Civilinė byla Nr. 2A-33-102/2011
Proceso Nr.2-37-3-01161-2011-8
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
78.2.1; 125.1; 121.18
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 10 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Valiulienės ir Nijolės Danguolės Smetonienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens P. P. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1220-233/2011 pagal pareiškėjos R. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėja R. P. kreipėsi į Rokiškio rajono apylinkės teismą, prašydama pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 25 d. sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, sudarytą su buvusiu sutuoktiniu P. P.. Nurodė, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5 ir 9 punktais šalys sutarė, kad sūnaus A. P., gimusio 1996 m. liepos 11 d., gyvenamoji vieta nustatoma pas vaiko tėvą P. P., faktinė sūnaus globa ir uzufrukto teisė valdyti nepilnamečio turtą atitenka P. P.. P. P. įsipareigojo aktyviai dalyvauti dukters E. auklėjime ir bendrauti su ja. Po santuokos nutraukimo P. P. sūnumi A. rūpinosi mažai, gėrė, nerodė iniciatyvos bendrauti su dukra. Sūnus A. nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. gyvena su motina. Todėl prašė pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5 punktą, nustatant sūnaus A. P. gyvenamąją vietą su motina R. P., pakeisti sutarties 9 punktą – nustatyti faktinę sūnaus A. globą ir uzufrukto teisę valdyti jo turtą jo motinai R. P., papildyti sutartį 11 ir 12 punktais – priteisti iš P. P. išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. P., gimusiam 1996 m. liepos 11 d., ir E. P., gimusiai 2001 m. birželio 8 d., kiekvienam po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 19 d. sprendimu patenkino pareiškėjos R. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, nusprendė pakeisti sutarties 5 punktą, nurodant jog A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su motina R. P., ir 9 punktą, nurodant, kad faktinė sūnaus A. P. globa ir teisė uzufrukto teise tvarkyti jo turtą iki jo pilnametystės atitenka motinai R. P. bei papildyti R. P. ir P. P. sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį 11 punktu, nurodant, kad P. P. teikia išlaikymą sūnui A. P., gim. 1996 m. liepos 11 d., ir dukrai E. P., gim. 2001m. birželio 8 d., kiekvienam po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011m. rugpjūčio 23 d. iki jų pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismas konstatavo, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 25 d. sprendimu, kuriuo patvirtinta R. P. ir P. P. santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, nebuvo aptartas vaikų išlaikymo klausimas, kadangi šalys buvo susitarę, jog kiekvienas išlaikys kartu gyvenantį vaiką. Nustatyta, kad R. P. darbo užmokestis sudaro 1 123,78 Lt, neatskaičius mokesčių, per mėnesį. Pareiškėjos vardu registruotas dviejų kambarių butas Rokiškio m. Suinteresuoto asmens P. P. pajamas sudaro jo netekto darbingumo pensija po 649,53 Lt kas mėnesį, jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas – pastatai, žemės sklypai bei 4 transporto priemonės. Šalys pripažino, kad automobilis R. M. pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutartį atiteko pareiškėjai. P. P. teigimu, kitų automobilių faktiškai nėra, jie liko tik neišregistruoti. CK 3.192 str. nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad P. P. turtinė padėtis yra žymiai geresnė, nei pareiškėjos, todėl jis turi teikti vaikams didesnę išlaikymo dalį, negu R. P.. Todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas.
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo P. P. prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo pakeisti, nurodant, kad jis privalo teikti išlaikymą vaikams kiekvienam po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytu išlaikymo dydžiu. Jis yra neįgalus, jokio darbo dirbti negali. Jo pajamas sudaro 650 Lt per mėnesį gaunama neįgaliojo pensija. Priteistas išlaikymo dydis yra neproporcingas jo gaunamoms pajamoms. Papildomų pajamų negauna. Jo vardu registruoti miškų ūkio paskirties sklypai yra beverčiai, nes miškas nukirstas ir atžels po 90 metų. (duomenys neskelbtini) esantys pastatai beverčiai ir nepaklausūs. Vienintelis vertingesnis turtas yra gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) , kuriame jis gyvena, bet iš jo pajamų negauna, yra tik remonto išlaidos. Pagal CK 3.192 str. 2 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas ir tėvų turtinei padėčiai. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pagal turtinę padėtį jis gali teikti vaikams prašomo dydžio išlaikymą. Vaikams jis galėtų teikti išlaikymą kiekvienam po 200 Lt į mėnesį.
Pareiškėja pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), t. y. teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Pagal teismų praktiką vieno mėnesio išlaikymo dydis vaikui negali būti mažesnis už minimalią mėnesinę algą – 800 Lt. Buvęs vyras P. P. niekur nedirba, darbo net neieško, gauna neįgalumo pensiją, kuri paskirta iki 2012 m. balandžio 6 d., girtauja. Jis gali teikti vaikams prašomą išlaikymą, nes turi kelis žemės sklypus, gauna išmokas už žemę, turi traktorių, kitas transporto priemones, nekilnojamojo turto. Jis kerta miškus ir gauna pajamų už parduotą medieną. Jis turi galimybes disponuoti jam priklausančiu turtu taip, kad gautų reikiamas pajamas savo nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti.
