Civilinė byla Nr. e2A-476-855/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21973-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.5.1.2.3.; 2.6.2.1. 3.3.1.20.; 3.2.4.11.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Arlitanus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Arlitanus“, trečiasis asmuo - AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl netesybų priteisimo,
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Arlitanus“ 3 620,00 Eur netesybų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Savo reikalavimus grindė tuo, kad 2016 m. rugsėjo 23 d. sutartimi atsakovė jam pardavė 0,1519 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini) Sutartimi atsakovė taip pat įsipareigojo savo lėšomis iki 2016 m. gruodžio 31 d. atlikti sutarties 3.2.3 papunktyje nurodytus darbus. Sutarties 3.2.3.2 papunktyje nurodytą įsipareigojimą atsakovė įvykdė tik 2017 m. liepos 25 d.. Tuo tarpu sutarties 3.2.3.1 ir 3.2.3.3 papunkčiuose išvardinti įsipareigojimai nėra įvykdyti iki šiol, dėl ko su šeima negali visavertiškai naudotis įsigytu gyvenamuoju namu, t. y. dėl nepakankamos elektros galios negali naudoti name suprojektuotos ir įrengtos geoterminio šildymo sistemos, todėl teko įsigyti ir įsirengti kieto kuro krosnelę namui šildyti. 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-32930-545/2017 priteisė iš atsakovės ieškovo naudai delspinigius už pirmąjį 2017 m. pusmetį, t. y. už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. imtinai. 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4942-868/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo iki 2018 m. birželio 23 d. imtinai sumokėti ieškovui 3 812,00 Eur kaip netesybas už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. imtinai ir atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pasirašęs taikos sutartį vylėsi, kad atsakovė pagaliau įvykdys savo prisiimtus įsipareigojimus, todėl delsė su ieškinio pateikimu dėl netesybų už trečiąjį sutarties nevykdymo pusmetį priteisimo. Kadangi atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, t. y. per nustatytą terminą neatliko sutarties 3.2.3 papunktyje išvardintų darbų, atsakovė privalo ne tik realiai įvykdyti prievolę (atlikti sutarties 3.2.3.1 ir 3.2.3.3 papunkčiuose išvardintus darbus), bet ir sumokėti netesybas, šiuo atveju delspinigius, kurie lygūs 10,00 Eur už kiekvieną praleistą dieną, skaičiuojant už kiekvienos pareigos neįvykdymą atskirai (sutarties 6.6. punktas). Tai sudaro po 2 x 10,00 Eur už 181 dieną (už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 17 d. iki 2018 m. liepos 16 d. imtinai) pagal sutarties 3.2.3.1 ir 3.2.3.3 papunkčius, iš viso – 3 620,00 Eur. Atsakovė yra verslininkė, užsiimanti statybų veikla, todėl ji turi numatyti, per kokį laikotarpį gali įvykdyti savo įsipareigojimus, kurie betarpiškai susiję su jos vykdoma veikla. Dėl tęstinio įsipareigojimų pažeidimo pobūdžio laikytina, kad atsakovė, nevykdydama savo įsipareigojimų, kiekvieną dieną daro naują pažeidimą.
