Administracinė byla Nr. I-898-402/2010
Teisminio proceso Nr.3-62-3-00493-2010-3.
Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74.
(S)

KAUNO
APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D
I M A S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugsėjo 16 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo
teisėja Natalja Zelionkienė,
sekretoriaujant Daivai Čižinauskienei,
rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V.
T. prašymą atsakovui Pravieniškių 2-iesiems pataisos namams – atvirajai
kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie LR
teisingumo ministerijos dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo, ir
n u s t a t
ė :
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo neišmokėtą
darbo užmokesčio dalį nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31, viso sumoje 3755,12 Lt
(b.l. 12-13).
Pareiškėjas prašyme nurodė, kad yra valstybės tarnautojas, dirba
Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje Apsaugos ir
priežiūros skyriaus vyresniuoju prižiūrėtoju. Atsakovas nepagrįstai nesumokėjo
jam priklausančių priedų ir priemokų nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 ir dėl to
susidarė 3755,12 Lt neišmokėto darbo užmokesčio skirtumas, kurį prašo
priteisti. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11
nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI
skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio
reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus
tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties
metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai
jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23
straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus turi
teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą bei konstituciniam teisinės valstybės
principui. Konstituciniam Teismui konstatavus valstybės tarnybos įstatymo
neatitikimą Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo
atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimą.
Atsakovas - Pravieniškių 2-ieji
pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepimu į prašymą prašė pareiškėjo
prašymą atmesti kaip nepagrįstą (b.l.19-22). Atsakovas apskaičiuodamas ir
mokėdamas darbo užmokestį pareiškėjui veikė teisėtai, t.y. taip kaip privalėjo
veikti pagal įstatymus. Apskaičiuojant priedų ir priemokų dydžius buvo vadovaujamasi
galiojančiais teisės aktais. Kadangi nebuvo pažeista nė vieno teisės akto,
atsakovo veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų ir kaltės. Atsakovas prašė įtraukti
atsakovu byloje Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos
Vyriausybės, bei atidėti teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams dėl
Lietuvos valstybės sunkios finansinės padėties.
Pareiškėjas,
atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovai posėdyje
nedalyvavo, gauti prašymai bylą nagrinėti šalims nedalyvaujant.
Apie posėdį pranešta tinkamai,
byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 1,3 d.).
Prašymas tenkintinas.
Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas (b.l. 26) ir teismo
prašo priteisti iš atsakovo negautą darbo užmokestį už nepagrįstai apribotą
priedų ir priemokų mokėjimą. Reikalavimas kyla iš valstybės tarnybos teisinių
santykių. Atsakovo parengtoje pažymoje
nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 pareiškėjui buvo neišmokėta 3755,12 Lt priemokų ir priedų dalis, viršijanti 70 procentų pareiginės algos
(b.l. 24-25).
Valstybės tarnautojams atitinkamo dydžio
darbo užmokestis buvo nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23
redakcija ir 2007-06-07 redakcija) VI skyriuje. Iki 2005-12-21 galiojusios Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos
įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams
valstybės tarnautojams šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso
nereglamentavo statutai, išskyrus šio įstatymo nustatytą darbo apmokėjimo
tvarką. Nuo 2006-06-07 galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4
straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams be išlygų
taikomos šio Įstatymo VI skyriaus, reglamentuojančio darbo užmokestį,
nuostatos. Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedų ir priemokų
suma valstybės tarnautojui negali viršyti 70 procentų pareiginės algos.
Pareiškėjui darbo užmokestis buvo
skaičiuojamas ir mokamas, vadovaujantis nurodytu teisiniu
reglamentavimu.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis
Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės
tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija ir
2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima
teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems
poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis
viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma
viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23
straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatytą
ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...>
turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą bei konstituciniam
teisinės valstybės principui. Konstituciniam Teismui konstatavus valstybės tarnybos įstatymo neatitikimą
Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų
pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimą pareiškėjui. Konstitucinis Teismas,
analizuodamas valstybės pareigą mokėti įstatymų nustatytą darbo užmokestį
valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad „asmeniui, kuris atliko pavestą darbą,
pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas
pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis
darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu
laiku. Ši asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos 23
straipsnio nuostatas (Konstitucinio
Teismo 2001-07-12, 2004-12-13, 2007-03-20 nutarimai).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos
107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas
(ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento
aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai
oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas
(ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos
Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi
būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti
prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo
įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio
„sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo
72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo
yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos
teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios
minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Būtent iki to momento, kada teisė
pareikšti prašymą teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad
valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra
laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio
4 dalies prasme. Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio vienodą administracinių teismų
praktiką taikant įstatymus, išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyse
administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 K. Jefremova
v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, administracinėje byloje Nr. A1-638/2005
Linas Šarkis v. Kauno rajono policijos
komisariatas, išplėstinės teisėjų kolegijos išnagrinėtoje administracinėje
byloje A662-1735/2010 J.K. v
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas išdėstytos
nuostatos, jog ginčuose dėl darbo užmokesčio
nepriemokų priteisimo ginčo šalių teisiniai santykiai nėra pasibaigę, taikomos ir nagrinėjamoje byloje.
