Baudžiamoji
byla Nr. 1S-220-185-2011
Procesinio
sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. vasario 21 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjas Pranas Šimkus,
sekretoriaujant
Ritai Padvilikienei,
dalyvaujant
prokurorei Jolantai Činčikienei,
gynėjui
advokatui Kastyčiui Paspirgėliui,
teismo posėdyje, išnagrinėjęs įtariamojo V. L. skundą dėl
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. nutarties, kuria V. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams,
n u s t a t ė:
V. L. pareikštas įtarimas, dėl to, kad 2011m. sausio 28 d., apie
18 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), veikdamasi bendrininkų grupe
kartu su V. T., sudavęs
nukentėjusiajam V. M. nenustatytą
smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, įsibrovė į nukentėjusiajam priklausantį gyvenamąjį
namą, kur, vėl suduodavęs nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas,
surišo jam rankas ir kojas, taip atėmęs V. M. galimybę priešintis, reikalavo iš jo pinigų bei pagrobė
nukentėjusiajam V. M.,
priklausantį turtą: televizorių „Šilelis’“ – 600 Lt vertės, mobiliojo ryšio
telefoną „Nokia“ - 100 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ – 40 Lt
vertės, taip padarydamas nukentėjusiajam V. M. bendrą 740 Lt vertės turtinę žalą, t.y. įtariamas nusikalstamos
veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., padarymu.
Vadovaujantis
Lietuvos Respublikos BPK 140 str., įtariamasis V. L. sulaikytas 2011 m. vasario 2 d. 12 val. 5 min. Kupiškio rajono apylinkės
teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartimi, įtariamajam paskirta kardomoji
priemonė – suėmimas dviems mėnesiams, motyvuojant tuo, kad V. L. gali bėgti (slėptis) nuo
ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.),
bei daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).
Skunde įtariamasis prašo
panaikinti skundžiamą
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartį, kadangi nėra suėmimo pagrindų, o
jei pagrindai būtų nustatyti, nutartį pakeisti, skiriant trumpesnį suėmimo
terminą. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai paskyrė tokį ilgą suėmimo
terminą. Teigia, jog teismas nesilaikė proporcingumo principo skiriant
kardomąją priemonę ir nustatant jos terminą. Pažymi, kad jo atžvilgiu galioja
nekaltumo prezumpcija, todėl jam, kaip nekaltam asmeniui, laisvės apribojimai,
pasireiškiantys suėmimu, turi būti kuo trumpesni. Sutinka, kad kažkurį laiką
galėtų būti taikomas jam suėmimas, kol bus atlikti būtini ikiteisminio tyrimo
veiksmai, o juos atlikus, galėtu būti taikoma švelnesnė kardomoji priemonė. Kardomosios
priemonės tikslai, numatyti BPK 119 str., būtų pasiekti įpareigojimu periodiškai
registruotis pilicijos įstaigoje.
V. L. teigia, kad teismas nepagrįstai
nustatė, jog jis darys naujus nusikaltimus, nes jokių teisės pažeidimų nedarė
beveik metus. Teigia, kad buvo pakeitęs gyvenimo būdą, 2011m. sausio 28 d.
nusikalstamą veiką padarė atsitiktinai. Apeliantas nurodo, kad turi tvirtus
socialinius ryšius: gyvena su drauge faktinėje santuokoje, sugyventinė yra nėščia.
Jo pagalba dirbant namų ūkio darbus, reikalinga sugyventinei ir jos tėvams. Bendradarbiauja
su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, todėl nėra jokios tikimybės, kad nuo jų, o
taip pat nuo prokuroro bei teismo bėgs ar slėpsis. Įtariamasis teigia, kad
turi pastovią gyvenamąją vietą, o nuo 2010 m. lapkričio 18 d. yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių
asmenų apskaitą
tik tam, kad gautų socialinę pašalpą. Darbo neranda dėl sunkmečio.