2. Atsakovė UAB „Arlitanus“ su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti.
2.1. Savo poziciją grindė tuo, kad ėmėsi aktyvių veiksmų įsipareigojimams įvykdyti. Iki žemės sklypo buvo atvesta 3 kW galingumo elektra, 2016 m. spalio mėnesį atlikti energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimai ir patvirtinta, jog elektros tinklai gali būti naudojami pagal paskirtį. Atsakovė pateikė paraišką dėl elektros įrenginių įvedimo, 2016 m. spalio 5 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ išdavė Elektros tinklų ir įrenginių perkėlimo (rekonstravimo) sąlygas, parengta Elektros įrenginių iškėlimo (rekonstrukcijos) paslaugų sutartis. 0,4 kV elektros kabelių linija turėjo būti nutiesta per gretimą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį keliems savininkams, AB „Energijos skirstymo operatorius“ dokumentacija turėjo būti suderinta su savininkais. Savininkas G. T. nepasirašė sutikimo, dėl ko elektros komunikacijų įrengimas buvo laikinai sustabdytas. Atsakovė ne dėl savo kaltės negalėjo įvykdyti įsipareigojimų. AB „Energijos skirstymo operatorius“ ginčą sprendžia teisminiu keliu ir įsiteisėjus teismo sprendimui, bus galima tęsti elektros tinklo įvedimo darbus. Iki žemės sklypo buvo atvestas vanduo bei įrenginėjami valymo įrenginiai, tolesni vandentiekio komunikacijų įrengimo darbai pristabdyti, nes reikalinga elektros energija. Aplinkybė, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ uždelsė savo pačių rengtoje sutartyje nustatytą elektros įrenginių prijungimo terminą, nuo atsakovės niekaip nepriklausė, atsakovė už ieškovo ir kitų greta esančių namų elektros įrenginių pajungimą AB „Energijos skirstymo operatorius“ sumokėjo 1 603,50 Eur. Atsakovė įsipareigojimus, prisiimtus tarp šalių sudaryta Sutartimi, vykdė tinkamai, komunikacijų įvedimo eiga nebuvo vilkinama, todėl nėra pagrindo konstatuoti jos veiksmų neteisėtumo. Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl netesybų už prievolės įvykdymo termino, kurio pabaiga suėjo 2016 m. birželio 31 d., pažeidimą, kai teismo sprendimu ir nutartimi ieškovui jau priteistos netesybos už 12 mėnesių laikotarpį, yra praleidęs CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą senaties terminą ir atsakovė prašo teismo jį taikyti. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo nuostolius įrodinėja kieto kuro krosnelės namui šildyti įsigijimu, kai tiek minėtos krosnelės, tiek visas jos eksploatacijai reikalingas išlaidas pilnai padengė atsakovės ieškovui jau sumokėtos 3 812,00 Eur netesybos. Be to, atsakovė iki šiol savo lėšomis apmoka už ieškovo name naudojamą elektrą, taip pat finansuoja visus minėtus elektros linijos projektavimo ir įrengimo darbus. Pažymi, jog pagal teismų formuojamą praktiką, netesybos negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis. Nurodo, jog teismas turi įvertinti ne tik šioje byloje ieškovo prašomas priteisti netesybas, bet ir tai, jog kitose bylose ieškovui už tą patį prievolės pažeidimą yra bendrai priteista ir sumokėta 7 624,00 Eur suma. Nagrinėjamoje byloje ieškovas dar reikalauja 3 620,00 Eur sumos. Manydamas, jog patiria nuostolius dėl atsakovės kaltės, ieškovas turėjo teisę ir galimybę pats organizuoti atitinkamų darbų atlikimą atsakovės sąskaita, tačiau tokia savo teise nesinaudoja. Pažymėjo, jog ieškovas turėjo ir turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties.
3. Trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog sutarties 4 punkte šalys susitarė dėl objekto prijungimo termino: 120 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo bei grąžinimo operatoriui dienos, ir prijungimo paslaugos įmokos ar atitinkamos jos dalies sumokėjimo dienos, kai prijungimo paslaugos išlaidos pagal projekte nurodytą sąmatinę vertę neviršija 35 000,00 Eur be PVM ir yra parinktas metinis rangovas prijungimo darbams atlikti. Pažymėjo, kad nors atsakovė prijungimo įmoką sumokėjo ir pasirašytą sutartį pateikė, tačiau metinis rangovas nėra parinktas. Sutartyje numatytas 120 dienų objekto prijungimo terminas operatoriaus nėra praleistas, nes jis pradedamas skaičiuoti esant visų 3 sąlygų visetui: pasirašius ir grąžinus sutartį operatoriui, sumokėjus prijungimo paslaugos įmoką ir parinkus metinį rangovą.
4. 2019 m. sausio 8 d. atsakovė pateikė priešieškinį. Teismo posėdžio metu 2019 m. birželio 25 d. atsakovė priešieškinio atsisakė.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 12 d. sprendimu nusprendė priimti atsakovės UAB „Arlitanus“ prašymą dėl priešieškinio atsisakymo ir šioje dalyje bylą nutraukti, o ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovės UAB „Arlitanus“ ieškovo P. K. naudai 3 620,00 Eur netesybų, 781,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 81,00 Eur žyminio mokesčio bei 700,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas taip pat priteisė 3,45 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, iš atsakovės į valstybės biudžetą.
