Civilinė byla Nr. e2A-483-881/2020
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00033-2019-5
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.6.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Metalo gamybos inžinerija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-869-538/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Metalo gamybos inžinerija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kretingos autoremonto įmonė“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Metalo gamybos inžinerija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti ieškovės 2017 m. sausio 4 d., 2017 m. sausio 23 d., 2017 m. vasario 13 d., 2017 m. vasario 17 d., 2017 m. kovo 9 d., 2017 m. kovo 15 d., 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. balandžio 14 d. ir 2017 m. balandžio 18 d. atliktus mokėjimus atsakovei negaliojančiais (ab initio), taikyti restituciją – grąžinti šalis į pradinę padėtį, priteisiant ieškovei iš atsakovės 66 172,95 Eur, priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2019 m. rugpjūčio 16 d. teismo posėdžio metu ieškovė sumažino ieškinio reikalavimų sumą iki 61 096,03 Eur.
2. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 13 d. nutartimi UAB „Metalo gamybos inžinerija“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Šilkuva“. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi pripažino UAB „Metalo gamybos inžinerija“ bankrotą tyčiniu, konstatuodamas, kad įmonės vadovas R. B. neperdavė bankroto administratorei įmonės turto ir dokumentų. 2016 m. gruodžio 31 d. įmonės balansas rodo, kad 2016 metais įmonė jau buvo nemoki, nes įmonės turtas buvo 178 285 Eur vertės, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 138 335 Eur. Darbo ginčų komisijos sprendimai rodo, kad įmonės vadovas 2017 m. balandžio mėnesį sudarė su darbuotojais darbo sutartis, nors atlyginimų darbuotojams nuo 2017 m. gegužės mėnesio nemokėjo. Ieškovė BUAB „Metalo gamybos inžinerija“, atstovaujama bankroto administratorės, ginčija 2017 m. sausio 4 d., 2017 m. sausio 23 d., 2017 m. vasario 13 d., 2017 m. vasario 17 d., 2017 m. kovo 9 d., 2017 m. kovo 15 d., 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. balandžio 14 d. ir 2017 m. balandžio 18 d. mokėjimus, atliktus tarp ieškovės ir atsakovės. Pagal pateiktus kreditorių finansinius reikalavimus matyti, kad ieškovės įsiskolinimai buvo susidarę jau nuo 2016 m. liepos 4 d. Atliktų ginčijamų mokėjimų metu egzistavo galiojančios ir neginčijamos kreditorių reikalavimų teisės. Ieškovė ginčijamų mokėjimų metu buvo ekonomiškai nemoki ir neturinti pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, dėl to privalėjo vadovautis CK 6.9301 straipsnyje nustatytu atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumu. Atlikdama ginčijamus mokėjimus, ieškovė faktiškai būdama nemoki, be teisinio pagrindo suteikė pirmenybę atsakovei prieš kitus kreditorius, taip pažeisdama jų teises, tokie jos veiksmai pripažįstami pažeidžiančiais nemokaus subjekto kreditorių teisėtus interesus gauti savo reikalavimų patenkinimą vienodomis su kitais kreditoriais sąlygomis. Ginčijamais sandoriais, ieškovė, negalėdama vykdyti ankstesnių įsipareigojimų, suteikė pirmenybę kreditorei UAB „Kretingos autoremonto įmonė“. Nėra jokių duomenų, kad ieškovė privalėjo atlikti ginčijamus mokėjimus, o atsakovė turėjo suprasti bei žinoti, jog ieškovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, ji turi verslo santykių ir su kitais kotrahentais, t. y. turi sandorių ir iš jų kylančių prievolių, todėl turėjo pareigą pasidomėti, ar atlikdama ginčijamus mokėjimus, ieškovė neturėjo kitų prievolių, kurių įvykdymo terminai jau yra suėję ir ar atlikus ginčijamus mokėjimus, nebus pažeisti kitų ieškovės kreditorių interesai. Atlikti ginčijami mokėjimai turi būti pripažinti pažeidžiančiais CK 6.66 straipsnyje nustatytą draudimą suteikti tik vienam kreditoriui pirmenybės teisę ir pažeidžia visų ieškovės kreditorių teises, todėl yra pagrindas šalis grąžinti į pirminę padėtį, t. y. taikyti restituciją priteisiant iš atsakovės išmokėtą 61 096,03 Eur sumą ieškovės naudai. Iš viso Klaipėdos apygardos teismas nutartimis bankroto byloje yra patvirtinęs kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 137 854,07 Eur sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė šias aplinkybes: atsakovei nuosavybės teise priklauso gamybinės paskirties patalpų (statinių) kompleksas su juose