Civilinė byla Nr. e2YT-7858-776/2018

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03266-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 7 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Erminijus Baziulis,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Anusevičienei,

dalyvaujant pareiškėjams A. T. ir A. Č., A. Č. atstovei advokatei Irinai Petkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. T. ir A. Č. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. 

Teismas

n u s t a t ė:

1. pareiškėjai A. T. ir A. Č. kreipėsi su pareiškimu suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad A. Č., mirusiai (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis gyvenamojo namo, daržinės, tvarto, viralinės, malkinės, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kad A. Č., mirusiam (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis gyvenamojo namo, daržinės, tvarto, viralinės, malkinės, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kad pareiškėja A. T. priėmė A. Č. palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, ir kad pareiškėjas A. Č. priėmė A. Č. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškėjai nurodė, kad po tėvų mirties jų palikimą sudaro gyvenamasis namas su pagalbinio ūkio pastatais (viraline, tvartu, daržine, malkine) ir kiemo statiniais bei žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nurodė, kad po tėvų mirties apsigyveno gyvenamajame name, turtu rūpinasi nuo palikimo atsiradimo momento, jį prižiūri ir išlaiko. Pareiškėjai paaiškino, kad 1/2 dalį gyvenamojo namo, daržinės, tvarto, viralinės, malkinės, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), A. Č. ir A. Č. įgijo būdami santuokoje, todėl turtas laikytinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, o jų dalys laikomos lygiomis.
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsilipimą į pareiškimą ir nurodė, kad, jeigu teismas konstatuos, kad pareiškėjų pareiškimas yra pagrįstas, neprieštarauja, kad jis būtų patenkintas.
3. Pareiškėja A. T. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti. Pareiškėja paaiškino, kad po motinos mirties apsigyveno jai priklausančiame gyvenamajame name, jį prižiūrėjo, padarė gyvenamojo namo remontą, mokėjo mokesčius, o kitų įpėdinių nėra. Pareiškėja nurodė, kad nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo, nes neturėjo tam lėšų.
4. Pareiškėjas A. Č. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti. Pareiškėjas paaiškino, kad iki ir po tėvų mirties gyveno jiems priklausančiame gyvenamajame name, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, o kitų įpėdinių nėra.
5. Pareiškėjų A. T. ir A. Č. atstovė advokatė Irina Petkienė teismo posėdžio metu palaikė pareiškime nurodytus reikalavimus, prašė jį tenkinti.
6. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Č. yra A. Č. ir A. Č. sūnus, o A. T. yra A. Č. dukra. A. Č. ir A. Č. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). 2012 m. rugsėjo 13 d. mirties įrašas patvirtina, kad A. Č. mirė (duomenys neskelbtini), o 2015 m. spalio 19 d. išduotas mirties liudijimas AA Nr. 771636 patvirtina, kad A. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad A. Č. 1994 m. birželio 23 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), o A. Č. ir A. Č. 2001 m. sausio 3 d. sutarties pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė likusi 1/2 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), bei A. Č. ir A. Č. 2001 m. sausio 3 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nurodė, kad A. Č. ir A. Č. turtą įgijo būdami santuokoje, todėl jis laikytinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, o sutuoktinių dalys laikomos lygiomis. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad pareiškėja A. T. po motinos mirties apsigyveno,  o pareiškėjas A. Č. iki motinos ir tėvo mirties gyveno ir po tėvų mirties toliau gyveno palikėjams priklausiusiame gyvenamajame name, turtu rūpinasi nuo palikimo atsiradimo momento, jį prižiūri ir išlaiko, todėl yra priėmę tėvų palikimą faktiškai pradėdami turtą valdyti per įstatyme nustatytą terminą.
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, o to paties straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
9. Kaip minėta, A. Č. ir A. Č. 1/2 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), įgijo būdami santuokoje, todėl šis turtas laikytinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad 1/2 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), A. Č. ir A. Č. priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį.
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010).
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nurodė, kad po tėvų mirties gyvena gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų paaiškinimai patvirtina, kad jie turtu rūpinasi nuo palikimo atsiradimo momento, jį prižiūri ir išlaiko, moka mokesčius už gyvenamajam namui tiekiamus komunalinius patarnavimus. Šiaulių rajono 1-ojo notarų biuro notarė N. M. 2018 m. birželio 1 d. raštu Nr. S-26 patvirtino, kad po A. Č. mirties ir po A. Č. mirties įpėdiniai dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvestos. Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėja A. T. priėmė palikėjos savo motinos A. Č. palikimą, o pareiškėjas A. Č. priėmė palikėjo savo tėvo A. Č. palikimą, kurį sudaro gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdami jį valdyti.
12. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas pareiškėjų prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. T. priėmė palikėjos savo motinos A. Č. palikimą, o pareiškėjas A. Č. priėmė palikėjo savo tėvo A. Č. palikimą, faktiškai pradėję paveldimą turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, kadangi nuo šio fakto nustatymo priklauso pareiškėjų turtinių teisių pasikeitimas, t. y. paveldėjimo teisės liudijimo gavimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis).
13. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 448 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1/2 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusiai (duomenys neskelbtini), ir A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausė lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), po motinos A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, o pareiškėjas A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), po tėvo A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas                                                                                                                                             Erminijus Baziulis