Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-12-01][nuasmeninta nutartis byloje][II-910-725-2021].docx
Bylos nr.: II-910-725/2021
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Kauno apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius 191008196 institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP/AN byloje
Kategorijos:
Skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinys ir forma (ANK 624 str.)
Skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimas apylinkės teisme (ANK 626 str.)
Ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose apskundimas pirmosios instancijos teismui
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Administracinių nusižengimų teisena



Administracinio nusižengimo byla Nr. II-910-725/2021

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01588-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.8.4; 21.8.6

(S)

                                                                                                                

img1 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2021 m. gruodžio 1 d.

Kaunas

 

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė, 

sekretoriaujant Gabrielei Vaitkevičiūtei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. K. ir jo atstovui advokatui S. Š.,

nedalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 17 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-10901-2021 (ROIK 21136902976) panaikinimo. 

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis 2021 m. birželio 28 d. A. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis 2021 m. birželio 28 d., 15.24 val., Kauno rajono savivaldybės magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), 82 km, vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę draudžiamojo kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje, kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 8, 3 priedo 1.1 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje.

2021 m. rugpjūčio 17 d. Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-10901-2021, kuriuo A. K. už nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 4 mėnesiams. 

A. K. pateikė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 17 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-10901-2021 (ROIK (duomenys neskelbtini)), kuriuo prašo priimtą nutarimą panaikinti, o administracinio nusižengimo bylą nutraukti (b. l. 3–4).

