Civilinė byla Nr. e2-1014-984/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15152-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.2;
(S)
2.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.8; 3.2.3.2; 3.2.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 9 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės draudimo bendrovės „C. V. I. G.“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“, „Kamintra ir Ko“, dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 53 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovas 2021 m. rugpjūčio 20 d. sudarė automobilių savanoriško draudimo sutartį (KASKO) (draudimo liudijimo Nr. 270 0442290), kuria buvo apdraustas automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė 2022 m. vasario 22 d. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje esančią duobę ir dėl to buvo apgadinta. Ieškovas už įvykio metu Transporto priemonei padarytos žalos likvidavimą išmokėjo iš viso 53 Eur draudimo išmoką. Atsakovas šiuo atveju yra Vilniaus miesto Ateities g. savininkas. Būtent dėl kelio važiuojamojoje dalyje buvusios duobės transporto priemonė buvo apgadinta. Minėta duobė laikytina kelio konstrukcijos trūkumu, todėl atsakovo kaltė ir neteisėti veiksmai nagrinėjamu atveju nenustatinėjami.
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė: siūlyti ieškovui pakeisti atsakovą byloje, atsakovu traukiant uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Kamitra ir Ko“; ieškinį dėl atsakovo dalies atmesti kaip nepagrįstą; netenkinus pirmųjų prašymų, sumažinti priteistiną žalos dydį; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad Vietos savivaldos įstatymas suteikia galimybę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, o šiuo konkrečiu atveju – su vietinės reikšmės kelių ir gatvių valdymu, pagal sudarytas sutartis perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Atsakovas 2020 m. rugpjūčio 6 d. sudarė pirkimo sutartį A62-115/20, pagal kurią rangovas yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto šiaurinės dalies valdytoju pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį bei 6.270 straipsnio 2 dalį ir įsipareigojo atlyginti užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. UAB „Kamitra ir Ko“ prisiėmė nuolatinės gatvių stebėsenos pareigą, gatvių valdytojo statusą bei atsakomybę dėl netinkamos gatvių būklės. Šiuo atveju UAB „Kamitra ir Ko“ privalėjo veikti ne tik pagal atsakovo nurodymus, bet ir reguliariai tikrindama gatvių būklę bei nustatydama gatvių defektus, imtis iniciatyvos juos šalinti, todėl kaip (duomenys neskelbtini)g. valdytoja, galimai savo pareigų neatliko. Ieškovas apsiribojo abstraktaus pobūdžio pastebėjimais, nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė atsakovo nerūpestingumas. Ieškovas neįrodė, jog atsakovas būtų pažeidęs įstatymus, todėl nėra jokio teisinio pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Ieškovas ieškinio prieduose yra pateikęs 2022 m. kovo 4 d. „M. A.“ PMV Sąskaitą-faktūrą, kurioje nurodomo atlikti darbai. „M. A.“ netyrė ir nenustatinėjo transporto priemonės gedimų tikrosios priežasties. Byloje nėra jokių duomenų apie automobilio techninę būklę iki eismo įvykio, todėl apgadinimai galėjo atsirasti ir dėl kitokių priežasčių. Nebuvo pasitelktas nepriklausomas ekspertas, taip pat atsakovo atstovai nedalyvavo ir nebuvo kviesti dalyvauti. Nėra duomenų, kokiu greičiu įvykio metu važiavo automobilis.
5. Trečiasis asmuo UAB „Kamitra ir Ko“ atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį tenkinti, esant įrodytam žalos dydžiui; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodė, kad nėra pagrindo sutikti, kad sutarties pagrindu rangovui buvo perduotas Ateities bei Baltupio gatvių Vilniuje valdymas, nes kelių valdymo teisės perleidimo faktas nėra registruotas viešame registre. Vilniaus miesto savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl kelių valdymo teisės perleidimo rangovui. Atsakovas, sudarydamas sutartis su kitomis įmonėmis neperleidžia joms kelių valdymo teisės išimtinai tik sutarties pagrindu. Atsakovui nuosavybės teise priklausančio kelio valdymas galėjo būti perduotas tik Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu. Atsakovo sprendimas dėl kelių valdymo teisės perdavimo rangovui nebuvo priimtas. Vien nuostatos, kad kelių valdymo teisė yra perleidžiama rangovui, į sutartį įtraukimas neįrodo, kad valdymo teisė į atitinkamas gatves buvo perduota. Viešosios nuosavybės teisinis reguliavimas nenumato galimybės savivaldybei civilinės sutarties pagrindu perduoti savarankiškų kelio (gatvės) valdymo funkcijų privatiems juridiniams asmenims. Sutarties tikslas yra suteikti atsakovo nuosavybės teise priklausančių kelių techninės priežiūros funkcijas, bet ne perduoti atitinkamų gatvių valdymą rangovui. Vien nuoroda į CK 6.266 straipsnį nereiškia, kad tokiu būdu yra perduodama valdymo teisė. Tą taip pat patvirtina ir rangovo priklausomumas nuo užsakovo darbų vykdymo metu. Pagal sutarties 25.1 p., gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbų vykdymas vyksta ne rangovo, bet atsakovo iniciatyva pagal rangovui teikiamą raštišką atsakovo užsakymą, tačiau rangovas nėra gavęs jokio raštiško užsakymo dėl kelio duobės tvarkymo.
