Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-443-397/2019

       Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01411-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10

 (S)

Kauno apygardos teismas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo, S. T. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1.        S. T., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d.  nutarimu pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK)  459 straipsnio 4 dalyje, 459 straipsnio 6 dalyje, 459 straipsnio 10 dalyje, ir skirtos jam administracinės nuobaudos: už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 4 dalyje – 40 (keturiasdešimt) eurų bauda; už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 6 dalyje – 100 (vieno šimto) eurų bauda; už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 10 dalyje – 60 (šešiasdešimt) eurų bauda. Pritaikius ANK 38 straipsnio 2 dalį paskirta nuobauda sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, tai yra galutinė nuobauda paskirta 100 eurų bauda.

2.       S. T. nubaustas už tai, kad 2019 m. liepos 25 d., 22.12 val., Kelyje Nr. 139, prie Rokų buvo patikrinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti, S. T. vairuojama transporto priemonė „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „NARKO“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), (triašis vilkikas su triaše priekaba), važiavusi maršrutu (duomenys neskelbtini). Tikrinimo metu sveriant transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis (WL 103 tipo Nr. D94-09-040, svėrimo plokštės Nr. 6294 ir Nr. 6295, metrologinės patikros liudijimas Nr. 1067953 galioja iki 2020-04-23), nustatyta, kad transporto priemonių junginio bendroji masė - 49,300 t., įvertinus Neautomatinių svarstyklių techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4-730 „Dėl neautomatinių svarstyklių techninio reglamento patvirtinimo“, 1 priede nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida - 0,2 t) - 48,10 t, tai yra transporto priemonių junginio bendroji masė 8,10 t. viršijo didžiausią leidžiamą 40 t bendrąją masę. Vairuotojas S. T., vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę (jų junginį) be leidimo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies, Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 „Dėl Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas), 4 punkto, Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d, įsakymu Nr. 3-66 „Dėl didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ (toliau - Techniniai parametrai), 19.9 punkto reikalavimus. Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija S. T. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 459 straipsnio 6 dalyje.

2.1.                      Be to, S. T. nubaustas už tai, kad tikrinimo metu sveriant transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis, buvo nustatyta, kad dvigubos varančiosios ašies apkrova - 20,00 t įvertinus Neautomatinių svarstyklių techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4-730 „Dėl neautomatinių svarstyklių techninio reglamento patvirtinimo“, 1 priede nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida - 0,2 t) - 19,60 t, tai yra dvigubos varančiosios ašies apkrova 1,60 t. viršijo didžiausią leistiną dvigubos varančiosios ašies apkrovą (1,3<d<l,8) - 18,0 t. Vairuotojas S. T., vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę (jų junginį) be leidimo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies, Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m, balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 „Dėl Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas). 4 punkto, Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ (toliau - Techniniai parametrai), 26,3 punkto reikalavimus.  Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija S. T. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 459 straipsnio 4 dalį.

2.2.                       Be to, S. T. nubaustas ir už tai, kad jis 2019 m. liepos 25 d. (duomenys neskelbtini) girininkijoje pats pasikrovė medieną, kurią vežė medienos gavėjui UAB “(duomenys neskelbtini)“. Vairuotojas pasikrovė ir vežė sunkiasvorį krovinį ir tuo pažeidė 2002 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 17 str. 3 d. ir 20 str. 1 d. reikalavimus, Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 „Dėl leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2015-01-16 LR įsakymo Nr 3-16(E) redakcija) 30 p. reikalavimus ir Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų 2008 m. vasario 21 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-56 „Dėl krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių patvirtinimo“, 9, 10 p. reikalavimus.  Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija S. T. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 459 straipsnio 10 dalį.

3.       Nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. priimtu nutarimu, Institucija šį nutarimą skundžia Kauno apygardos teismui, prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, S. T. paskirti nuobaudą jam inkriminuotų administracinių nusižengimų sankcijos ribose.