Skunde nurodyta, kad nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes pareiškėjo galimai padaryto pažeidimo, t. y. transporto priemonės (duomenys neskelbtini) su „žaliu lapu“ apvažiavimo, joks pareigūnas negalėjo vizualiai užfiksuoti, nes pareiškėjui apvažiavus minėtą transporto priemonę, jis policijos automobilį pasivijo tik po 500–800 metrų. Dar pavažiavus apie 1,5 km policijos automobiliui iš paskos, tik tada pareiškėjas buvo sustabdytas ir policijos pareigūno buvo paaiškinta, kad pareiškėjas atliko transporto priemonės lenkimą, kuris yra užfiksuotas vaizdo medžiagoje. Toje vaizdo medžiagoje praktiškai įžiūrėti, ar yra fiksuotas koks nors pareiškėjo padarytas pažeidimas, nėra galimybės. Todėl kategoriškai teigti, kad vaizdo medžiagoje yra matomas pareiškėjo padaromas pažeidimas, negalima, nes to nėra. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad pats asmeniškai pareigūnas vizualiai užfiksuoti galimą kokį nors pareiškėjo pažeidimą negalėjo, nes toje vietoje, kur pareiškėjas apvažinėjo (duomenys neskelbtini) markės automobilį, kelias daro lankstą. Be to, šioje kelio vietoje yra tik punktyrinė važiuojamąsias kelio dalis skirianti linija.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba pateikė atsiliepimą į minėtą skundą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Apeliantas sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį. Apeliantas savo veiksmais pažeidė skundžiamame Institucijos nutarime nurodytus KET punktus, jo kaltė padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, yra įrodyta ir šis jo padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai. Apeliantui skirta minimali bauda ir administracinio poveikio priemonė, kurios terminas minimalus, nėra per griežtos. Šios nuobaudos yra tinkamos realizuoti ANK 22 straipsnio įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Kaip matyti iš asmens baustumo pažymos, jis yra sistemingas KET reikalavimų pažeidėjas. Byloje nėra jokių reikšmingų duomenų, dėl kokių priežasčių ir kas pastūmėjo pareiškėją neatsakingai ir pavojingai elgtis kelyje. Švelninti paskirtą nuobaudą nėra pagrindo. Apeliantui skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32–34 straipsniuose reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. patvirtino skunde išdėstytas aplinkybes bei prašė skundą tenkinti. Papildomai nurodė, kad įvykis įvyko 2021 m. birželio 28 d. antros dienos pusėje. Jis vyko iš (duomenys neskelbtini) į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), autostrada (duomenys neskelbtini). Įsukęs į (duomenys neskelbtini) kelią, penktame kilometre nuo įsukimo sutiko priekyje savęs automobilį su „klevo lapu“, kuris prieš pareiškėją susimėtė, pradėjo stabdyti ir nusuko prie įsukimo keliuko. Nuo kelio ketvirto kilometro iki keturių su puse – kelias eina tiesus, o nuo keturių su puse iki penkto kilometro – lankstas. Tada pareiškėjas jį aplenkė, nes ant kelio buvo punktyrinės linijos, jokių kelio ženklų nebuvo. Pavažiavęs 500–800 metrų, pareiškėjas sutiko priekyje važiuojančius pareigūnus. Atstumą jis nustatė, kai vėliau pakartotinai apžiūrėjo įvykio vietą. Dar pareiškėjui pavažiavus 1,5 km, pareigūnai jį sustabdė ir pareiškė, kad A. K. kirto ištisinę liniją ir aplenkė (duomenys neskelbtini) automobilį su „klevo lapu“. Pareigūnai surašydami protokolą, neteisingai nurodė, kad pareiškėjas nusižengimą padarė 82 km, kadangi minėto kelio 82 km nėra ištisinės linijos, ten yra raudona linija. Jis galimai nusižengimą padarė važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) pusės penktame km, o nuo (duomenys neskelbtini) pusės – 83 km.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atstovas advokatas S. Š. patvirtino skunde išdėstytas aplinkybes bei prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas padarė pažeidimą. Teismo posėdžio metu liudytojas E. K. paliudijo, kad jis A. K. nusižengimą matė per galinį vaizdo veidrodėlį, kai autobusiukas buvo labai priartėjęs prie kito automobilio ir vėliau šį automobilį aplenkė. Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, darytas policijos automobilio vaizdo registravimo kameromis, kur, pasak minėto liudytojo, labai aiškiai matosi teisės pažeidimo padarymas. Papildomai išreikalavus iš policijos duomenų apie naudotą vaizdo kamerą, pagal tą specifikaciją naudotą vaizdo kamerą buvo naudota 10-80 raiška. Apsiklausus specialistus, buvo paaiškinta, kad tokios kameros raiška yra tokia pati kaip ir žmogaus regėjimas. Tačiau siekiant įsitikinti, ar buvo galimas pažeidimas, ar nebuvo, darant kažkokias modifikacijas, didinimus ar kitus dalykus, esant tokiai raiškai, vaizdas suglumsta, aiškumo neduoda, raiška silpnėja. Atstovui įdėmiai stebint vaizdo įrašą, nesimato paties pažeidimo, tačiau ten matosi, kad priešais važiavęs automobilis įjungė dešinės pusės posūkį, matosi geltonos švieselės mirksėjimas. Todėl A. K. padarė ne lenkimą, o atsiradusios kliūties apvažiavimą, todėl jis baustas už tai negali būti. Nori atkreipti dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas yra pažymėjęs byloje Nr. AN-419-988/2020, kad administracinio nusižengimo aplinkybės yra aiškios, kai nustatyti ne tik objektyvieji veikos požymiai, nusižengimo padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai, kitos aplinkybės, bet ir tą dalyką padaręs asmuo. Pažymima, kad ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo pagal šį kodeksą gali atsakyti tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl nusižengimo padarymo. Atitinkamai to paties kodekso 7 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Tai reiškia, kad asmuo atsako už paties tyčią ar dėl neatsargumo padarytą veiką. Šiuo atveju vertinant pareigūno parodymus, teismas turėtų vertinti kritiškai, nes išeinant pagal pareigūno parodymus, vairuojant transporto priemonę, jis daugiau nestebėjo pačio vairavimo proceso, kas vyksta eigoje, o stebėjo, kas vyksta gale. Tai, atstovo įsitikinimu, sukelia neatsargumo požymių. Taip pat vertintina situacija pagal vaizdo medžiagą, filmuojant iš galo, yra fiksuota, kad policijos pareigūnai 15.22 val. 16–18 sekundžių laikotarpyje aplenkė sidabrinės spalvos (duomenys neskelbtini) markės automobilį. Tas automobilis yra paminėtas ir A. K. parodymuose, t. y. jis tą automobilį apvažiavo. 15.24 val. 48–52 sekundės tame vaizdo įraše fiksuojamas, kaip policijos pareigūnas teigia, kad atliktas lenkimas. Tačiau po 3 sekundžių, įvykio vietos daugiau nieko nesimato ir atitinkamai 15.26 val. 1–2 sekundės policijos pareigūnas sustabdo A. K. vairuotą automobilį. Dar po 16–18 minučių pravažiuoja tas pats sidabrinės spalvos automobilis, todėl vertinant pagal tokią situaciją ir sustabdymo laiką, A. K. iš esmės lenkimo veiksmo net negalėjo atlikti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, mano, kad A. K. surašytas policijos institucijos nutarimas turi būti pripažintas nepagrįstu ir administracinė byla nutrauktina. 