esančiais įrengimais, adresu Tiekėjų g. 25, Kretingoje; 2016 m. gegužės 1 d. tarp atsakovės (nuomotojo) ir ieškovės (nuomininko) buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 16/01, kurios pagrindu ieškovė išsinuomojo atsakovei priklausančias 3 201,52 kv. m. ploto gamybines patalpas; 2016 m. gegužės 1 d. priėmimo–perdavimo aktu išsinuomotos gamybinės patalpos buvo perduotos ieškovei naudotis; 2016 m. gegužės 2 d. tarp atsakovės (nuomotojo) ir ieškovės (nuomininko) buvo sudaryta atsakovei priklausančių Įrenginių nuomos sutartis Nr. 16/05-01, kurios pagrindu ieškovė savo gamybinei veiklai vykdyti išsinuomojo gamybinėse patalpose esančius įrengimus; 2016 m. gegužės 2 d. priėmimo–perdavimo aktu išsinuomoti minėti įrengimai buvo perduoti naudotis ieškovei; atsakovė 2017 m. gegužės 10 d. pranešimu informavo ieškovę dėl 2016 m. gegužės 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 16/01 pasibaigimo nuo 2017 m. gegužės 1 d.; šalys 2017 m. birželio 12 d. pasirašė patalpų grąžinimo aktą; 2017 m. birželio 19 d. pasirašė 2016 m. gegužės 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 16/01 nutraukimo susitarimą, kuriuo ieškovė kaip nuomininkė įsipareigojo per 20 dienų padengti likusius nuomos ir komunalinių mokesčių mokėjimus atsakovei.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovė, atstovaujama bankroto administratorės, pareiškė ieškinį pagal 2016 m. gegužės 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 16/01 ir 2016 m. gegužės 2 d. Įrenginių nuomos sutartį Nr. 16/05-01 dėl ieškovės atsakovei sumokėtų nuomos ir komunalinių mokesčių grąžinimo ieškovei, nes jie buvo sumokėti ieškovei esant faktiškai nemokiai, todėl pažeidžia ieškovės ir jos kreditorių teises.
6. Teismas sprendė, kad ginčijami 2017 m. sausio 4 d., 2017 m. sausio 23 d., 2017 m. vasario 13 d., 2017 m. vasario 17 d., 2017 m. kovo 9 d., 2017 m. kovo 15 d., 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. balandžio 14 d. ir 2017 m. balandžio 18 d. mokėjimai vertinami kaip vienašalis atsiskaitymo sandoris, nes juos atlikusios šalies valia nukreipta užbaigti sutartį ir iš jų kylančius prievolinius teisinius santykius.
7. Teismas atmetė atsakovės prašymą taikyti ieškinio senatį. Nustatęs, kad bankroto byla UAB „Metalo konstrukcijos“ iškelta 2017 m. spalio 13 d., o įmonės direktorius neperdavė įmonės dokumentų bankroto administratorei per teismo nutartyje nustatytą terminą, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo abejoti bankroto administratorės teiginiais, jog apie ginčijamus mokėjimus su atsakovė sužinojo 2018 m. sausio 30 d.
8. Pagal sudarytas Negyvenamųjų patalpų ir Įrengimų nuomos sutartis, ieškovė kaip nuomininkė įsipareigojo mokėti atsakovei išsinuomotų patalpų ir įrenginių nuomos mokestį bei apmokėti sunaudotus komunalinius mokesčius (elektra, vanduo, šiukšlių išvežimas ir kt.). Nustatęs, kad buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis, ieškovė patalpose vykdė veiklą, o nesumokėjus nuomos mokesčio, atsakovė būtų galėjusi sutartį nutraukti ir ieškovė nebūtų galėjusi vykdyti veiklos, teismas darė išvadą, jog mokėjimai atsakovei buvo reikšmingi ir sudarantys pagrindą vykdyti veiklą, taigi konstatavom kad šiuos mokėjimus ieškovė privalėjo atlikti.
9. Teismas pažymėjo, kad nėra jokių įrodymų, jog atsakovė būtų nesąžininga ar kad būtų turėjusi duomenų apie ieškovės turtinę padėtį. Be to, ieškovė finansinę ataskaitą pateikė tik 2017 m. gegužės 4 d., o ginčijami mokėjimai buvo atlikti anksčiau (2017 m. sausio-balandžio mėn.), ieškovė nebuvo skolinga nei Valstybinei mokesčių inspekcijai, nei Valstybinio socialinio draudimo fondui, taigi atsakovei nebuvo žinomi duomenys apie ieškovės skolininkus.
10. Įvertinęs 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis (įmonės turtas sudarė 178 285 Eur, pradelsti įsipareigojimai – 54 589,59 Eur), teismas sprendė, kad įmonė turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Be to, ieškovės banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad buvo atsiskaitinėjama su daugeliu kitų kreditorių, todėl nėra pagrindo daryti išvadą dėl CK 6.9301 straipsnio pažeidimo, nes byloje neįrodyta, kad ieškovė ginčijamų mokėjimų sudarymo dieną neturėjo lėšų atsiskaityti pagal pradelstas sąskaitas. Be to, ieškovės atžvilgiu nebuvo taikytų areštų, draudimų, nebuvo iškeltų bylų dėl skolų, neįvykdytų vykdomųjų dokumentų, darbo užmokesčio skolų, skolų valstybės biudžetui.