Teismo posėdyje gynėjas prašė įtariamojo
skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Skundas atmestinas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą
teismo nutartį bei teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, teismas
konstatuoja, kad kardomoji priemonė – suėmimas V. L. paskirta pagrįstai.
Ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkti duomenys, esantys įvykio vietos
apžiūros protokole, jo paties bei įtariamojo V. T. parodymuose, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose,
nukentėjusiojo ir liudytojų parodymuose, kratos protokoluose, kitoje rašytinėje
ikiteisminio tyrimo medžiagoje, leidžia pagrįstai manyti, kad V. L. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą.
V. L. įtariamas tyčinės nusikalstamos veikos,
numatytos BK 180 str. 2 d., padarymu, kuri priskiriama sunkių
nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str.). Už šios veikos padarymą įstatymas
numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nedirba, iš byloje esančios darbo biržos pažymos
matyti, kad darbo paieškos nutrauktos be
teisės registruotis bedarbiu. Bylos medžiagoje nėra skundą patvirtinančių
duomenų, kad gyvena su sugyventine, kuri yra nėščia. Taigi, pirmosios
instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad įtariamasis nėra saistomas
tvirtais socialiniais ryšiais. Kaltinimo sunkumas ir įstatymo numatyta griežta
laisvės atėmimo bausmė teismui buvo pakankamas pagrindas manyti, kad
įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo
(BPK 122 str. 1 d. 1 p.) (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 "Dėl
teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą" 8 punktas),
juolab, kad bausmės griežtumui įtakos turėtų ir tai, kad V.
L. galimai nusikalto paleistas iš laisvės atėmimo vietos lygtinai.
Tyčinė nusikalstama veika nuosavybei, kurios padarymu
įtariamas V. L. (BK 180 str. 2 d.), yra įtraukta į BPK 122
str. 4 d. numatytą veikų sąrašą. Nors yra jauno amžiaus (gim. 1990-11-29),
tačiau teistas tris kartus už savanaudiškus nusikaltimus. Kaip minėta,
įtariamasis legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, o besikartojantis tokio
pobūdžio nusikaltimų darymas galimai yra susijęs su
jo pragyvenimo lėšų gavimu, todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad iki
nuosprendžio priėmimo jis gali daryti naujus labai sunkius, sunkius, ar
apysunkius nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d.
Švelnesne kardomąja priemone BPK 119 str. numatyti
tikslai nebūtų pasiekti. Taigi, byloje yra abi suėmimui skirti būtinos BPK 122 str. 7 ir 8 d. numatytos sąlygos bei BPK 122 str. 1 d. 1p. ir 3 p. numatyti
pagrindai. Seka, kad suėmimas V. L. paskirtas pagrįstai,
naikinti skundžiamą Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartį nėra pagrindo.
Skundu įtariamasis prašo,
nesant pagrindo naikinti nutartį, jos terminą trumpinti. Tačiau įstatymas
nenumato galimybės apeliacinės
instancijos teismui trumpinti žemesnio teismo teisėjo nustatyto suėmimo
termino, jei jis neviršija BPK 127 str. 2 ir 9 dalyse nustatytų maksimalių
terminų. Kardomosios
priemonės keitimo klausimo apeliacinės instancijos teismas taip pat
nenagrinėja. Pasikeitus bylos aplinkybėms, kardomoji priemonė
gali būti keičiama į švelnesnę BPK 139
straipsnyje numatyta tvarka, t.y. kai tuos pačius BPK 119 straipsnyje
įtvirtintus tikslus galima pasiekti įtariamajam taikant mažesnius apribojimus,
kardomąją priemonę keičia tas subjektas,
kuris buvo paskyręs, šiuo atveju – Kupiškio rajono apylinkės teismas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,
N
U T A R Ė:
Įtariamojo V.
L. skundą atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.
Teisėjas
Pranas Šimkus