6. Teismas nurodė, kad byloje pateiktas 2019 m. birželio 18 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus valdybos raštas Nr. (18.5)-AD5-10981 patvirtina, kad atsakovė nėra įvykdžiusi sutarties 3.2.3.3 papunktyje prisiimto įsipareigojimo, nes atsakovės nurodoma nuotekų išgrėbimo duobė nėra nuotekų valymo įrenginys. Ieškovo argumentus, kad atsakovė žadėjo įrengti atitinkamo tiekėjo nuotekų valymo įrenginius, patvirtina atsakovės domoplius.lt pateiktas skelbimas, kuriame nurodomas konkretus nuotekų valymo įrenginių gamintojas: „kanalizacija – Traidenio”.
7. Teismo vertinimu, atsakovė, būdama pirmine Žemės sklypo ir namo savininke, žinodama sklypo dislokacijos vietą, turėjo žinoti, kad elektros linija turi būti nutiesta per gretimą sklypą ir bus reikalingi gretimų sklypų savininkų sutikimai ir galėjo numatyti, kad procesas gali užtrukti, todėl jau sudarydama pirkimo – pardavimo sutartį su ieškovu ji galėjo nustatyti kitokius savo įsipareigojimų įvykdymo terminus. Sutarties pobūdis patvirtina, jog atsakovės įsipareigoti atlikti darbai turi esminę reikšmę tam, kad įgytą turtą būtų galima naudoti pagal paskirtį kaip gyvenamąjį namą. Elektros įvado įrengimas būtinas, kadangi gyvenamajame name nėra galimybių naudoti valymo įrengimo įrenginių bei nėra vandentiekio komunikacijų. Atsakovė, neįvykdžiusi sutarties 3.2.3.1 papunktyje numatyto įsipareigojimo iki 2016 m. gruodžio 31 d., t. y. neįrengusi tinkamai veikiančių elektros komunikacijų, atliko neteisėtus veiksmus. Teismas taip pat sprendė, kad byloje nėra konstatuojama nenugalima jėga (sutarties 7.1-7.4 p. p.) bei laikė, jog atsakovė turi užbaigti darbus ir paruošti objektą naudojimui, o ne ieškovas turi pats pabaigti atsakovės pradėtus darbus, t. y. matuoti varžas ir tikrinti elektros įtampos srovę. Todėl vertino, jog atsakovė įsipareigojimų tinkamai nėra įvykdžiusi.
8. Teismas atmetė atsakovės argumentus, jog ieškovui ankstesnėse bylose priteistos netesybos už prievolių neįvykdymą, todėl šioje byloje ieškovas prašo netesybų už 18 mėnesių laikotarpį. Teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje reikalavimas reiškiamas už 6 mėnesių laikotarpį. Be to, ieškinys teisme gautas 2018 m. liepos 17 d., priimtas 2018 m. liepos 18 d., todėl teismas konstatavo, kad jis pareikštas nepraleidus įstatyme nustatyto ieškinio senaties termino kreiptis į teismą su tokio pobūdžio ieškinio reikalavimu.
9. Teismas pažymėjo, kad ieškovas yra vartotojas, žemės sklypą su gyvenamuoju namu įsigijęs savo asmeninimas ar šeimos poreikiams tenkinti, o atsakovė – verslininkė, pardavusi žemės sklypą su namu bei įsipareigojusi atlikti tam tikrus darbus, siekdama komercinės naudos. Vienodo dydžio, t. y. 10,00 Eur netesybos buvo numatytos tiek preliminariojoje sutartyje, tiek pagrindinėje sutartyje. Dėl to, kad atsakovė neįvykdė sutarties 3.2.3.1 papunktyje numatyto reikalavimo atvesti 15 kW galingumo elektros komunikacijas, ieškovas negali kokybiškai naudotis gyvenamuoju namu. Teismas taip pat sprendė, jog sutarties 6.6 papunktyje numatytos 10,00 Eur netesybos nelaikytinos per didelėmis. Be to, atsakovė sutarties 3.2.3.1–3.2.3.3 papunkčiuose numatytos prievolės atlikti veiksmus, kad komunikacijomis būtų galima tinkamai naudotis, neįvykdė. Negalima laikyti daliniu prievolės įvykdymu atsakovės atliktų veiksmų, kadangi faktiškai atsakovės atliktu darbo rezultatu ieškovas negali pasinaudoti pagal paskirtį.
