Pranešėja Svetlana Jurgaitienė                            Baudž. bylos Nr. 1A-320-348-2014;

Teisėja Rasa Balsevičienė                                          Teisminio proceso Nr. 1-63-1-00272-2013-8;

(S)

                                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7.;                                                         2.4.6.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Albino Antanaičio ir Evaldo Gražio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei, gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, nuteistajam R. D., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. apeliacinį skundą dėl 2014 m. sausio 20 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 641 str. paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Iš R. D. priteista nukentėjusiajam S. Ž. 2500 Lt neturtinės žalos, 800 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

              R. D. nuteistas už tai, kad 2013 m. gegužės 27 d. apie 19.00 val. nukentėjusiajam S. Ž. priklausančiame kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš stalo stalčiaus atvirai pagrobė svetimą – nukentėjusiajam S. Ž. priklausantį turtą – bevertę piniginę, kurioje buvo 800 litų, o nukentėjusiajam S. Ž. bandant jį sulaikyti, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, t.y. sudavė ne mažiau kaip tris smūgius jam į veido ir galvos sritis, tuo nukentėjusiajam S. Ž. padarė daugybinius galvos ir veido minkštųjų audinių sumušimus su kraujosruvomis minkštuose audiniuose, nosies kaulų lūžį, tai yra padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip atimdamas galimybę priešintis, užvaldė nukentėjusiajam S. Ž. priklausantį turtą ir padarė bendrą - 800 litų turtinę žalą.

              Nuteistasis R. D. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Skunde nurodo, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir nuoširdžiai galisi. Pasižada atlyginti priteistą neturtinę ir turtinę žalą. Taip pat prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-30 nuosprendžiu paskirta bausme.

              Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. D. ir jo gynėjas advokatas E. Senovaitis prašė nuteistojo R. D. apeliacinį skundą tenkinti.

              Prokurorė prašė nuteistojo R. D. apeliacinį skundą atmesti.

              Nuteistojo R. D. apeliacinis skundas atmetamas.

              Kadangi nuteistasis R. D. nesutinka tik su paskirta bausme, o teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, todėl nuosprendis plačiau neanalizuojamas (LR BPK 320 str. 3 d.).

              Susipažinusi su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog R. D. paskirta bausmė individualizuota tinkamai, paskirta laikantis bausmės skyrimo taisyklių, atitinka teisingumo principą.

              LR BK 54 str. nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

              LR BK 61 str. 2 d. įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtimi.

              R. D. tyčinį apysunkį nusikaltimą. Jis anksčiau teistas net aštuonis kartus, eilę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti asmuo ir iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, todėl skirti kitą bausmės rūšį ar mažinti jam paskirtų bausmių dydį, nėra objektyvaus pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino lengvinančia aplinkybe tai, kad R. D. kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi ir į tai atsižvelgė skirdamas bausmę. Kolegijos nuomone, būtent teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų. Pažymima, jog R. D. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 641 str. buvo sumažinta vienu trečdaliu, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.

              Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad prieš skundžiamo nuosprendžio priėmimą R. D. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 2013-12-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, tačiau nuosprendžio priėmimo minėtas nuosprendis buvo dar neįsiteisėjęs, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo subendrinti nuosprendžiais paskirtų bausmių. Įsiteisėjus 2013-12-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiui, bausmių subendrinimo klausimas gali būti išspręstas pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą dėl kelių neįvykdytų nuosprendžių vykdymo tvarkos BPK 361-362 straipsniuose nustatyta tvarka.

              Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

              Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam R. D. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 100 Lt. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 str. 1 d.). Esant tokioms aplinkybėms, išlaidos už nuteistajam R. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo (BPK 105 str., 106 str. 1 d.).

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

              nuteistojo R. D. apeliacinį skundą atmesti.

              Priteisti iš R. D. valstybės naudai 100 Lt (šimtą litų) proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą –5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kolegijos pirmininkė                                                        Svetlana Jurgaitienė

Teisėjai                                                                      Evaldas Gražys

                                                                      Albinas Antanaitis