Liudytojas E. K. teismo posėdyje parodė, kad 2021 m. birželio pabaigoje jis dirbo Kelių policijoje ir teko dirbti kelyje (duomenys neskelbtini). Jis pamena, kad su autobusiuku važiuojantis vairuotojas lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę neleistinoje, draudžiamoje vietoje, esant kelio ženklui „Lenkti draudžiama“ ir ištisinei linijai. Jis pats pastebėjo šį nusižengimą, kadangi liudytojas važiavo su kolega priekyje su tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) ir per galinį vaizdo veidrodėlį pastebėjo, kaip už jo, už 200–300 metrų važiavo lengvasis automobilis, o prie jo „prilipęs“ autobusiukas, kuris išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė. Paskui autobusiuką daugiau automobilių nebuvo. Pats pažeidimas įvyko galimai 82 km, kelyje (duomenys neskelbtini), o vertinant nuo (duomenys neskelbtini) pusės – pavažiavus penkis kilometrus link (duomenys neskelbtini) nuo A1 magistralinio kelio. Liudytojas, pavažiavęs į priekį, įsuko į sankryžą, kad netrukdyti kitiems eismo dalyviams ir sustabdė autobusiuką. Lengvasis automobilis, kuris pirma važiavo paskui policijos ekipažą, nuvažiavo tolyn. Tarnybiniame automobilyje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, iš kurių galinė šį pažeidimą ir užfiksavo. Nusižengimo vietoje nėra jokių kelio vingių, apsunkinto matymo, ant kelio yra ištisinė linija, o kelyje pažymėti punktyrai leidžia automobiliui iš miško keliuko įvažiuoti ir išvažiuoti, bet lenkti neleidžia. Apie tokią kelio punktyrinę liniją aprašyta KET 3 priede. Miško keliukas nepanaikina draudžiamo kelio ženklo „Lenkti draudžiama“, visi nurodyti kelio ženklai galioja iki artimiausios sankryžos arba iki gyvenvietės pabaigos. Šį ženklą panaikintų tik kelio sankryža, kai yra kelio ženklai „Duoti kelią“ ir „Stop“. Sustabdžius autobusiuką ir pareigūnui paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, sustabdytas vairuotojas iš karto policijos pareigūnui kategoriškai pareiškė, kad su nusižengimu nesutiks ir susitiks teisme. Už nusižengimo padarymą buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu, paskirta piniginė bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu. Vėliau administracijai paprašius, liudytojas papildomai surašė tarnybinį pranešimą, kuriame jis nurodė viską tą patį, ką įvykio dieną matė ir kas buvo nurodyta administracinio nusižengimo protokole. 

Skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą žinoma.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Kaip matyti šiuo atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. teismui pateiktu skundu neigia padaręs jam inkriminuotą nusižengimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas prašo teismo panaikinti priimtą jo atžvilgiu nutarimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą, o administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis 2021 m. birželio 28 d. A. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis 2021 m. birželio 28 d., 15.24 val., Kauno rajono savivaldybės magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), 82 km, vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę draudžiamojo kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje ir kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, tokiais veiksmais pažeidė KET 8, 3 priedo 1.1 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. 2021 m. rugpjūčio 17 d. Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-10901-2021, kuriuo A. K. už nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė 200 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 4 mėnesiams.

KET 8 punkte nurodyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu.

KET 3 priedo 1.1 punkte nurodyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Byloje nustatyta, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas aplenkė sidabrinės spalvos automobilį (duomenys neskelbtini), kadangi tai patvirtino tiek pats pareiškėjas A. K., tiek teismo posėdyje dalyvavęs liudytojas E. K.. Taip pat byloje nėra ginčo, kad magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), 82 km, galioja kelio ženklas Nr. 325 „Lenkti draudžiama“. Tačiau pareiškėjas teigia, kad lenkimą jis padarė per punktyrinę kelio liniją ir sankryža panaikina draudžiamą kelio ženklą, taip pat teigia, kad sidabrinės spalvos automobilis (duomenys neskelbtini) galimai ruošėsi stoti ir nusuko prie įsukimo keliuko.

