Administracinė byla Nr. ATP-437-116/20142

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01891-2014-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.4; 52;  79.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugpjūčio 1 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarimo, kuriuo G. A. paskirta:

už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, pritaikius ATPK 301 straipsnį, administracinė nuobauda - 100 Lt (vieno šimto litų) dydžio bauda;

už pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, pritaikius ATPK 301 straipsnį, administracinė nuobauda – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. 

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, skirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir G. A. skirta galutinė subendrinta nuobauda – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. 

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė :

G. A. nubausta už tai, kad 2014 m. birželio 2 d. 17.25 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Alfa Romeo 147“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, neįsitikino eismo saugumu ir kliudė stovintį automobilį. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama Kelių eismo taisykles.

Apeliaciniu skundu G. A. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarimą – panaikinti nutarimo dalį pripažinti ją kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, į teismo posėdį iškviesti liudytojus T. V., policijos pareigūnus E. J. ir L. R., nukentėjusiąją R. P.; išreikalauti iš AB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), vaizdo medžiagą su joje užfiksuotu 2014 m. birželio 2 d. 17.23 val. eismo įvykiu, įvykusiu (duomenys neskelbtini).

Skunde nurodo, kad nesutinka su skundžiamu nutarimu, nes mano, kad jis yra nepagrįstas ir todėl  naikintinas.

Apeliantės nuomone, jos veikoje nėra jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012, 2AT-1-2013, 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013) apibūdinant ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektyvųjį požymį - tiesioginę tyčią, akcentuojamas kaltininko suvokimas, kad jis susijęs su eismo įvykiu, taip pat jo siekis apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, siekis išvengti administracinės atsakomybės, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengimasis paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan; pasitraukdamas iš įvykio vietos kaltininkas turi suprasti, kad jis elgiasi neteisėtai, sąmoningai ignoruoja pareigą pasilikti įvykio vietoje ir to nori. Taigi, turi būti atskleistas tyčios turinys, išsiaiškinti pasišalinimo iš įvykio vietos motyvai ir tikslai. Tačiau skundžiamame nutarime teismas neatskleidė jos tyčios turinio, neišsiaiškino pasišalinimo iš įvykio vietos aplinkybių, motyvų ir tikslų, neištyrė visų aplinkybių, reikšmingų jos kaltės nustatymui.

Apeliantė nurodo, kad teisę vairuoti transporto priemones turi mažiau nei dvejus metus, be to transporto priemonę vairuoja ne nuolat, kadangi savo automobilio neturi. Taigi, jos vairavimo įgūdžiai yra pakankamai menki. Kliudydama kitą automobilį, ji nepajuto jokio smūgio, kontakto su kitu automobiliu, t. y. nesuprato, kad kliudė ir apgadino kitą automobilį. Paskambinus jos draugui ir jai pranešus, kad ji dalyvavo eismo įvykyje ir iš jo pasišalino, ji nedelsiant grįžo į eismo įvykio vietą. Ten nuvyko greičiau už į eismo įvykio vietą iškviestus policijos pareigūnus, ką patvirtina tiek policijos pareigūnų E. J. bei L. R. tarnybiniai pranešimai (11, 12 b. l.), tiek liudytojo T. V., tiek nukentėjusiosios R. P. paaiškinimai (9, 10 b. l.). Buvo patikrintas jos blaivumas, buvo visiškai blaivi, jos vairuotas automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ji vairavo automobilį turėdama teisę vairuoti transporto priemones. Ji tik nežymiai apgadino nukentėjusiojo automobilį, žala nukentėjusiajam bus visiškai atlyginta draudimo kompanijos. Eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės buvo apgadintos nežymiai. Šios aplinkybės patvirtina, kad ji nepajuto automobilių kontakto ir nesuprato sukėlusi eismo įvykį bei neturėjo jokio motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjime nedalyvavo dėl to, kad policijos pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, jai nepaaiškino, jog bylos nagrinėjimo laikas ir vieta yra nurodyta jai įteiktame administracinio teisės pažeidimo protokole. Pirmame šio protokolo lape yra išsamiai išdėstytas jai inkriminuojamas administracinis teisės pažeidimas, kurį ji ir skaitė. Antrojo protokolo lapo nesureikšmino ir nepastebėjo, kad ten yra nurodyta administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vieta ir laikas, o paprasčiausiai tikėjosi gauti šaukimą į teismą. Dėl šios priežasties nedalyvavo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime teisme ir negalėjo apsiginti nuo jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, t. y. teikti išsamius paaiškinimus, apklausti liudytojus apie įvykio aplinkybes bei jos elgesį, taip pat prašyti išreikalauti vaizdo medžiagą iš AB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi eismo įvykis įvyko šio banko kieme, kuris ištisą parą yra filmuojamas. Vaizdo medžiaga patvirtintų tiek jos paaiškinime policijos pareigūnams, tiek šiame skunde išdėstytas aplinkybes, kad ji nepajuto, jog, važiuodama atbuline eiga, kliudė kitą transporto priemonę.