7. UAB „Grinda“ atsiliepime su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovas neįrodė jo prašomos priteisti žalos pagrįstumo. Vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą ir neįsitikino, ar kelyje nėra kliūčių. Įvykio metu buvo žiemos metas. Vairuotojas galimai elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai ir toliau važiavo nemažindamas greičio. Atsakovas yra atleistinas nuo civilinės atsakomybės, vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi. Šiuo atveju, nukentėjusiojo asmens veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai, neatsakingai vairuojant automobilį, kuris yra padidinto pavojaus šaltinis. Byloje nėra duomenų ar duobė galėjo sukelti eismo įvykį, kurio metu galėtų būti pilnai sugadintos visos ieškovo nurodytos automobilio dalys.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas visiškai
8. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2021 m. rugpjūčio 20 d. sudarė draudimo sutartį (KASKO) (draudimo liudijimo Nr. 270 0442290), kuria buvo apdraustas automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė 2022 m. vasario 22 d. 07.18 val. (duomenys neskelbtini)g. sankryžoje Vilniuje įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje esančią duobę ir dėl to buvo apgadinta – sprogo automobilio padanga. Žalos administravimo metu ir iš nuotraukų buvo nustatyta, kad duobė buvo važiuojamojoje kelio dalyje, nebuvo pažymėta skiriamaisiais ženklais. Automobilio padangos keitimas kainavo 203 Eur. Ieškovas sumokėjo UAB „M. A.“ 53 Eur išmoką už remontą. Atsakovas su UAB „Grinda“, UAB „Kamitra ir Ko“ sudarė 2020 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo sutartį Nr. A62-115/20, kuria susitarė, kad rangovas (UAB „Grinda“, UAB „Kamitra ir Ko“) įsipareigoja atlikti Vilniaus miesto šiaurinės dalies – (duomenys neskelbtini) gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus.
9. CK 6.263 straipsnyje nustatyta žalą padariusio asmens pareiga visiškai atlyginti padarytą žalą. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas (CK 6.266 straipsnio 1 dalis).
10. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės, prie kurių priskiriama ir (duomenys neskelbtini), dalis, kurioje įvyko minėtas eismo įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei.
11. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jam nuosavybės teise priklausančiuose keliuose yra savivaldybių funkcija.
12. Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punktą savivaldybių nuosavybėn perduota miestų ir gyvenviečių bendros paskirties komunalinio ūkio objektai, reikalingi savivaldybių funkcijoms atlikti, tame tarpe ir gatvės bei vietinės reikšmės keliai su visais jiems priklausančiais statiniais (tiltais, viadukais, požeminėmis ir antžeminėmis perėjomis, laiptais, atramos sienelėmis, visuomeninio keleivinio transporto stotelėmis, paviljonais, kelių eismo reguliavimo techninėmis priemonėmis, inžinerine įranga, lietaus kanalizacijos tinklais bei komunikacijomis, automobilių parkavimo ir saugojimo aikštelėmis.
13. CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme kelio trūkumas – tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiūros, ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios. Kelio ar bet kurios jo dalies trūkumai, nesusiję su konstrukcijomis ir atsiradę dėl nepakankamos ar netinkamos kelio priežiūros, negali būti pagrindas taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę. Tokiais atvejais kelio savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, t. y. nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Tais atvejais, kai savivaldybė yra kelio savininkė (valdytoja), ji atsako CK 6.266 straipsnio pagrindu, t. y. be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).
14. Nagrinėjamu atveju žalos priežastimi buvo kelio duobė, kuri priskirtina prie statybinių konstrukcijų trūkumų, t. y. statinio trūkumų, todėl atsakomybė už netinkamą statinio būklę jo savininkui (valdytojui) taikytina pagal CK 6.266 straipsnį, be kaltės.
15. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra viešame registre nurodytas kaip jų savininkas asmuo. Šio prezumpcijos paneigimo įrodinėjimo našta tenka viešajame registre įregistruotam statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos savininkui. Siekiant paneigti valdymo prezumpciją, turi būti įrodyta, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina tokio statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymą.
