ieškinį, įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams patenkinti. Minėta, kad kreditorius, pareikšdamas Pauliano ieškinį, siekia apginti savo interesus. Dėl to, patenkinus tokį ieškinį ir pritaikius restituciją, turtas ar piniginės lėšos perduodamos ne skolininkui, o skiriamos Pauliano ieškinį pareiškusio kreditoriaus reikalavimui patenkinti.
49. Nagrinėtoje byloje dovanotos piniginės lėšos teismo priteistos buvo skolininkui, nukreipiant kreditoriaus reikalavimą į grąžintinas lėšas.Pastebėta,kad sandorio pripažinimas negaliojančiu yra tik priemonė atkurti skolininko pažeistą mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001).
50. Iš pasakyto kolegija sprendžia, jog nors galima situacija, kai taikant restituciją turtas perduodamas  kreditoriui tiesiogiai, bet šiuo konkrečiu atveju toks būdas negalimas, nes nežinoma ir tikroji turto vertė. VĮ Registrų centre nustatyta tik vidutinė rinkos vertė, kuri nustatoma  ne turto įvertinimo rinkos verte, o mokesčių bazės paskaičiavimo tikslais. Šiuo atveju individualus turto vertinimas neatliktas. Byloje yra duomenų, jog turtas buvo perstatytas ( pakeistas), galimai pagerintas, bet šie pokyčiai nedokumentuoti. Todėl turtą perdavus natūra pagal vidutinę rinkos vertę reali situacija, jog kreditorius įgis didesnės vertės turtą, nei jo turimas reikalavimas.
51. Apelianto teiginius apie tolesnį tikėtiną atsakovo  R. V. nesąžiningumą, pakartotiną turto perleidimą ir tuo sąlygotą išieškojimo negalimumą, kolegija vertina kaip hipotetinius ir teisiškai nereikšmingus. Primena, jog ginčo turtui teismo 2016-06-15 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės- turto areštas( disponavimo ribojimai), CPK numatyti mechanizmai ir būdai kaip priverstinai vykdomi vykdomieji dokumentai, taikomo daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą suvaržymai, kuriais kreditorius gali naudotis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

52. Kolegija nesutinka su atsakovų apeliantų skundų teiginiu, jog teismas neturėjo iš jų priteisti bylinėjimosi išlaidų, o jos galėjo būti priteistos tik iš R. V..
53. Apeliantai pagrįstai nurodo, jog CPK 93 straipsnio 4 dalis numato galimybę nukrypti nuo šio straipsnio 1,2,3 dalyse nustatytų taisyklių (bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstomos priklausomai nuo bylos baigties), atsižvelgiant ar šalies procesinis elgesys buvo tinkamas, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos, bet šio ginčo atveju priežasčių taikyti nurodytą išimtį nenustatyta.
54. Teismas konstatavo( ši išvada neginčijama),kad atsakovai apeliantai ,sudarydami sandorius, ieškovo atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, nes žinojo apie R. V. skolą ieškovui, be jų abiejų dalyvavimo sutartyse nuginčyti sandoriai nebūtų buvę sudaryti ir taip bandyta padėti R. V. išvengti realaus skolos sugrąžinimo .Tik todėl , kad  šie atsakovai sandorius sudarė, ieškovas turėjo inicijuoti teisminį procesą, kuris ir sąlygojo bylinėjimosi išlaidas, todėl jie kaip ir R. V. atsakingi dėl jų atsiradimo, o pralaimėjus bylą - ir dėl jų atlyginimo.
55. Šių atsakovų pozicija proceso metu kito – ieškinį raštu pripažinę, žodinio proceso metu jie pakeitė pozicijas ir prašė jį atmesti. Tas neleidžia spręsti, jog procesinėmis teisėmis naudotasi sąžiningai.
56. Kiti skundų argumentai- apie galimas S. K. investicijas į turtą, jo santykius su R. V., galimus jų tarpusavio finansinius įsipareigojimus, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teisinės reikšmės neturi  ir dėl to nepasisakoma.
57. Sykiu kolegija vertina ,jog pirmos instancijos teismas be pagrindo bylinėjimosi išlaidas iš visų atsakovų priteisė solidariai, o ne dalimis.
58. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK taisykles. CPK VIII skyriuje nenumatyta , kad jos galėtų būti priteisiamos solidariai.
59. Actio Pauliano instituto pagrindu ginčijamais sandoriais pažeistos kreditoriaus teisės ginamos vadovaujantis ne deliktinės atsakomybės, bet specialiosiomis actio Pauliana normomis, kurios ir nustato gynybos būdą – atkuriant pažeistą skolininko mokumą, kad jis galėtų įvykdyti prievolę kreditoriui. Kasacinio teismo pastebėta, jog tokio ginčo atveju trečiajam asmeniui reiškiant Pauliano ieškinį, solidarioji atsakomybė netaikytina                               ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006).
60. CK 6.6 straipsnio 1 dalis skelbia, jog solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymu nustatytas išimtis. Kadangi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atveju jų solidaraus priteisimo galimybė nenumatyta, tad jos paskirstytinos lygiomis dalimis. Dėl šio sprendimo dalis keičiama.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

ieškovo atstovės apeliacinį skundą atmesti,  N. V. ir S. K. apeliacinius skundus tenkinti dalinai ir Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų D. Š. naudai iš atsakovų priteisimo pakeisti ir ją išdėstyti taip:“ priteisti ieškovui D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1005,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1005,74 Eur bylinėjimosi išlaidų ir iš S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1005,74 EUR bylinėjimosi išlaidų“.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                         Eigirdas Činka

                                                                                                                Zina Mickevičiūtė

Laimantas Misiūnas