11. Teismas pažymėjo, kad pati ieškovė atsakovei pagal pateiktą buhalterinę pažymą 2019 m. vasario 5 d. buvo skolinga 5 076,92 Eur. Taip pat ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu ne dėl atsiskaitymų su atsakove ar kitais kreditoriais, o dėl to, kad įmonės direktorius nesikreipė laiku dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.
12. Teismui atmetus reikalavimą pripažinti mokėjimus neteisėtais, teismas atmetė ir reikalavimą taikyti restituciją bei reikalavimą priteisti 6 procentų metines palūkanas, be to, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Ieškovė BUAB „Metalo gamybos inžinerija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 13 d. nutartimi, įvertinęs įmonės 2016 m. balansą, konstatavo, kad 2016 m. įmonė jau buvo nemoki, nes jos turtas sudarė 178 285 Eur sumą, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 138 335 Eur. Šie duomenys patvirtina, kad ieškovės turtinė padėtis ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo sunki ir įmonė faktiškai buvo nemoki. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus ir nesivadovavo 2017 m. spalio 13 d. nutartyje nustatytais prejudiciniais faktais, jog ieškovės nemokumas konstatuotas nuo 2016 m. gruodžio 31 d.
13.2. Įmonė ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai nebuvo įvykdyti. Pirmosios instancijos teismas nevertino duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovės finansinė padėtis iki bankroto bylos iškėlimo buvo sudėtinga ir ginčijamų mokėjimų metu ieškovė buvo skolinga kitiems kreditoriams.
13.3. Ieškovės atsiskaitymo su atsakove sandoriai buvo ginčijami dviem teisiniais pagrindais: actio Pauliana ir CK 1.80 straipsnio pagrindu – kaip sudaryti pažeidžiant imperatyvų CK 6.9301 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas nepaneigė, kad ieškovė kalendorinio eiliškumo tvarka turėjo penktosios eilės kreditorių, su kuriais privalėjo atsiskaityti anksčiau negu su atsakove. Aplinkybė, kad tuo pačiu laikotarpiu skolininkė savo pasirinkimu atsiskaitė dar su keliais kreditoriais, nepašalina padaryto pažeidimo, kadangi atsiskaitė ne su visais kreditoriais, su kuriais CK 6.9301 straipsnyje nustatyta tvarka privalėjo atsiskaityti.
13.4. Byloje nėra ginčo, kad 2016 m. gruodžio 31 d. ieškovė turėjo 138 335 Eur mokėtinų sumų. Ieškovei pateiktų apmokėti PVM sąskaitų faktūrų terminai faktiškai sudarė 30 dienų, taigi per 2017 metų sausio mėnesį ieškovė privalėjo apmokėti kreditoriams sąskaitų už 138 335 Eur, iš kurių pradelsti mokėjimai sudarė 54 589,59 Eur.
13.5. Pagal 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, ieškovės per vienerius metus gautinos sumos sudarė 45 568 Eur. Iš BUAB ,,Metalo gamybos inžinerija“ pateiktų buhalterinės apskaitos duomenų matyti, kad 2016 m. lapkričio 30 d. pradelsti įsipareigojimai sudarė iš viso 26 020,19 Eur: UAB ,,Tilta“ (8 469,95 Eur); A. P. transporto įmonei (544,50 Eur); UAB ,,Žemula“ (1 403,18 Eur); UAB ,,Metmatus“ (1 035,53 Eur); UAB ,,Serpantinas“ (11 044,44 Eur); UAB ,,KSDS“ (493,63 Eur); UAB ,,Blastrgoup“ (550,91 Eur); UAB ,,Vakarų centrinė laboratorija“ (2 409,23 Eur); UAB ,,Ringesta“ (68,82 Eur). Pagal 2016 m. lapkričio mėnesio i.SAF gaunamų dokumentų registro duomenis, pradelsti įsipareigojimai sudarė 14 232,51 Eur, o 2016 m. gruodžio mėnesį – 40 252,97 Eur.
13.6. Ieškovė turėjo kreditorių, kurių reikalavimo teisės atsirado anksčiau nei atsakovės, tačiau su atsakove buvo atsiskaityta pirmiau nei su kitais kreditoriais, turinčiais teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Argumentas, kad įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams, yra pagrįstas tik ta apimtimi, kuria kalbama apie sandorius, nepažeidžiančius įstatyme įtvirtinto reikalavimų tenkinimo eiliškumo. Atsiskaitymas su konkrečiu kreditoriumi, pažeidžiant įstatyme (CK 6.9301 straipsnyje) nustatytą atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, vertintinas kaip kitų kreditorių teisių pažeidimas (pirmenybės suteikimas konkrečiam kreditoriui, CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Taigi atsiskaitymas su atsakove, pažeidžiant įstatyme nustatytą atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, vertintinas kaip kitų kreditorių teisių pažeidimas.