3.1.                       Skunde nurodoma, jog teismas skundžiamu nutarimu paskirdamas S. T. išskirtinai švelnią, t. y. 9 kartus mažesnę nei ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatytą minimalią baudą, nesivadovavo ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostata, nes teismo nurodytos aplinkybės, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę pripažino, gailisi, padarytus nusižengimus sąlygojo klaidingi darbdavio nurodymai eksploatuoti priekabą, kuriai nebuvo išduotas leidimas, Institucijos nuomone, negali lemti išskirtinai švelnios administracinės nuobaudos taikymą, nes į šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama individualizuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą įstatymų leidėjo numatytos sankcijos ribose. Skundžiamame nutarime užfiksuoti vairuotojo S. T. paaiškinimai ir liudytojo parodymai, neva, leidimą važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) turėjo, tačiau vietoje leidime nurodytos priekabos, kuri neva tuo metu buvo remontuojama, važiavo su identiška priekaba, kurios valstybinis numeris nebuvo nurodytas leidime, o už transportą atsakingas asmuo nežinojo, jog gaunant leidimą transporto priemonių junginiui reikia nurodyti visų priekabų valstybinius numerius, negali būti traktuojamos kaip išskirtinės atsakomybę švelninančios aplinkybės, rodančios, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

3.2.                       Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nuo 2017 m. gruodžio mėn. Kelių direkcijai sukūrus leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone išdavimo elektroninių paslaugų sistemą, per labai trumpą laiko tarpą galima gauti elektroninį leidimą. Prašymai išduoti leidimą važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone pateikiami Kelių direkcijos interneto svetainėje, duomenys apie leidimus skelbiami viešai Kelių direkcijos interneto svetainėje (Aprašo 13 ir 28 punktai), yra sudarytos visos sąlygos visiems krovinio vežimo proceso dalyviams (siuntėjams, krovėjams, vežėjams, vairuotojams krovinio gavėjams) įsitikinti prieš pateikiant (pakraunant) ir/ar vežant krovinį, ar išduoti visi reikiami leidimai, laikantis teisės aktų reikalavimų.

3.3.                       Institucijos teigimu, abejoti atlikto svėrimo rezultatais nėra pagrindo, nes 2019 m. liepos 25 d. buvo sveriama nuodugniai ir atsakingai patikrintomis ašinėmis svarstyklėmis, kurioms išduotas galiojantis metrologinės patikros sertifikatas, o pagal svėrimo rezultatus neginčytinai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas S. T. 2019 m. liepos 25 d. vairavo minėtai įmonei priklausančią sunkiasvorę kelių transporto priemonę „Volvo FH“, valst. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „NARKO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viršijant didžiausią leidžiamą masę ir ašių grupės apkrovą, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo važiuoti minėta sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) neviršijant 48 t. 2019 m. liepos 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduotas leidimas Nr. LDS- 034505 vienam mėnesiui važiuoti sunkiasvore transporto priemone su priekaba „NARKO“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), o pagal Aprašo 27 punkto nuostatas, prašymas Kelių direkcijos pakeisti minėtame leidime Nr. LDS-034505 nurodytą priekabą ir įrašyti kitos priekabos (puspriekabės) markę, modelį ir valstybinį registracijos numerį, vykdant 2019 m. liepos 25 d. krovinio vežimą nebuvo pateiktas. Remiantis byloje esančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo S. T. paaiškinimu, jis pats 2019 m. liepos 25 d. pakrovė minėtą transporto priemonę „Volvo FH“, valst. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „NARKO“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), todėl pagal Reikalavimų15 16 9 .1 ir 9.7 papunkčius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas S. T. pakraudamas krovinį turėjo pareigą įsitikinti, kad ketinamas krauti krovinys yra saugus ir tinkamas vežti, yra gauti reikalingi papildomi leidimai, taip pat turėjo pareigą užtikrinti, kad krovinys būtų tinkamai paskirstytas transporto priemonėje, atsižvelgiant į didžiausius leidžiamus transporto priemonės matmenis, bendrąją masę, ašies (ašių) apkrovą. Skunde pažymima, jog kiekvienas vairuotojas privalo laikytis valstybėje galiojančių įstatymų, norminių aktų ir administracinių nuostatų, reglamentuojančių transportą ir eismą, o visi asmenys, susiję su krovinių pateikimu, pakrovimu ir vežimu privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad transporto priemonė būtų išleista važiuoti ir ja važiuojama nepažeidžiant nustatytų teisės aktų reikalavimų, t. y. neviršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą, bendrąją masę ir kitus parametrus, o to nepadarius tenka prisiimti su tuo susijusias pasekmes. Institucijos vertinimu, byloje nėra nustatyta jokių išskirtinio pobūdžio aplinkybių, sudarančių pagrindą S. T. taikyti mažesnę nei sankcijoje numatytą minimalią baudą.

