Civilinė byla Nr. 2T-95-381/2020

Teismo proceso Nr. 2-60-3-00076-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.6.5

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos Baltarusijos Respublikos Gardino srities vykdomojo komiteto vyriausiosios finansų valdybos prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino miesto Oktiabrskij rajono teismo 2014 m. balandžio 4 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1085/14, dėl piniginių sumų išieškojimo iš suinteresuoto asmens V. L. (V. L.),

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėja Baltarusijos Respublikos Gardino srities vykdomojo komiteto vyriausioji finansų valdyba, tarpininkaujant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino miesto Oktiabrskij rajono teismo 2014 m. balandžio 4 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1085/14, kuriuo nuspręsta išieškoti valstybės naudai iš V. L. 408 103 957 800 rublių nepagrįsto praturtėjimo.

2.       Suinteresuotas asmuo V. L. atsiliepime prašė pareiškėjos prašymo netenkinti arba sustabdyti prašymo nagrinėjimą, iki bus išspręstas Baltarusijos Respublikos generaliniam prokurorui V. L. pateiktas prašymas suderinti Baltarusijos Respublikos Gardino miesto Oktiabrskij rajono teismo 2014 m. balandžio 4 d. sprendimą su galiojančiais teisės aktais.

3.       Suinteresuotas asmuo nurodė, kad baudžiamojoje byloje, kurioje jis dalyvavo, teisėsaugos institucijos nebuvo pareiškusios civilinio ieškinio. Ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo buvo pareikštas tik 2014 m., tačiau apie jo nagrinėjimą ir Baltarusijos Respublikos teisme vykusį procesą suinteresuotas asmuo nebuvo informuotas. Be to, V. L. teigimu, Lietuvos Respublikoje jis niekada negyveno ir nedirbo, turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, Lietuvos Respublikoje neturi, todėl pareiškėja neturėjo pagrindo kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą prašydama užsienio teismo sprendimą pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje. Suinteresuotas asmuo taip pat pažymėjo, kad Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso
233 straipsnis ir veika, už kurią jis buvo nuteistas 2012 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu, buvo dekriminalizuota. Dėl 2014 m. balandžio 4 d. sprendimo suderinimo su galiojančiais teisės aktais V. L. kreipėsi į Baltarusijos Respublikos generalinę prokuratūrą, todėl mano, kad, kol nėra gautas atsakymas šiuo klausimu, prašymo nagrinėjimas turi būti sustabdytas. Suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad analogiškas pareiškėjos prašymas jau buvo nagrinėjamas Lietuvos apeliaciniame teisme, tačiau jį buvo atsisakyta priimti, nustačius neatitikimus tarp prašomo pripažinti ir vykdyti teismo sprendimo rezoliucinės ir motyvuojamosios dalies bei pareiškėjai nepateikus duomenų, kad prašyme nurodomas skolininko turtas priklauso jam nuosavybės teise.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4.       Užsienio valstybių teismų sprendimai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal tarptautinių sutarčių nuostatas. Sudarydamos tarptautines sutartis, valstybės savanoriškai apriboja savo suverenitetą, prisiima viena kitos atžvilgiu tam tikrus įsipareigojimus ir išreiškia pasitikėjimą viena kitos viešąja tvarka ir institucijomis, šis principinis aspektas turi būti įvertinamas aiškinant ir taikant tarptautinių sutarčių nuostatas, be to, tarptautinių sutarčių nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos jų visumos kontekste, atsižvelgiant į tikslus, kurių siekė valstybės, sudarydamos sutartį.

5.       Užsienio valstybių sprendimų pripažinimo institutas yra grindžiamas principine nuostata, pagal kurią užsienio teismų sprendimai pripažįstami neperžiūrint jų esmės, t. y. teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 810 straipsnio 4 dalis). Tarptautinių sutarčių pagrindu užsienio teismų sprendimai pripažįstami pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 straipsnio 5 dalis), šiomis sąlygomis valstybės iš esmės susitaria dėl kontrolės, kurią valstybių teisminės institucijos vykdo viena kitos atžvilgiu, ribų; jų tikslas – pamatinių pripažįstančios valstybės vidaus tvarkos nuostatų apsauga. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia ne ką kitą, kaip patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2002, 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-375/2009). Prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo diskrecijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti.