13.7. Be to, ieškovė neturėjo pakankamai lėšų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, kurių mokėjimų terminai buvo suėję iki ginčijamų mokėjimų atsakovei atlikimo.
13.8. Byloje neįrodyta, kad atsakovė domėjosi ieškovės patikimumu, prašė informacijos apie jos turtinę padėtį ar turimus įsipareigojimus.
13.9. Įmonės nemokumo situacijoje skolininkas privalo vykdyti įstatymų reikalavimus (dėl skolų padengimo eiliškumo, atsiskaitymo tvarkos ir kt.), o atsiskaitant su vienu kreditoriumi turi paisyti kitų kreditorių teisių ir interesų, kad jie nebūtų pažeidžiami. Įstatymo nuostatų nesilaikymas yra nesuderinamas su protingo asmens elgesio standartu. Pranašumo vienam kreditoriui teikimas yra draudžiamas pagal baudžiamuosius įstatymus, taip pat vertinamas kaip kreditoriaus teisių pažeidimas, esant susiklosčiusioms svarbioms faktinėms aplinkybėms skolininkas turi vadovautis įstatymais ir pagal juos spręsti dėl būtinumo sudaryti sutartį.
13.10. Pirmosios instancijos teismo išvados ir argumentai neatitinka sandorio sudarymo būtinumo nuostatų pagal actio Pauliana, nes buvo pažeistos kitų skolininko kreditorių teisės. Teismas tinkamai neištyrė ir nenustatė visų reikšmingų bylos aplinkybių, neatskleidė bylos esmės.
14. Atsakovė UAB „Kretingos autoremonto įmonė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Apeliantė nepagrįstai ginčija jos kaip nuomininkės pagal nuomos sutartis atliktus nuomos ir komunalinių mokesčių mokėjimus, sumokėtus vykdant galiojusias ir neginčijamas nuomos sutartis, kai šie ginčijami mokėjimai neturi jokio priežastinio ryšio su vėlesniu apeliantės bankrotu. Apeliantė siekia įteisinti neatlygintinę nuomą dėl to, kad galutiniame veiklos rezultate praėjus pusmečiui nuo nuomos pabaigos ji bankrutavo. Apeliantė nesąžiningai be teisinio pagrindo siekia perkelti atsakovei (nuomotojai) neigiamas bankroto padarinius ir nepagrįstai pasipelnyti.
14.2. Skundo argumentai apie apeliantės faktinį nemokumą neturi teisinės įtakos ginčijamų mokėjimų teisėtumui. Nuomininkė (apeliantė) privalėjo vykdyti nuomos sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, mokėti nuomos sutartyse sutartus nuomos ir komunalinius mokesčius už faktinį savo komercinėje veikloje naudojamą atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą, ir nuo šios pareigos ji nebuvo atleista. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčijamų mokėjimų atlikimo metu nebuvo apeliantės turto / lėšų areštų, draudimų, iškeltų bylų dėl skolų, neįvykdytų vykdomųjų dokumentų, darbo užmokesčio skolų, skolų valstybės biudžetui, t. y. įmonė buvo moki.
14.3. Teisės normos nenumato, kad nuomotojas privalo grąžinti nuomininkui šio sumokėtus nuomos ir komunalinius mokesčius už faktiškai nuomotą turtą vien dėl to, kad vėliau praėjus pusei metų po nuomos santykių pabaigos, nuomininkui buvo iškelta bankroto byla, o pats nuomininkas liko skolingas nuomotojui. Taip pat teisės normos nenumato, kad nuomotojas privalo nepriimti nuomos ir komunalinių mokesčių mokėjimų iš nuomininko dėl to, kad nuomininkas galimai turi kitų kreditorių. Aplinkybė, kad sutarties šalis turi kitų kreditorių, teisės normų nenumatyta kaip šalies atleidimo nuo sutarties vykdymo ar sutartinės atsakomybės sąlyga. Kaip nuomininkas vykdo įsipareigojimus savo kreditoriams, yra nuomininko, kuris šiuo atveju yra verslo subjektas, atsakomybės klausimas.
14.4. Juridiniai asmenys savo veikloje įprastai turi tiek kreditorinių, tiek debitorinių įsipareigojimų, tačiau jokios teisės normos neperkelia ir negali perkelti atsakomybės nuomotojui atsakyti už sutartinio kontrahento – nuomininko – verslo ir finansų valdymo sprendimus.