Nagrinėjamoje byloje atsakovo atsisakymas mokėti
pareiškėjui nesumokėtą darbo užmokestį
negali būti pripažintas teisėtu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį
ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra
įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas
funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose
numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinėjamoje byloje yra
Pravieniškių 2-ieji pataisos namai– atviroji kolonija, o ne valstybė plačiąja
prasme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą
administracinių teismų praktiką, būtent tokią poziciją dėl atsakovo tinkamumo
ginčo teisiniame santykyje išdėstė 2005-12-21 nutartyje išplėstinės teisėjų kolegijos išnagrinėtoje
administracinėje byloje A1-638/2005, išplėstinės teisėjų kolegijos
išnagrinėtoje administracinėje byloje A662-1735/2010 J.K. v Vilniaus apskrities vyriausiasis
policijos komisariatas. Pareiškėjas atliko savo kaip valstybės tarnautojo
pareigas, tačiau jam nebuvo sumokėtas pagal įstatymą priklausantis darbo
užmokestis. Konstatuotina, kad pareiškėjui priklausančios darbo užmokesčio
dalies nesumokėjimas negali būti laikomas „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio
Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiškėjas yra
išsaugojęs galimybę ginti šiuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine
tvarka. Nagrinėjant šią administracinę bylą po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priėmimo iš Lietuvos
Respublikos taikytinų teisės aktų sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos
valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsnių
pakeitimo ir papildymo įstatymu yra pašalinta Lietuvos Respublikos
valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieštaraujanti
Konstitucijai. Sprendimas dėl pareiškėjo
prašymo turi būti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną
galiojančiomis teisės normomis. Teisinis
pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto
darbo užmokesčio nemokėjimą pareiškėjui yra išnykęs.
Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu
konstatuojama, jog pareiškėjo prašymas dėl priteisimo negauto darbo užmokesčio 3755,12 Lt sumai pagrįstas
Pravieniškių 2-jų pataisos namų-atvirosios kolonijos atžvilgiu, todėl
tenkintinas, nes toks priteisimas neprieštarauja DK 298 str. nuostatai, kad
valstybės tarnautojui priklausantis darbo užmokestis ir kitos su darbo
santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, o
toks apribojimas nustatomas trejais kalendoriniais metais yra imperatyvus. Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, būtent tokią
poziciją dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų
priteisimo išdėstė 2010-02-20
nutartyje administracinėje byloje A 756 - 1571/2010.
Teismas tenkina atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo
atidėjimo (ABTĮ 57 str.).
Darydamas šią išvadą teismas atsižvelgia į tai, kad
yra ypatingai svarbu, jog teismų praktika iš esmės analogiškose bylose būtų
formuojama vieninga linkme (priešingu atveju kiltų pavojus pažeisti
konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą). Teismas
pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 03 09 nutartimi, priimtoje
civilinėje byloje Nr. 2A-202/2009 dėl nesumokėto atlyginimo teisėjams
priteisimo, visuotinai žinomos aplinkybės apie sunkią atsakovo – Lietuvos
valstybės – turtinę padėtį pagrindu nusprendė atidėti sprendimo įvykdymą
vienerių metų laikotarpiui. Teismas pripažįsta, kad toks sprendimo vykdymo
atidėjimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualūs nagrinėjamai administracinei
bylai (ABTĮ 58 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Todėl, vadovaudamasis ABTĮ
4 str. 5 d. ir Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d. (pagal šias procesines
teisės normas teismas turi teisę dalyvaujančiųjų byloje asmenų prašymu ar savo
iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes,
sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti), teismas konstatuoja, kad sprendimo
vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui.
Vadovaudamasis LR Administracinių bylų
teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 2 p., Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d., teismas
n u s p r e n d ž i a :
Prašymą tenkinti.
Priteisti V. T. iš
Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos neišmokėtą 3755,12 Lt darbo užmokesčio
dalį.
Sprendimo vykdymą atidėti vienerių metų
laikotarpiui.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo
dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per
Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėja
Natalja
Zelionkienė