ATPK 30210 straipsnio 2 dalis suteikia apeliacinės instancijos teismui galimybę spręsti dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje. Kadangi ji dėl objektyvių priežasčių nedalyvavo bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme, prašo apeliacinėje instancijoje bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tokiu būdu sudarant jai galimybę pateikti išsamius paaiškinimus dėl man inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo. Nusprendus bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, į teismo posėdį prašo iškviesti liudytojus: T. V., policijos pareigūnus E. J. ir L. R., nukentėjusiąją R. P.. Kaip jau minėjo vieta, kurioje įvyko eismo įvykis, yra filmuojama visą parą, kadangi tai yra banko AB „(duomenys neskelbtini)“ kiemas, todėl, besirengiant šio apeliacinio skundo nagrinėjimui, iš AB (duomenys neskelbtini) yra išreikalautina vaizdo medžiaga, kurioje yra užfiksuotas 2014 m. birželio 2 d. 17.25 val. įvykęs eismo įvykis.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas atsiliepimu į G. A. apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarimą nepakeistą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo pažeidimo padarymo aplinkybes.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30211 straipsniu, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 30210 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis apeliacinį skundą, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad nėra pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka  netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus duomenis, patikrinęs juos įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, daro išvadą, kad byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti bylos duomenimis pagrįstas išvadas, todėl apklausti apeliantės prašomus asmenis, bei išsireikalauti vaizdo medžiagą iš AB „(duomenys neskelbtini)“ nėra tikslinga, todėl šie prašymai netenkintini.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013 ir kt.). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, įvertinęs juos atskirai ir siedamas į visumą, konstatuoja, kad byloje nenustatyta, jog G. A. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, ir tokiu būdu siekė išvengti administracinės atsakomybės ar padarytos žalos atlyginimo. Taip pat byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad G. A. suvokė sukėlusi eismo įvykį. Teismas įvertinęs byloje esančią eismo įvykio schemą, fotonuotraukas, G. A., T. V., R. P., policijos pareigūnų E. J. ir L. R. tarnybinius pranešimus, ir kitus byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad G. A. pasišalindama iš įvykio vietos siekė išvengti pareigos atlyginti padarytą žalą, bei apsunkinti įvykio aplinkybių nustatymą ar išvengti atsakomybės. Byloje nustatyta, kad G. A. vairavo transporto priemonę turėdama teisę vairuoti, draustą civilinės atsakomybės draudimu, būdama blaivi, gavusi pranešimą apie tai, kad sukėlė eismo įvykį nedelsdama atvyko į eismo įvykio vietą. Šių duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad  G. A. pasišalindama iš eismo įvykio vietos nesitikėjo apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, t. y. jo veiksmuose nėra tyčios padarant administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Iš skundžiamo nutarimo rezoliucinės dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas G. A. nuobaudas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, taikė ATPK 301 straipsnį, tačiau paskyrė nuobaudas, kurios nėra švelnesnės už šių straipsnių sankcijose numatytas nuobaudas, todėl ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymas skiriant nuobaudą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį naikintinas.  

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad nenustačius G. A. tyčios padarant ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, G. A. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties ir administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarimo dalis dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies yra neteisėta, nepagrįsta ir naikintina. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30211 straipsniu, 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

n u t a r i a:

pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarimą:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarimo dalį dėl G. A. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

panaikinti nutarimo dalį dėl G. A. paskirtų nuobaudų subendrinimo pagal ATPK 33 straipsnio 2 dalį;

panaikinti ATPK 301 straipsnio taikymą skiriant nuobaudą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                              Vaclovas Iždonas