6.       Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1992 m. spalio 20 d. sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – Dvišalė sutartis) 52 straipsnyje įtvirtintas susitariančiųjų šalių teisingumo įstaigų priimtų sprendimų abipusio pripažinimo principas, o 55 straipsnyje nurodyti susitariančiosios šalies kompetentingam teismui su prašymu dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo pateikiami dokumentai. Prie minėto prašymo būtina pridėti: 1) teismo patvirtintą sprendimo nuorašą, oficialų dokumentą apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 2) dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 3) šio straipsnio 1 ir
2 punktuose nurodytų dokumentų patvirtintus vertimus.

7.       Bylos duomenys patvirtina, kad formaliai pareiškėja Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė visus procedūrai dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti pagal Dvišalę sutartį inicijuoti reikalingus dokumentus, įskaitant Baltarusijos Respublikos Oktiabrskij rajono teismo pažymą, kurioje nurodyta, kad V. L. buvo informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nors, suinteresuoto asmens teigimu, realiai apie Baltarusijos Respublikos Oktiabrskij rajono teisme nagrinėtą bylą Nr. 2-1085/14 jis nebuvo informuotas.

8.       Dvišalės sutarties 59 straipsnyje nustatyti pagrindai, kuriais remiantis gali būti atsisakyta pripažinti teismo sprendimą ar leisti jį vykdyti. Pagal šios sutarties 59 straipsnio 2 punktą pripažinti teismo sprendimą arba leisti jį vykdyti gali būti atsisakoma, jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jiems arba jų įgaliotiniams (atstovams) nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą, arba dėl to, kad šaukimas buvo įvykdytas tik viešai paskelbiant arba būdu, neatitinkančiu šios sutarties nuostatų. Be to, pagal Dvišalės sutarties 19 straipsnį teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti susitariančiosios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui, piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams.

9.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog prašymą dėl Baltarusijos teismo (arbitražo) sprendimo pripažinimo ir vykdymo nagrinėjantis teismas jį atmesti Dvišalės sutarties 59 straipsnio 2 punkto pagrindu gali tada, kai yra nustatyta, kad asmuo dėl netinkamo informavimo iš viso nedalyvavo teismo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009).

10.       Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad Baltarusijos Respublikos Gardino miesto Oktiabrsko rajono teismas suinteresuotam asmeniui V. L. apie civilinės bylos Nr. 2-1085/14 nagrinėjimą pranešė remdamasis Baltarusijos Respublikos civilinio proceso kodekso 148 straipsniu, pagal kurį, jeigu nežinoma faktinė atsakovo buvimo vieta, teismas pradeda bylos nagrinėjimą, gavęs teismo šaukimą ar pranešimą su žyma, kuri patvirtina, kad juos gavo organizacija, atliekanti gyvenamųjų namų fondo eksploatavimą ir (ar) teikianti gyvenamųjų namų komunalines paslaugas, vietinės valdžios ar savivaldybės institucija paskutinėje atsakovo gyvenamojoje vietoje.

11.       Pažymėtina, kad byla pagal pareiškėjos prašymą Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama antrą kartą, po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-611/2020 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartį, kuria pareiškėjos prašymas buvo tenkintas, ir bylą iš naujo perdavė nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartyje išaiškino, kad situacija dėl šaukimo, skirto suinteresuotam asmeniui, įteikimo Gyvenamųjų namų eksploatavimo tarnybai, tačiau nesant duomenų, kad ši tarnyba šaukimą įteikė suinteresuotam asmeniui, turėtų būti prilyginama Dvišalės sutarties 59 straipsnio 2 punkte įtvirtintam teismo sprendimo nepripažinimo pagrindui, kai atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad šaukimas jam buvo įteiktas tik viešai paskelbiant. Lietuvos Aukščiausiais Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas šiuo atveju turėtų įvertinti, ar pareiškėja pateikė įrodymus, jog bandė suinteresuotą asmenį apie teismo procesą informuoti asmeniškai ar kitokiu būdu jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje kitiems kartu gyvenantiems šeimos nariams, kad suinteresuotas asmuo turėtų galimybę veiksmingai apginti savo teises Baltarusijos Respublikos teismuose peržiūrint bylą iš naujo ir užtikrinant asmenų rungimąsi procese pagal vidaus teisę.