16. Atsakovas nurodo, kad kelio, kuriame įvyko ieškinyje nurodytas eismo įvykis, valdymą 2020 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo sutarties Nr. A62-115/20 pagrindu ji yra perdavusi rangovei UAB „Kamitra ir Ko“. Minėtos sutarties 1 punktu rangovai įsipareigojo pagal atsakovo (užsakovo) užsakymus atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o atsakovas įsipareigojo už šiuo darbus sumokėti sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 25.18 punkte rangovas įsipareigojo nuolat be užsakovo reikalavimo vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, pažymėti gairelėmis ir atitverti. Sutarties 34 punkte šalys susitarė, kad rangovas po sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos šiaurinėje dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių kelių būklės.
17. Dėl atsakovo ir rangovų darbų atlikimo sutarčių objekto yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris išaiškino, kad tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui, teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė. Jeigu rangovas įsipareigoja atlikti Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kaip užsakovės, nurodymus, ir sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos gatvės perduodamos rangovui savarankiškai valdyti, tai tokia sutartis turi būti vertinama kaip techninės priežiūros, o ne valdymo perdavimo sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-15 nutartis byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).
18. Minėtoje pirkimo sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos gatvės perduodamos tretiesiems asmenims savarankiškai valdyti, priešingai – minėta sutartimi susitarta tik dėl techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimo, t. y. tretieji asmenys įsipareigojo atlikti gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą, jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovas veikia tik pagal užsakovo (atsakovo) nurodymus. Tretieji asmenys nėra nurodytų gatvių valdytojai ir dėl šių gatvių konstrukcijų trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako Vilniaus miesto savivaldybė, kaip jos savininkas. Tretieji asmenys nebuvo įgalioti veikti savarankiškai, darbai turėjo būti atliekami užsakovo užsakymu, o apie atliktus skubius darbus turėjo informuoti atsakovą.
19. Byloje nustatyta, kad gatvės duobė vairuotojo negalėjo būti pastebėta, nes nebuvo pažymėta kelio ženklais. Nėra duomenų, kad vairuotojas vairavo neatsargiai, viršydamas greitį ar kitaip būtų pažeidęs Kelių eismo taisykles. Vairuotojas turi pareigą stebėti kelią, tačiau dėl priekyje važiuojančio kito automobilio, nepalankaus apšvietimo ir kitų nepalankių sąlygų gali nepažymėtos duobės nepastebėti. Atsakovas neįrodė, jog vairuotojas buvo nepateisinamai neatsargus. Pagal CK 6.263 straipsnį atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad kelio duobė turėjo būti pastebėta prieš pakankamą laiko tarpą automobiliui sustabdyti, jam judant leistinu greičiu, ar kad pastebėjus kelio duobę šioje konkrečioje situacijoje butų galimybė apvažiuoti.
20. Žalos dydis ir priežastinis ryšys tarp kelio trūkumų ir atsiradusios žalos įrodytas iš karto po eismo įvykio padarytomis transporto priemonės apgadintų dalių (padangos) foto nuotraukomis. Dėl eismo įvykio ieškovo patirtą žalą sudaro prakirstos padangos remonto paslaugų kaina, pakabos patikra. Žalos dydis įrodytas mokėjimo kvitais ir UAB „M. A.“ sąskaita-faktūra Nr. 6864622. Atsakovas nepateikė įrodymų ir argumentų, paneigiančių žalos buvimą ar jos dydį. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių kitų eismo įvykių, kuriuose dalyvavo minėta transporto priemonė, buvimą. Tokių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visuma patvirtina, jog visi automobilio apgadinimai, dėl kurių padarytai žalai atlyginti buvo išmokėta draudimo išmoka, yra ieškinyje nurodytų eismo įvykių pasekmė.
21. Taigi ieškovas įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės egzistavimo sąlygas: atsakovo nuosavybės teisę į kelią, dėl kurio trūkumų kilo žala, žalą, priežastinį ryšį tarp kelio konstrukcijų trūkumų ir atsiradusios žalos. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog yra pagrindas mažinti priteisiamos žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, ieškinys tenkinamas visiškai.
22. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 53 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022-07-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
23. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, ieškovui iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 20 Eur žyminis mokestis. Taip pat trečiajam asmeniui UAB „Kamitra ir Ko“ iš atsakovo priteistinos 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidos (už teisines paslaugas) (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
24. Šioje byloje susidarė 6,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios ieškinį tenkinus visiškai priteisiamos iš atsakovo valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui akcinei draudimo bendrovei „C. V. I. G.“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (į. k. 188710061) 53 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą 53 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-07-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui akcinei draudimo bendrovei „C. V. I. G.“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 20 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kamitra ir Ko“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos į valstybės biudžetą 6,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB; įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Asta Katinienė