14.5. Apeliantės skundo argumentai prieštarauja nuomos sutarties kaip atlygintinės sutarties prasmei. Aplinkybė, kad nuomininkas po nuomos sutartinių santykių pabaigos bankrutavo, nesuteikia teisės ir pagrindo nuomininkui reikalauti jo buvusį sutartinį kontrahentą grąžinti jam nuomininko sumokėtą nuomos mokestį ir komunalinių patarnavimų dengimo mokesčius, kai nuomininkas vykdė ūkinę – komercinę veiklą. Ieškinio tenkinimas reikštų, kad komercinė nuoma įmonei iki bankroto bylos jai iškėlimo tampa neatlygintine panauda, o nuomotojas dar ir privalo grąžinti bankrutavusiam nuomininkui jo sumokėtus nuomos ir komunalinius mokesčius, nors nuomininkas ir liko skolingas nuomotojui. Tokio ieškinio tenkinimas reikštų civilinei apyvartai prieštaraujančios situacijos nepagrįstą įteisinimą, ydingą praktiką, nepagrįstos rizikos asmenims atsakyti už sutartinių kontrahentų mokumo problemas perkėlimą.
14.6. Apeliantė, nepaisydama fakto, kad ji liko skolinga atsakovei 5 076,92 Eur nuomos / komunalinių mokesčių, ir atsakovė su 5 076,92 Eur finansiniu reikalavimu yra įtraukta į apeliantės kreditorių sąrašą, nepagrįstai reikalauja atsakovę, kuriai yra skolinga pagal nuomos sutartis, grąžinti jai sumokėtas nuomos ir komunalinių mokesčių įmokas, atliktas iki 2017 m. balandžio 18 d., t. y. sumokėtas likus pusei metų iki bankroto bylos iškėlimo.
14.7. Apeliantė iš atsakovės išsinuomojo tikslinės paskirties turtą, t. y. gamybines patalpas ir jose esančią gamybinę techniką, pritaikytą metalo gaminių gamybai ir su tuo susijusiai veiklai, kuria vertėsi apeliantė. Nuomotis turtą buvo apeliantės komercinis sprendimas. Nuomos sutartys atitiko apeliantės veiklos tikslus, buvo reikalingos ūkinės veiklos vykdymui ir vystymui. Be to, nuomos sutartys sudarytos neilgai trukus po ieškovės įsteigimo. Nuomos sutarčių sudarymo ir jų galiojimo metu apeliantė vykdė ūkinę–komercinę veiklą, buvo moki, gamybinę veiklą vykdė išsinuomotose patalpose, naudodama išsinuomotą įrangą. Apeliantės 2016 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolio) ataskaitos duomenys patvirtina, kad ji per 2016 m. kovo 2 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. veiklos laikotarpį gavo 808 340 Eur pajamų ir uždirbo 34 203 Eur grynojo pelno. Kiti apeliantės kreditoriai (pvz., UAB „Tilta“) yra patvirtinę, kad gautus užsakymus metalo gaminiams pagaminti apeliantė vykdė išsinuomotose patalpose. Taigi, apeliantė vykdė savo komercinę veiklą ir iš to gavo pelno.
14.8. Apeliantės bankrotas pripažintas tyčiniu dėl aplaidžių jos direktoriaus veiksmų, turto neišsaugojimo, aplaidaus apskaitos vedimo, prieš bankrotą sudarytų įmonės turto perleidimo sandorių, nuo 2017 m. gegužės mėn. neatsiskaitymo su darbuotojais. Taigi nėra priežastinio ryšio tarp ginčijamų sutartinių mokėjimų ir bankroto bylos iškėlimo.
14.9. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad Klaipėdos apygardos teismas, pripažindamas ieškovės bankrotą tyčiniu, nutartyje nurodė, kad 2016 m. gruodžio 31 d. įmonės balansas patvirtino įmonės nemokumą, tačiau atsakovė tyčinio bankroto byloje nedalyvavo, todėl ši nutartis atsakovės atžvilgiu prejudicijos neturi.
14.10. Ieškovės metinė finansinė atskaitomybė už pirmąjį jos veiklos 2016 metų po įsteigimo ataskaitinį laikotarpį Juridinių asmenų registrui buvo pateikta tik 2017 m. gegužės 4 d., t. y. po ginčijamų mokėjimų atlikimo ir po nuomos sutarčių pabaigos, todėl ieškovės balanso ir pelno (nuostolių) atskaitos duomenys negali būti atbuline data priešpastatomi prieš atsakovę, nes objektyviai nebuvo ir negalėjo būti žinomi atsakovei.
14.11. Apeliantė nuomos / komunalinių mokesčių mokėjimus ginčija kaip atskirus sandorius, sudarytus neva jai esant nemokiai ir tuo suteikus pirmenybės teisę atsakovei kitų kreditorių atžvilgiu. Šie argumentai yra nepagrįsti, nes ginčijami mokėjimai nėra atskiri vienašaliai sandoriai, kuriuos galima ginčyti sandorių negaliojimo pagrindais, nes nagrinėjamu atveju ginčijami mokėjimai yra ne savarankiški sandoriai CK 1.63 straipsnio prasme, o tuo metu galiojusių ir neginčijamų nuomos sutarčių vykdymas. Taip pat nuomos sutartys sudarytos apeliantei esant mokiai neužilgo po jos įsteigimo, nesant kitų kreditorių ar skolų jiems. Nuomos sutarčių sudarymo metu nebuvo žinoma pradelstų ieškovės mokėjimų kitiems kreditoriams, o jei net tokių būtų buvę, tai jų buvimas neatleidžia nuomininko nuo pareigos vykdyti sutartis.
