Civilinė byla Nr. 2-50-516/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01117-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.1.6; 3.3.2.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria atsakovui nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumui pašalinti civilinėje byloje Nr. e2-2859-863/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finora kreditas“ ieškinį atsakovams A. R. ir uždarajai akcinei bendrovei „Halito“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finora kreditas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama 2021 m. sausio 22 d. paskolos sutarties Nr. L00211134 ir laidavimo sutarties pagrindu priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Halito“ ir A. R. 43 948,15 Eur negrąžintos paskolos, 1 142,76 Eur nesumokėtų palūkanų, 3 339,65 Eur delspinigių, 30 Eur paskolos sutarties sudarymo mokesčio, 12 procentų negautų pajamų nuo negrąžintos paskolos sumos iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino.

3.       Atsakovas A. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą pakeisti, sprendimo dalį, kuria nuspręsta solidariai iš atsakovo A. R. priteisti ieškinio dalyku esančias sumas, panaikinti ir ieškinio reikalavimus A. R. atmesti. Prie apeliacinio skundo atsakovas pateikė rašytinį įrodymą apie 105 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, apeliaciniame skunde pažymėjo, kad sprendimas ginčijamas tik toje dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas nusprendė skolą ieškovei priteisti iš abiejų atsakovų solidariai, todėl už skundžiamą teismo sprendimo dalį žyminis mokestis apskaičiuotas kaip už neturtinį ginčą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi nustatė atsakovui 7 (septynių) dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos apeliacinio skundo trūkumams pašalinti: sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir tai patvirtinančius dokumentus pateikti teismui.

5.       Teismas nustatė, kad atsakovas siekia, jog jo prievolė pagal laidavimo sutartį teismo būtų pripažinta pasibaigusia. Taigi, apeliantas iš esmės siekia išvengti prievolių pagal laidavimo sutartį vykdymo. Tokie apelianto siekiami padariniai, teismo vertinimu, yra turtinio pobūdžio, t. y. patenkinus apeliacinį skundą, apeliantas išvengs turtinės prievolės vykdymo, todėl teismas nesutiko su apelianto pozicija, kad nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas turėjo būti apmokėtas žyminiu mokesčiu, mokėtinu už neturtinio pobūdžio reikalavimo pareiškimą.

6.       Teismas bendra ieškinio suma nagrinėjamu atveju laikė 48 688,41 Eur (skundžiamu teismo sprendimu iš atsakovo A. R. (solidariai su kita atsakove) priteista 43 948,15 Eur negrąžinto kredito, 1 142,76 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 3 339,65 Eur delspinigių ir 257,85 Eur negautų pajamų), todėl įpareigojo atsakovą, sumokėjusį 105 Eur žyminį mokestį, primokėti trūkstamą 851 Eur žyminio mokesčio sumą.   

III.                      Atskirojo skundo argumentai

7.       Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Skundžiama nutartimi Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad atsakovas su ieškovės jam pareikštais reikalavimais nesutiko teigdamas, jog jo prievolė pagal laidavimo sutartį teismo turėtų būti pripažinta pasibaigusia, todėl remiantis 2011 m. birželio 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1508/2011, 2014 m. sausio 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-36-464/2014, 2014 m. vasario 25 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2S-459-657/2014, 2016 m. rugsėjo 15 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1242-460/2016 sukurtais precedentais toks ginčas teismo turėjo būti kvalifikuojamas kaip neturtinis.

7.2.                      Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartyje Nr. 3K-3-19-378/2019 suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kad ginčai dėl prievolės pripažinimo solidaria yra laikomi neturtiniais ir kilusį ginčą nepagrįstai kvalifikavo kaip turtinį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

9.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantas įpareigotas sumokėti žyminį mokestį už pateiktą apeliacinį skundą teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10.       Apeliantas skunde nurodo, kad remiantis 2011 m. birželio 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1508/2011, 2014 m. spalio 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1570/2014, 2014 m. sausio 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-36-464/2014, 2014 m. vasario 25 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2S-459-657/2014, 2016 m. rugsėjo 15 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1242-460/2016 sukurtais precedentais toks ginčas kaip nagrinėjamas šiuo atveju teismo turėjo būti kvalifikuojamas kaip neturtinis.

11.       Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime išaiškino, kad taikydami ir aiškindami įstatymus teismai privalo atsižvelgti ne tik į aukštesnės instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalusis precedentas), bet ir į savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalusis precedentas). Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019, 35 punktas).

12.       Atskirajame skunde apeliantas remiasi Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-36-464/2014, 2014 m. vasario 25 d. Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr.2S-459-657/2014, 2016 m. rugsėjo 15 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1242-460/2016, išaiškinimais, kad reikalavimai pripažinti laidavimo sutartį pasibaigusia yra laikomi neturtiniais reikalavimais. Lietuvos apeliacinis teismas nėra saistomas žemesnės instancijos teismų priimtų sprendimų kaip precedentų, todėl neprivalo vadovautis apelianto atskirajame skunde nurodytais išaiškinimais, pateiktais žemesnės instancijos teismų priimtose nutartyse, dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju apelianto nurodyta apygardos teismų praktika nėra aktuali.

