Administracinė byla Nr. I-8181-596/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02741-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 3.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas V. K. skunde teismo prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2014-08-01 iki 2015-05-29 buvo kalinamas Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis, kadangi kameros buvo perpildytos, jam teko mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Kamerose buvo keturios miegamosios vietos, vienas stalas ir dvi kėdės, todėl kamerose tvyrojo įtampa ir kildavo ginčai, kuris asmuo valgys prie stalo. Buvo priverstas drabužius skalbti ir džiovinti kameroje, todėl joje buvo drėgna. Neturėjo galimybės gauti psichologinės pagalbos laiku ir jos prireikus, kadangi kalėjimo psichologas aptarnauja po 500 žmonių, patekti vizitui pas jį tenka laukti apie pusę metų. Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad Lukiškių TI-K pateikia klaidingą informaciją ir nurodo, jog kamerose Nr. 195, 192, 279 nebuvo laikomas vienas, taip pat kameroje buvo kalinama ne 4, bet 10 asmenų. Dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė psichologine įtampa, kankinimu, nepagrįstu baudimu (b. l. 1).

Pateiktame atsiliepime atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014-08-04 iki 2015-06-18 periodiškai buvo kalinamas Lukiškių TI-K.

Pažymėjo, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir KD prie TM) direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto. Atitinkamais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K visiškai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus.

Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Nurodo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems, todėl negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 str. nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką ir atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Paaiškino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.

Pažymėjo, kad vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytas vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Nurodo, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), III skyriuje kalbama apie tardymo izoliatorių kamerų įrengimą. Taisyklėse nenustatyta, kad kamerose būtų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinės elgesio kontrolės jų buvimo vietose, įgyvendinat nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai.

Atkreipia dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, reikalingas inventorius ir priemonės yra išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka minėtus darbus, patalpų priežiūrą ir profilaktinius patikrinimus. Pažymėjo, kad nuo 2015 metų Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Dėl kamerų remonto nurodo, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji patys piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją ir pan., todėl suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti remontą. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos, tačiau kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai yra padaromos didesnės arba mažesnės lentynos. Pažymėjo, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų, taburečių ar kitų baldų.

Kameroje pagal Lietuvos higienos normas yra įrengtas sanitarinis mazgas, įrengta šalto vandens tiekimo sistema, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio sienele. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka nustatytus reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina kameras, problemų dėl pelėsio ir drėgmės neturi.

Lukiškių TI-K patalynė išduodama pagal normas, nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139. Lukiškių TI-K yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius – vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius galima skalbti apmokėjus už skalbimo paslaugą. Lukiškių TI-K yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su Pravieniškių valstybės įmone prie pataisos namų, kuri ir suteikia skalbinių skalbimo paslaugas už pinigus. Suimtieji ir nuteistieji teikiama paslauga turi galimybę pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę. Suimtasis ar nuteistasis, norintis pasinaudoti teikiama paslauga, užpildo prašymą. Planuodamas paslaugą jis turi atsižvelgti į jo esamą asmeninėje sąskaitoje pinigų sumą, bei planuojamus maisto produktų ir būtiniausiųjų reikmenų pirkinius. Tvarkos 11 p. skelbia, kad jei suimtasis ar nuteistasis neturi asmeninėje sąskaitoje pinigų, tai jis gali raštu kreiptis į SRS būrio viršininką dėl galimybės išskalbti viršutinius drabužius nemokamai. Pažymėjo, jog drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami sausi.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nepagrįstas, kadangi pareiškėjas tik pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, nepateikia jokių faktinių aplinkybių ir kitaip nepagrindžia skunde nurodytos sumos dydžio. Tam tikras suimtųjų ir/arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai, paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai turėjo įtakos atsirasti pareiškėjo nurodytai žalai. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo 3,06 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą (b. l. 22–30).

Skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2014-08-04 iki 2015-05-29 buvo kalinamas Lukiškių TI-K, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų. Nors pareiškėjas nurodė trumpesnį laikotarpį (iki 2015-05-29), tačiau, laikytina, kad pareiškėjas teikdamas skundą teismui siekė žalos atlyginimo už visą laikotarpį, prabūtą Lukiškių TI-K, t. y. iki 2015-06-18, todėl skunde nurodytos termino pabaigos nurodymas laikytinas rašymo apsirikimu.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

KD prie TM direktorius 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, galiojančio nuo 2010-05-14, 1.3.1 p. nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2 (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

BVK 7 str. 1 d. įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 p. numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Atsižvelgiant į tai, pataisos įstaigose administracijos turi pareigą užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.

Pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K 2014-08-04 atvyko ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 112, kurios plotas – 7,28 m2, kurioje buvo 1 asmuo. Nuo 2014-08-05 iki 2014-08-06, nuo 2014-08-08 iki 2014-08-12, nuo 2014-08-15 iki 2014-09-02, nuo 2014-09-04 iki 2014-09-09 buvo kameroje Nr. 139, kurios plotas – 7,82 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2014-08-07, nuo 2014-08-13 iki 2014-08-14, 2014-09-03 buvo kameroje Nr. 139, kurioje buvo 2 asmenys. 2014-09-24 išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. 2014-09-24 atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 105, kurios plotas – 7,38 m2, kurioje buvo 4 asmenys. 2014-09-25, 2014-10-17, 2014-10-22, nuo 2014-10-28 iki 2014-10-29, nuo 2014-11-10 iki 2014-11-14 buvo kameroje Nr. 138, kurios plotas – 7,44 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2014-09-26, 2014-10-23 iki 2014-10-27, nuo 2014-10-30 iki 2014-11-09, nuo 2014-11-15 iki 2014-12-01 buvo kameroje Nr. 138, kurioje buvo 3 asmenys; nuo 2014-10-18 iki 2014-10-21 buvo kameroje Nr. 138, kurioje buvo 4 asmenys; nuo 2014-12-02 iki 2014-12-07, nuo 2014-12-09 iki 2014-12-10, nuo 2014-12-16 iki 2014-12-23, 2015-01-05 buvo kameroje Nr. 186, kurios plotas – 7,94 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2014-12-08 buvo kameroje Nr. 186, kurioje buvo 1 asmuo; nuo 2014-12-11 iki 2014-12-15, nuo 2014-12-24 iki 2015-01-04, nuo 2015-01-06 iki 2015-01-07 buvo kameroje Nr. 186, kurioje buvo 3 asmenys; 2015-01-08 ir 2015-01-15 buvo kameroje Nr. 197, kurios plotas – 7,94 m2, kurioje buvo 3 asmenys; nuo 2015-01-09 iki 2015-01-14 buvo kameroje Nr. 197, kurioje buvo 2 asmenys; 2015-01-16 ir 2015-01-21 buvo kameroje Nr. 195, kurios plotas – 7,94 m2, kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2015-01-17 iki 2015-01-19 buvo kameroje Nr. 195, kurioje buvo 3 asmenys; 2015-01-20 buvo kameroje Nr. 195, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-01-22, 2015-01-26, 2015-02-12 buvo kameroje Nr. 192, kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2015-01-23 iki 2015-01-25, nuo 2015-01-27 iki 2015-02-10 buvo kameroje Nr. 192, kurioje buvo 3 asmenys; 2015-02-11 buvo kameroje Nr. 192, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-02-13, nuo 2015-03-10 iki 2015-03-12, 2015-03-17, nuo 2015-03-20 iki 2015-03-23, nuo 2015-03-31 iki 2015-04-02, nuo 2015-04-07 iki 2015-04-08 buvo kameroje Nr. 282, kurios plotas – 7,82 m2, kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2015-02-14 iki 2015-03-03, nuo 2015-03-05 iki 2015-03-09, nuo 2015-03-13 iki 2015-03-16, nuo 2015-03-18 iki 2015-03-19, nuo 2015-04-03 iki 2015-04-06, 2015-04-09 buvo kameroje Nr. 282, kurioje buvo 3 asmenys; 2015-03-04 buvo kameroje Nr. 282, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-04-10 buvo kameroje Nr. 283, kurios plotas – 7,69 m2, kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2015-04-11 iki 2015-04-20 buvo kameroje Nr. 283, kurioje buvo 3 asmenys; 2015-04-21, nuo 2015-05-17 iki 2015-05-19, nuo 2015-05-21 iki 2015-05-22, nuo 2015-06-02 iki 2015-06-03, 2015-06-09, nuo 2015-06-16 iki 2015-06-17 buvo kameroje Nr. 279, kurios plotas – 7,77 m2, kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2015-04-22 iki 2015-05-16, 2015-05-20, nuo 2015-05-23 iki 2015-06-01, nuo 2015-06-10 iki 2015-06-15 buvo kameroje Nr. 279, kurioje buvo 3 asmenys; nuo 2015-06-04 iki 2015-06-08 buvo kameroje Nr. 279, kurioje buvo 1 asmuo. 2015-06-18 išvyko į Marijampolės pataisos namus (b. l. 2–3, 22–30, 31–32).