14.12. Apeliantės galimos skolos kitiems kreditoriams yra susidariusios pagal sandorius ir mokėjimo dokumentus po nuomos sutarčių sudarymo ir po faktinės atsakovės turto nuomos pradžios.
14.13. Ieškovės naudojimasis atsakovei priklausančiu turtu, t. y. specializuotomis daugiau nei trijų tūkstančių kvadratų ploto gamybos patalpomis su jose esančia įranga, pritaikyta metalo konstrukcijų ir metalo gaminių gamybai, suteikė galimybę jai vykdyti komercinius užsakymus, gaminti užsakovų užsakytas metalo konstrukcijas, kitus metalo gaminius ir gauti pajamas bei uždirbti pirmaisiais po įsteigimo 2016 metais net 34 203 Eur grynojo pelno. Taigi ginčijami mokėjimai ne tik nepažeidė kreditorių teisių, bet ir buvo iš esmės naudingi bei sudarė sąlygas ieškovei vykdyti, plėtoti savo komercinę veiklą ir gauti pelną.
14.14. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ginčijami mokėjimai pažeidė CK 6.9301 straipsnio reikalavimus dėl mokėjimų eiliškumo. Visi ginčijami mokėjimai yra atlikti už faktinę turto nuomą pagal sudarytas nuomos sutartis, todėl jie nepažeidė ir negalėjo pažeisti vėliau atsiradusių ieškovės kreditorių teisių ar mokėjimų jiems eiliškumo.
14.15. Apeliaciniame skunde teikiami argumentai kaip buvo atsiskaitinėjama su kitais kreditoriais taip pat patvirtina faktą, kad apeliantė ginčijamų mokėjimų atlikimo metu turėjo pakankamai turto atsiskaityti su visais kreditoriais ir faktiškai vykdė atsiskaitymus su kitais asmenimis.
14.16. Tuo atveju, jei būtų nustatytas mokėjimų eiliškumo pažeidimas, tai ieškovės bankroto administratorius turėtų spręsti ieškovės valdymo organų narių atsakomybės klausimą, o ne reikšti ieškinį buvusiam nuomotojui, t. y. ieškovės kreditoriui, dėl pagal nuomos sutartis gautų nuomos ir komunalinių mokesčių padengimo įmokų grąžinimo, tuo reikalaudamas įteisinti neatlyginę atsakovės turto panaudą, nors šalys buvo sudariusios atlygintines nuomos sutartis.
14.17. Be to, sprendžiant klausimą dėl CK 1.80 straipsnio pasekmių taikymo, ieškovė, prašydama priteisti atgal sumokėtus ginčijamus mokėjimus už nuomą ir komunalinius mokesčius, iš esmės prašo taikyti vienašalę restitucija, kuri nagrinėjamu atveju negalima.
14.18. Apeliantė skunde nepagrindžia, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais ji remiasi, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, o tai yra CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimas. Taip pat byloje neįrodytas atsakovės nesąžiningumas ar sandorio neprivalomumas kaip būtinosios actio Pauliana tenkinimo sąlygos.
14.19. Apeliantė nepateikė konkrečių faktų ir įrodymų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą. Atsakovė buvo sąžininga ir neturėjo objektyvaus pagrindo vertinti ieškovę kaip nemokią ir nepriimti iš jos pagal sutartis mokamo nuomos / komunalinių mokesčių.
14.20. Taip pat negali būti pripažįstama, kad egzistuoja kita actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlyga – kreditoriaus reikalavimo teisės skolininko atžvilgiu turėjimas, t. y. apeliantė nėra atsakovės kreditorė ir neturi galiojančios ir neginčijamos kreditoriaus reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu, o yra atvirkščiai – atsakovė yra apeliantės bankroto byloje patvirtinta kreditorė su 5 076,92 Eur dydžio reikalavimu. Aplinkybės, kad po nuomos sutarčių sudarymo ieškovė sudarinėjo kitas komercines sutartis su kitais asmenimis ir su jais vėliau nepilnai atsiskaitė, yra ieškovės (jos valdymo organų) atsakomybės klausimas. Taigi, ieškovė neturi galiojančios ir neabejotinos reikalavimo teisės į atsakovę, o ieškovė neįrodė visų būtinųjų sąlygų actio Pauliana tenkinti.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės BUAB „Metalo gamybos inžinerija“ ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
17. Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorius nuo nesąžiningų skolininkų, vengiančių vykdyti jų atžvilgiu turimas prievoles; CK 6.66, 6.67 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia kreditoriui teisę nuginčyti jo teises pažeidžiančius skolininko sandorius ir apginti savo teisėtą interesą gauti prievolės įvykdymą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditoriaus teises pažeidžiančiais laikomi sandoriai, jeigu dėl jų skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
18. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).
19. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, konstatavo, kad ieškovė neįrodė visų sąlygų, reikalingų actio Pauliano tenkinti. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio bei neįrodė atsakovės nesąžiningumo. Taip pat teismas atmetė ieškinyje nurodytus argumentus, kad ginčijami mokėjimai turi būti pripažinti negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, nes buvo pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas (CK 6.9301 straipsnis).
20. Apeliaciniu skundu nesutinkama su skundžiamo sprendimo išvadomis, iš esmės nurodant, kad BUAB „Metalo gamybos inžinerija“ nemokumas buvo konstatuotas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartimi, įvertinus įmonės 2016 m. balansą. Taip pat teigia, kad įmonė ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo ir daugiau kreditorių, kurių reikalavimai nebuvo įvykdyti ir šių kreditorių reikalavimo teisės atsirado anksčiau nei atsakovės, tačiau su atsakove buvo atsiskaityta pirmiau nei su kitais kreditoriais, turinčiais teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Atsiskaitymas su atsakove, pažeidžiant įstatyme nustatytą atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką (CK 6.9301 straipsnis), pasak apeliantės, turi būti vertinamas kaip kitų kreditorių teisių pažeidimas, o byloje nebuvo įrodyta, kad atsakovė buvo sąžininga, t. y. domėjosi ieškovės patikimumu, prašė informacijos apie jos turtinę padėtį ar turimus įsipareigojimus.
21. Kaip jau buvo minėta, sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Ši sąlyga paprastai visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę sąlygų. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).
22. Proporcingumo principą bei verslo subjektų interesų derinimo poreikį atspindi kasacinio teismo praktikos išaiškinimas, pagal kurį pripažįstama, kad privalėjimą sudaryti ginčijamą sandorį gali suponuoti ir sandorio sudarymo metu buvusi verslo situacija, faktinės sandorio aplinkybės. Actio Pauliana nesudaro teisinių prielaidų ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas, ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).
23. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2016 m. kovo 2 d. ieškovė BUAB „Metalo gamybos inžinerija“ buvo įregistruota Juridinių asmenų registre; įmonės veikla buvo kitų, niekur kitur nepriskirtų, metalo gaminių gamyba; 2016 m. gegužės 1 d. tarp atsakovės (nuomotojo) ir ieškovės (nuomininko) buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 16/01, kurios pagrindu ieškovė išsinuomojo atsakovei priklausančias 3 201,52 kv. m. ploto gamybines patalpas; 2016 m. gegužės 1 d. priėmimo–perdavimo aktu išsinuomotos gamybinės patalpos buvo perduotos ieškovei naudotis; 2016 m. gegužės 2 d. tarp atsakovės (nuomotojo) ir ieškovės (nuomininko) buvo sudaryta atsakovei priklausančių Įrenginių nuomos sutartis Nr. 16/05-01, kurios pagrindu ieškovė savo gamybinei veiklai vykdyti išsinuomojo gamybinėse patalpose esančius įrengimus; 2016 m. gegužės 2 d. priėmimo–perdavimo aktu išsinuomoti minėti įrengimai buvo perduoti naudotis ieškovei; atsakovė 2017 m. gegužės 10 d. pranešimu informavo ieškovę dėl 2016 m. gegužės 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 16/01 pasibaigimo nuo 2017 m. gegužės 1 d.; šalys 2017 m. birželio 12 d. pasirašė patalpų grąžinimo aktą; 2017 m. birželio 19 d. pasirašė 2016 m. gegužės 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 16/01 nutraukimo susitarimą.
24. Įvertinęs kasacinio teismo praktiką bei nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šios nutarties 23 punkte paminėti sandoriai, kurių pagrindu buvo atlikti ginčijami mokėjimai, nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą ieškovės verslo praktiką. Ieškovė po įsteigimo (2016 m. kovo 2 d.) sudarė Negyvenamųjų patalpų ir Įrenginių nuomos sutartis, kurios atitiko jos veiklos tikslus ir verslo profilį. Taigi akivaizdu, kad sudaryti sandoriai, kurių pagrindu buvo atliekami ginčijami mokėjimai, buvo ne tik naudingi, bet ir būtini įmonės ūkinės–komercinės veiklos vykdymui, nes priešingu atveju, įmonė apskritai nebūtų galėjusi vykdyti savo tiesioginės veiklos, gauti pajamų, mokėti mokesčių valstybės biudžetui, atsiskaityti su kreditoriais ir t. t. Taigi pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieškovė privalėjo atlikti ginčijamus mokėjimus, kadangi jie buvo reikšmingi ir sudarantys prielaidas ūkinės–komercinės veiklos vykdymui. Būtent siekdama vykdyti tiesioginę veiklą ieškovė ir sudarė Negyvenamųjų patalpų ir Įrengimų nuomos sutartis, kuriomis įsipareigojo mokėti atsakovei išsinuomotų patalpų ir įrenginių nuomos mokestį bei apmokėti už komunalinius mokesčius.