Suinteresuoto asmens P. P. apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 25 d. sprendimu (b. l. 8-11) buvo nutraukta santuoka, sudaryta tarp R. P. ir P. P., ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 5 – 10 punktais šalys sutarė, kad sūnaus A. P., gimusio 1996 m. liepos 11 d., gyvenamoji vieta nustatoma pas tėvą P. P., o dukros E. P., gimusios 2001 m. birželio 8 d., gyvenamoji vieta nustatoma pas motiną R. P.. Šalys įsipareigojo aktyviai dalyvauti vaikų auklėjime, uzufrukto teise valdyti pas juos gyvenančių vaikų turtą. Sutartyje vaikų išlaikymo klausimas nebuvo aptartas. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms, sūnui Augustui pradėjus gyventi pas motiną, ką patvirtina Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada (b.l. 43-44), R. P. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, įpareigojant P. P. teikti vaikams išlaikymą. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 19 d. sprendimu, patenkino pareiškėjos R. P. prašymą dėl santuokos pasekmių sutarties pakeitimo, nusprendė pakeisti sutarties 5 punktą, nurodant jog A. P. gyvenamoji vieta nustatoma su motina R. P., ir 9 punktą, nurodant, kad faktinė sūnaus A. P. globa ir teisė uzufrukto teise tvarkyti jo turtą iki jo pilnametystės atitenka motinai R. P. bei papildyti R. P. ir P. P. sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį 11 punktu, nurodant, kad P. P. teikia išlaikymą sūnui A. P., gim. 1996 m. liepos 11d., ir dukrai E. P., gim. 2001m. birželio 8 d., kiekvienam po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. iki jų pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo principą, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str., CK 3.192 str. 2 d.). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius.
Suinteresuotas asmuo P. P. sutinka teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams A. P., gim. 1996 m. liepos 11d., ir dukrai E. P., gim. 2001m. birželio 8 d., kiekvienam po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, bet ginčija teismo nustatytą išlaikymo vaikams dydį, nurodydamas, kad pagal gaunamas pajamas kiekvienam vaikui po 300 Lt kas mėnesį jis mokėti negali. Iš byloje esančios pažymos (b.l. 18) matyti, kad P. P. gauna 649,53 Lt netekto darbingumo pensiją. Iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 2,4 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ., gyvenamas namas su priklausiniais ir 10,06 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) , 1,65 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini) , 0,2992 ha žemės sklypas ir gyvenamasis namas, kuriame P. P. gyvena, su priklausiniais (duomenys neskelbtini) ir 13,40 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (b.l. 22-37). Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad jo vardu registruotos 6 transporto priemonės (b.l. 39). Teismo posėdžio metu šalys pripažino, kad automobilis R. M. pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutartį atiteko pareiškėjai. P. P. teigimu, kitų transporto priemonių faktiškai nėra, jos liko tik neišregistruotos.
Iš pateiktų pažymų (b.l. 13-16) matyti, kad pareiškėja R. P. dirba Skemų socialinės globos namuose, jos gaunamas darbo užmokestis vidutiniškai sudaro 1123,78 Lt per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Pareiškėjos vardu registruotas dviejų kambarių butas Taikos g. 23-404, Rokiškio m., kuriame ji šiuo metu ir gyvena su vaikais (b.l. 20-21, 43-44). Daugiau registruotino turto pareiškėja neturi (b.l.38). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjos gaunamos minimalios pajamos, vienintelis butas, kuriame ji gyvena su dviem nepilnamečiais vaikais, padidėjo išlaidos už komunalinius patarnavimus, minėtame bute gyvenant 3 asmenims, akivaizdžiai rodo, jog pareiškėjos gaunamos pajamos nepakankamos užtikrinti nepilnamečių vaikų būtiniausius poreikius, reikalingus jų fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi. Sūnui Augustui perėjus gyventi pas motiną, vaikų tėvas privalo prisidėti prie abiejų vaikų išlaikymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog suinteresuoto asmens P. P. turtinė padėtis yra ženkliai geresnė už pareiškėjos R. P. turtinę padėtį ir todėl jis turi teikti didesnę vaikų išlaikymui reikalingą lėšų dalį nei pareiškėja. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad P. P. turimas turtas rodo, kad jis turi galimybes disponuoti jam priklausančiu asmeninės nuosavybės teise turtu taip, kad galėtų gauti reikiamas pajamas ir tuo užtikrintų savo nepilnamečių vaikų dabartinius poreikius. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta 300 Lt suma vieno vaiko išlaikymui per mėnesį nėra per didelė. Toks išlaikymo dydis užtikrintų būtiniausių vaikų poreikių tenkinimą.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, padarė teisingas išvadas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a :
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai: Romualdas Januška
Birutė Valiulienė
Nijolė Danguolė Smetonienė