Pažymėtina, jog 2016-06-08 rašte Nr. 96-2017 „Dėl informacijos pateikimo apie laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime“ nurodoma, jog pareiškėjas nuo 2014-09-26 iki 2014-09-28 buvo kameroje Nr. 138, kurioje buvo 3 asmenys; 2014-09-27 buvo kameroje Nr. 138, kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2014-09-28 iki 2014-10-16 buvo kameroje Nr. 138, kurioje buvo 3 asmenys; 2015-01-22 buvo kameroje Nr. 192, kurios plotas – 7,94 m2 (b. l. 2–3). Atsiliepime į pareiškėjo skundą Lukiškių TI-K nurodė, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014-09-26 iki 2014-09-28 buvo kameroje Nr. 138, kurioje buvo 3 asmenys; 2014-09-29 buvo kameroje Nr. 138, kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2014-09-30 iki 2014-10-16 buvo kameroje Nr. 138, kurioje buvo 3 asmenys; 2015-01-22 buvo kameroje Nr. 192, kurios plotas – 7,28 m2 (b. l. 2–3). Esant šiai situacijai, darytina išvada, kad atsakovės atstovo pateikti vieni kitiems prieštaraujantys rašytiniai duomenys dėl kalinimo laikotarpio bei kameros Nr. 138 ploto negali būti laikomi patikimais įrodymais byloje. Atsižvelgiant į tai, kad minėtame rašte ir atsiliepime į pareiškėjo skundą Lukiškių TI-K pateikta informacija apie kameros Nr. 192 plotą, laikymo laikotarpius ir asmenų skaičių kameroje Nr. 138 skiriasi, teismas nusprendžia minėtas aplinkybes vertinti pareiškėjo naudai ir laikyti, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2014-09-27 iki 2014-09-29, 2015-01-22 nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą kameroje.

Pareiškėjo argumentai, jog Lukiškių TI-K pateikia klaidingą informaciją (kamerose Nr. 192, 195, 279 nebuvo laikomas vienas, kameroje buvo kalinami ne 4, bet 10 asmenų), yra abstraktūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra pažymėjęs, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013; LVAT 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013). Atsakovui atsiliepime nurodžius, jog pareiškėjas 2015-02-11 kameroje Nr. 192, 2015-01-20 kameroje Nr. 195, nuo 2015-06-04 iki 2015-06-08 kameroje Nr. 279 kalėjo vienas, bei 2014-09-24, kuomet pareiškėjas atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105, kalėjo kartu su kitais 3 asmenimis, teismas neturi pagrindo abejoti valstybinės institucijos pateiktais duomenimis.

Taigi, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu, išskyrus 2014-08-04, 2014-08-07, nuo 2014-08-13 iki 2014-08-14, 2014-09-03, 2014-09-25, 2014-10-17, 2014-10-22, nuo 2014-10-28 iki 2014-10-29, nuo 2014-11-10 iki 2014-11-14, nuo 2014-12-02 iki 2014-12-10, nuo 2014-12-16 iki 2014-12-23, 2015-01-05, nuo 2015-01-09 iki 2015-01-14, 2015-01-16, nuo 2015-01-20 iki 2015-01-21, 2015-01-26, nuo 2015-02-11 iki 2015-02-13, 2015-03-04, nuo 2015-03-10 iki 2015-03-12, 2015-03-17, nuo 2015-03-20 iki 2015-03-23, nuo 2015-03-31 iki 2015-04-02, nuo 2015-04-07 iki 2015-04-08, 2015-04-10, 2015-04-21, nuo 2015-05-17 iki 2015-05-19, nuo 2015-05-21 iki 2015-05-22, nuo 2015-06-02 iki 2015-06-09, nuo 2015-06-16 iki 2015-06-17, kai kameros plotas atitiko nustatytus teisės aktų reikalavimus, ir 2014-09-10 bei 2015-06-18, kai pareiškėjas išvyko iš Lukiškių TI-K, nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą kameroje, kurioje jam tenkantis kameros plotas būtų ne mažesnis nei nustatytas KD prie TM direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyto dydžio (3,6 m2), t. y. Lukiškių TI-K 227 dienas neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K argumentai, kad jis negali daryti įtakos suimtųjų ir/ar nuteistųjų asmenų skaičiui, šiuo atveju nereikšmingi, kadangi pagal CK 6.271 str. žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl Lukiškių TI-K administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą.