Byloje pareiškėjas yra pateikęs savo vaizdo įrašą, iš kurio matosi, kad ginčo įvykio vieta yra įvažiavimas į miško keliuką, o ne kelio sankryža. Teismas sutinka su liudytojo E. K. paaiškinimu, kad šiuo ginčo atveju punktyrinė linija yra skirta įvažiuoti ir išvažiuoti į/iš miško keliuką, bet kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ nepanaikina, jį galėjo panaikinti sankryža, tačiau pareiškėjo nurodyta vieta nėra sankryža. Ši teisės norma reglamentuota KET 1 priedo 5 punkte, kuri nurodo, kad galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų kelio ženklų (319, 325, 327, 329, 331–335) draudimai galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo iki artimiausios sankryžos už draudžiamojo kelio ženklo, o gyvenvietėse, kai nėra sankryžos, – iki gyvenvietės pabaigos. Draudžiamųjų kelio ženklų galiojimas nesibaigia ties lauko, miško ir kitais šalutiniais keliais, taip pat ties išvažiavimu iš šalia kelio esančios teritorijos, kuriame nėra pirmumo kelio ženklų. Todėl pareiškėjui lenkiant sidabrinės spalvos automobilį (duomenys neskelbtini) magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), 82 km, galiojo kelio ženklas Nr. 325 „Lenkti draudžiama“. Darytina išvada, kad ginčijamame nutarime tinkamai nurodyta, kad įvykio vieta yra kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zona. Kitu atveju, pareiškėjui lenkiant sidabrinės spalvos automobilį (duomenys neskelbtini) sankryžoje, kaip, kad pareiškėjas teigia, būtų taikomas KET 140.1 punkto pažeidimas, kuris draudžia lenkti sankryžoje. Kelių ženklinimas ir jo charakteristikos reglamentuotos KET 3 priede.

Kaip matyti iš byloje pateiktų policijos Institucijos vaizdo įrašų, filmuotų policijos automobilio galine kamera, policijos automobilis, 2021 m. birželio 28 d. važiuodamas magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), 15:22:14 val. leistinoje lenkti vietoje aplenkia ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos. Tuo metu pareiškėjo autobusiuko nebuvo nei už sidabrinės (duomenys neskelbtini), nei priekyje jos. Iš vaizdo įrašo matosi, kad 15:22:32 val. minėtas sidabrinės spalvos automobilis (duomenys neskelbtini) įvažiuoja į kelio ruožą, kur prasideda siaura ištisinė linija, skirianti priešingų krypčių transporto srautus, ir šis kelias tęsiasi iki vaizdo įrašo 15:25:15 val. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. Iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad 15:24:41 val. pareiškėjo autobusiukas, aplenkęs sidabrinės spalvos (duomenys neskelbtini) automobilį, važiuoja link policijos automobilio. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjas vairuodamas autobusiuką, 15.24 val. kirto ištisinę kelio juostą, nes ištisinė linija baigiasi tik 15:25:15 val., aplenkė sidabrinės spalvos automobilį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, reglamentuotą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Šiame vaizdo įraše taip pat matyti sidabrinio automobilio vienodo ryškumo šviesos, jokių geltonai mirksinčių automobilio šviesų, rodančių posūkio ženklą į dešinę, nėra. Todėl pareiškėjo pasakymas, kad sidabrinės spalvos automobilis (duomenys neskelbtini) parodė posūkį į dešinę ir pradėjo stabdyti, vertintinas kaip pareiškėjo gynimosi versija, todėl atmestinas. Iš to paties vaizdo įrašo matyti, kad 15:26:01 val. policijos pareigūnas stabdo raudonos spalvos autobusiuką, kuriuo važiavo pareiškėjas. Vaizdo įrašas patvirtina, kad 15:26:19 val. pro sustojusį policijos pareigūnų automobilį pravažiuoja sidabrinės spalvos (duomenys neskelbtini) automobilis, t. y. praėjus 18 sekundžių po pareiškėjo sustabdymo, kas taip pat rodo, kad sidabrinės spalvos (duomenys neskelbtini) automobilis negalėjo spėti sustoti ir vėl važiuoti . Todėl pateikiama versija, kad sidabrinės spalvos (duomenys neskelbtini) automobilis pro policijos pareigūnus pravažiavo tik po 16–18 minučių, nes buvo sustojęs, atmetama kaip neatitinkanti tikrovės.

Apibendrinant visą tai, nustatyta, kad A. K. elgėsi neatsakingai, priešingai teisei ir padarė pažeidimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, todėl jo patiriami nepatogumai dėl paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės yra jo Kelių eismo taisyklių nesilaikymo rezultatas ir pasekmė.

Teismas pritaria Institucijos pozicijai, išdėstytai atsiliepime, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų.

Teismas pažymi, jog kiekvienas asmuo, nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių, privalo iš anksto įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes. Todėl skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.

Teismas konstatuoja, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-10901-2021 už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą surašytas teisėtai bei pagrįstai. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

 

nutaria:

 

A. K. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-10901-2021 palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

 

 

Teisėja                                                              Živilė Bliūdžiuvienė