10. Nesutikdamas su atsakovės argumentais, kad ji nėra atsakinga už sutarties neįvykdymą, nes sutartis neįvykdyta ne dėl nuo atsakovės valios priklausančių veiksmų, o dėl kilusių problemų su gretimo sklypo savininkais bei AB „Energijos skirstymo operatorius“ įsipareigojimais, teismas pažymėjo, kad pagal sutartį prisiimtas sutartines prievoles privalo vykdyti atsakovė. Be to, nesutiko ir su argumentais, jog netesybos yra neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.
11. Vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.156, 6.189 straipsniais, teismas įvertindamas tai, jog ieškovo nurodytas delspinigių skaičiavimas atitinka CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto reikalavimą, t. y. neviršija šešių mėnesių ieškinio senaties termino, iš atsakovės ieškovo naudai viso priteisė 3 620,00 Eur delspinigių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu apeliantė UAB „Arlitanus“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. sprendimą ir priimtą naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13. Ieškovui kreipiantis į teismą jam jau buvo priteisti delspinigiai už 12 mėnesių ir šioje byloje pareikštu ieškinio reikalavimu ieškovas siekia prisiteisti netesybas už dar 6 mėnesių laikotarpį. Dėl nurodytų aplinkybių nagrinėjama situacija iš esmės skiriasi nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-307/2014, nes joje nebuvo bandoma prisiteisti delspinigių už tos pačios prievolės pažeidimą trečią kartą.
14. Nagrinėjamu atveju teismas netesybų mažinimo institutą suprato ir aiškino nei sistemiškai, nei siedamas šio prašymo su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, kuriomis rėmėsi atsakovas. Teismas vertino sutartyje nurodytą netesybų dydį, kai nagrinėjamu atveju turėjo vertinti faktines bylos aplinkybes, nes netesybų mažinimo institutas yra siejamas su tuo, kad įstatymas draudžia baudines netesybas, todėl jos turi būti vertinamos ir siejamos su dėl prievolės pažeidimo patiriamais nuostolius, nes būtent toks yra netesybų tikslas.
15. Teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, jog tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Iš sprendimo turinio neįmanoma suprasti kuo remiantis daroma išvada, kad 10,00 Eur netesybos nelaikytinos per didelėmis.
16. Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalauja 3 620,00 Eur sumos, taigi bendra netesybų suma sudarytų 11 244,00 Eur. Vadinasi bendra ieškovo reikalaujamų netesybų suma sudaro 17,84 procentus sutarties pardavimo kainos (namo ir žemės sklypo pardavimo kaina – 63 000,00 Eur) bei keliolika kartų viršija ieškovo byloje pagrįstus nuostolius (už kietojo kuro krosnelę E. K. sumokėjo 852,85 Eur).
17. Ieškovas P. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atmesti apeliantės apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
17.1. Ieškovas prašo priteisti delspinigius ne už 18 mėnesių, o už paskutinius 6 mėnesius iki ieškinio pateikimo dienos. 2016 m. rugsėjo 23 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyje pati apeliantė numatė netesybas delspinigių, o ne baudos forma. Delspinigių esmė ir yra jų tęstinis pobūdis bei jų skaičiavimas už kiekvieną pažeidimo dieną iki visiško prievolės įvykdymo. Tad apeliantei nevykdant savo įsipareigojimo pagal sutartį, kiekvieną dieną įvyksta naujas sutarties pažeidimas, už kurį skaičiuojami delspinigiai.
17.2. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1477-407/2017 yra nurodęs, kad asmuo, turintis teisę į delspinigius, turi teisę pareikšti papildomą (naują) reikalavimą už naują laikotarpį nepraleisdamas ieškinio senaties termino.
17.3. Taigi pati apeliantė, sudarydama su ieškovu sutartį, pasiūlė būtent tokio dydžio netesybas, kurios sutarties pažeidimo atveju laikomos iš anksto nustatytais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio nereikia įrodinėti. Be to, tarp sutarties šalių susiklostę santykiai laikytini vartojimo sutartiniais santykiais.
17.4. Ieškovas yra vartotojas, kuris tam, kad įgytų būstą, turėjo imti banko paskolą 30 metų terminui bei paskolos grąžinimui užtikrinti įkeisti bankui tiek žemės sklypą, tiek namą. Šios sutarties nevykdymas ieškovui ir jo šeimai sukėlė skaudžius padarinius, kai galimas naudoti 1 KW elektros galingumas vietoje sutartyje sulygtų 15 KW neužtikrina nė minimalių gyvenimo sąlygų XXI amžiuje, kuriame visa kasdienė buitis yra grindžiama elektros vartojimu. Ieškovas su šeima ir naujagimiu buvo priversti gyventi nenormaliomis gyvenimo sąlygomis, būtent dėl to, kad apeliantė netinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Dėl ilgą laiką trunkančio ir tebesitęsiančio apeliantės įsipareigojimų pažeidimo, ieškovas ir jo šeima patyrė didžiulius nepatogumus ir išgyvenimus. Vartotojo teisė į neturtinės žalos atlyginimą tiesiogiai įtvirtinta Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte.