13.       Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nesivadovauja apelianto minėtos Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutarties Nr. 2-1508/2011 argumentais, nes teismų praktika dėl to, ar ginčas dėl prievolės pripažinimo pagal laidavimo sutartį pasibaigusia yra laikomas turtiniu, yra pasikeitusi. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad egzistuoja naujesnė apeliacinio teismo praktika nei ta, kurią nurodo apeliantas. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. sausio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-156/2014 nurodė, kad reikalavimas pripažinti prievoles pagal laidavimo sutartį pasibaigusiomis kaip ir jų ginčijimas teismų praktikoje vertinamas kaip turtinis reikalavimas. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-652-186/2015 taip pat konstatavo, kad už reikalavimą pripažinti laidavimo sutartį pasibaigusia žyminis mokestis mokamas kaip už turtinį reikalavimą. Kitoje apelianto minimoje Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1270/2014 teismas vadovavosi ankstesne praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-725/2007, 2011 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1508/2011), todėl ši nutartis taip pat nėra aktuali nagrinėjamu atveju.

14.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šios nutarties 13 punkte cituoti procesiniai sprendimai priimti vėliau nei nurodyti apelianto, yra tos pačios instancijos teismų, nenustačius svarbių pokyčių, dėl ko turėtų būti nukrypstama nuo tokios nauja linkme formuojamos praktikos, šiai praktikai pritaria ir sutinka, jog šiuo konkrečiu atveju apeliantas apeliaciniu skundu faktiškai siekia panaikinti savo turtinę prievolę ieškovei pagal laidavimo sutartį, t. y. apeliantas, paduodamas apeliacinį skundą, siekia konkrečių turtinių pasekmių taikymo jo atžvilgiu. Pripažinus pasibaigusia laidavimo sutartį (būtent laidavimo prievolės pasibaigimu atsakovas grindžia savo apeliacinio skundo argumentus), apeliantui išnyktų turtinio pobūdžio pareiga (prievolė) ieškovei.

15.       Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartyje Nr. 3K-3-19-378/2019 suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, pagal kurią ginčai dėl prievolės pripažinimo solidaria yra laikomi neturtiniais ir kilusį ginčą nepagrįstai kvalifikavo kaip turtinį.

16.       Pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas byloje Nr. 26/07).

17.       Šiuo atveju apelianto minimoje kasacinės instancijos byloje suinteresuotas asmuo (kreditorė) pareiškė savarankiškus reikalavimus pareiškėjų santuokos nutraukimo byloje ir prašė vieno sutuoktinio kreditoriaus įsipareigojimą, kuris jau priteistas teismo sprendimu, pripažinti solidariąja abiejų sutuoktinių prievole. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad piniginės prievolės dydis jau buvo nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o tai reiškė, kad pareikšto savarankiško reikalavimo (pripažinti prievolę solidariąja sutuoktinių prievole) patenkinimo atveju kreditorė vis tiek nebūtų gavusi didesnio prievolės įvykdymo, negu jau yra priteista, t. y. jos turtinė padėtis iš esmės nepagerėtų.

18.       Nagrinėjamu atveju susiklosčiusi skirtinga situacija, nes atsakovo apeliacinį skundą patenkinus ir pripažinus A. R. laidavimą užtikrinti UAB „Halito“ 2021 m. sausio 22 d. sudarytoje paskolos sutartyje Nr. L00211134 numatytų paskolos gavėjos įsipareigojimų tinkamą ir visišką įvykdymą pasibaigusiu, apeliantas išvengtų turtinės prievolės vykdymo. Taigi nagrinėjamos bylos ir apelianto nurodytos kasacinio teismo bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, nes apelianto siekiamas bylos rezultatas reikštų jo turtinės padėties pasikeitimą.

19.       Pažymėtina, kad nors apelianto nurodyta kasacinio teismo nutartis priimta neanalogiškoje byloje, tačiau jos 27 punkte yra pateiktas nagrinėjamam klausimui aktualus išaiškinimas ir kasacinio teismo praktika, jog ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).

20.       Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.76 straipsnis). Taigi iš laidavimo sutarties sampratos akivaizdu, kad laiduotojas prisiima turtinius įsipareigojimus prieš kito asmens kreditorių, jeigu asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimui pasibaigus, laiduotojo turtinis įsipareigojimas kreditoriui išnyks.

21.       Nagrinėjamu atveju apeliantas siekia, kad skundžiamas teismo sprendimas būtų panaikintas jo atžvilgiu, t. y. jis, kaip laiduotojas, nebebūtų solidariai atsakingas už prievolės ieškovei įvykdymą. Iš išdėstyto seka, kad šioje byloje tenkinus apelianto apeliacinį skundą jis išvengtų turtinės prievolės ieškovės atžvilgiu, t. y. nepatirtų turtinių praradimų ir jo turtinė padėtis dėl to pagerėtų, nes esant solidariajai skolininkų atsakomybei kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Taigi apelianto reikalavimas dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia yra akivaizdžiai turtinis, nes apeliantas, teikdamas apeliacinį skundą, siekia išvengti 43 948,15 Eur negrąžinto kredito, 1 142,76 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 3 339,65 Eur delspinigių, 257,85 Eur negautų pajamų ir 501 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei atlyginimo.

22.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė apeliacinio skundo trūkumų šalinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23.       Kadangi skundžiama nutartimi apeliantui buvo nustatytas 7 dienų terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, skaičiuojamas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, šia nutartimi apeliantui nustatytinas papildomas 7 dienų terminas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi nurodytų trūkumų pašalinimui, skaičiuojamas nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui A. R. papildomą 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

Teisėja                            Rasa Gudžiūnienė