25. Kita vertus, nėra ir pagrindo konstatuoti, kad ginčijami mokėjimai pažeidė kitų ieškovės kreditorių teises, teisėtus interesus ar mokėjimų jiems eiliškumą. Byloje nustatytos aplinkybės ir esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovei atliekant ginčijamus mokėjimus buvo atliekami mokėjimai ir kitiems kreditoriams, kurių reikalavimo teisių terminai jau buvo suėję (pvz., UAB ,,Tilta“, UAB ,,Amekus“, A. P. transporto įmonė, UAB ,,Metmatus“, UAB ,,Serpantinas“, UAB ,,Vakarų centrinė laboratorija“, UAB ,,Waldis“, VMI ir VSDFV, UAB ,,Teknos“, UAB ,,Stelga“, UAB ,,Limega“, UAB ,,Lytagra“ ir kt.), be to, ieškovė atliekamų mokėjimų metu neturėjo įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondui, ieškovės atžvilgiu nebuvo taikyta areštų, draudimų, nebuvo iškeltų bylų dėl skolų priteisimo, nebuvo pradėta priverstinio vykdymo procedūrų, kas leidžia daryti išvadą, jog ieškovė turėjo pakankamai turto atsiskaityti su visais kreditoriais, taigi nepažeidė CK 6.9301 straipsnyje nustatytos atsiskaitymo eilės ir (ar) tvarkos, suteikdama pirmenybę konkrečiam kreditoriui (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikomos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, taip pat kad sandorį sudariusių šalių sąžiningumo klausimas yra saistomas kitų actio Pauliana sąlygų. Actio Pauliana instituto taikymui taip pat turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinas sandoris, o kai neatlygintinas – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).
27. Civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo principas (CK 1.5 straipsnis), kuris be kita ko, reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip, tačiau sąžiningumas gali būti nuginčytas, nes tai nuginčijamoji prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007).
28. Kaip jau minėta, Actio Pauliana taikymo prasme ginčijamų sandorių šalys laikomos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).
29. Apeliantės teigimu, atsakovė yra nesąžininga, nes neįrodė, kad domėjosi ieškovės patikimumu, prašė informacijos apie jos turtinę padėtį ar turimus įsipareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais skundo teiginiais, nes jie yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais, nors tokią pareigą pagal įrodinėjimo taisykles turėjo ieškovė (CPK 178 straipsnis). Be to, bylos duomenimis teisingai nustatyta, kad ieškovė buvo įsteigta 2016 m. kovo 2 d., o finansinės atskaitomybės dokumentai už praėjusius finansinius metus buvo pateikti 2017 m. gegužės 4 d., t. y. jau po to, kai buvo atlikti ginčijami mokėjimai, taigi atsakovė apie turtinę ieškovės padėtį ginčijamų sandorių atlikimo metu neturėjo galimybės sužinoti iš viešųjų registrų. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įmonei veikiant nepilnus metus nebuvo prielaidų preziumuoti jos sunkią finansinę padėtį, nes pagal viešai prieinamus duomenis įmonė neturėjo skolų valstybės biudžetui, jos atžvilgiu nebuvo inicijuota teisminių ginčų ar pradėta priverstinio vykdymo procedūrų.
30. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019 suformavo teisės aiškinimo taisyklę: CK 6.9301 straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.9301 straipsnio pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo suformuotą teisės aiškinimo taisyklę, plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kad ieškovės atlikti atsiskaitymai su atsakove (ginčijami mokėjimai), pažeidė įstatyme nustatytą atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką (CK 6.9301 straipsnis).
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, prieina išvados, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ar nepagrįstą sprendimą. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertinus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliantės teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, o taip pat ginčui aktualių materialiosios teisės normų.
32. Pagal EŽTT praktikoje suformuluotus principus pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą; vis dėlto teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar proceso) argumentų aspektus (Ruiz Torija v. Spain, No. 18390/91, 9 December 1994). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).
34. Atsakovė UAB „Kretingos autoremonto įmonė“ prašo priteisti iš ieškovės 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teismui pateikti dokumentai (PVM sąskaita faktūra, banko mokėjimo nurodymas) įrodo, kad atsakovė patyrė 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šios atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytų tokių paslaugų maksimalių dydžių, todėl priteisiamos iš ieškovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos autoremonto įmonė“ naudai iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Metalo gamybos inžinerija“ 1 452 Eur (tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Romualda Janovičienė
Vilija Mikuckienė
Vytautas Zelianka