12.       Siekdamas išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su suinteresuoto asmens informavimu apie Baltarusijos Respublikos nagrinėtą civilinę bylą, Lietuvos apeliacinis teismas paprašė Baltarusijos Respublikos Gardino miesto Oktiabrsko rajono teismo pateikti papildomą informaciją ir įrodymus, kokias būdais V. L. buvo informuojamas apie civilinės bylos Nr. 2-1085/14 nagrinėjimą. Baltarusijos Respublikos Gardino miesto Oktiabrsko rajono teismas 2020 m. lapkričio 17 d. rašte Nr. 24492 nurodė, kad V. L. apie bylą buvo informuotas siunčiant jam gyvenamosios vietos adresu teismo šaukimus dėl kvietimo į Gardino miesto Oktiabrsko rajono teismą 2014 m. vasario 17 d. ir kovo 26 d. atlikti apklausą ruošiant bylą nagrinėjimo procesui. Vėliau dėl V. L. neatvykimo, nesant duomenų, kad jis gavo šiuos teismo šaukimus, taip pat nesant duomenų apie jo faktinę buvimo vietą, V. L. buvo informuotas pagal paskutinę žinomą teismui jo gyvenamąją vietą remiantis Baltarusijos Respublikos civilinio proceso kodekso 148 straipsniu, kuriame nustatyta, kad jeigu nežinoma faktinė atsakovo buvimo vieta, teismas pradeda bylos nagrinėjimą, gavęs teismo šaukimą ar pranešimą su žyma, patvirtinančia, kad juos gavo organizacija, atliekanti gyvenamųjų namų fondo eksploatavimą ir (ar) teikianti gyvenamųjų namų komunalines paslaugas, vietos valdžios ar savivaldybės institucija paskutinėje atsakovo gyvenamojoje vietoje. 2014 m. kovo 28 d. pranešimą Nr. 5069, adresuotą Gyvenamųjų namų eksploatavimo tarnybai Nr. 12, dėl 2014 m. balandžio 4 d. paskirtos nagrinėti civilinės bylos su prašymu nedelsiant įteikti V. L. teismo šaukimą, gavo Gyvenamųjų namų eksploatavimo tarnybos Nr. 12 viršininkas, o tai, remiantis Baltarusijos Respublikos civilinio proceso kodekso 148 straipsniu reiškia, kad teismas ėmėsi visų priemonių tinkamai pranešti V. L. apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Bylos medžiagoje nėra kitų įrodymų, kad atsakovui V. L. buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat įrodymų, patvirtinančių faktą, kad Gyvenamųjų namų eksploatavimo tarnyba Nr. 12 įteikė šaukimą V. L., tačiau, vadovaujantis Baltarusijos Respublikos civilinio proceso kodeksu, tai nėra būtina sąlyga, patvirtinanti tinkamą atsakovo informavimą.

13.       Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-611/2020, be kita ko, nurodė, kad tais atvejais, kai procesiniai dokumentai įteikiami susitariančiosios valstybės viduje, Dvišalės sutarties 55 straipsnio 2 punkte,
59 straipsnio 2 punkte minimas asmens informavimas apie teismo procesą šaukimu turi būti suprantamas kaip informavimas, vykdomas pagal valstybės, dėl kurios teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti kreipiamasi, vidaus teisę, o nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad suinteresuotas asmuo apie pradėtą prieš jį bylą turėjo būti informuojamas (šaukimas jam įteikiamas ar kitaip informuojama) pagal Baltarusijos Respublikos vidaus teisę. Tačiau sprendžiant, ar asmuo buvo tinkamai informuotas apie prieš jį pradėtą procesą civilinėje byloje pagal prašančiosios šalies teisę, būtina atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Pirma, turi būti patikrinama, ar toks informavimas atitinka Lietuvos Respublikos pagrindinius įstatymų principus (Dvišalės sutarties 19 straipsnis). Antra, Lietuvos Respublika yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) dalyvė, todėl Lietuvos Respublikos teismai, spręsdami dėl kitoje valstybėje priimto teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti, turi ne tik vadovautis Dvišale sutartimi, bet ir privalo įvertinti, ar toks įteikimas atitinka Konvencijos 6 straipsnio nuostatas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, aiškinant šią nuostatą, neatsižvelgiant į tai, ar prašymą pateikusi šalis yra Konvencijos dalyvė. Tokia kontrolė turi būti taikoma, nes Konvencija yra sudėtinė Lietuvos Respublikos teisės dalis, todėl Konvencijos nuostatų pažeidimas turi būti vertinamas kaip Lietuvos Respublikos pagrindinių įstatymų principų neatitikimas ir tai atitinka Dvišalės sutarties 19 straipsnyje įtvirtintą teisinės pagalbos neteikimo pagrindą.