17.5. Nei teismų praktikoje, nei sutarčių teisės teorijoje nėra suformuluotos taisyklės, kuri reikalautų netesybų dydžio protingumą vertinti atsižvelgiant į sutarties kainą (vertę), tenkančią sutartinių įsipareigojimų pažeidėjui. Bet kuri sutartį sudaranti šalis, ypač jei ji yra verslininkas, laisva valia sudarantis sutartį su vartotoju, turi prisiimti riziką, kad jai tinkamai nevykdant sutarties, nukentėjusioji šalis gali patirti, o pažeidėjai teks atlyginti nuostolius, kurie ne tik pasieks pažeidėjos iš sutarties gautą naudą, bet ją viršys. Tad šalis, kuri pažeidžia savo įsipareigojimus, negali tikėtis, kad jos pažeidimas jai nieko nekainuos.
18. Trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimo teismui nustatytu terminu nepateikė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
20. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
21. Bylos duomenimis ieškovas P. K. ir atsakovė UAB „Arlitanus” 2016 m. rugsėjo 23 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – sutartis), notarinio registro Nr. 6288. Pagal šią sutartį atsakovė ieškovui pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), už 63 000,00 Eur kainą (2.1. punktas). Iš sutarties sąlygų matyti, kad pagal sutarties 3.2.3 papunktį atsakovė iki 2016 m. gruodžio 31 d. taip pat įsipareigojo atlikti įvairius darbus: atvesti iki žemės sklypo elektros energijos komunikacijas (15 kW galingumo), teisės aktų nustatyta tvarka įrengti elektros įvadą bei sujungti elektros komunikacijas su gyvenamojo namo elektros komunikacijomis, t. y. atlikti visus reikiamus veiksmus, kad nurodytos komunikacijos būtų tinkamos naudoti pagal paskirtį (3.2.3.1); įrengti vandens gręžinį ir atvesti vandens gręžinio vandentiekio komunikacijas į gyvenamąjį namą bei sujungti jas su gyvenamojo namo komunikacijomis, t. y. atlikti visus reikiamus veiksmus, kad nurodytos komunikacijos būtų tinkamos naudoti pagal paskirtį (3.2.3.2); įrengti valymo įrenginius ir atvesti valymo įrenginių komunikacijas iki žemės sklypo bei sujungti jas su gyvenamojo namo komunikacijomis, t. y. atlikti visus reikiamus veiksmus, kad nurodytos komunikacijos būtų tinkamos naudoti pagal paskirtį (3.2.3.3.) etc. Be to, pagal sutarties 6.6. punktą šalys susitarė, kad pardavėjui (atsakovui) vėluojant įvykdyti šios sutarties 3.2.3.1. ir/arba 3.2.3.2., ir/arba 3.2.3.3. papunktyje/-iuose nurodytą/-as pareigą/-as, pardavėjas įsipareigoja mokėti pirkėjui 10,00 Eur netesybų už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant už kiekvienos pareigos neįvykdymą atskirai.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančius duomenis, neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame sprendime darytomis išvadomis, kad priimant sprendimą atsakovė nebuvo įvykdžiusi sutarties 3.2.3.3. papunktyje prisiimto įsipareigojimo, nes atsakovės nurodoma nuotekų išgrėbimo duobė iš tiesų nėra nuotekų valymo įrenginys, o skundžiame sprendime šiuo klausimu be kita ko itin išsamiai, motyvuotai ir pagrįstai pasisakyta. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad atsakovė nėra įvykdžiusi ir įsipareigojimų, numatytų 3.2.3.1. papunktyje, t. y. tinkamai užbaigusi darbų, susijusių su 15 kW galingumo elektros komunikacijos atvedimu į gyvenamąjį namą, sujungimu su gyvenamojo namo elektros komunikacijomis ir kitų veiksmų atlikimu, kad komunikacijos galėtų būti naudojamos pagal paskirtį. Tai reiškia, kad apeliantė laiku nebuvo įvykdžiusi dviejų pareigų, nustatytų 2016 m. rugsėjo 23 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyje.
23. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliaciniame skunde apeliantė iš esmės neginčija anksčiau aptartų teismo konstatuotų aplinkybių dėl įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdymo laiku, tačiau nesutinka su netesybų priteisimu trečią kartą, teismo pozicija nemažinti netesybų, kvestionuoja civilinės atsakomybės sąlygų buvimą etc.
24. Teisėjų kolegija visiškai sutinka ir su skundžiamo sprendimo argumentais, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti nenugalimos jėgos sąlygų, numatytų sutarties 7.1 – 7.4 punktuose. Apeliantė, būdama verslininke, neabejotinai turėjo ir galėjo numatyti tikėtinas problemas atvedant tinkamo galingumo elektros jungtį, juolab ir kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ nurodė, kad objektas prie tinklų nebuvo prijungtas, kadangi nebuvo parinktas metinis rangovas, kas taip pat rodo, kad įsipareigojimai nebuvo įvykdyti ne dėl ieškovo kaltės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad finansinių išteklių nebuvimas ar kontrahentų prievolių pažeidimas nereiškia nenugalimo jėgos. Be to, kaip numatė ir sutartis, būtent pati apeliantė turėjo atlikti visus reikiamus veiksmus, kad nurodytos komunikacijos būtų tinkamos naudoti pagal paskirtį, todėl argumentai, jog ieškovas pats turi pabaigti atsakovės pradėtus darbus, matuoti elektros srovės įtampą ir varžą bylą nagrinėjusio teismo atmesti pagrįstai. Pažymėtina ir tai, kad apeliantės civilinės atsakomybės sąlygos ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės jau buvo analizuoti 2018 m. spalio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1408-580/2018 (šia nutartimi tikrintas netesybų iš apeliantės priteisimo ieškovui pirmąjį kartą teisėtumas), kur teismas konstatavo, kad atleisti apeliantę nuo sutartinės civilinės atsakomybės nėra pagrindo. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju UAB „Arlitanus” iš esmės laikosi tapačios pozicijos ir ją grindžia identiškais argumentais dėl nenugalimos jėgos.
25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Tuo tarpu sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (6.205 straipsnis).
26. Kaip jau buvo nurodyta, šiuo atveju sutarties šalys susitarė, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną (po 10,00 Eur), už kiekvienos pareigos neįvykdymą atskirai, t. y. laikoma, jog netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis).
27. Už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 17 d. iki 2018 m. liepos 16 d. (181 dieną) imtinai ieškovas paskaičiavo 3 620,00 Eur delspinigių. Pats netesybų skaičiavimas gali būti laikomas pagrįstu, kadangi apeliantė laiku neįvykdė savo įsipareigojimų, susijusių tiek su nuotekų valymo įrenginių įrengimu, tiek su 15 kW galingumo elektros komunikacijos atvedimu į gyvenamąjį namą, o už kiekvieną iš šių dviejų pažeidimų skaičiuotini šalių sulygti 10,00 Eur dydžio delspinigiai (2 x 10,00 Eur x 181 d. = 3 620,00 Eur).
28. Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, jog netesybų ieškovas iš apeliantės reikalauja trečią kartą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2017 m. liepos 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas preliminariu sprendimu priteisė ieškovui iš apeliantės 5 430,00 Eur netesybų (3 x 10,00 Eur x 181 d.) už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d., o 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-32930-545/2017 paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. preliminarų sprendimą. 2018 m. spalio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1408-580/2018 nutarta UAB „Arlitanus“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4942-868/2018, kurioje ieškovas reiškė reikalavimus dėl netesybų už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. priteisimo, nutarė patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią, be kita ko, UAB „Arlitanus“ įsipareigojo sumokėti 3 812,00 Eur netesybų ieškovui.
29. Apeliantė prieštarauja delspinigių priteisimui už tos pačios prievolės pažeidimą trečią kartą, laiko, jog yra pagrindas netesybas mažinti.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).
31. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Minėta, nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).