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, jog jis Lukiškių TI-K negalėjo valgyti prie stalo, kadangi ne visiems asmenims užtekdavo vietos. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas tam tikrais laikotarpiais Lukiškių TI-K buvo laikomas pažeidžiant jo teisę į minimalų gyvenamąjį plotą, kamerų plotas taip pat buvo pakankamai mažas, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad jam ne visada užtekdavo priklausančio inventoriaus ar vietos pavalgyti prie stalo, todėl šis teiginys vertintinas jo naudai.

Pareiškėjas skunde tvirtina, jog buvo priverstas drabužius skalbti ir džiovinti kameroje.

Higienos normos HN 76:2010 64 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K atsiliepime, be kita ko, nurodė, kad Lukiškių TI-K yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Šia paslauga galima pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos yra grąžinami sausi (b. l. 22–30). Taigi, Lukiškių TI-K atsiliepime nurodyti argumentai patvirtina, jog Lukiškių TI-K tinkamai užtikrina HN 76:2010 64 p. nustatyto reikalavimo įgyvendinimą. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktų duomenų teisingumu. Be to, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas su skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl to, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius (b. l. 31). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, jog Lukiškių TI-K nesudarė jam sąlygų skalbti ir džiovinti drabužius, atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad kamerose buvo drėgna. HN 76:2010 26 p. nustato, jog santykinė oro drėgmė kameroje šiltuoju laikotarpiu turi būti – 35–65 proc., šaltuoju – 35–65 proc.

Kaip matyti iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kameroje Nr. 105 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2014-09-24), kameroje Nr. 112 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2014-08-04), kameroje Nr. 138 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2014-09-25 iki 2014-12-01), kameroje Nr. 283 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2015-04-11 iki 2015-04-20) santykinė oro drėgmė atitiko HN 76:2010 26 p. reikalavimus (b. l. 40–41, 42, 43–44, 45–46, 47–49, 73–74). Pažymėtina, jog kiti Vilniaus visuomenės patikrinimo aktai nagrinėjamoje byloje neaktualūs, kadangi jie arba buvo atlikti kamerose, kuriose pareiškėjas nekalėjo, arba juose buvo atlikti patikrinimai dėl higienos normų atitikimo HN 76:2010 nuostatoms, kurių pareiškėjas skunde neginčijo (b. l. 35–39, 50–51, 52–53, 54–55, 56–60, 61–72, 75–76). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie HN 76:2010 26 p. pažeidimą, taip pat į tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K ar kitas institucijas ir pranešęs apie tokį sąlygų pažeidimą (b. l. 34), pareiškėjo argumentai, jog buvo drėgna, atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog neturėjo galimybės gauti psichologinės pagalbos laiku ir jos prireikus, kadangi kalėjimo psichologas aptarnauja po 500 žmonių, patekti vizitui pas jį tenka laukti apie pusę metų. Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog Psichologinės tarnybos specialistai pareiškėją 2014-08-04 iškvietė pokalbiui, t. y. siekiant atlikti pirminį įvertinimą. Pareiškėjas į Psichologinę tarnybą nei žodžiu, nei raštu nesikreipė. Psichologinės tarnybos specialistai nėra gavę duomenų apie tai, kad pareiškėjas pasižymi galimai išskirtiniu elgesiu ar emociniais sunkumais. Pareiškėjas nebuvo įtrauktas į priklausančių didelės rizikos grupei dėl galimo savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti apskaitą (b. l. 33). Duomenų, kad pareiškėjas būtų pateikęs kitus prašymus dėl psichologo konsultacijos ir ji jam nebūtų suteikta, byloje nėra. Aplinkybės, kad būnant Lukiškių TI-K pareiškėjui nebuvo sudarytos galimybės kreiptis į psichologą, grindžiamos išimtinai subjektyviais pareiškėjo paaiškinimais, kuriais teismas negali pagrįsti daromų išvadų.

Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą įvardijo psichologine įtampa, kankinimu, nepagrįstu baudimu. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos gydytojų įrašus, jokių rimtų susirgimų, kuriems turėtų įtakos laikymo Lukiškių TI-K sąlygos, nenustatyta (b. l. 16–21). Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų didesnį sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto pažeidimo bei privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo. Taip pat nėra duomenų, kad jis būtų buvęs laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. 

CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą; EŽTT 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2007-07-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; LVAT 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; LVAT 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; LVAT 2012-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A525–2542/2012 ir kt.).

LVAT savo praktikoje analogiško pobūdžio bylose (2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015) taip pat yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo gydymo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus. Akcentuotina, jog neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008).

Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, t. y. 227 dienas, į tai, kad pareiškėjui ne visada užtekdavo priklausančio inventoriaus ar vietos pavalgyti prie stalo, į pažeidimo mąstą, jo trukmę, formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus (LVAT 2015-03-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-533-442/2015; LVAT 2015-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-714-442/2015; LVAT 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015; LVAT 2015-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-442/2015), į tai, kad pareiškėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, skunde išdėstė nepagrįstus teiginius dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, išskyrus tai, kad kameros tam tikrais laikotarpiais buvo perpildytos bei tai, kad jam ne visada užtekdavo priklausančio inventoriaus ar vietos pavalgyti prie stalo, nesant įrodymų, kad kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K pakenkė pareiškėjo sveikatai, taip pat į tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamą veiką, turėjo numatyti būsimas pasekmes, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjui priteisiamas 2 000 Eur neturtinės žalos dydis.

Atsakovės atstovas, teikdamas atsiliepimą į skundą, jame pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo 3,06 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d. proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 str. 1 d. 3 p.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, teismo sprendimu jo skundas tenkintas iš dalies, jam priteista 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o likusioje dalyje skundas atmestas. Taigi, teismo sprendimu yra patenkinta 10 procentų pareiškėjo skunde pareikštų reikalavimų, o atmesta 90 procentų reikalavimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą. Rizika apmokėti kitos šalies išlaidas atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi, taip pat yra reguliuojamas byloje dalyvaujančių asmenų elgesys, atgrasoma nuo piktnaudžiavimo administraciniu procesu, skatinamas sąžiningas ir tinkamas materialiųjų teisinių pareigų vykdymas, užtikrinama pagarba teisei. Kita vertus, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi kompleksiškai įvertinti bylą laimėjusios šalies prašomų atlyginti teismo išlaidų realumą, pagrįstumą ir racionalumą, nes priešingu atveju būtų paneigta bylinėjimosi išlaidų esmė ir paskirtis (LVAT 2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-904/2013; LVAT 2015-09-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2170-520/2015).

Pagal ABTĮ 56 str. 4 d. įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju atsakovės atstovui tekusi pareiga teikti įrodymus, susijusius su pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygomis, nepaneigia atsakovės atstovo teisės reikalauti atlyginti išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus, kurie susiję su bylos nagrinėjimu. Pažymėtina, kad atsakovės atstovas pateiktais dokumentais grindė atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją dėl pareiškėjo skundo nepagrįstumo.

Atsakovės atstovas nurodo, kad patirtas 3,06 Eur bylinėjimosi išlaidas sudaro prie atsiliepimo pridėtų dokumentų kopijos – viso 51 A4 formato lapas. Teismo vertinimu, atsakovės atstovas pagrįstai kopijavimo išlaidas apskaičiuoja vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimo Nr.1039 6 ir 7 p., taip pat Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, pagal kuriuos nustatyta kopijų parengimo kaina – 0,06 Eur už vieną A4 formato lapo dokumento kopijos parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovas pagrįstai parengė 51 su ginču susijusių dokumentų A4 formato lapų kopijas ir turėjo 3,06 Eur su jų parengimu susijusių išlaidų, atsakovės atstovo patirtos dėl administracinės bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų pareiškėjo reikalavimų daliai. Iš pareiškėjo atsakovės atstovui priteistina 2,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1, 4 p., 132 str. 1 d., 133 str.,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo V. K. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) neturtinę žalą.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš V. K. atsakovės Lietuvos valstybės atstovui Lukiškių tardymo izoliatoriui – kalėjimui 2,78 Eur (du eurus 78 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                                          Jolita Rasiukevičienė