14.       EŽTT yra nurodęs, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: pirma, ar teismas buvo pakankamai rūpestingas, informuodamas šalis apie teisminį procesą, ir ar šalys gali būti laikomos kaip atsisakiusios savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; antra, ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijos Nr. 7942/05). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas kaip atsisakęs teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (EŽTT 2015 m. spalio 8 d. sprendimas byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12).  

15.       EŽTT taip pat pabrėžia, kad rungimosi principas ir šalių lygiateisiškumo principas, kurie yra glaudžiai susiję, yra fundamentalūs „sąžiningo bylos nagrinėjimo“ sąvokos komponentai, kaip apibrėžta Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Jie reikalauja „sąžiningos pusiausvyros“ tarp šalių: kiekvienai šaliai turi būti suteikta tinkama galimybė pristatyti savo argumentus tokiomis sąlygomis, kurios nelemtų esminio nepalankumo prieš savo oponentą ar oponentus. Šie principai, apimantys visus susitariančiųjų valstybių proceso teisės aspektus, taip pat taikomi konkrečioje teismo dokumentų įteikimo šalims srityje, nors Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis negali būti aiškinama kaip nurodanti konkrečią dokumentų įteikimo formą (EŽTT 2016 m. gegužės 23 d. sprendimas byloje Avotinš prieš Latviją, peticijos Nr. 17502/07).

16.       Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į Baltarusijos Respublikos Gardino miesto Oktiabrsko rajono teismo 2020 m. lapkričio 17 d. rašte Nr. 24492 pateiktą informaciją, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartyje pateiktus išaiškinamus ir EŽTT praktiką, sprendžia, kad suinteresuotas asmuo V. L. nebuvo tinkamai informuotas apie civilinės bylos Nr. 2-1085/14 nagrinėjimą Baltarusijos Respublikos Gardino miesto Oktiabrsko rajono teisme. V. L. informavimas apie civilinę bylą Nr. 2-1085/14 tik per gyvenamųjų namų eksploatavimo tarnybą, nesant duomenų, kad ši tarnyba pranešė V. L. apie minėtą civilinę bylą, prilygintinas šaukimo įteikimui viešo paskelbimo būdu, o tai atitinka vieną iš Dvišalės sutarties 59 straipsnyje nustatytų sprendimo nepripažinimo pagrindų.

17.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas, nes Baltarusijos Respublikos Gardino miesto Oktiabrsko rajono teismo 2014 m. balandžio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1085/14, negalima pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Dvišalės sutarties 59 straipsnio 2 punkto pagrindu.

18.       Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiais Teismas, grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, 2020 m. spalio 7 d. nutartyje nurodė turėjęs 18,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir šių išlaidų paskirstymo klausimą paliko spręsti Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos apeliacinio teismo pažyma patvirtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas taip pat turėjo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro
5,47 Eur. Netenkinus pareiškėjos prašymo, nurodytų 23,69 Eur (18,22 Eur + 5,47 Eur) išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas ir pareiškėjos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio
1 punktu, 809–812 straipsniais,

n u t a r i a :

Netenkinti Baltarusijos Respublikos Gardino srities vykdomojo komiteto vyriausiosios finansų valdybos prašymo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino miesto Oktiabrskij rajono teismo 2014 m. balandžio 4 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1085/14, dėl 408 103 957 800 rublių nepagrįsto praturtėjimo išieškojimo iš V. L. valstybės naudai. 

Priteisti iš pareiškėjos Baltarusijos Respublikos Gardino srities vykdomojo komiteto vyriausioji finansų valdybos 23,69 Eur (dvidešimt tris eurus ir šešiasdešimt devynis euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo valstybei. Ši priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjas                                                                                    Artūras Driukas