32. CK 6.73 straipsnio, reglamentuojančio netesybas ir realų prievolės įvykdymą, 2 dalyje nurodyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, taip pat atsižvelgtina į šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt., teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir siektina nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju 2016 m. rugsėjo 23 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta tarp vartotojo (ieškovo P. K.) ir verslininko (apeliantės UAB „Arlitanus”, kuriai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas su šeima gyvena įsigytame gyvenamajame name, turėjo imti būsto paskolą nekilnojamajam turtui įsigyti, todėl ieškovas, sudarydamas sutartį, neabejotinai turėjo teisėtą interesą gyventi tinkamomis gyvenimo sąlygos apeliantei laiku vykdant įsipareigojimus. Sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog tinkamas elektros įvado galingumas buityje šiais laikais yra esminis, neabejotinai sukeliantis didelių nepatogumų apelianto šeimai, ribojantis galimybes naudoti daugiau elektros prietaisų vienu metu, lemiantis dalies įrenginių ir prietaisų nepanaudojimą ir pan. Juolab, kad pati apeliantė pripažįsta, kad ieškovas turėjo realių išlaidų, kurių nebūtų patyręs, jeigu elektros įvado galingumas būtų 15 KW, pavyzdžiui, už kietojo kuro krosnelę E. K. sumokėjo 852,85 Eur (tai kartu rodo patvirtina ir ieškovo teiginius apie įvairių organizacinių rūpesčių buvimą negalint naudoti geoterminio katilo). Nagrinėjamu atveju ne mažiau reikšmingas ir kitas apeliantės laiku nevykdytas įsipareigojimas – nuotekų valymo įrenginio neįrengimas, kadangi nuotekų išgrėbimo duobė reikalauja atitinkamo aptarnavimo, o tai taip pat sukelia nepatogumų ieškovo šeimai. Iš nurodytų aplinkybių, teisinių santykių specifikos akivaizdu, kad nurodytų apeliantės įsipareigojimų įvykdymas nustatytais terminais buvo itin reikšmingas vartotojui, ženkliai veikiantis visos jo šeimos gyvenimą, juolab auginančios kūdikį.
34. Sutarties nuostatos neabejotinai rodo sutarties šalių valią, be kita ko, patvirtintą ir notaro, atskirai išskirti kiekvieną apeliantės prisiimtą įsipareigojimą dėl tam tikrų darbų atlikimo. Be to, sutartyje šiuo atveju buvo numatyta, jog 10,00 Eur per dieną netesybos skaičiuojamos už kiekvieną pažeidimą atskirai, o tai teisėjų kolegijos vertinimu, rodo tiek įsipareigojimų svarbą vartotojui, tiek ir suteikė galimybes apeliantei laiku vykdant bent jau dalį įsipareigojimų išvengti dalies delspinigių skaičiavimo. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, reiškia, kad šiuo atveju apeliantė UAB „Arlitanus” nepagrįstai remiasi dalinio prievolės įvykdymo argumentu. Nurodytu argumentu nepagrįstai remiamasi dar ir todėl, kad ieškovo šeima bet kuriuo atveju negavo to, ko tikėjosi pagal sutartį, t. y. nuotekų valymo įrenginių ir tinkamo galingumo elektros įvado, ir tik šių įsipareigojimų visiškas įvykdymas ieškovui, kuris kaip minėta yra vartotojas, atitiktų jo interesus, kadangi tik tokiu atveju ieškovo šeima galėtų faktiškai naudotis tiek valymo įrenginiais, tiek tinkamo galingumo elektros įvadu pagal įprastą paskirtį.
35. Be to, pagal 2016 m. rugsėjo 23 d. sutarties 6.1. punktą pirkėjui vėluojant atlikti bet kurį iš šioje sutartyje nurodytų mokėjimų, pirkėjas įsipareigoja mokėti pardavėjui 0,02 proc. delspinigių nuo laiku nesumokėtus sumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (kas skaičiuojant nuo 63 000 Eur sumos sudarytų 12,60 Eur), pagal sutarties 6.4. punktą pirkėjui (ieškovui) numatyta 3000,00 Eur dydžio bauda vienašalio sutarties nutraukimo atveju. Aptariamos sutarties nuostatos rodo, kad ir ieškovui buvo numatyti reikšmingo dydžio delspinigiai bei bauda tuo atveju, jeigu jis laiku nevykdytų įsipareigojimų, net neatsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra vartotojas. Todėl, nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo teigti, kad netesybų skaičiavimo aspektu sutarties šalys buvo nelygiavertėje padėtyje.
36. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad pagal prievolės pobūdį sutartyje numatytos ir ieškovo skaičiuojamos netesybos yra nepagrįstai didelės ir neprotingos, pažeidžia teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu netesybų mažinimas šiuo atveju pažeistų nuostolių patyrusio ieškovo ir jo šeimos interesus. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, jog pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, tenka ginčo šalims. Teismas nėra įrodinėjimo subjektas ir negali už šalis įvykdyti įrodinėjimo pareigos (CPK 178, 179 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009; 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V.G. v. K. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-540/2009). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje UAB „Arlitanus” neįrodė, kad nagrinėjamu atveju yra tinkamesnis mažesnis, nei numatytas sutartyje, netesybų dydis už apeliantės įsipareigojimų laiku neįvykdymą, o netesybos (sutartyje numatyti delspinigiai) yra neprotingai didelės.
37. Nagrinėjamu atveju ieškovas delspinigius skaičiavimo už šešių mėnesių laikotarpį iki ieškinio pareiškimo (ieškinys teisme gautas 2018 m. liepos 17 d.), t. y. nuo 2018 m. sausio 17 d. iki 2018 m. liepos 16 d. (181 dieną). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstais sprendė, kad ieškinys nagrinėjamu atveju pareikštas nepraleidus įstatyme nustatyto ieškinio senaties termino kreiptis į teismą su tokio pobūdžio reikalavimu.
38. Nagrinėjamu atveju apeliantei UAB „Arlitanus” laiku nevykdant įsipareigojimų ieškovas P. K. delspinigius, kaip jau minėta, skaičiuoja jau trečią kartą. Teisėjų kolegija pažymi, jog kaip ir nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiga mokėti delspinigius savo prigimtimi visada yra tęstinio pobūdžio. Asmuo turi teisę reikalauti priteisti delspinigius už visą sutartyje ar įstatyme nustatytą terminą. Tačiau CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl delspinigių išieškoti. Tai reiškia, kad asmuo, turintis teisę į delspinigius, gali realizuoti šią teisę pareikšdamas ieškinį nepraleisdamas ieškinio senaties termino. Tačiau tokio ieškinio pareiškimas nesustabdo delspinigių skaičiavimo. Todėl asmuo, turintis teisę į delspinigius, turi teisę pareikšti papildomą (naują) reikalavimą už naują laikotarpį nepraleisdamas ieškinio senaties termino (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1477-407/2017).
39. Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių ir teismų praktikos matyti, kad nors apeliantė ir teigia priešingai, tęstinio pažeidimo atveju delspinigiai gali būti skaičiuojami ne vieną kartą, tačiau reiškiant reikalavimus turi būti atsižvelgta į sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą (kuris nagrinėjamu atveju nėra praleistas). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pati apeliantė ieškovui reikalaujant netesybų antrąjį kartą (už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) su ieškovu sudarė taikos sutartį, pagal kurią UAB „Arlitanus“ įsipareigojo sumokėti 3 812,00 Eur netesybų ieškovui, tuo tarpu šioje byloje laikosi priešingos pozicijos, nors ankstesniais veiksmais iš esmės pati patvirtino, kad delspinigiai tęstinio pažeidimo atveju gali būti skaičiuojami ne tik už šešis mėnesius.
40. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors apeliantė ir nurodo, kad priskaičiuotų delspinigių suma yra didelė, tačiau kaip jau minėta, teismas nenustatė, kad pats delspinigių dydis yra neproporcingai didelis, o jų skaičiavimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Be to, delspinigių už vieną ar kitą laikotarpį sumokėjimas neatleido apeliantės nuo pareigos įvykdyti įsipareigojimų pagal tarp šalių sudarytą sutartį. Tuo tarpu jeigu apeliantė apskirtai negali įvykdyti sutartinės prievolės, UAB „Arlitanus“ neabejotinai turi teisę siekti sutartį nutraukti, ją pakeisti ir pan.
41. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
42. Kartu teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei UAB „Arlitanus“ jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovas P. K. turėjo 300,00 Eur advokatės teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir konsultavimą teisiniais klausimais. Nurodytos išlaidos yra pagrįstos teismui pateiktais dokumentais, yra protingos, todėl ieškovo naudai priteistinos iš apeliantės.
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu
n u t a r i a :
Atsakovės UAB „Arlitanus“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės UAB „Arlitanus“, juridinio asmens kodas 126030261, ieškovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 300,00 Eur (tris šimtus eurų 0 ct) apeliaciniame procese turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Ramunė Mikonienė
Andrius Verikas
Renata Volodko