4.       Atsiliepimų į Institucijos apeliacinį skundą negauta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5.       Lietuvos transporto saugos administracijos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Analizuojant ir vertinant skundo argumentaciją, apygardos teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinių nusižengimų padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, nėra. Tačiau, Institucijos apeliaciniame skunde ginčijamas S. T. paskirtos administracinės nuobaudos – baudos, dydis, teigiant, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtą baudą, nepagrįstai vadovavosi ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir nepagrįstai taikė išskirtinai švelnią administracinę nuobaudą. Neišeinant iš skundo ribų, aukštesnės instancijos teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tik toje apimtyje, dėl kurios jis yra ginčijamas.

7.       Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus bei teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą taikyti S. T. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes, tačiau paskirdamas ženkliai mažesnes baudas, nei ANK 459 straipsnio 4 dalies, 459 straipsnio 6 dalies, 459 straipsnio 10 dalies sankcijose numatytos minimalios baudos, pernelyg sušvelnino S. T. atsakomybę.

8.       Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnio nuostatose. Pagal jas, nuobauda už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš šių teisės normų seka, kad administracinės nuobaudos skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi ne teismo tvarka), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

9.       ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

10.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013). Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos.

11.       Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

12.        Sutiktina su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad visi asmenys, susiję su krovinių pateikimu, pakrovimu ir vežimu privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad transporto priemonė būtų išleista važiuoti ir ja važiuojama nepažeidžiant nustatytų teisės aktų reikalavimų, t. y. neviršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą, bendrąją masę ir kitus parametrus, o to nepadarius tenka prisiimti su tuo susijusias pasekmes. Tačiau pažymėtina, kad tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos, nes kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog padaryti nusižengimai yra atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemiški, S. T. administracine tvarka nėra baustas, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra jo prisipažinimas ir gailėjimasis nusižengus ir tai, kad padarytus nusižengimus sąlygojo klaidingi darbdavio nurodymai eksploatuoti priekabą, kuriai nebuvo išduotas leidimas. S. T. apklaustas pirmosios instancijos teisme teigė, neturėjęs tikslo nusižengti, tiesiog įvyko žmogiška klaida, nes nežinojo, kad naudojantis kita firmos priekaba, jai reikalingas leidimas. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas J. G., kuris atsakingas už įmonės transportą, taip pat nurodė, jog nežinojo, jog gaunant leidimą transporto priemonių junginiui reikia nurodyti visų priekabų valstybinius numerius, todėl įmonė gavo leidimą vienai priekabai, kuri buvo remontuojama, o į reisą S. T. išleido su kita priekaba, kurios valstybinis numeris leidime nebuvo nurodytas. Apylinkės teismas kompleksiškai įvertinęs bylos duomenis, bei atsižvelgęs į S. T. asmenybę, pagrįstai sprendė, kad ANK 459 straipsnio 4 dalies, 459 straipsnio 6 dalies, 459 straipsnio 10 dalies sankcijose numatytų net ir minimalaus dydžio baudų paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcinga bei aiškiai per griežta priemonė nuobaudos tikslų siekimui, todėl vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis pagrįstai jas švelnino, tačiau kaip jau minėta, paskyręs išskirtinai mažas administracines nuobaudas, atsižvelgiant į S. T. inkriminuotų administracinių nusižengimų straipsnių sankcijose nustatytą minimalų baudų dydį, pernelyg sušvelnino S. T. atsakomybę, todėl šioje dalyje skundžiamas nutarimas keičiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r i a :

Lietuvos transporto saugos administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

            Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą, dalyje dėl administracinių nuobaudų skyrimo ir S. T. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 459 straipsnio 4 dalyje, 459 straipsnio 6 dalyje, 459 straipsnio 10 dalyje padarymą paskirti administracines nuobaudas:

-       už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 4 dalyje - 80 (aštuoniasdešimt) eurų baudą;

-       už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 6 dalyje - 500 (penkių šimtų) eurų baudą;

-       už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 10 dalyje – 300 (trijų šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi paskirtas administracinės nuobaudas subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei nuobaudai apimant švelnesnes nuobaudas, ir S. T. paskirti galutinę, subendrintą nuobaudą – 500 (penkių šimtų) eurų dydžio baudą.

Kitos nutarimo dalies nekeisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                              Gytis Večerskas